58358d9f-9b5e-421a-8a1a-ecaa14e8f93b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas G. G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. 1. 1–5) ir jo patikslinimu (b. l. 11), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo laikotarpiu nuo 2014-12-21 iki 2015-03-13 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis.

Teigė, kad buvo pažeisti minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai. Nurodė, kad kamerose buvo drėgna, Å¡alta, nehigieniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, stigo privatumo, nuolat jautė įtampÄ . Nurodė, kad tokios laikymo sÄ lygos žemino jo garbę ir orumÄ . Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ . Akcentavo, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti ir neužtikrino normalių kalinimo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad jam pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, prarado pasitikėjimÄ savimi, jaučia baimę aplinkiniams. PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. PareiÅ¡kėjas 2016-08-12 teismui pateikė patvirtinimÄ , kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, organizuojamame vaizdo konferencijos bÅ«du (b. l. 124). Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 5,28 Eur iÅ¡laidų, susijusių bylos nagrinėjimu (b. 1. 16–23).Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose tam tikrais laikotarpiais atitiko vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimus.

Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti.

Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus atitinkamÄ finansavimÄ . Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K dėl kamerų remonto paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015-11-01) 21 punkto reikalavimų. Nurodė, kad kamerose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, kurį dažnai gadina Lukiškių TI-K laikomis asmenys.

Kad minėtų grotų negadintų, įdedamos vidinės metalinės grotos. Toks įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ , toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus. Nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryÅ¡io nepagrindė.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui, kameros ploto reikalavimo. Ginčui taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:2010 patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2015-11-01). Minėtos higienos normos 3 punktas nustato (Lietuvos higienos normos HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01, 2 punktas nustatė), kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas lemia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014-12-11 atvyko į LukiÅ¡kių TI–K ir iki 2015-03-13 buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki 18 asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,28 kv. m iki 105,14 kv. m (b. l. 16–17, 25).

Tokie duomenys nurodyti ir kalinamojo (nuteistojo) apskaitos kortelėje (b. l. 26–30). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2014-12-21, tačiau teismas, remdamasis LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, laikotarpio pradžiÄ vertina nuo 2014-12-11, kadangi pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , neturėjo oficialių duomenų ir dėl to galėjo netiksliai nurodyti laikotarpį už kurį praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-12-11 iki 2015-03-13 buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , t. y. 3,6 kv. m, 44 paras, kai buvo laikomi trys asmenys kameroje Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m ir vienam asmeniui teko 2,46 kv. m kameros ploto; kameroje Nr. 129, kurios plotas 7,94 kv. m, kai buvo laikomi trys asmenys ir vienam asmeniui teko 2,64 kv. m; kai buvo laikomi 3–4 asmenys kameroje Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m. ir vienam asmeniui teko 2,42–1,82 kv. m; kai buvo laikomi 3 asmenys kameroje Nr. 285, kurios plotas 7,08 kv. m ir vienam asmeniui teko 2,36 km. m, kai buvo laikomi 3 asmenys kameroje Nr. 314, kurios plotas 7,58 kv. m ir vienam asmeniui teko 2,52 kv. m, kai kameroje Nr. 253 buvo laikomi 11 asmenų, kurios plotas 34,43 kv. m ir vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto ir kai kameroje Nr. 264 buvo laikomi 3–4 asmenys, kurios plotas 7,80 kv. m ir vienam asmeniui teko 2,6–1,95 kv. m kameros ploto.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu 39 paras buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimų. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas 44 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Å is pareiÅ¡kėjo pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, dėl ko jam kilo žala. Kiti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl pelėsių, drėgmės, Å¡alčio ir nehigieniÅ¡kų sÄ lygų yra abstraktÅ«s ir neindividualizuoti.

PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė kaip jo nurodyti pažeidimai pasireiÅ¡kė ir, ar jis dėl jų kreipėsi į administracijÄ . Pažymėtina, kad nepakanka abstrakčiai nurodyti netinkamas sÄ lygas, bet bÅ«tina jas konkrečiai individualizuoti ir konkrečiai pagrįsti, kad jos sukėlė žalÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių teismas nevertina LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų, kadangi jie neturi reikÅ¡mės vertinant ploto reikalavimo pažeidimÄ . Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 44 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui kėlė diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ bei sumenkino jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skunde jokių iÅ¡skirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sÄ lygÄ â€“ kalinimo trukmę, t. y. pareiÅ¡kėjas 44 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 360 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas – 5,28 Eur iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 141 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 88 x 0,06, t. y. 5,28 Eur.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016-05-04 nutartį (b. l. 13).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1, 5 p., 132, 133 str., n u s p r e n d ė : G. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 360 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė