5830ca3f-8005-4f61-af70-e9d087517526 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-3697-867/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00207-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2.(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d.Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant D. P.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjams Verutei M. V. ir K. K., jų atstovui advokatui D. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Verutės M.

V. ir K. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus. Teismas  n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ -palikimo priėmimo faktÄ , kad jie po motinos E. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), faktiniu valdymu priėmė jos palikimÄ ir valdo iki Å¡iol.

PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jų mama mirė (duomenys neskelbtini), o jų tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nors per įstatymo nustatytÄ terminÄ po motinos mirties dėl palikimo primėimo pas notarÄ jie nesikreipė, tačiau faktiÅ¡kai motinos palikimÄ primėmė faktiniu valdymu. Nurodo, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad iki pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ dienos nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos E. K. palikimo perėmimÄ valstybei.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai norėdami įrodyti valdymo faktÄ teismui pateikė tik panaudos sutartį, kuri nėra iÅ¡vieÅ¡inta ir įregistruota kaip juridinis faktas nekilnojamojo turto registre. Mano, kad pareiÅ¡kėjai turėtų teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų faktÄ , kad jie rÅ«pinosi žemės sklypu kaip savo turtu. Tik nustačius, kad yra visos sÄ lygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, neprieÅ¡tarautų, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.  Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo nepateikė.

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nurodė, kreipėsi į teismÄ , nes nori susitvarkyti paveldėjimÄ po motinos mirties. PaaiÅ¡kino, kad ji ir brolis, tai yra pareiÅ¡kėjas, yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai po motinos mirties. Nurodė, kad jų motina iki mirties gyveno kartu su jų tėvu, bute, kurį vėliau tėvas testamentu paliko pareiÅ¡kėjui, tačiau ji taip pat gyvena tame bute ir yra ten registruota. Mamai mirus nei ji, nei brolis nežinojo, kad mama buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo ir tai jiems tapo žinoma, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės jų motinos vardu į žemės sklypÄ .

Nurodė, kad Å¡iuo metu žemės sklypas panaudos sutartimi yra peruotas Å«kininkei. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad daugiau įpėdinių po jų motinos mirties nėra. Nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o jį tenkinti.  PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas D. L. palaikė pareiÅ¡kimÄ jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjams tik po motinos mirties praėjus kuriam laikui tapo žinoma, kad jos vardu yra atkurtos nuosavybės teisės, todėl pareiÅ¡kėjai ir kreipėsi į teismÄ , kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po jų motinos mirties.

Nurodė, kad žemės mokesčiai nėra mokami, nes žemės sklypas priklauso pareiÅ¡kėjų motinai, kuri yra mirusi ir mirusiems asmenims Valstybinė mokesčių inspekcija neiÅ¡raÅ¡inėja sÄ skaitų už žemės mkokestį. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkintinas.Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų tėvai E. K. ir P. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 10-12). PareiÅ¡kėjų motina E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), o jų tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). IÅ¡ byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 22 d. iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini)Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir tos pačios dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)E. K. yra 3,3922 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone, naudotoja, tačiau daiktinės teisės į šį žemės sklypÄ neįregistruotos (b.l. 9).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų motina buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti jai nuosavybės teises į dalį Å . P., Klemensui, priklausiusios žemės (b.l. 13-15). IÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 1657 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, nustatyta, kad E. K. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,80 ha žemės (b.l. 16).

PareiÅ¡kėjai 2017 m. sausio 8 d. su M. B. sudarė panaudos sutartį dėl 3,3922 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (b.l. 17). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo motinos E. K. mirties, nes Å¡iuo metu jau praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl bÅ«tina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po E. K. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 6).

Ä®vertinus faktines aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjų motina mirė (duomenys neskelbtini), todėl nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi bÅ«ti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , o tai gali bÅ«ti padaryta raÅ¡tu – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Tokiu bÅ«du palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

FaktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.Abu pareiÅ¡kėjai yra įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai paveldint palikimÄ po savo motinos mirties.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų motinos mirties metu palikimÄ sudarė ne konkretus turtas, o turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ . Kadangi Å¡i teisė turtinė, tai asmeniui, įstatymo nustatytais terminais iÅ¡reiÅ¡kusiam savo valiÄ atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais. PareiÅ¡kėjai posėdžio metu nurodė, kad apie motinai priklausiusiÄ teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ jiems tapo žinoma, tik kai nuosavybės teisės į žemės sklypÄ jų motinai jau buvo atkurtos, tai yra 2016 m. lapkričio 30 d.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui primėmus sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir tos pačios dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu).

Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas.Atsižvelgiant į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, į teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, kad jų tėvai iki mirties gyveno tame pačiame bute kur ir pareiÅ¡kėjai gvena Å¡iuo metu, į tai, kad pareiÅ¡kėjams nebuvo žinoma aplinkybė, kad jų motina kreipėsi dėl nuosavybės atkÅ«rimo į žemę ir į tai, kad nuosavybės teisės E. K.

į žemę buvo atkurtos po jos mirties, tai yra praėjus 22 metams po jos mirties, tik 2016 m. lapkričio 30 d., darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai valdydami jų motinai priklausiusiį turtÄ , tai yra namų apyvokos daiktus ir kitus daiktus per įstatymo nustatytÄ termina primėmė mirusios savo motinos E. K. palikimÄ , todėl pripažintina, kad jie palikimÄ priėmė (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja Verutė M.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pareiÅ¡kėjas K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėja                                                                                         Inga Sakalauskaitė