582ac4ca-a96b-4e67-9b05-211c53bfb6d3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-796-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2016-6                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 2.1.2.4.2.7; 2.1.5.4; 2.6.10.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

V. S. ir atsakovo A. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pagal ieÅ¡kovo V. V. S. ieÅ¡kinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palÅ«kanų bei delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo A. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. V. S. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei sutarčių sÄ lygų pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. V. S. ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A.

Ž. 213 195,56 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2004 m. spalio 12 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2004 m. spalio 15 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 35 000 Lt (10 136,70 Eur), 2006 m. liepos 27 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 16 000 Lt (4 633,92 Eur), 2007 m. kovo 27 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2007 m. balandžio 4 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 100 000 Lt (28 962 Eur), 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 200 000 Lt (57 924 Eur).

Be nurodytų paskolų, ieÅ¡kovas atsakovui 2007–2008 metų laikotarpiu papildomai dar paskolino 15 000 Lt (4 344,30 Eur), pervesdamas atitinkamas pinigų sumas į atsakovo banko sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydamas – paskola, t. y. 2007 m. gegužės 17 d. ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2007 m. birželio 13 d. ieÅ¡kovas paskolino 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2008 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 5 000 Lt (1 448,10 Eur). IeÅ¡kovas 2014 m. vasario 25 d. dar papildomai paskolino atsakovui pinigų – 7 800 Lt (2 259,04 Eur), tai patvirtina atsakovo pasiraÅ¡ytas paprastasis vekselis.

Atsakovas vengia grÄ Å¾inti skolas, grÄ Å¾ino tik dalį jų, likdamas skolingas 213 195,56 Eur. Atsakovas pažeidė prievolę mokėti palÅ«kanas, o dėl netinkamo prievolių vykdymo atsakovui kilo pareiga mokėti delspinigius. Atsakovas A. Ž. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos, palÅ«kanų, delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas priteistų visÄ ar dalį pagrindinio įsiskolinimo, atsakovas prašė sumažinti netesybų dydį iki 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ pagal visas teismo pripažintas galiojančiomis ir neįvykdytomis paskolų sutartis.

Pripažino, kad skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau paskolas su palÅ«kanomis yra grÄ Å¾inęs. IeÅ¡kovas, gavęs pinigus, liepdavo suplėšyti atsakovo turimÄ paskolos sutarties egzempliorių, o pats taip pat suplėšydavo savÄ jį egzempliorių atsakovui matant. Atsakovas nurodė, kad nė karto negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo jokio raginimo, pretenzijos dėl nesumokėtų skolų ar palÅ«kanų, todėl buvo nustebintas, jog ieÅ¡kovas iki Å¡iol turįs paskolų sutarčių originalus (ar kopijas), kuriuos jis atsakovui matant suplėšydavo, ir nepripažįstÄ s fakto, kad atsakovas grÄ Å¾ino visus jo paskolintus pinigus.

Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasiraÅ¡ytÄ 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasiraÅ¡ytÄ 57 924 Eur (200 000 Lt) paskolos sutartį pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia, konstatuojant, kad paskolos sutartis sudaryta dėl 43 443 Eur (150 000 Lt) sumos, pripažinti negaliojančiu 2014 m. vasario 25 d. pasiraÅ¡ytÄ vekselį dėl 2 259 Eur (7 800 Lt), pakeisti 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasiraÅ¡ytÄ 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sutartį ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasiraÅ¡ytÄ 57 924 Eur (200 000 Lt) paskolos sutartį taip: paÅ¡alinti jose esantį 2 punktÄ , kuriame numatytos 1,5 proc. ir 2 proc. mėnesinės palÅ«kanos, iÅ¡mokant jas kas mėnesį, o sutarčių 1 punkte nurodytÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ koreguoti, nurodant, kad paskolų grÄ Å¾inimo data yra 2009 m. rugpjūčio 3 d.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovas dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė tris paskolos sutartis dėl bendros 450 000 Lt (130 329 Eur) sumos, nors iÅ¡ tikrųjų buvo suteikta 300 000 Lt (86 886,01 Eur) paskola nekilnojamajam turtui įsigyti. Atsakovas tvirtino nebuvus bÅ«tinybės papildomai 150 000 Lt (43 443 Eur) paskolai. Atsakovas nurodė sutartis pasirašęs labai susijaudinęs ir apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, pasiraÅ¡ytose sutartyse buvo nurodytos sÄ lygos, dėl kurių Å¡alys nesitarė.

Atsakovas aiÅ¡kino, kad ginčijamÄ 2014 m. vasario 25 d. paprastÄ jį vekselį pasirašė ieÅ¡kovo psichologinio ir ekonominio spaudimo įtakoje. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo taikytÄ apgaulę ar neteisėtÄ spaudimÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartis, suvokė, kokias sutartis sudaro, koks jų turinys, suprato jų esmę ir reikÅ¡mę bei siekė jomis realių padarinių sukÅ«rimo.

Nurodė, kad, pasiraÅ¡ant paskolos sutartis, ieÅ¡kovas jokios klaidinamos informacijos atsakovui nepateikė, sutarčių tekstai buvo nesudėtingi, aiÅ¡kÅ«s ir nedviprasmiÅ¡ki, susidedantys tik iÅ¡ keleto sÄ lygų. Taip pat grindžiami atsikirtimai į reikalavimus pakeisti sutarčių sÄ lygas. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ginčijamos sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir sutarčių pasiraÅ¡ymo metu atsakovui buvo priimtinos. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčijamas vekselis buvo pasiraÅ¡ytas laisva valia, ieÅ¡kovas jokios prievartos atsakovo atžvilgiu nenaudojo.

Atsakovas vekselį pasirašė suprasdamas, kad Å¡iuo vekseliu jis užtikrina jam suteiktos 7 800 Lt (2 259,04 Eur) paskolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui V. V. S. iÅ¡ atsakovo A. Ž. 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palÅ«kanų, 1 058,40 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pripažino, jog yra pagrindas daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarydamas tris paskolos sutartis dėl bendros 450 000 Lt (130 329 Eur) sumos, Å¡iuos pinigus gavo, nei prieÅ¡ingai, jog vietoje paskolų sutartyse nurodytos bendros 450 000 Lt (130 329 Eur) sumos bÅ«tų gavęs tik 300 000 Lt (86 886,01 Eur), jog sutartys dėl bendros 450 000 Lt (130 329 Eur) sumos buvę sudarytos dėl ieÅ¡kovo apgaulės veiksmų.

Teismas akcentavo, jog ginčijamose paskolos sutartyse yra Å¡alių aiÅ¡kiai patvirtinamas paskolų dalyko, tai yra 100 000 Lt (28 962 Eur) ir 200 000 Lt (57 924 Eur), perdavimas ir gavimas. Teismo vertinimu, įstatymo reikalavimus atitinkančios Å¡alių paskolos sutarties buvimas yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis buvo sudaryta ir pinigus atsakovas gavo. Teismas laikėsi nuostatos, kad byloje atsakovo pateikti įrodymai objektyvumo prasme yra nepakankami įstatyminei prezumpcijai apie paskolos dalyko perdavimÄ nuneigti, atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių paneigti pinigų perdavimo faktÄ .

Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pavirtintų, jog ieškovas nebūtų galėjęs atsakovui perduoti paskolos sutartyse nurodytos pinigų sumos, vertinant jo turtinę padėtį. Teismas tiek atsakovo, tiek liudytojo A. N. paaiškinimus pripažino nepatikimais dėl šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas teisiškai nereikšmingais pripažino atsakovo argumentus dėl poreikio papildomai paskolai nebuvimo.Teismo pažymėta, kad atsakovas, įrodinėdamas aplinkybes, jog pasirašydamas ginčijamas paskolos sutartis, jis buvo tokios apsvaigimo ir susijaudinimo būsenos, jog galėjo nesuvokti savo atliekamų veiksmų esmės, nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių tokias aplinkybes.

Teismas akcentavo, kad ginčo paskolos sutartys suraÅ¡ytos aiÅ¡kiai ir suprantamai, gerai įskaitoma raÅ¡ysena, yra nedidelės apimties, skolinamos sumos įraÅ¡ytos ne tik žodžiais, bet ir skaičiais, sutartys buvo pasiraÅ¡omos atsakovo namuose, todėl jis turėjo pakankamai laiko jas perskaityti ir suprasti, o byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovas savo veiksmais trukdė tai atsakovui padaryti. Teismas neįtikinamais pripažino atsakovo argumentus, jog savo namuose pasiraÅ¡ydamas ginčijamas sutartis, jis esÄ pamirÅ¡o tÄ pačiÄ dienÄ banke pasiraÅ¡ytÄ sutartį.

Dėl 2014 m. vasario 25 d. vekselio teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog Å¡is vertybinis popierius buvo iÅ¡duotas ekonominio spaudimo įtakoje. Tokiai aplinkybei įrodyti vien atsakovo paaiÅ¡kinimų nepakanka. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ketinimas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pripažintas ekonominiu spaudimu prieÅ¡ atsakovÄ . Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo ginčijamame vekselyje nėra nurodyta, kad atsakovas gavo vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , tačiau vertinant atsakovo iÅ¡duoto vekselio tekste naudojamÄ terminologijÄ , matyti, kad vekselyje vartojamos sÄ vokos yra bÅ«dingos paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, tai yra atsakovas įsipareigoja grÄ Å¾inti vekselio turėtojui (ieÅ¡kovui) skolos sumÄ , nurodytas konkretus Å¡ios skolos grÄ Å¾inimo terminas.

Be to, bylos duomenys patvirtina Å¡ios paskolinės prievolės egzistavimÄ , o atsakovas neneigė tokiÄ pinigų sumÄ gavęs. Teismas konstatavo, kad Å¡alys sudarė paskolos sutartį dėl 7 800 Lt (2 259,04 Eur) sumos, kuriÄ Ä¯formino paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡raÅ¡ymu. Dėl atsakovo reikalavimų pakeisti sutarčių sÄ lygas teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė buvęs suklaidintas dėl pasiraÅ¡omų sutarčių sÄ lygų. Teismo vertinimu, atsakovas konkrečių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti buvus esminę Å¡alių nelygybę sudarant paskolų sutartis, neįrodinėjo, jos nenustatytos ir nagrinėjant bylÄ .

Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo atsakovÄ pripažinti silpnesniÄ ja teisinių santykių Å¡alimi. Byloje nustatyta, kad atsakovas vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, jo remontu, tuo tikslu skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, be to, skolinosi ilgÄ laikÄ . Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis skolinosi pinigų ir iÅ¡ banko, pinigus skolino kitiems asmenims. Taigi, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas neturėjo derybų patirties skolindamasis pinigus, negalėjo derėtis dėl palÅ«kanų dydžio, paskolos termino, o tai patvirtina, kad numatytas palÅ«kanų dydis, paskolų suteikimo terminas buvo Å¡alių laisvos valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismas nenustatė ginčui aktualiu metu buvus neiÅ¡vengiamÄ bÅ«tinybę pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , kam ir buvo skolinamos lėšos. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ bei byloje esančius įrodymus, pripažino, kad yra pagrindas daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas savo prievolę grÄ Å¾inti 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolÄ pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. sutartį įvykdė, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė Å¡ios paskolos sutarties originalo, be to, byloje yra kiti netiesioginiai Å¡iÄ aplinkybę patvirtinantys įrodymai.

Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad praktikoje buvę atvejų, kuomet, grÄ Å¾inus paskolÄ sutarties originalas bÅ«davo sunaikinamas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovas dėl dingusio sutarties originalo nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Teismo vertinimu, Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – ginčui aktualiu metu atsakovas, pardavęs nekilnojamojo turto objektÄ , turėjo pakankamai lėšų paskolai grÄ Å¾inti, be to, paskolos grÄ Å¾inimÄ patvirtino liudytojai.

Teismas leido atsakovui remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant paskolos grÄ Å¾inimÄ . Nors dėl atsakovÄ ir liudytojus siejusių ryÅ¡ių jų parodymai ir galėtų bÅ«ti pripažinti nepatikimais, teismo įsitikinimu, jie neprieÅ¡tarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma (mokėjimo pavedimai, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimai) sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å¡alys tarpusavio santykiuose grÄ Å¾indamos ir paskirstydamos įmokas faktiÅ¡kai netaikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos įmokų paskirstymo tvarkos, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gautas įmokas paskirstė kita tvarka.

IeÅ¡kovas priimdavo atsakovo įmokas, nurodydamas atsakovui, jog tai yra paskolos grÄ Å¾inimas, ir įskaitydavo kaip pagrindinę skolÄ arba atsakovo įmokų gavimo metu įmokų visiÅ¡kai nepaskirstė. IeÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise atsisakyti priimti įmokas, kai pavedime buvo nurodoma, jog tai yra paskolos grÄ Å¾inimas, o atsakovas nemokėjo palÅ«kanų. Teismas ieÅ¡kovo elgesį, nurodžius ieÅ¡kinyje kitokiÄ Ä¯statymo sureguliuotÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , pripažino nesÄ Å¾iningu.

Teismas pažymėjo, kad Å¡iÄ aplinkybę Å¡alys iÅ¡ esmės patvirtino savo paaiÅ¡kinimais. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. 150 000 Lt (43 443 Eur) paskola buvo grÄ Å¾inta 2008 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu. Teismas nustatė, kad likusios neįvykdytos atsakovo prievolės pagal paskolos sutartis sudaro: 2004 m. spalio 12 d. paskolinta 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2004 m. spalio 15 d. paskolinta 35 000 Lt (10 136,70 Eur), 2006 m. liepos 27 d. paskolinta 16 000 Lt (4 633,92 Eur), 2007 m. kovo 27 d. paskolinta 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2007 m. balandžio 4 d. paskolinta 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolinta 100 000 Lt (28 962 Eur), 2007 m. birželio 13 d. paskolinta 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2008 m. birželio 12 d. paskolinta 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2007 m. gegužės 17 d. paskolinta 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2014 m. vasario 25 d. paskolinta 7 800 Lt (2 259,04 Eur) suma, iÅ¡ viso paskolinta 233 800 Lt (67 713, 16 Eur).

Teismas, vadovaudamasis tarp Å¡alių faktiÅ¡kai taikyta įmokų paskirstymo tvarka, jog atsakovo įmokos buvo įskaitomos už seniausiÄ pagrindinę skolÄ , o palÅ«kanos ir delspinigiai nebuvo įskaitomi, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė atsakovo skola ieÅ¡kovui sudaro 43 103,04 Lt (12 483,50 Eur), todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo. Teismas neįrodytu pripažino atsakovo argumentÄ , kad jo pateiktu pakvitavimu, kuriame įraÅ¡yta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos dalį, ir nurodyta data nefiksuojant metų, jis esÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo nurodomÄ skolÄ .

Teismas pripažino, jog Å¡iuo pakvitavimu patvirtintas 2004 m. spalio 18 d. skolos grÄ Å¾inimas, nes pakvitavime įraÅ¡yta, kad 10 000 Lt – tai yra dalies skolos grÄ Å¾inimas, kai tuo tarpu 2007 m. kovo 27 d. paskolos sutartimi buvo iÅ¡ viso paskolinta 10 000 Lt (2 896,20 Eur).Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimams dėl įsiskolinimų priteisimo pagal 2004 m. spalio 12 d. ir 2004 m. spalio 15 d. sudarytas paskolų sutartis. Kadangi pripažinta, kad dalį skolos pagal 2004 m. spalio 12 d. ir 2004 m. spalio 15 d. sudarytas paskolos sutartis atsakovas sumokėjo, padarydamas įmokas (2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2007 m. sausio 12 d.), kurios įskaitytos proporcingai abiejų paskolos sutarčių pagrindinėms skoloms dengti, o į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2016 m. liepos 19 d., teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ apie sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus reikalavimams dėl netesybų ir palÅ«kanų, atsižvelgęs į atliktus apskaičiavimus dėl įmokų įskaitymo į pagrindinę skolÄ , atliko delspinigių ir sutartinių palÅ«kanų perskaičiavimÄ .

Teismas nustatė, kad bendra priteistinų palÅ«kanų suma sudaro 40 001,72 Eur. Ä®vertinęs Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl delspinigių priteisimo už palÅ«kanas pagal Å¡ias sutartis yra nepagrįsti, kadangi tai nenumatyta Å¡alių sudarytose paskolų sutartyse. Teismas pažymėjo, kad dalis sutarčių yra įvykdytos, tačiau delspinigiai, esant įvykdytoms prievolėms, toliau neskaičiuotini ir nepriteistini. Pažymėjo, kad 2015 m. liepos 1 d. liko negrÄ Å¾inta 2007 m. rugpjūčio 3 d. (100 000 Lt paskolos suma) paskolintos pagrindinės skolos dalis – 5 879,29 Eur (20 300 Lt), todėl nuo Å¡ios sumos priteistini 0,1 procento delspinigiai už paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos – 1 058,40 Eur.Teismas pažymėjo, kad atsakovas iÅ¡ esmės neįrodinėjo svarbių aplinkybių, kurios, jo nuomone, sudarytų pagrindÄ mažinti Å¡alių sutartimis numatytų delspinigių dydį nuo 0,1 procento iki 0,02 procento.

Ä®vertinęs tai, jog delspinigiai priteisiami tik už 6 mėnesius nuo nedidelės sumos, o atsakovas skolos negrÄ Å¾ino ilgÄ laikÄ , naudojosi ieÅ¡kovo pinigais, teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ priteistinus delspinigius sumažinti iki atsakovo nurodyto dydžio. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas V. V. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nevertino to, jog raÅ¡ytiniai įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir jais patvirtinamos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.  Teismo iÅ¡vados dėl 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties, pagal kuriÄ atsakovui buvo paskolinta 200 000 Lt (57 924 Eur) suma, yra nepagrįstos, teismas neteisingai nusprendė, jog Å¡iÄ paskolÄ atsakovas grÄ Å¾ino. IeÅ¡kovo nurodytas paskolos likutis – 23 792,99 Eur turėjo bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų. Atsakovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo neobjektyvÅ«s. Atsakovas ir liudytojai darė neteisėtÄ poveikį ieÅ¡kovui.

Teismas nepagrįstai leido paskolos grÄ Å¾inimÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais. Atsakovas, bÅ«damas atsakingas ir apdairus, negalėjo tokio dydžio paskolos grÄ Å¾inti be pakvitavimo. Teismas nepasisakė dėl Å¡ios sutarties pagrindu skaičiuotinų pelno palÅ«kanų. Teismas nepasisakė pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. sutarties pagrindu atsakovo pervestų ir įskaitytų sumų (2008 m. liepos 30 d. pervestos 150 000 Lt sumos, 2014 m. liepos 31 d. pervestos 90 000 Lt sumos, 2015 m. liepos 1 d. pervestos 26 065 Eur sumos).

Teismas nepagrįstai 150 000 Lt sumos pervedimÄ pripažino skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį grÄ Å¾inimu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo suinteresuotas atsiskaityti pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. sutartį, kadangi joje buvo numatytos didžiausios palÅ«kanos. Vien tai, jog ieÅ¡kovas neturi paskolos sutarties originalo, nepatvirtina paskolos pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. grÄ Å¾inimo fakto. Ta aplinkybė, jog atsakovas turėjo galimybę grÄ Å¾inti paskolÄ , nereiÅ¡kia, kad paskola iÅ¡ tiesų buvo grÄ Å¾inta.

Teismo iÅ¡vados dėl 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 150 000 Lt (43 443 Eur) sumÄ , nepagrįstos. Atsakovui negrÄ Å¾inus skolos ir nesumokėjus palÅ«kanų, įsiskolinimas pagal Å¡iÄ sutartį sudaro 51 262,74 Eur. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo 2008 m. liepos 30 d. Atsakovo pervesta 150 000 Lt suma įskaityta pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį. Pritarimas teismo iÅ¡vadai reikÅ¡tų, kad 150 000 Lt paskola grÄ Å¾inta prieÅ¡ terminÄ .

Teismas turėjo konstatuoti, kad 150 000 Lt paskola negrÄ Å¾inta. Teismo iÅ¡vados dėl tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklosčiusios įmokų paskirstymo tvarkos taip pat yra neteisingos. Teismas nepagrįstai dėl įmokų paskirstymo konstatavo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ . IeÅ¡kinyje nurodyta įmokų paskirstymo tvarka atitinka įstatymo nuostatas, todėl atsakovo teisių nepažeidė. Teismas privalėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo įmokos pirmiausiai buvo įskaitomos palÅ«kanoms sumokėti, o likusi įmokų dalis – pagrindinei skolai dengti.

Atsakovas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl ieÅ¡kovo nurodytos įmokų paskirstymo tvarkos. Ä®statyme įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka taikytina tuo atveju, jeigu Å¡alys dėl įmokų paskirstymo tvarkos nesusitarė kitaip. Toks susitarimas nebuvo sudarytas, todėl teismas turėjo vadovautis įstatymo nuostatomis. Teismo atliktas viso įsiskolinimo apskaičiavimas yra neteisingas. KlaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl įsiskolinimo dydžio lėmė neteisingas 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarčių vykdymo aplinkybių vertinimas.

Atsakovas A. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. V. S. ieÅ¡kinį dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo atmesti, o atsakovo A. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sutarčių sÄ lygų pakeitimo tenkinti. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys nebÅ«tų atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis nebÅ«tų patenkintas, atsakovas praÅ¡o sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu priteistas palÅ«kanas ir delspinigius.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarydamas tris paskolos sutartis dėl bendros 450 000 Lt paskolos, Å¡iuos pinigus tikrai gavo. Atsakovo iÅ¡dėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas paskolino tik 300 000 Lt, o sutartys dėl bendros 450 000 Lt skolos sumos sudarytos ieÅ¡kovo apgaulės įtakoje. Atsakovas, sudarydamas nekilnojamojo turto Palangoje įgijimo sandorį, iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 300 000 Lt ir pasirašė sutartį dėl 150 000 Lt paskolos, o vakare, susijaudinęs dėl dienos įvykių ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dar pasirašė sutartis dėl 100 000 Lt ir 200 000 Lt sumų.

Atsakovas 150 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 2008 m. liepos 30 d. pavedimu, o 2008 m. liepos 4 d. likusiÄ sumÄ grÄ Å¾ino grynaisiais pinigais. Tuo atveju, jeigu bendra paskolos suma bÅ«tų 450 000 Lt, atsakovas jÄ bÅ«tų visÄ grÄ Å¾inęs, kadangi 2008 m. birželio 27 d. pardavęs nekilnojamÄ jį turtÄ gavo 670 000 Lt. IeÅ¡kovo nurodyta pinigų perdavimo versija, jog ieÅ¡kovas atsakovui banke perdavė 300 000 Lt grynaisiais pinigais turtui įsigyti, o 150 000 Lt pervedė į banko sÄ skaitÄ atsakovo asmeninėms reikmėms, neatitinka bylos duomenų.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas turėtų 300 000 Lt sumÄ grynaisiais, nebÅ«tų reikalo vykti į bankÄ . Be to, pervesta į sÄ skaitÄ 150 000 Lt suma iÅ¡ karto banke buvo pervesta turto pardavėjui. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas į bankÄ atvyko turėdamas iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ sutartį dėl 150 000 Lt. Tuo atveju, jeigu atsakovui banke bÅ«tų perduota 300 000 Lt suma, atsakovui bÅ«tų pateikta ir paskolos sutartis dėl tokios sumos. IeÅ¡kovas, suraÅ¡ydamas tris atskiras paskolos sutartis, suklaidino atsakovÄ .

IeÅ¡kovas, pasinaudojęs susiklosčiusia padėtimi, kuomet Å¡alys buvo geros nuotaikos ir apsvaigusios, davė pasiraÅ¡yti dvi sutartis dėl 100 000 Lt ir 200 000 Lt paskolos, nors tÄ pačiÄ dienÄ banke buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl 150 000 Lt. IeÅ¡kovas neturi paskolos sutarčių dėl 200 000 Lt ir 150 000 Lt sumų, o skolos pagal 100 000 Lt paskolos sutartį niekada nereikalavo. Atsakovas 2014 m. pradžioje ieÅ¡kovui reikalaujant pasirašė 7 800 Lt vekselį palÅ«kanoms pagal paskolos sutartis, tačiau 100 000 Lt paskolos sutarties vykdyti nereikalavo.

Teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino paskolos suteikimo tikslo. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, paskolos santykių egzistavimÄ turėjo konstatuoti dėl faktiÅ¡kai perduotų pinigų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų. Å iuo atveju egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį dėl 100 000 Lt, o 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį dėl 200 000 Lt – iÅ¡ dalies negaliojančia, konstatuojant, kad ji sudaryta tik dėl 150 000 Lt sumos.

Å alių sudarytų paskolos sutarčių sÄ lygos dėl skolų grÄ Å¾inimo termino ir mokėtinų palÅ«kanų neatitinka Å¡alių susitarimo. Teismas turėjo Å¡iuos reikalavimus patenkinti vadovaudamasis CK 6.228 straipsniu. Numatytos palÅ«kanos neprotingai didelės. Atsakovas negalėjo prisiimti tokių įsipareigojimų. Teismas, priteisdamas palÅ«kanas, turėjo atsižvelgti į pagrindinės skolos ir palÅ«kanų santykį. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl 2014 m. vasario 25 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto ekonominio spaudimo įtakoje.

Teismas nepagrįstai Å¡iame sandoryje įžvelgė naujų paskolos santykių egzistavimÄ . IeÅ¡kovo grasinimas kreiptis į teismÄ turėjo bÅ«ti pripažintas ekonominiu spaudimu. Laiku nepareikalavus sumokėti vekselyje nurodytos sumos, vekselis prarado vertybinio popieriaus savybes. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vekselio pasiraÅ¡ymo dienÄ pinigų negavo. Be to, atsakovas neturėjo poreikio skolintis tokios sumos, kadangi sudaręs nekilnojamojo turto perleidimo sandorį turėjo pakankamai lėšų.

Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Dalinį prievolės vykdymÄ teismas be pagrindo pripažino turinčiu reikÅ¡mės skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Daliniai mokėjimai nesusiję su 2004 metais sudarytomis paskolos sutartimis. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nepagrįstai reikalavo 6 071,02 Eur įsiskolinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 17 d. paskola buvo grÄ Å¾inta. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo sumažinti delspinigių dydį, nes 0,1 proc. dydžio delspinigių norma atitinka 36,5 proc. metinį dydį.

Atsakovas A. Ž. apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas V. V. S. atsiliepime praÅ¡o atsakovo A. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijamų sandorių negaliojimÄ grindžia deklaratyviais argumentais, prielaidomis ir interpretacijomis. Ginčijami sandoriai atitinka įstatymų reikalavimus, o sutarčių sÄ lygos aiÅ¡kiai nurodytos. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad paskolos atsakovui buvo suteiktos įvairiems tikslams (tiek nekilnojamajam turtui pirkti, tiek remontuoti kambarius).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neturi paskolos sutarčių originalų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas paskolas grÄ Å¾ino. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų argumentus dėl paskolų grÄ Å¾inimo. Nepagrįsta tikėti, kad atsakovas dideles paskolų sumas grÄ Å¾intų grynaisiais pinigais be pakvitavimų. Atsakovo argumentas, esÄ Å¡is paskolino 150 000 Lt, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs paskolos tikslo, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Argumentai dėl ieÅ¡kovo apgaulės sudarant sutartis ir dėl Å¡ių sutarčių sÄ lygų nenaudingumo atsakovui nepagrįsti.

Atsakovo reikalavimas pakeisti sutarčių sÄ lygas nepagrįstas. Dėl kiekvienos sutarties sÄ lygų Å¡alys tarėsi individualiai, o sutarčių pasiraÅ¡ymas patvirtina, kad sutartos sÄ lygos joms buvo priimtinos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė sumažinti palÅ«kanas, todėl toks jo reikalavimas apeliaciniame skunde negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovo argumentai dėl vekselio negaliojimo nepagrįsti. Atsakovo pozicija dėl vekselio negaliojimo paremta faktinių aplinkybių subjektyviu interpretavimu.

Teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos yra pagrįstos. Atsakovui sumokėjus dalį skolos, ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas iÅ¡ naujo. Atsakovo argumentai dėl 10 000 Lt paskolos dalies grÄ Å¾inimo nepagrįsti. Teismas teisingai sprendė, kad pakvitavimo turinys patvirtina 10 000 Lt skolos dalies pagal 2004 m. spalio 18 d. paskolos sutartį grÄ Å¾inimÄ . Atsakovo reikalavimas sumažinti delspinigius negali bÅ«ti tenkinamas. PasiraÅ¡ydamas sutartis atsakovas patvirtino, kad jų sÄ lygos jam yra priimtinos.

Atsakovas A. Ž. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovo V. V. S. apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovo A. Ž. apeliacinį skundÄ patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas pagrįstai nurodė, kad paskolos dokumento nebuvimas patvirtina skolos grÄ Å¾inimÄ (panaikina prezumpcijÄ apie skolos negrÄ Å¾inimÄ ). IeÅ¡kovo argumentas dėl pakvitavimų nebuvimo atmestinas. Paskolų grÄ Å¾inimo aplinkybę patvirtina netiesioginiai įrodymai, pavyzdžiui, faktas, kad atsakovas turėjo finansines galimybes grÄ Å¾inti skolÄ .

Be to, skolos grÄ Å¾inimÄ patvirtina ir liudytojų parodymai. Teismas pagrįstai leido Å¡ias aplinkybes įrodinėti ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. Dėl 150 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybių teisme ginčo nebuvo, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai atitinkamas teismo iÅ¡vadas kvestionuoja. IeÅ¡kovas nepateikė Å¡ios paskolos sutarties originalo. Pateikdamas nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinyje nurodytos įmokų paskirstymo tvarkos netaikymo.

Apie tokios tvarkos taikymÄ atsakovas nebuvo informuotas. Ä®mokų paskirstymo tvarkÄ ieÅ¡kovas pakeitė kreipdamasis į teismÄ . Vekselio, kuris iÅ¡raÅ¡ytas delspinigių ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimui užtikrinti, pasiraÅ¡ymas patvirtina, kad sutarčių vykdymo eigoje sumokėtos sumos pirmiausia buvo įskaitomos paskoloms dengti. 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieÅ¡kovo V. V. S. papildomas atsiliepimas (papildomi paaiÅ¡kinimai) į atsakovo A. Ž. apeliacinį skundÄ .2017 m. spalio 19 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo V. V. S. prašymas dėl dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pridėjimo prie bylos.2017 m. spalio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo A. Ž. rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta.  Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaAtsakovas A.

Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde atsakovas žodinio proceso bÅ«tinumo nemotyvavo. Atsiliepime į ieÅ¡kovo V. V. S. apeliacinį skundÄ atsakovas bÅ«tinumÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė poreikiu nustatyti svarbius faktus, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus. Remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese. Kolegijos vertinimu, atsakovas nenurodė svarių argumentų, kodėl bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas tik abstrakčiai nurodo į pirmosios instancijos teismo veiksmus įrodymų vertinimo procese. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neatėmė atsakovui galimybės pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytiniu bÅ«du, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylÄ , apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar pirmosios instancijos teismas juos įvertino, ar ne. BÅ«tina akcentuoti ir tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, Å¡alims aktyviai realizuojant procesines teises, o Å¡alių argumentai dėl ginčo esmės grindžiami iÅ¡samiais procesiniais dokumentais bei raÅ¡ytiniais įrodymais.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jo nagrinėjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovo procesinės teisės nebus suvaržytos, todėl jo praÅ¡ymas netenkinamas.Dėl papildomo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieÅ¡kovo V. V. S. 2017 m. rugsėjo 27 d. parengtas atsiliepimas (papildomi paaiÅ¡kinimai) į atsakovo A. Ž. apeliacinį skundÄ . CPK 318 straipsnyje nurodyta, jog Å¡alys per dvideÅ¡imt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų iÅ¡siuntimo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas procesine pareiga pateikti atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ jau yra pasinaudojęs. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 26 d. rezoliucija ieÅ¡kovo 2017 m. balandžio 24 d. parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundÄ buvo priimtas. Ä®vertinusi tai, jog ieÅ¡kovo 2017 m. rugsėjo 27 d. procesiniame dokumente dėstomi kiti (2017 m. balandžio 24 d. atsiliepime nenurodyti) argumentai, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas siekia papildyti pirmosios instancijos teisme pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ .

Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Atsižvelgusi į tai, kad ieÅ¡kovo papildomas atsiliepimas į apeliacinį skundÄ pateiktas ne pirmosios instancijos teismui, be to, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimo terminui, konstatavusi akivaizdų 2017 m. balandžio 24 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ argumentų pildymÄ , teisėjų kolegija 2017 m. spalio 4 d. gautÄ ieÅ¡kovo procesinį dokumentÄ atsisako priimti. 2017 m. spalio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo A. Ž. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (teismo nutarties 30 punktas). Kolegija, įvertinusi atsakovo 2017 m. spalio 20 d. pateikto procesinio dokumento turinį, konstatuoja, jog juo, pažeidžiant CPK 323 straipsnyje įtvirtintÄ ribojimÄ , iÅ¡ esmės pildomi anksčiau pateikti atsakovo procesiniai dokumentai (apeliacinis skundas ir atsiliepimas į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ).

Atsakovo 2017 m. lapkričio 6 d. procesinis dokumentas pateiktas jau po bylos apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, t. y. teismo procesinio sprendimo priėmimo stadijoje. Å ioje proceso stadijoje bylos medžiagos pildymas nėra galimas. Be to, susipažinus su procesinio dokumento turiniu, taip pat konstatuotinas akivaizdus proceso įstatyme draudžiamas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų pildymas. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsakovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisako priimti.Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo dalykoIÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2004 m. spalio 12 d. ginčo Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur), atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2005 m. balandžio 12 d. ir mokėti 1,8 procento dydžio palÅ«kanas, o pažeidus prievolę, mokėti 0,1 procento delspinigius už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ . 2004 m. spalio 15 d.

Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 35 000 Lt (10 136,70 Eur), atsakovas įsipareigoja Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2005 m. balandžio 15 d. ir mokėti 1,8 procento dydžio palÅ«kanas, o pažeidus prievolę – ir 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ . 2006 m. liepos 27 d. Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 16 000 Lt (4 633,92 Eur), atsakovas įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki                        2006 m. spalio 27 d. ir mokėti 1,5 procento dydžio palÅ«kanas, o pažeidus prievolę – ir 0,1 procento dydžio delspinigius. 2007 m. kovo 27 d.

Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 10 000 Lt (2 896,20 Eur), atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki                   2007 m. rugsėjo 27 d. ir mokėti 1,5 procento dydžio palÅ«kanas, pažeidus prievolę – ir 0,1 procento dydžio delspinigius. 2007 m. balandžio 4 d. Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 20 000 Lt (5 792,40 Eur), atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki                         2007 m. birželio 4 d. ir mokėti 1,5 procento dydžio palÅ«kanas, o pažeidus prievolę – ir 0,1 procento dydžio delspinigius. 2007 m. rugpjūčio 3 d.

Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 150 000 Lt (43 443 Eur), atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki                      2009 m. rugpjūčio 3 d., o prievolės pažeidimo atveju mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 100 000 Lt (28 962 Eur), atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2007 m. lapkričio 3 d. ir mokėti 1,5 procento dydžio palÅ«kanas, o pažeidus prievolę – ir 0,1 procento dydžio delspinigius. 2007 m. rugpjūčio 3 d.

Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 200 000 Lt (57 924 Eur), atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2007 m. lapkričio 3 d. ir mokėti 2 procentų dydžio palÅ«kanas, o pažeidus prievolę – ir 0,1 procento dydžio delspinigius nuo paskolintos sumos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ . 2007 m. gegužės 17 d. ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2007 m. birželio 13 d. ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2008 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 5 000 Lt (1 448,10 Eur).

Atsakovas 2014 m. vasario 25 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovui neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį dėl 7 800 Lt (2 259,04 Eur) sumos, kuriÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2014 m. spalio 1 d. bei mokėti 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas.IÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedimu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 700 Lt (202,73 Eur), 2007 m. sausio 12 d. mokėjimo pavedimu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2008 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 150 000 Lt (43 443 Eur), 2014 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 90 000 Lt (26 065,80 Eur), 2015 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 9 971,92 Eur, 2015 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu grÄ Å¾ino 16 093 Eur.Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Å¡alis siejo paskoliniai teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas tvirtino, kad atsakovas negrÄ Å¾ino dalies paskolintų lėšų, likdamas skolingas ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ . Atsakovas patvirtino ilgalaikių paskolos teisinių santykių egzistavimo faktÄ , tačiau tvirtino visas paskolintas lėšas grÄ Å¾inęs. Taip pat jis ginčijo dviejų 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarytų paskolos sandorių bei 2014 m. vasario 25 d. vekselio teisėtumÄ . Nurodė, kad ginčijami paskolos sandoriai buvo sudaryti dėl ieÅ¡kovo apgaulės, kad sandorių sÄ lygas lėmė esminė Å¡alių nelygybė, o ginčijamas vekselis iÅ¡duotas ekonominio ir psichologinio spaudimo įtakoje.

Pirmosios instancijos teismui atmetus priešieškinio reikalavimus, o ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, nesutikdamos su priimtu sprendimu, apeliacinius skundus pateikė abi ginčo šalys. Įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, apibrėžiančius apeliacinio nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, paskolos sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybių, dėl likusio įsiskolinimo yra pagrįstos ir teisingos.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ , susidariusį pagal Å¡alių sudarytus paskolos sandorius. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė pripažinti negaliojančiais dalį Å¡alių sudarytų sandorių, kuriuos ieÅ¡kovas nurodo kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ . IeÅ¡kovo reikalavimo pagrindÄ sudarančių sandorių ginčijimo aplinkybė lemia bÅ«tinumÄ , bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmiausia atlikti prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčytų sandorių teisėtumo vertinimÄ , o jau po to vertinti, ar teismo procesinis sprendimas dėl ieÅ¡kinio dalinio patenkinimo yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl priešieškinio reikalavimųPriešieškiniu atsakovas ginčijo 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartis dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) ir 200 000 Lt (57 824 Eur) paskolos. Atsakovas prašė paskolos sutartį dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) sumos pripažinti negaliojančia, o paskolos sutartį dėl 200 000 Lt (57 824 Eur) sumos pripažinti iš dalies negaliojančia, konstatuojant, kad sutartis sudaryta dėl 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos. Atsakovas tvirtino, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas jam iš viso paskolino ne 450 000 Lt (130 329 Eur), bet 300 000 Lt (86 886 Eur).

Taip pat nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijamas vekselis buvo pasiraÅ¡ytas be pagrindo (t. y. nesant skolinio įsipareigojimo), ieÅ¡kovui naudojant spaudimÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas taip pat pareiÅ¡kė reikalavimus dėl nurodytų paskolos sutarčių sÄ lygų pakeitimo, praÅ¡ydamas paÅ¡alinti jose esantį 2 punktÄ , kuriame numatytos 1,5 ir 2 procentų mėnesinės palÅ«kanos, taip pat pakeisti paskolų grÄ Å¾inimo datÄ .Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė tris paskolos sutartis dėl bendros 450 000 Lt (130 329 Eur) paskolos, o atsakovas sutartyse aiÅ¡kiai patvirtino gavęs paskolos dalykÄ .

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartis, jis buvo tokios apsvaigimo ir susijaudinimo bÅ«senos, jog negalėjo suprasti atliekamų veiksmų prasmės. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl ginčijamo vekselio iÅ¡davimo ekonominio ar kitokio spaudimo įtakoje. Teismas ginčo vekselio turinyje įžvelgė paskolos teisiniams santykiams bÅ«dingus požymius, o nustatęs Å¡ių santykių dalyko egzistavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepaneigė skolinės prievolės egzistavimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ginčijamų sutarčių, kaip sudarytų esant esminei Å¡alių nelygybei, sÄ lygų pakeitimo bÅ«tinumo. Teismas nenustatė esminės Å¡alių nelygybės, pažymėdamas, kad atsakovas turėjo visas galimybes derėtis dėl jo interesus atitinkančių sandorių sÄ lygų. Atsakovas A. Ž. apeliaciniame skunde nesutikimÄ su nurodytomis teismo iÅ¡vadomis grindė pateikdamas savo versijÄ dėl ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių.

Jis tvirtino nebuvus poreikio papildomai 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos paskolai, laikėsi nuoseklios (pirmosios instancijos teisme išreikštos) pozicijos dėl ginčijamų sandorių sudarymo ieškovo apgaulės įtakoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Iš apskųsto sprendimo teksto matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami priešieškinio reikalavimai, paneigia ištirtų įrodymų visetas. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kolegijos vertinimu, atsakovas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka.

Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto pateiktais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl tokių teisinių santykių egzistavimui konstatuoti turi bÅ«ti įrodytas paskolos dalyko perdavimo faktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, ir ginčijama sutartis yra raÅ¡ytinė paskolos sutartis, tai, paskolos gavėjui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog į ginčijamas paskolos sutartis inkorporuotas aiÅ¡kus atsakovo patvirtinimas apie paskolos dalyko davimÄ .

Pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , atitinkamų aplinkybių ar faktų paneigimo procesinė pareiga teko atsakovui. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovui neneigiant ginčijamų sutarčių pasiraÅ¡ymo, o paskolos dalyko (jo dalies) negavimo faktÄ grindžiant vien subjektyviais paaiÅ¡kinimais, silpnÄ Ä¯rodinėjimo galiÄ turinčiais suinteresuotų ginčo baigtimi asmenų liudijimais, aplinkybė dėl paskolos dalyko (jo dalies) neperdavimo pagrįstai pripažinta neįrodyta. Vadovaujantis įrodymų vertinimo procese galiojančia tikėtinumo taisykle, teismo pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas, pasirašęs ginčijamas sutartis bei patvirtinęs paskolos sutarčių dalyko gavimÄ , iÅ¡ tiesų 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė tris atskirus sandorius dėl bendros 450 000 Lt (130 329 Eur) sumos paskolos.

Atsakovo subjektyvus įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tokias Å¡alutines aplinkybes, kaip ieÅ¡kovo finansinis pajėgumas, atsakovo poreikis gauti tokio dydžio paskolÄ , ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybių seka, nėra pakankamas paneigti viso sutarties dalyko gavimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas nebuvo finansiÅ¡kai pajėgus suteikti tokio dydžio paskolÄ , be to, teismas teisingai akcentavo, jog paskolos tikslas (poreikis) nėra esminė tokio pobÅ«džio sutarčių sÄ lyga.

Nustatant paskolos dalyko perdavimo faktÄ , aplinkybė, jog atsakovas esÄ neturėjo tokio dydžio paskolos poreikio, iÅ¡ tiesų nėra reikÅ¡minga. Tuo pagrindu daroma iÅ¡vada, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pagrįstos ir teisingos teismo iÅ¡vados, jog 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudaręs tris paskolos sutartis, atsakovas gavo iÅ¡ viso 450 000 Lt (130 329 Eur) dydžio paskolÄ . Nėra pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo atliktu paskolos sutarčių teisėtumo įvertinimu. Kaip minėta, atsakovas tvirtino, kad ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos dėl ieÅ¡kovo apgaulės, atsakovui bÅ«nant emocinio susijaudinimo ir apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senoje (CK 1.91 straipsnis).

Ginčijant sandorius atsakovo nurodytu pagrindu, bÅ«tina įvertinti, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti, tuo tikslu turi bÅ«ti tiriama, ar kita Å¡alis atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasiraÅ¡ydamas tris paskolos sutartis dėl 450 000 Lt (130 329 Eur), gavo sutartyse nurodytas paskolos sumas.

Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, jog paskolų sutartys buvo sudarytos ieÅ¡kovui elgiantis neteisėtai, kuomet Å¡is esÄ nutylėjo aplinkybę, kad Å¡alys tÄ pačiÄ dienÄ banke jau buvo pasiraÅ¡iusios sutartį dėl 150 000 Lt paskolos. Vertinant paskolos sandorių teisėtumÄ atsakovo nurodytu jų negaliojimo pagrindu, bÅ«tina pažymėti, kad aplinkybės dėl atsakovo apsvaigimo ir susijaudinimo, kurias jis laiko esminėmis ir pateisinančiomis tokį jo neadekvatų elgesį, buvo įrodinėjamos tik asmeniniu liudijimu, tačiau tokios silpnos galios įrodinėjimo priemonė nėra pakankama patvirtinti atsakovo nurodytų aplinkybių buvimÄ .

Vertinant Å¡iÄ atsakovo keliamÄ versijÄ , be kita ko, bÅ«tina atsižvelgti ir į atsakovo asmenybę individualizuojančius požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl savo amžiaus, įgÅ«džių, patirties verslo srityje atsakovas negalėjo pamirÅ¡ti tÄ pačiÄ dienÄ pasirašęs kitÄ paskolos sutartį (dėl 150 000 Lt), o pasiraÅ¡ydamas pakankamai aiÅ¡kaus ir glausto turinio ginčijamas sutartis, negalėjo nepastebėti tokių sÄ lygų, kurios neatitiktų tÄ pačiÄ dienÄ sudarytų Å¡alių susitarimų.

Todėl atsakovo aiÅ¡kinimas, kad pasiraÅ¡ydamas sutartis, jis galėjo nepastebėti jose nurodytų skolinamų sumų, nėra įtikinamas. Kita vertus, net ir sutikus su atsakovo pozicija dėl ginčijamų sandorių sudarymo esant neįprastai jo emocinei bei sveikatos bÅ«klei, o ieÅ¡kovui turint nesÄ Å¾iningų ketinimų, yra akivaizdu, jog atsakovo elgesys pernelyg pasitikint kita sandorio Å¡alimi, pasiraÅ¡ant nežinomo turinio sutartis ar kitus dokumentus, negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu protingumo, atidumo ir rÅ«pestingumo kriterijus, todėl negali bÅ«ti pateisinamas.

Protingas ir apdairus asmuo, esant tokioms aplinkybėms turėtų susilaikyti nuo sandorių sudarymo. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovas neįrodė, kad ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos ieÅ¡kovo panaudotos apgaulės įtakoje, pasinaudojus susiklosčiusiomis neįprastomis aplinkybėmis, o ginčijamų sandorių turinys esÄ neatitiko atsakovo valios bei dar iki sutarčių pasiraÅ¡ymo Å¡alių sulygto susitarimo esmės. Pirmosios instancijos teisme atsakovas 2014 m. vasario 25 d. iÅ¡duotÄ vekselį ginčijo tuo pagrindu, jog jis vekselyje nurodytos pinigų sumos (7 800 Lt (2 259,04 Eur) negavo, o vekselį iÅ¡davė ir pasirašė dėl ieÅ¡kovo naudoto ekonominio spaudimo.

Atsakovas tvirtino vekselį pasirašęs spaudžiamas ieÅ¡kovo mokėti palÅ«kanas ir delspinigius pagal kitas Å¡alių sudarytas sutartis. Teismui atmetus atsakovo reikalavimÄ dėl Å¡io vekselio negaliojimo, atsakovas apeliaciniame skunde pakartojo tuos pačius argumentus ir aplinkybes, dėl kurių teismas pasisakė apskųstame sprendime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti ginčijamo vekselio iÅ¡davimo aplinkybių, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo, tik esant tokių sÄ lygų visumai:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).Kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas neneigia ginčijamo vekselio iÅ¡davimo fakto, bet tvirtina, kad tas vekselis, kaip vertybinis popierius, į apyvartÄ pateko nesant pagrindo (atsakovui neturint piniginės prievolės ieÅ¡kovo atžvilgiu). Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad vekselį ieÅ¡kovui iÅ¡davė neteisėto ekonominio spaudimo įtakoje.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustačius faktÄ , kad atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu netinkamai vykdė kitas pinigines prievoles, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovo įspėjimÄ atsakovui dėl ketinimo kreiptis į teismÄ pripažinti spaudimo CK 1.91 straipsnio normų prasme naudojimu. Kita vertus, argumentai dėl vekselio negaliojimo atsakovo nurodytu pagrindu grindžiami tik subjektyviu jo liudijimu. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ginčo vekselio iÅ¡davimo metu atsakovas turėjo prievolę ieÅ¡kovui: ieÅ¡kovas 2007 m. birželio 13 d. pervedė atsakovui 3 000 Lt (868,86 Eur), 2008 m. birželio 12 d. pervedė 3 000 Lt (868,86 Eur), 1 000 Lt (289,62 Eur) perdavė atsakovui grynaisiais pinigais ir priskaičiavo 800 Lt (231 70 Eur) palÅ«kanų už esamus atsakovo įsiskolinimus.

Tokios prievolės egzistavimo atsakovas neneigė, todėl pripažintina, kad vekselis buvo iÅ¡duotas pagrįstai, t. y. egzistuojant atsakovo skolinei prievolei. Å ios prievolės egzistavimo nepaneigia ir tai, jog ieÅ¡kovas ginčijamo vekselio nepateikė apmokėti vekselyje nurodytu momentu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas skolinis dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (CPK 178 straipsnis).

Praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad vekselis (neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neteko galimybės iÅ¡ieÅ¡koti vekselyje nurodytÄ sumÄ ne teismo tvarka) iÅ¡duotas Å¡alis siejusių paskolinių teisinių santykių pagrindu, nustatė neįvykdytos piniginės prievolės egzistavimo faktÄ , todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nei ginčijamo vekselio, kaip vertybinio popieriaus, atsiradimo apyvartoje teisėtumo, nei atsakovo neįvykdytos prievolės egzistavimo fakto.

Tuo pagrindu kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo reikalavimas dėl ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teisme atmestas pagrįstai. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jo reikalavimų pakeisti 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasiraÅ¡ytas paskolos sutartis (dėl 100 000 Lt ir 200 000 Lt), paÅ¡alinant jose esantį 2 punktÄ , kuriame numatytos 1,5 procentų ir 2 procentų mėnesinės palÅ«kanos, o sutarčių 1 punkte numatytÄ paskolų grÄ Å¾inimo terminÄ nustatant 2009 m. rugpjūčio 3 d.

Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, jog dėl Å¡ių sutarties sÄ lygų atsakovas buvo ieÅ¡kovo suklaidintas, nes buvo susijaudinęs, apsvaigęs nuo alkoholio, pasitikėjo ieÅ¡kovu. Apeliaciniame skunde atsakovas iÅ¡ esmės atkartojo tuos pačius argumentus, abstrakčiai papildęs, kad sutarčių tokiomis sÄ lygomis nebÅ«tų sudaręs. Kolegija pažymi, kad atsakovo argumentai dėl ginčijamų sandorių sudarymo jo apsvaigimo ir susijaudinimo bÅ«senoje nebuvo įrodyti, todėl nėra pagrindo tokių (neįrodytų) aplinkybių kontekste vertinti ginčijamų (keistinų) sutartinių sÄ lygų teisėtumo.

Å iuo atveju vien retrospektyvus subjektyviais teiginiais grindžiamas tam tikrų sÄ lygų naudingumo vertinimas nepaneigia tų sÄ lygų teisėtumo ir nepaÅ¡alina aplinkybės, jog ginčijamų sutarčių sÄ lygų turinys atsakovui buvo žinomas bei priimtinas. Teisėjų kolegija nenustatė CK 6.228 straipsnyje įtvirtinto pagrindo keisti ginčo sutarčių sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡dėstęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ ir jo aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje (dėl esminės Å¡alių nelygybės), pagrįstai nustatė, jog atsakovas turėjo realias galimybes derėtis dėl sudaromų sandorių sÄ lygų, o ieÅ¡kovui siÅ«lant atsakovo lÅ«kesčių, poreikių ar galimybių neatitinkančias sÄ lygas, susilaikyti nuo tokių sandorių sudarymo.

Kolegija papildomai pažymi, kad abi ginčijamų sandorių Å¡alys buvo lygiavertės, jų veikla turi dominuojančių verslumo požymių, panaÅ¡ių sandorių sudarymas abiem Å¡alims buvo įprastas, dažnai pasikartojantis užsiėmimas. Å ias aplinkybes įvertinusi, teisėjų kolegija atmeta subjektyvius skundo argumentus, jog teismas turėjo konstatuoti Å¡alių santykiuose buvus esminę nelygybę – ieÅ¡kovo dominavimÄ ar pranaÅ¡umÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog tokiu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu atsakovas siekia visiÅ¡ko savo pareigos mokėti palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ panaikinimo, nors atlyginimas už naudojimÄ si paskolintomis lėšomis yra įprasta tokios rÅ«Å¡ies teisinių santykių sÄ lyga.

Tokio reikalavimo tenkinimas, juolab atsakovui tik bendrais bruožais nurodant ginčijamų sutartinių sÄ lygų sukeltus padarinius (kuomet ieÅ¡kovas priskaičiavo palÅ«kanų įsiskolinimÄ ), neatitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų bei reikÅ¡tų nepagrįstÄ intervencijÄ Ä¯ Å¡alių susitarimÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, paskolos sutarčių sÄ lygų pakeitimo atmesti pagrįstai.

Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kurių pagrindu atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, teisingumo. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų IeÅ¡kovas V. V. S. ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. Ž. 213 195,56 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad toks įsiskolinimas susidarė atsakovui A. Ž. netinkamai vykdant prievoles pagal Å¡alių sudarytus paskolos sandorius. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovo naudai priteisė iÅ¡ atsakovo 12 483,50 Eur skolos, 40 001,72 Eur palÅ«kanų ir 1 058,40 Eur delspinigių.

Atsakovas nesutikimÄ su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iÅ¡ esmės grindė argumentais dėl dalies paskolos sandorių ir (ar) jų sÄ lygų negaliojimo ir (ar) sandorių sÄ lygų pakeitimo bÅ«tinumo. Dėl Å¡ių atsakovo argumentų jau pasisakyta ankstesnėje Å¡ios apeliacinio teismo nutarties dalyje (dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų). Atsakovo teigimu, taip pat teismas nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymų dalį ieÅ¡kinio reikalavimų atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties ir sumažinti ieÅ¡kovo reikalaujamas palÅ«kanas.

IeÅ¡kovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieÅ¡kinio reikalavimų grindžiamas teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumu. IeÅ¡kovo tvirtinimu, teismo sprendimo (ieÅ¡kinio dalyje) neteisėtumÄ lėmė klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolos grÄ Å¾inimo fakto (pasak ieÅ¡kovo, dėl Å¡ios klaidos neteisingai buvo vertinama ir atsakovo 150 000 Lt (43 443 Eur) įmokos įskaitymo aplinkybė) ir nepagrįstos iÅ¡vados dėl Å¡alių santykiuose taikytinos įmokų paskirstymo tvarkos.

Esminės įrodymų vertinimo taisyklės ir jų aiÅ¡kinimas teismų praktikoje iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas nutarties 38 punkte, todėl nekartojamas. Apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų kontekste pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo trÅ«kumų ar klaidų nenustatė. Kaip nurodyta ieÅ¡kovo skunde, pirmosios instancijos teismas esÄ nepagrįstai sprendė, jog 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolÄ atsakovas grÄ Å¾ino.

IeÅ¡kovo nuomone, teismas be pagrindo Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybėms įrodinėti leido remtis liudytojų parodymais, nors tokiu atveju prioritetÄ turi raÅ¡ytinės formos įrodymai. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas, bÅ«damas atsakingas ir apdairus, negalėjo tokio dydžio paskolos grÄ Å¾inti be atitinkamo pakvitavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė tokio pobÅ«džio ginčuose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas (be kitų sutarčių) 2007 m. rugpjūčio 3 d. sutarties pagrindu atsakovui suteikė 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolÄ , o atsakovas įraÅ¡u Å¡ioje sutartyje patvirtino paskolos dalykÄ gavęs. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie prievolės įvykdymÄ . Jeigu skolininkas kreditoriui yra iÅ¡davęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentÄ , tai kreditorius, priimdamas visÄ prievolės įvykdymÄ , privalo tÄ dokumentÄ skolininkui grÄ Å¾inti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentus dėl įsiskolinimo pagal nurodytÄ paskolos sutartį egzistavimo ir atsakovo argumentus dėl paskolos grÄ Å¾inimo, pagrįstai rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir jo aiÅ¡kinimu kasacinio teismo praktikoje, kur akcentuojama, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas Å¡iÄ aplinkybę nuginčyti, turi įrodyti, kad yra prieÅ¡ingai.

Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grÄ Å¾inimÄ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Skolos dokumento nebuvimas pas kreditorių panaikina įstatymo nustatytÄ prezumpcijÄ apie skolos negrÄ Å¾inimÄ , kadangi skolos dokumento grÄ Å¾inimas siejamas su pačios skolos grÄ Å¾inimu. Analizuojamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį, nepateikė skolos dokumento originalo, o atsakovas tvirtino paskolÄ grÄ Å¾inęs, nurodydamas konkrečias prievolės įvykdymo aplinkybes.

Pagal nurodytÄ ginčo santykiams taikytinÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pirmosios instancijos teismas skolos dokumento neturėjimo aplinkybei suteikė paskolos grÄ Å¾inimÄ Ä¯rodančios (labiau tikėtinos) aplinkybės reikÅ¡mę. Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovo nurodytos sutarties originalo dingimo aplinkybės nebuvo pagrįstos objektyviais duomenimis, o jų iÅ¡dėstymas nelaikytinas įtikinamu. Be to, esant Å¡alių pripažintai aplinkybei, jog Å¡alys taikė tokiÄ praktikÄ , kuomet, skolÄ grÄ Å¾inus, skolos dokumentas buvo sunaikinamas, labiau tikėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. sutartis, grÄ Å¾inus paskolÄ , buvo sunaikinta, o ne dingo (ar be pagrindo yra atsakovo žinioje).

Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste atsakovo įrodinėtÄ aplinkybę, pagrindžiančiÄ paskolos grÄ Å¾inimÄ , patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – tai duomenys apie atsakovo finansinį pajėgumÄ grÄ Å¾inti skolÄ ginčui aktualiu metu, taip pat liudytojų J. Ž., A. Z., A. N. paaiÅ¡kinimai. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas esÄ nepagrįstai leido atsakovui paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybę įrodinėti liudytojų parodymais.Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui diskrecijÄ leisti ar neleisti privalomosios raÅ¡ytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo Å¡alims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui absoliučiÄ sprendimo laisvę.

Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiÅ¡kia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatytas aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų virÅ¡yti. Tokios ribos yra principinė įrodinėjimo taisyklės taikymo sÄ lyga: turi bÅ«ti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo iÅ¡vada visais atvejais turi bÅ«ti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos Å¡alies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau Å¡ie duomenys nepakankamai iÅ¡samÅ«s, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės Å¡alims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčui iÅ¡spręsti svarbų paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , esminę reikÅ¡mę suteikė aplinkybei, jog ieÅ¡kovas nepateikė ir negalėjo pateikti skolos dokumento, kas leido taikyti įsiskolinimo nebuvimo (skolos grÄ Å¾inimo) prezumpcijÄ , be to, Å¡alys pripažino praktikoje taikę tokį skolos gražinimo patvirtinimo modelį, kuomet, grÄ Å¾inus skolÄ , skolos dokumentas bÅ«davo sunaikinamas.

Jau vien dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovo argumentas, jog iÅ¡vada dėl paskolos grÄ Å¾inimo esÄ padaryta remiantis vien žodiniais liudijimais, negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymams buvo suteikta antraeilė – netiesioginių įrodymų reikÅ¡mė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo savo procesinį sprendimÄ taikyti iÅ¡imtį dėl draudimo remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, CK 6.875 straipsnio 2 dalis). Kolegija pirmosios instancijos teismo nuostatÄ , kuomet liudytojų parodymais buvo užpildytos leistinais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių spragos, pripažįsta teisėta ir teisinga.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojų parodymai neatitinka objektyvumo kriterijaus dėl liudytojų ryÅ¡ių su atsakovu. Teisėjų kolegija šį argumentÄ pripažįsta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu, kadangi liudytojų parodymams buvo suteikta netiesioginių įrodymų galia ir jais remtis nuspręsta tik nustačius, kad liudytojų parodymų turinys iÅ¡ esmės atitinka kitų įrodymų turinį. Tokios sÄ lygos atitinka bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. suteiktÄ 150 000 Lt (43 443 Eur) paskolÄ atsakovas grÄ Å¾ino 2008 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu.

IeÅ¡kovas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka, iÅ¡ esmės palaikydamas pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus, jog 2008 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu padaryta 150 000 Lt įmoka buvo įskaityta tÄ pačiÄ dienÄ (2007 m. rugpjūčio 3 d.) suteiktos 200 000 Lt paskolos daliniam grÄ Å¾inimui. Kadangi teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 200 000 Lt paskola buvo grÄ Å¾inta dar iki 150 000 Lt įmokos padarymo, nurodyti apeliacinio skundo argumentai neturi pagrindo. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2007 m. rugpjūčio 3 d. sutartimis suteiktas 200 000 Lt ir 150 000 Lt paskolas grÄ Å¾ino.

Kitoks ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas bylos faktinių aplinkybių nepagrindžia jo prielaidų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų įrodymų vertinimo procese, nes atitinkamos teismo iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumos. Byloje esantys įrodymai (mokėjimo pavedimai, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimai) sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog grÄ Å¾inant paskolas ir paskirstant įmokas Å¡alys ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos įmokų paskirstymo tvarkos faktiÅ¡kai netaikė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gautas įmokas paskirstė kita tvarka.

IeÅ¡kovas priimdavo atsakovo įmokas, nurodydamas atsakovui, jog tai yra paskolos grÄ Å¾inimas, ir įskaitydavo įmokas į pagrindinės skolos grÄ Å¾inimÄ , arba atsakovo įmokų gavimo metu jų (įmokų) apskritai nepaskirstė. IeÅ¡kovas nepasinaudojo teise atsisakyti priimti įmokas, kai mokėjimo pavedime buvo nurodoma, jog tai yra paskolos grÄ Å¾inimas, kai atsakovas nemokėjo palÅ«kanų. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl ginčo santykiams taikytinos įmokų paskirstymo tvarkos ir su teismo atliktu įsiskolinimo paskaičiavimu.

IeÅ¡kovo tvirtinimu, Å¡alys nebuvo susitarusios dėl įmokų pagal sudarytas sutartis paskirstymo tvarkos, todėl turėjo bÅ«ti taikoma įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuomet įmokos turėjo bÅ«ti įskaitytos pirmiausia į ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, priskaičiuotas palÅ«kanas, o tik po to – paskolų sumoms mažinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo identifikuota ginčo santykiams taikytina įmokų paskirstymo tvarka. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , tuo atveju, kai Å¡alys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu.

AntrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ . TrečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. KetvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (CK 6. 54 straipsnio 5 dalis). Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamÄ sumÄ , jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palÅ«kanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (CK 6.54 straipsnio 6 dalis).

Ä®mokų paskirstymÄ , kai yra kelios skolos, reglamentuoja CK 6.55 straipsnis, pagal kurio 1 dalį skolininkui suteikiama teisė mokėjimo metu pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina. Ribojama tik skolininko galimybė be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Tuo atveju, kai skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola.

Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grÄ Å¾inimas užtikrintas, laikoma, kad grÄ Å¾inta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iÅ¡ Å¡ių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo Å¡alys sudarytų sutarčių pagrindu nebuvo susitariusios (raÅ¡tu) dėl įmokų paskirstymo tvarkos.

Tačiau vien Å¡is faktas nesudaro prielaidų taikyti ieÅ¡kovo pageidaujamo įmokų paskirstymo teisinio reguliavimo, iÅ¡dėstyto nutarties 62 punkte. PrieÅ¡ingai, Å¡alių sudarytų sutarčių vykdymo eiga patvirtina, kad jos faktiÅ¡kai taikė kitokiÄ , nei įstatyme numatyta, įmokų paskirstymo tvarkÄ , kuomet ieÅ¡kovas priimdavo atsakovo įmokas, nurodydamas atsakovui, jog tai yra paskolos grÄ Å¾inimas, ir įskaitydavo jas į pagrindinę skolÄ , arba atsakovo įmokų gavimo metu jų visiÅ¡kai nepaskirstė.

Nors atsakovas mokėjimo dokumentuose aiÅ¡kiai nurodydavo įmokos paskirtį (pvz., paskolos ar jos dalies grÄ Å¾inimas), ieÅ¡kovas nesinaudodavo įstatyme numatyta teise atsisakyti priimti įmokas. Be to, ieÅ¡kovas neinformuodavo atsakovo, jog jo gautas įmokas, kitaip nei nurodyta mokėjimo dokumentuose, jis įskaito kaip palÅ«kanų arba delspinigių mokėjimÄ . Svarbu ir tai, jog esant ilgalaikiams paskoliniams teisiniams santykiams, atsakovui, deklaruojančiam tik paskolos sumų grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimų dėl palÅ«kanų ir delspinigių.

PrieÅ¡ingai, buvo sudaromi nauji paskolų sandoriai, kas patvirtina, kad praktikoje susiklosčiusi įmokų paskirstymo tvarka tenkino abiejų Å¡alių interesus. Toks ieÅ¡kovo elgesys, kai taikyti įstatyme numatytÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , kuri neatitiko tarp Å¡alių susiklosčiusios praktikos, taigi ir jų susitarimo, buvo pareikalauta tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, t. y. Å¡alių santykiams nutrÅ«kus ir iÅ¡kilus ginčui, pagal teismų praktikos nuostatas pagrįstai buvo pripažintas nesÄ Å¾iningu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliuoja tik į nutarties 62 punkte nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kuris, ieÅ¡kovo nuomone, turėtų bÅ«ti taikomas nesant Å¡alių susitarimo dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Tačiau apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos teismo iÅ¡vados, jog analizuojamu atveju Å¡alys visgi buvo susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, jÄ taikė savo praktikoje ir teisminio nagrinėjimo metu tÄ iÅ¡ esmės pripažino.

Tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu galutinio įsiskolinimo apskaičiavimu. Atsakovo pozicija Å¡iuo klausimu iÅ¡ esmės grindžiama prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais, t. y. dėl ginčijamų sandorių (sutarčių ir vekselio) negaliojimo, sutarčių sÄ lygų pakeitimo (Å¡alinant sÄ lygas dėl palÅ«kanų) bei reikalavimu sumažinti priteistinų delspinigių ir palÅ«kanų sumas. Dėl dalies atsakovo pozicijÄ sudarančių argumentų jau pasisakyta ankstesnėje nutarties dalyje (dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų).

Dėl atsakovo reikalavimo mažinti priteistinas delspinigių ir palÅ«kanų sumas teisėjų kolegija pasisakys vėliau. IeÅ¡kovo pozicija apie atsakovo įsiskolinimÄ neatsiejama su ieÅ¡kovo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, susijusių su 200 000 Lt ir 150 000 Lt paskolų grÄ Å¾inimu bei Å¡alių taikyta įmokų paskirstymo tvarka, nepagrįstumo. Bylos apeliacinio iÅ¡nagrinėjimo metu nepagrįstais pripažinus ieÅ¡kovo skundo argumentus dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, Å¡io teismo atliktÄ Ä¯siskolinimo pagal visus Å¡alių sudarytus paskolos sandorius (pagal paskolos sutartis, vekselį ir kitaip perduodant lėšas) apskaičiavimÄ teisėjų kolegija pripažįsta teisingu.

Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas esÄ nepagrįstai nepripažino 10 000 Lt mokėjimo, kaip 2007 m. kovo 27 d. paskolintos sumos (10 000 Lt) grÄ Å¾inimo. Minėta, kad teismo iÅ¡vados dėl Å¡alių santykiams taikytinos įmokų paskirstymo tvarkos, yra pagrįstos ir apeliantų nepaneigtos. Be to, nėra pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada dėl atsakovo pateikto 10 000 Lt sumos pakvitavimo reikÅ¡mės (to, jog Å¡is mokėjimas susijęs su kita ankstesne skola) (CPK 178 straipsnis).

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, Å¡iuo atveju buvo atliktas iÅ¡samus įsiskolinimo (nesumokėtų paskolų sumų, palÅ«kanų ir delspinigių) apskaičiavimas, kuris grindžiamas ne tik objektyviais duomenimis apie bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius paskolų likučius, bet ir taikant teismo identifikuotÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , kuria vadovautasi Å¡alių praktikoje, taip pat atsižvelgiant į įstatyme numatytus sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus, taikytinus reikalavimams dėl palÅ«kanų ir delspinigių.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliacinių skundų argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo atlikto įsiskolinimo apskaičiavimo klaidų, todėl apeliaciniame procese neatsirado pagrindas pakartotiniam ar naujam įsiskolinimo perskaičiavimui. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimams dėl įsiskolinimų priteisimo pagal 2004 m. spalio 12 d. ir 2004 m. spalio 15 d. sudarytas paskolų sutartis. Teismas, remdamasis nustatyta ir Å¡alių praktikoje taikyta įmokų paskirstymo tvarka, konstatavo, kad dalį skolos pagal 2004 m. spalio 12 d. ir 2004 m. spalio 15 d. sudarytas paskolos sutartis atsakovas sumokėjo, padarydamas atitinkamas įmokas (2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2007 m. sausio 12 d.), kurios įskaitytos proporcingai abiejų paskolos sutarčių pagrindinėms skoloms dengti.

Dėl Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties eiga nutrÅ«ko, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai dalinį prievolės vykdymÄ pripažino turinčiu reikÅ¡mės skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Jis tvirtino, kad daliniai mokėjimai nebuvo susiję su 2004 metais sudarytomis paskolos sutartimis. Teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, sprendime aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , pagal kurį ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Tokiu bÅ«du nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti (CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, dalinis prievolės pagal 2004 metų paskolos sutartis įvykdymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas prievolės pripažinimu, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimÄ reguliuojančių teisės normų taikymo neturi pagrindo.

IeÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2007 m. sausio 12 d. atlikti mokėjimai nesusiję su 2004 metų paskolos sutartimis. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl Å¡alių teisiniams santykiams taikytinos įmokų paskirstymo tvarkos. Nėra pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, kad nurodytu metu atliktos įmokos buvo skirtos daliniam įsiskolinimo pagal 2004 metų paskolos sutartis dengimui, kas sudarė įstatyme numatytÄ pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti ir po to jį skaičiuoti iÅ¡ naujo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti ieÅ¡kovo naudai priteistinas netesybas. IÅ¡ apskųsto teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisė 1 058,40 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 5 879,29 Eur įsiskolinimo sumos, už 180 dienų terminÄ , taikant 0,1 proc. delspinigių normÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atsakovas iÅ¡ esmės neįrodinėjo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti netesybų mažinimo galimybę.

Å alių sutarta delspinigių norma savaime nesudaro prielaidų kreditoriui nepagrįstai praturtėti ir skolininko interesų nepažeidžia. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai (pvz., atsakovo emocinė bÅ«sena teismo proceso metu, jo amžius ar socialinė padėtis) nėra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl priteistų netesybų dydžio. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė ir alternatyvų reikalavimÄ â€“ tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepriimtų procesinio sprendimo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, praÅ¡o sumažinti priteistas palÅ«kanas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso įstatyme yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsakovas praÅ¡ymo sumažinti ieÅ¡kovo reikalaujamas palÅ«kanas pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teisme atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ modifikuoti 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarčių sÄ lygas (t. y. iÅ¡ sutarčių paÅ¡alinti sÄ lygas, kuriose įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas mokėti palÅ«kanas).

Pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo netenkino, o apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokį procesinį sprendimÄ pripažino pagrįstu ir teisėtu (žr. nutarties dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimÄ dėl sutarčių sÄ lygų modifikavimo, vertino atsakovo argumentus dėl palÅ«kanų dydžio (palÅ«kanų normos). Apeliaciniame skunde atsakovas iÅ¡ esmės nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ sumažinti ieÅ¡kovui priteistas palÅ«kanas, kaip Å¡alių sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovo lėšomis.

Kolegija pažymi, jog iÅ¡ apskųsto teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimo gali atrodyti, kad 40 001,72 Eur pelno palÅ«kanos, lyginant jų sumÄ su priteista skolų suma (12 483,50 Eur), yra neprotingai didelės. Tačiau nagrinėjamu atveju nurodyta palÅ«kanų suma priteista pagal keliolika paskolos sandorių, sudarytų kelerių metų laikotarpiu (atsakovo mokėjimai buvo įskaityti tik paskoloms, neįskaitant palÅ«kanų, dengti), o palÅ«kanos apskaičiuotos už pakankamai ilgÄ laikotarpį (iki 36 mėnesių).

Esant nurodytoms aplinkybėms, tokia priteistų skolos ir pelno palÅ«kanų sumų proporcija nepagrindžia atsakovo argumentų dėl nepagrįstai didelės palÅ«kanų sumos. Kiti Å¡alių apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, todėl skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinami, Å¡alių apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui V. V. S. 1 550 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo spendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus apeliacinį skundÄ Å¡is mokestis valstybės naudai priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 84 straipsnis).Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atidėjo atsakovui A.

Ž. 920 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo spendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus apeliacinį skundÄ Å¡is mokestis valstybės naudai priteistinas iÅ¡ atsakovo (CPK 84 straipsnis).          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :           Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 550 Eur žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ .          Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 920 Eur žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                   Dalia Kačinskienė                                                                                                                      Gintaras Pečiulis