2020-01-22 Nr. AB-1512-3-62-3-01051-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-34-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01051-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Agro“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštą Nr. (8.5) DV_S-1403 „Dėl geranoriško žalos atlyginimo“ ir Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (11.1) I-2621 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (8.5) DV_S-1403“ (toliau kartu – ir ginčijami raštai).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 24 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir grąžino pareiškėjui 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Baltic Agro“ (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.30 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalotas (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. V.. Dėl nelaimingo atsitikimo Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. spalio 11 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SDR-200 nuspręsta R. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Minėto sprendimo pagrindu R. V. buvo mokamos socialinio draudimo išmokos. Dėl šio įvykio Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį. Įtarimai pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pareikšti pareiškėjo darbuotojui A. Ž.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018 m. kovo 19 d. nutarimas, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis ikiteisminio tyrimo byloje. Byloje taip pat nustatyta, jog minėto ikiteisminio tyrimo metu UAB „Baltic Agro“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2018 m. vasario 2 d. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį regreso tvarka dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų R. V., prašydamas priteisti 1027,87 Eur turtinės žalos atlyginimą. UAB „Baltic Agro“ atlyginus žalą Fondo valdybos Marijampolės skyrius ieškinio atsisakė. Besitęsiant R. V. laikinam nedarbingumui dėl UAB „Baltic Agro“ teritorijoje patirtų sužalojimų jam toliau buvo išmokamos socialinio draudimo išmokos, o po jų išmokėjimo Fondo valdybos Marijampolės skyrius kreipėsi į UAB „Baltic Agro“ su raštais (2018 m. birželio 5 d. Nr. (8.5) S-5462, 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (8.5) S-72) dėl geranoriško žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas atlygino.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDFĮ) (galiojanti redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose atsakomybę už Fondui padarytą žalą, įtvirtinta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (1 d.). Žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXII skyriuje numatyti civilinės atsakomybės pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad iš Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. rašto Nr. (8.5) DV_S-1403 turinio, atlikus jo lingvistinę analizę, matyti, jog nors atsakovas ginčijamame rašte ir nurodė, kad pareiškėjas privalo atlyginti Fondui padarytą žalą nustatydamas 30 dienų terminą šia teise pasinaudoti, tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog ginčijamas raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes. Iš ginčo teisinio reglamentavimo santykių akivaizdu, kad ginčijamu raštu atsakovas kreipėsi į pareiškėją siekdamas geranoriško žalos atlyginimo (tai patvirtina ir rašto pavadinimas), pareikšdamas pareiškėjui pretenziją ikiteismine tvarka, joje nurodydamas bankų sąskaitas, mokėjimo pavedimui būtinus duomenis tuo atveju, jeigu pareiškėjas sutiktų su reikalavimu geranoriškai sumokėti prašomą žalos atlyginimą regreso tvarka, pareiškėjui nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą, juolab, kad žalos atlyginimas pagal ankstesnes Fondo valdybos Marijampolės skyriaus pretenzijas pareiškėjo buvo sumokėtas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepaisant ginčijamame rašte išdėstytos imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės ir nustatyto reikalavimo įvykdymo termino, tokio pobūdžio dokumentui trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta tik siūlymui savanoriškai (geruoju) atlyginti žalą, nes jos nesumokėjus atsakovui įstatymas nesuteikia galimybių vykdyti nurodymą priverstine tvarka ar taikyti tam tikras administracinio teisinio poveikio priemones, o tik atsiranda pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas, pareiškėjui nesutinkant geranoriškai sumokėti žalą, kreipsis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas padarė išvadą, kad nors Fondo valdyba skundžiamu 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (11.1) I-2621 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (8.5) DV_S-1403“ išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl ginčijamo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas raštas nėra administracinis sprendimas, Fondo valdybos priimtas raštas negali būti laikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu ir jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria. Teismas pabrėžė, kad ginčijamame rašte nurodyta rašto apskundimo tvarka nepakeičia ginčo pobūdžio.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijami raštai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl 2 225,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju byla nutraukta ne dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, o dėl to, jog skundžiami sprendimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Toks teismo sprendimas prilygsta skundo netenkinimui, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. rašto teisinę galią ir klaidingai konstatavo, jog tai nėra individualus administracinis aktas: iš jo turinio akivaizdu, jog juo atsakovas sukūrė imperatyvią pareigą atlyginti žalą, jos neįvykdžius pareiškėjui kiltų finansinės ir teisinės pasekmės, todėl pareiškėjas turėjo teisę į teisminę gynybą, siekdamas apskųsti tokius atsakovo veiksmus, ir dėl to administracinė byla negalėjo būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, šis raštas atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, pats atsakovas ginčijamuose raštuose nurodė galimybę juos apskųsti administraciniam teismui, t. y. pripažino, jog tai administraciniai aktai.

Pareiškėjo nuomone, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. (8.5) DV_S-1403 pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes – pareiškėjui kilo finansinė pareiga, o jos laiku neįvykdžius, būtų pradėtas teisinis procesas. Šio reikalavimo teisinis pagrindas yra VSDĮ 21 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šia nuostata vadovaujantis yra reikalaujama pareiškėjo sumokėti rašte nurodytą sumą. Be to, pats teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. rašte yra nustatytas privalomas reikalavimas ir imperatyviai nurodytas jo įvykdymo terminas.

Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas argumentas, kad Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. (8.5) DV_S-1403 yra informacinio pobūdžio, o pareiškėjas patirtų pasekmės tik tokiu atveju, jei atsakovas pateiktų ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, tokiu išaiškinimu yra pažeidžiama asmens teisė į gynybą, kadangi nesutikdamas su atsakovo atsiųstu raginimu pareiškėjas turėtų elgtis neteisėtai, t. y. praleisti šiame dokumente nustatytą terminą ir laukti, kol jo atžvilgiu bus paduotas ieškinys. Toks įstatymų aiškinimas pažeistų asmens teisę apskųsti neteisėtus institucijų veiksmus ir jų sprendimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (11.1) I-2621 įstatymų nustatyta tvarka taip pat laikomas administraciniu sprendimu ir gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas skundžiamojo nutartyje nepagrįstai vertino, kad Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (11.1) I-2621 pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria. Pareiškėjo nuomone, Fondo valdyba 2019 m. balandžio 15 d. rašte neišdėstė jokių motyvų, nepagrindė prašomos sumokėti sumos dydžio.

Atsakovas Fondo valdybos Marijampolės skyrius atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymėdamas, kad pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su civiliniais teisiniais santykiais dėl Fondo valdybos Marijampolės skyriaus regreso teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo, o ne su ginču, kilusiu iš viešojo administravimo santykių srities. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. (8.5) DV_S-1403 negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes. Atsakovo teigimu, Fondo valdybos Marijampolės skyrius, prašydamas atlyginti žalą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Minėtas raštas nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas ar nurodymas, kuris būtų pagrindas administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti. Tai įprasta, ikiteisminė procedūra, kurios metu pranešama apie žalos dydį ir t. t. Gavus tokią pretenziją pareiškėjo teisė yra spręsti ar mokėti, ar atsisakyti mokėti, išdėstant nesutikimo motyvus. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jei jis nesutinka su pretenzijoje suformuluotu siūlymu, jam dėl to materialinių teisinių pasekmių nekyla. Pareiškėjui atsisakius gera valia atlyginti žalą, t. y. kilus ginčui, Fondo valdybos Marijampolės skyriui atsirastų pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. Teismine tvarka nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas turėtų teisę pateikti visus savo atsikirtimus, prieštaravimus, samprotavimus, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas atlyginti Fondo biudžetui atsiradusią žalą.

Atsakovas nurodo, kad Fondo vadyba 2019 m. balandžio 15 d. raštu, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, patvirtino, jog Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas nėra administracinis sprendimas, nes nesukelia UAB „Baltic Agro“ tiesioginių teisinių pasekmių – tai yra prašymas geranoriškai atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Nors Fondo valdyba skundžiamu 2019 m. balandžio 15 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. rašto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas raštas nėra administracinis sprendimas, Fondo valdybos priimtas raštas negali būti laikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu ir jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, o jame nurodyta rašto apskundimo tvarka nepakeičia ginčo pobūdžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teigia, kad Fondo valdybos Marijampolės skyrius 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. (8.5) DV_S-1403 kreipėsi į pareiškėją siekdamas geranoriško žalos atlyginimo pareikšdamas pareiškėjui pretenziją ikiteismine tvarka, joje nurodydamas bankų sąskaitas, mokėjimo pavedimui būtinus duomenis tuo atveju, jeigu pareiškėjas sutiktų su reikalavimu geranoriškai sumokėti prašomą žalos atlyginimą regreso tvarka, pareiškėjui nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą, juolab, kad žalos atlyginimas pagal ankstesnes Fondo valdybos Marijampolės skyriaus pretenzijas pareiškėjo buvo sumokėtas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria teismo nuomonei, kad tokio pobūdžio dokumentui trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta tik siūlymui savanoriškai atlyginti žalą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. raštas negali būti laikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu ir jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria, o jame nurodyta rašto apskundimo tvarka nepakeičia ginčo pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria teismas vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą, spręsdamas, kad pareiškėjo ginčijamas Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. (8.5) DV_S-1403 „Dėl geranoriško žalos atlyginimo“, pateiktas kaip pretenzija dėl Fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes, o Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (11.1) I-2621 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (8.5) DV_S-1403“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. rašto Nr. (8.5) DV_S-1403 teisėtumo ir pagrįstumo, nėra administracinis sprendimas ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padavė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.), kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo siekiamus nuginčyti Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštą Nr. (8.5) DV_S-1403 „Dėl geranoriško žalos atlyginimo“ ir Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (11.1) I-2621 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (8.5) DV_S-1403“, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. (8.5) DV_S-1403 vertintinas kaip pretenzija ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jame išdėstytas pasiūlymas pareiškėjui gera valia atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą, jokie privalomai vykdytini nurodymai pareiškėjui nesuformuluoti, todėl ši pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas, o pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes jos nėra pažeistos. Teisės aktai taip pat nenumato galimybės ginčyti minėtą pretenzija.

Pareiškėjas nesutikimo su pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus galės išdėstyti tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismą su ieškiniu. Tokiu būdu pretenzijos dėl žalos atlyginimo pateikimas nesukelia asmeniui, galimai padariusiam žalą, teisinių pasekmių (nepažeidžia asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų) ir nekeičia šio asmens teisinio statuso (t. y. teisių ir pareigų apimties). Nurodyto aplinkybių vertinimo nekeičia aplinkybė, jog Fondo valdyba 2019 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (11.1) I-2621 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (8.5) DV_S-1403“ pažymėjo, jog Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. (8.5) DV_S-1403 „Dėl geranoriško žalos atlyginimo“ yra pagrįstas.

Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (11.1) I-2621 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (8.5) DV_S-1403“ nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, rašte iš esmės pateikiamos nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės, pažymima, jog ginčijamas Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. (8.5) DV_S-1403 nėra administracinis sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Fondo valdybos raštas yra informacinio pobūdžio ir tiesiogiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimas jį panaikinti negali būti administracinės bylos ginčo objektas.

Pažymėtina ir tai, kad Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (11.1) I-2621 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (8.5) DV_S-1403“ nurodytas įrašas, kad „jeigu nesutinkate su Fondo valdybos Marijampolės skyriaus veiksmais bei šiuo Fondo valdybos raštu <...> juos galite apskųsti Regiono apygardos administraciniam teismui“, pats savaime nepatvirtina, jog ginčijami raštai laikytini pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiais individualiais teisės aktais, galinčiais būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Šiuo nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijamuose raštuose nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, juose iš esmės yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, ginčijami raštai tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, atlyginimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nutraukimas dėl to, jog ginčijami raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p., 103 str. 2 p.). Tiek nutraukus bylą, kai ginčijami raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tiek teismui sprendimu skundą atmetus, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama (ABTĮ 15 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Pagal 36 straipsnio 3 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai <...>. Byloje esant duomenims apie pareiškėjo sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį už paduotą atskirąjį skundą (II t., b. l. 17), vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu žyminis mokestis pareiškėjui grąžinamas, kaip sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ sumokėtą 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) dydžio žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė