Legislator Case Law & Legislation
R-525-9-12 AI generated

R-525-9-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number R-525-9-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuriuo atidėtas klausimo dėl Partijos Tvarka ir teisingumas pirmojo sąrašo nario R. P. registravimo kandidatu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose svarstymas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą, ar įstatymas, anksčiau priesaiką sulaužiusiam ir iš prezidento posto pašalintam R. P. atvėręs kelią dalyvauti rinkimuose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 10 d.;

Legislator headnote

AI generated

R-525-9-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R525-9/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00093-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. R. ,

atsakovo atstovams Ryčiui Gureckui ir Laurai Gumuliauskienei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. Sp-162 „Dėl Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltų kandidatų į Seimo narius registravimo“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė įregistruoti Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltus kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose pagal pridedamą sąrašą (1 p.). Sprendimu taip pat nuspręsta, įgyvendinant teisinio tikrumo principą dėl Partijos Tvarka ir teisingumas kandidato daugiamandatėje rinkimų apygardoje R. P. registravimo kandidatu spręsti po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies atitikimo Konstitucijai, tačiau jeigu išvada nebus paskelbta iki 2012 m. rugsėjo 10 d. imtinai, įregistruoti R. P. kandidatu 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose (2 p.).

2012 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Partijos Tvarka ir teisingumas atstovės prie Vyriausiosios rinkimų komisijos D. R. skundas, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuriuo atidėtas klausimo dėl Partijos Tvarka ir teisingumas pirmojo sąrašo nario R. P. registravimo kandidatu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose svarstymas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą, ar įstatymas, anksčiau priesaiką sulaužiusiam ir iš prezidento posto pašalintam R. P. atvėręs kelią dalyvauti rinkimuose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 10 d.;

2) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įregistruoti R. P. kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius.

Nurodo, jog 2012 m. rugpjūčio 22 d. Partija Tvarka ir teisingumas (toliau – ir Partija) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, pateikdama pareiškimą dėl jos atstovų registravimo kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narius. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidatų sąrašo įregistravimo turėjo priimti per 10 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. viešai žiniasklaidoje paskelbė, kad pareiškimą dėl kandidatų į Seimo narius tenkino iš dalies ir atidėjo klausimo dėl Partijos pirmojo sąrašo nario – R.

P. – registravimo kandidatu Seimo rinkimuose svarstymą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) paskelbs nutarimą, ar įstatymas, anksčiau priesaiką sulaužiusiam ir iš prezidento posto pašalintam R. P. atvėręs kelią dalyvauti rinkimuose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 10 d. Teigia, jog Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo priimti tokio sprendimo, kadangi joks teisės aktais nesuteikia jai teisės atidėti sprendimo priėmimą dėl vieno iš partijos narių įregistravimo kandidatu į Seimo narius.

Pabrėžia, kad Partija, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 37 straipsnio 2 dalimi, pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai partijos narių, pretenduojančių į Seimo narius, sąrašą, kuriame pirmu numeriu buvo įrašytas R. P., dėl kurio įregistravimo į Seimo narius nėra priimtas joks sprendimas. Atitinkamai Vyriausiosios rinkimų komisijos teises ir galimus sprendimus dėl kandidatų įregistravimo į Seimo narius reglamentuoja Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnis, kurio 4 dalis numato, jog patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Įstatymas aiškiai nustato, kokius sprendimus gali priimti Vyriausioji rinkimų komisija, spręsdama dėl asmens įregistravimo kandidatu į Seimo narius, todėl atsakovas šiuo atveju pažeidė pagrindines kandidatų registravimo procedūros taisykles. Pabrėžia, jog Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti tik vieną iš dviejų sprendimų – registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius arba atsisakyti registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius. Be to, sprendimas turi būti priimtas per įstatyme nustatytą terminą – per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Įstatymas nesuteikė teisės Vyriausiajai rinkimų komisijai svarstyti klausimo dėl asmens įregistravimo kandidatu į Seimo narius ilgiau nei 10 dienų. Teigia, jog įstatymas įtvirtina imperatyvų reikalavimą priimti sprendimą, nekeičiant procedūrinio termino. Daro išvadą, jog Vyriausioji rinkimų komisija šiuo atveju pažeidė procedūrines taisykles, užtikrinančias visų asmenų lygybę prieš įstatymą bei visų objektyvių ir egzistuojančių aplinkybių įvertinimą. Pažymi, jog Vyriausioji rinkimų komisija taip pat nepagrįstai susiejo klausimo dėl R.

P. įregistravimo kandidatu į Seimo narius sprendimą su būsimu Konstitucinio Teismo nutarimu. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija, nesilaikydama įstatyme nustatyto reikalavimo priimti sprendimą dėl Partijos pateikto asmens įregistravimo kandidatu į Seimo narius per įstatyme nustatytą terminą, nesivadovavo galiojančio įstatymo nuostatomis ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies, 107 straipsnio nuostatas.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama Sprendimą, R. P. teisių nepažeidė, o pats Sprendimas priimtas, nepraleidžiant Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų. Pažymi, kad sprendimas atidėti R. P. registraciją buvo priimtas, iš esmės siekiant išspręsti klausimą dėl R. P. registravimo kandidatu į Seimo narius ir nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo kandidatams į Seimo narius keliamus reikalavimus. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą byloje Nr. 8/2012 dėl Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriuo nutarė pripažinti, kad nurodyta įstatymo nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kadangi priėmus šį nutarimą R. P. nebeatitinka Seimo rinkimų įstatymo kandidatams į Seimo narius keliamų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-193 „Dėl atsisakymo registruoti Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltą kandidatą į Seimo narius R. P.“, kuriuo nusprendė, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą, atsisakyti registruoti Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje R. P. Pabrėžia, jog įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, prašymas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įregistruoti R. P. kandidatu į Seimo narius tampa neįgyvendinamas, kadangi R. P. neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo „Dėl Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltų kandidatų į Seimo narius registravimo“ dalies (2 punkto), kuria nuspręsta, įgyvendinant teisinio tikrumo principą dėl Partijos kandidato daugiamandatėje rinkimų apygardoje R. P. registravimo kandidatu spręsti po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies atitikimo Konstitucijai, tačiau jeigu išvada nebus paskelbta iki 2012 m. rugsėjo 10 d. imtinai, įregistruoti R. P. kandidatu 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose. Skundu taip pat prašoma įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įregistruoti R. P. kandidatu į Seimo narius.

Taigi šioje byloje, remiantis ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis, sprendžiamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimo 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei vertinama, ar yra pagrindas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

Kandidatų registravimą reglamentavo ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios Seimo rinkimų įstatymo redakcijos 39 straipsnis, kurio 4 dalis nustatė, kad patikrinusi ir nustačiusi, jog pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Kitaip tariant, Seimo rinkimų įstatymas įtvirtino aiškią sprendimo dėl kandidato registravimo priėmimo tvarką. Įstatymas, kaip pagrįstai nurodė ir pareiškėja, suteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai teisę tik priimti sprendimą registruoti arba atsisakyti registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius, jeigu pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija yra įregistruota savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Be to, Seimo rinkimų įstatymas taip pat nustatė ir aiškų terminą minėtam sprendimui priimti – per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtos Seimo rinkimų įstatyme nustatytos prielaidos sprendimui dėl asmens registravimo kandidatu į Seimo narius arba atsisakymo registruoti kandidatu į Seimo narius priimti (pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai, jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, kandidatą iškėlusi partija yra įregistruota savarankišku politinės kampanijos dalyviu) nagrinėjamu atveju egzistavo. Todėl Vyriausiajai rinkimų komisijai atitinkamai kilo pareiga įgyvendinti Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatas ir priimti vieną iš šioje teisės normoje nurodytų sprendimų – sprendimą registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius arba sprendimą atsisakyti registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.

Kadangi Seimo rinkimų įstatymas nesuteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai teisės atidėti sprendimo dėl asmens registravimo kandidatu į Seimo narius priėmimo, Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamo Sprendimo 2 punktu nepagrįstai ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus nusprendė dėl Partijos kandidato daugiamandatėje rinkimų apygardoje R. P. registravimo kandidatu spręsti po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies atitikimo Konstitucijai, tačiau jeigu išvada nebus paskelbta iki 2012 m. rugsėjo 10 d. imtinai, įregistruoti R. P. kandidatu 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose.

Pastebėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu teisės normos būtų suteikusios teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai atidėti sprendimo registruoti (atsisakyti registruoti) asmenį kandidatu į Seimo narius priėmimą, sprendimas atidėti nurodyto sprendimo priėmimą turėtų būti tinkamai argumentuotas.

Taigi nustačius, kad teisės aktai nesuteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai teisės atidėti sprendimo dėl R. P. registravimo kandidatu į Seimo rinkimus priėmimą, yra pagrindas konstatuoti, kad Sprendimo 2 punktas turėtų būti panaikintas.

Kaip jau minėta, pareiškėja taip pat prašo teismą įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įregistruoti R. P. kandidatu į Seimo narius. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Sprendimo 2 punktu atsakovas ne atsisakė įregistruoti R. P. kandidatu į Seimo narius, o atidėjo šio sprendimo priėmimą. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju Vyriausiojoje rinkimų komisijoje klausimas dėl minėto asmens registravimo (atsisakymo registruoti) kandidatu nebuvo sprendžiamas iš esmės. Nurodytu aspektu pabrėžtina, jog teismas nėra įgaliotas vykdyti viešojo administravimo funkcijų ir negali ex officio priimti sprendimą viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtu klausimu, jeigu pats kompetentingas viešojo administravimo subjektas tokio sprendimo nėra priėmęs, o tik atidėjo sprendimo priėmimą. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vyriausiajai rinkimų komisijai tik atidėjus jos kompetencijai priskirto sprendimo priėmimą, atitinkamai neturi pagrindo įpareigoti atsakovą įregistruoti minėtą asmenį kandidatu į Seimo narius, o tik galėtų įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją priimti sprendimą pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalį registruoti R. P. arba atsisakyti jį registruoti kandidatu į Seimo narius.

Darytina išvada, jog byloje nustačius, kad ginčijamo Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimo 2 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis turėtų būti panaikintas, o Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamai įpareigota nurodytu klausimu priimti sprendimą, remiantis Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi.

Tačiau teismui šioje byloje buvo pateiktas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. Sp-193 „Dėl atsisakymo registruoti Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltą kandidatą į Seimo narius R. P. “, kuriame nuspręsta, atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad minėta įstatymo norma prieštarauja Konstitucijai, ir tai, kad priėmus Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje R. P. neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo keliamų reikalavimų, atsisakyti registruoti Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje R. P.

Kitaip tariant, byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl R. P. registravimo (atsisakymo registruoti) kandidatu į Seimo narius Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies prasme. Tuo tarpu šioje byloje išimtinai buvo sprendžiamas klausimas tik dėl tarpinio sprendimo, kuriuo nebuvo išspręstas klausimas dėl R. P. registravimo (atsisakymo registruoti) kandidatu į Seimo narius.

Pabrėžtina, jog į teismą besikreipusio asmens skundo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nustatymu, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą). Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas.

Nagrinėjamu atveju Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti R. P. kandidatu į Seimo narius, t. y. priėmus vieną iš Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų, šioje byloje nurodyto sprendimo neginčijant, o pareiškėjai siekiant, kad būtų panaikinta Sprendimo dalis, kuria sprendimo dėl R. P. registravimo (atsisakymo registruoti) kandidatu į Seimo narius priėmimas buvo atidėtas, yra pagrindas konstatuoti, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėja neteko materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti nurodytą Sprendimo dalį. Taip pat priėmus sprendimą, kuriuo atsisakyta registruoti minėtą asmenį kandidatu į Seimo narius, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pagal pareikštus reikalavimus turint galimybę tik įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją priimti sprendimą pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalį registruoti R. P. arba atsisakyti jį registruoti kandidatu į Seimo narius, vertintina, jog pareiškėja skundo dalyje dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įpareigojimo atlikti jos prašomus veiksmus taip pat neteko materialinio teisinio suinteresuotumo.

Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, konstatuotina, jog nepaisant to, kad byloje nustatyta, jog Vyriausioji rinkimų komisija nepagrįstai Sprendimo 2 punktu atidėjo sprendimo dėl R. P. registravimo (atsisakymo registruoti) kandidatu į Seimo narius priėmimą, o tai sudarytų pagrindą nurodytą ginčijamo Sprendimo dalį panaikinti ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalį registruoti (atsisakyti registruoti) R. P. kandidatu į Seimo narius, pareiškėjai netekus materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, skundas turi būti atmestas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos Partijos Tvarka ir teisingumas atstovės prie Vyriausiosios rinkimų komisijos D. R. skundas dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

pareiškėjos D. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė