582a705a-a0b4-45e1-85ee-89cd1ef9bb25 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-2262/2012                                                                 2-57-3-00257-2012-6                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 69. (S)                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltseta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltseta“ ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetui dėl vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Baltseta“ pareikÅ¡tu atsakovui VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetui ieÅ¡kiniu prašė panaikinti atsakovo vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo atmetimo ir sprendimÄ dėl trečiojo asmens UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pasiÅ«lymo pripažinimo atitinkančiu pirkimo sÄ lygų nuostatoms. Nurodė, jog ieÅ¡kovas pateikė pasiÅ«lymÄ dėl atsakovo vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo „Mokslinių tyrimų laivo pirkimas“.

Atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie pasiÅ«lymo, kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, atmetimÄ . IeÅ¡kovas pateikė pretenzijas, kurios buvo atmestos. Atsakovas 2012-04-19 raÅ¡te Nr. 4-507 pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas atmestas dėl neatitikimo techninėse sÄ lygose nustatytam bendrojo tonažo reikalavimui iki 500 GT. IeÅ¡kovas pateiktame pasiÅ«lyme nurodė, kad laimėjimo atveju įsipareigoja suprojektuoti ir pastatyti laivÄ , kurio bendrasis tonažas atitiks pasiÅ«lyme nurodytÄ reikÅ¡mę, t. y. iki 500 GT, o visi kiti ieÅ¡kovo preliminarÅ«s skaičiavimai, kurie nebuvo bÅ«tini teikiant pasiÅ«lymÄ , nėra teisinis pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų.

Be to, atsakovas privalėjo atmesti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Trečiasis asmuo kartu su pasiÅ«lymu nepateikė jokios informacijos apie estetinį aspektÄ , sprendimų dėl gėlo vandens suvartojimo mažinimo, atsinaujinančių Å¡altinių panaudojimo, modernių apÅ¡vietimo sistemų panaudojimo. Pirkimo dokumentų nuostatos numato pareigÄ pasiÅ«lyme atspindėti atitinkamus ekonominio naudingumo sprendinius, tačiau atsakovas trečiojo asmens pasiÅ«lymo vertinimo metu pripažįsta, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausio vertinimo kriterijai, apraÅ¡yti pirkimo dokumentų 62 ir 63 punktuose neva nėra privalomi.

Toks atsakovo vertinimas neužtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, nes ieškovo pasiūlymas atmetamas vadovaujantis reikalavimais, kurie net nebuvo vertinami ar privalomi pateikti su pasiūlymu, o trečiojo asmens pasiūlymas pripažįstamas atitinkančiu reikalavimus, nors šis nepateikė dalies privalomų dokumentų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovo UAB „Baltseta“ ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad tiekėjų pažeistų teisių gynimas remiantis viešųjų pirkimų principais bei atitinkamomis VPĮ nuostatomis yra lemiamas VPĮ V skyriaus normų.

Pagal VPÄ® 120 straipsnį pretenzija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Pagal VPÄ® 121 straipsnį pretenzija turi bÅ«ti pateikta raÅ¡tu per penkių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamÄ savo teisėtų interesų pažeidimÄ . Remiantis nurodytais VPÄ® 120 ir 121 straipsniais, perkančioji organizacija nagrinėja visas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo. VPÄ® 122 straipsnyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, jeigu perkančioji organizacija pretenzijos nepatenkina ar neiÅ¡nagrinėja pagal VPÄ® nustatytÄ tvarkÄ ir terminus, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ (Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijÄ ) kuriame dėstomos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens apie kainÄ pateikta informacija. IeÅ¡kovas ir Å¡ia aplinkybe grindžia savo reikalavimus. Tačiau ieÅ¡kovas pretenzijos dėl to nepareiÅ¡kė, apie tai neminėjo ieÅ¡kinyje. Todėl teismas minėto įrodymo nevertino ir pasisakė tik dėl ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių.Teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus, nustatė, kad viena iÅ¡ pirkimo dokumentuose keliamų techninių sÄ lygų mokslinių tyrimų laivui buvo tonažo reikalavimai.

Bendrasis tonažas (Gross Tonnage, GT) neturėjo viršyti 500 GT. Dėl ieškovo pateiktos techninės specifikacijos su laivo bendruoju išdėstymo brėžiniu Klaipėdos universitetas 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. VP-141 paprašė paaiškinti techninės specifikacijos ir bendrojo išdėstymo brėžinio nesutapimus. Gavus papildomus ieškovo techninius duomenis, atsakovas apskaičiavo bendrojo tonažo reikšmę, kuri sudarė 595 GT. Papildomai paskaičiavus bendrojo tonažo reikšmę pagal bendrojo išdėstymo brėžinį, bendrojo tonažo reikšmė sudarė 832 GT.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡iuos skaičiavimus. IeÅ¡kovas pretenzijoje teigia, kad konkretus bendrasis laivo tonažas, t. y. detalÅ«s skaičiavimai bus aiÅ¡kÅ«s tik laivo techninio projekto parengimo metu ir nurodo, kad laimėjimo atveju pastatys laivÄ , kuris atitiks visus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus bendrajam tonažui. Tačiau atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos pareiga yra patikrinti, ar pasiÅ«lymai atitinka konkurso sÄ lygų keliamus reikalavimus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal pateiktus duomenis, ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas neatitiko laivui keliamų techninių reikalavimų, todėl pagrįstai buvo atmestas (VPÄ® 39 str. 2 d. 2 p.). Teismo vertinimu atsakovas pagrįstai nurodė, kad laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sÄ lygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas. Už Å¡ių duomenų nepateikimÄ trečiasis asmuo prarado konkursinius balus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodytais motyvais naikinti vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimÄ dėl trečiojo asmens pripažinimo atitinkančiu pirkimo sÄ lygų nuostatas nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Baltseta“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktas pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus (bendrasis tonažas (Gross Tonnage) neturėjo virÅ¡yti 500 GT).

Apelianto pasiÅ«lymo techninėje dalyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) bus iki 500 GT. Jokia pirkimo dokumentuose esanti nuostata nereikalavo apeliantui kartu su pasiÅ«lymu pateikti detalius bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimus ir/ar preliminarius vienviečių ir dviviečių kajučių bei suminį tankų tÅ«rius, todėl atsakovas, 2012 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. VP-141 ir 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. VP-190 praÅ¡ydamas pateikti detalius bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimus ir preliminarius vienviečių ir dviviečių kajučių bei suminį tankų tÅ«rius, pažeidė skaidrumo principÄ , nes jis nesilaikė pareigos visų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu laikytis paties nustatytų ir paskelbtų sÄ lygų.

Apeliantas 2012 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. 12/02-01S bei 2012 m. kovo 28 d. raÅ¡tu Nr. 12/03-04S pateikė preliminarius praÅ¡omų patalpų bei suminį tankų tÅ«rius. Atsakovas, atmesdamas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ rėmėsi preliminariais skaičiavimais, kurių nebuvo privaloma pateikti kartu su pasiÅ«lymu. DetalÅ«s bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimai bus aiÅ¡kÅ«s bei akivaizdÅ«s mokslinių tyrimų laivo techninio projekto parengimo metu, derinant atskirus mokslinių tyrimų laivui keliamų reikalavimų komponentus, tik jau pasiraÅ¡ius sutartį su konkursÄ laimėjusiu tiekėju.

Už sutarties sÄ lygų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , taip pat ir reikalavimo dėl laivo bendrojo tonažo iki 500 GT, bÅ«tų atsakingas tiekėjas. Teismo motyvai dėl apelianto pasiÅ«lymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams apskaičiavus bendrÄ jį tonaÅ¾Ä (Gross Tonnage) pagal apelianto pateiktÄ laivo bendrÄ jį iÅ¡dėstymo brėžinį yra nepagrįsti, kadangi laivo bendrasis iÅ¡dėstymo brėžinys kartu su pasiÅ«lymu turėjo bÅ«ti pateiktas su tikslu įvertinti tiekėjo pasiÅ«lymÄ pagal 7-Ä jį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Funkcionalumas, patogumas ir ergonomiÅ¡kumas“, o ne atitiktį bendrojo tonažo (Gross Tonnage) reikalavimui iki 500 GT.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto nurodytais motyvais naikinti vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimÄ dėl trečiojo asmens pasiÅ«lymo pripažinimo atitinkančiu pirkimo sÄ lygų nuostatas nėra pagrindo. Teismo bei atsakovo iÅ¡dėstyti motyvai, kad laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sÄ lygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas, prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms (VPÄ® 2 str. 21 d.).

Atsakovas 2011 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tu Nr. VP-027 patikslino pirkimo dokumentus. SistemiÅ¡kai vertinant konkurso sÄ lygų patikslinimo nuostatas, galima teigti, kad tiekėjams buvo imperatyviai nurodyta pasiÅ«lymuose pateikti atitinkamus sprendinius, kurie atspindėtų numatomų vertinti parametrų reikÅ¡mes. Trečiasis asmuo nei laivo bendrajame brėžinyje, nei specifikacijose nepateikė jokios informacijos apie estetinį aspektÄ , sprendimų dėl gėlo vandens suvartojimo mažinimÄ , atsinaujinančių energijos Å¡altinių panaudojimÄ , modernių apÅ¡vietimo sistemų panaudojimÄ .

Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas klaidingai supranta pasiÅ«lymo atitikimÄ pirkimo dokumentų reikalavimams tik kaip atitikimÄ pirkimo dokumentuose 4 priede esančioms Techninėms sÄ lygoms. Reikalavimai dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų vertinimo tvarkos ir tai pagrindžiančių dokumentų pateikimo bÅ«das tiksliai ir nedviprasmiÅ¡kai apraÅ¡yti pirkimo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikta dalis vertinimo kriterijų pagrindžiančių dokumentų, atsakovas neturėjo teisės pripažinti trečiojo asmens pasiÅ«lymo kaip atitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimus.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo už ekonominio naudingumo vertinimui nepateiktus duomenis prarado konkursinius balus. Teismas negalėjo objektyviai įvertinti, ar atsakovas tinkamai atliko ekonominio naudingumo vertinimo procedÅ«rÄ ir ar tinkamai įvertino trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , kadangi nei trečiojo asmens pasiÅ«lymo, nei viešųjų pirkimų protokolų atsakovas nėra pateikęs teismui, raÅ¡ytini įrodymai prie bylos nėra pridėti. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti Å¡iuos dokumentus, jie buvo pateikti tik apeliantui.

IÅ¡ atsakovo apeliantui pateikto 2012 m. balandžio 3 d. vieÅ¡ojo pirkimo komisijos protokolo Nr. 31-60 nėra aiÅ¡ku, už kokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus trečiasis asmuo gavo atitinkamus balus, ar ekspertinį vertinimÄ atliko atitinkamÄ kvalifikacijÄ /kompetencijÄ turintys asmenys.4. Teismas nepagrįstai nevertino apelianto bylos nagrinėjimo metu pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijÄ , kuri įrodo dar vienÄ pagrindÄ , dėl kurio trečiojo asmens pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti atmestas.

Trečiasis asmuo, pasiÅ«lymo formoje pildydamas lentelę „Vykdant sutartį pasitelksiu Å¡iuos subtiekėjus“ nurodė subtiekėjo ELME AS atliekamų darbų apimtį procentiniu dydžiu nuo pasiÅ«lymo kainos ir litais, kas sudarė galimybę atsakovui sužinoti tiekėjo pasiÅ«lymo kainÄ dar iki atplėšiant antrÄ jį vokÄ su finansiniu pasiÅ«lymu (VPÄ® 31 str. 2 d.). Apeliantas, abejodamas netiesiogiai pavieÅ¡intos pasiÅ«lymo kainos pirmajame voke teisėtumu, 2011 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu Nr. 11/11-1 OS kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ konsultacijos dėl galimai pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytos nuostatos.

Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, susidariusios situacijos atveju, kai „tiekėjas A voke pateikė informacijÄ apie subrangovui priskirtÄ sutarties dalį, iÅ¡reikÅ¡damas jÄ ir procentais, ir litais, tiekėjo pasiÅ«lymas turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi gavusi Å¡iÄ informacijÄ perkančioji organizacija turi galimybę pasiÅ«lymo antrajame voke pateiktÄ kainÄ sužinoti anksčiau nei įvyksta antrasis vokų atplėšimo posėdis“. VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ra, pasiÅ«lymus vertinant pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, netenka prasmės, kadangi neužtikrinamas pasiÅ«lymų techninės dalies vertinimo objektyvumas žinant atitinkamų tiekėjų pasiÅ«lymo kainas.

Atsakovas turėjo realias galimybes, vadovaujantis pasiÅ«lymo A formoje esančia informacija, apskaičiuoti trečiojo asmens pasiÅ«lymo kainÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, pateikdamas motyvus dėl prie bylos pridėto raÅ¡ytinio įrodymo nevertinimo, rėmėsi negaliojančiomis įstatymo nuostatomis, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymas turi tik 100 straipsnių, 120, 121, 122 straipsnių Viešųjų pirkimų įstatyme nėra. Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje reglamentuota tiekėjo pareiga pateikti pretenzijÄ turi bÅ«ti suprantama, kaip tiekėjo pareiga pretenzijoje nurodyti visus pretenzijos pateikimo metu tiekėjui žinomus jo teisių pažeidimus ir/ar tuos, apie kuriuos tiekėjas turėjo ir galėjo žinoti.

MinėtÄ Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino apie Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimÄ , apeliantas gavo tik 2012 m. balandžio 30 d., t. y. apie teisėtų interesų pažeidimÄ apeliantas sužinojo jau pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį. Pretenzijos susidariusioje situacijoje pateikimas perkančiajai organizacijai netenka prasmės, kadangi ginčas perėjo į teisminę ginčo nagrinėjimo bÅ«senÄ kurioje be kita ko buvo užginčytas trečiojo asmens pasiÅ«lymo atitikimas pirkimo dokumentų reikalavimams.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas, vykdydamas pirkimo procedÅ«ras, nepažeidė jokių viešųjų pirkimų principų. Atsakovas 3 kartus nepagrįstai bandė apeliantÄ eliminuoti iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo (3 kartus atmetė jo pasiÅ«lymÄ ), tačiau tenkinus apelianto pateiktas pretenzijas, panaikino savo neteisėtus bei nepagrįstai priimtus sprendimus dėl apelianto pasiÅ«lymo atmetimo, iÅ¡skyrus trečiÄ jį, dėl kurio kilo teisminis ginčas. Atsakovas, ketindamas įsigyti mokslinių tyrimų laivÄ , sistemingai pažeidinėja viešųjų pirkimų vykdymo tvarkÄ , tuo neužtikrindamas pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi.

Pirmas 2011 m. vasario 16 d. paskelbtas vieÅ¡asis pirkimas buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Atsakovas 2011 m. birželio 10 d. paskelbė pakartotinį skelbimÄ apie ketinamÄ Ä¯sigyti mokslinių tyrimų laivÄ , tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų bei procedÅ«rų vertinimÄ , ir vėl nustatė, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ir įpareigojo atsakovÄ patikslinti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas.

Mokslinių tyrimų laivo pirkimas yra finansuojamas Europos SÄ jungos lėšomis, o viena iÅ¡ svarbiausių projektų finansavimo sÄ lygų yra objektyvus ir sÄ Å¾iningas jos panaudojimas, skaidrios viešųjų pirkimų procedÅ«ros siekiant, kad kuo racionaliau bÅ«tų panaudotos Europos SÄ jungos bei valstybės biudžeto lėšos. Tuo tarpu neskaidraus vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du atrinkto tiekėjo prekės sukÅ«rimas nebÅ«tų pripažįstamas finansavimo objektu, atsakovas negautų visų ar dalies lėšų mokslinių tyrimų laivui įsigyti, o gyventojai netektų galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lÅ«kesčiai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetas praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovas, 2012 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. VP-141 ir 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. VP-190 praÅ¡ydamas apelianto nurodyti detalius bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimus ir preliminarius vienviečių ir dviviečių kajučių bei suminį tankų tÅ«rius, ne kokiu nors bÅ«du keitė ar modifikavo pirkimo dokumentų sÄ lygas, o vykdė įstatymo jam numatytÄ pareigÄ patikrinti visų tiekėjų pasiÅ«lymų atitikimÄ pirkimo dokumentų reikalavimams (VPÄ® 39 str. 1 d.).

Apelianto pasiÅ«lyme nurodytų aplinkybių, kad visa laivo projektinė dokumentacija atitiks atsakovo Techninių sÄ lygų mokslinių tyrimų laivui 2 dalies reikalavimuose iÅ¡dėstytus lÅ«kesčius ir to, jog atsakovas patikrino apelianto kvalifikacijÄ tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metu, neužtenka įsitikinti, kad Å¡is pirkimo dokumentų reikalavimas bus įvykdytas. Todėl siekdamas suteikti apeliantui galimybę pagrįsti, kad numatomas suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) bus iki 500 GT, atsakovas kreipėsi į apeliantÄ su praÅ¡ymu pagrįsti jo numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrÄ jį tonaÅ¾Ä (Gross Tonnage).

Laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) yra labai svarbi pirkimo dokumentų sÄ lyga, vienas svarbiausių kriterijų vertinant tiekėjų pasiÅ«lymus, kadangi didesniam nei 500 GT laivui keliami kitokie, t. y. didesni ir griežtesni, tarptautinių konvencijų reikalavimai saugumui, eksploatacijai, įrangai, dokumentacijai ir pan., nes toks laivas vertinamas jau kaip konvencinis laivas. Pasirinktas laivo dydis sÄ lygotas ir tuo, kad didesnio nei 500 GT laivo eksploatavimas nepagrįstai padidintų atsakovo, kaip laivo savininko, iÅ¡laidas, todėl nebÅ«tų ekonomiÅ¡kas.

Didesniame laive su ta pačia įranga neproporcingai užaukÅ¡tinami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, t. y. pasiekiamas ženkliai geresnės pirkimo dokumentų 62.1., 62.2., 62.3., 62.4., 62.5., 62.6., 62,7., 63.1., 63.2., 63.3. punktuose numatytos ekonominio naudingumo kriterijų reikÅ¡mės, kurios vertinamos pagal laivo bendrÄ jį brėžinį. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atliktus skaičiavimus, kuriais remiantis apelianto pasiÅ«lymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų.

Apelianto numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrÄ jį tonaÅ¾Ä (Gross Tonnage) atsakovas apskaičiavo remdamasis paties apelianto pasiÅ«lymo dokumente „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų parametrų konkrečios reikÅ¡mės“ esančia informacija bei papildomai gautais duomenimis ir remdamasis visuotinai priimta 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo tvarka. Å ių paskaičiavimų apeliantas neginčija, tik nurodo, kad atsakovas iÅ¡ viso neturėjo teisės praÅ¡yti tokios informacijos.

Paskaičiavimai patvirtina, kad apelianto pasiÅ«lymas ne tik neatitinka pirkimo dokumentų sÄ lygų, bet netgi buvo pateikti alternatyvÅ«s pasiÅ«lymai, kadangi apelianto pateiktuose dokumentuose numatytos reikÅ¡mės iÅ¡ esmės skiriasi. Tiek VPÄ® 26 straipsnis, tiek pirkimo dokumentų 24 punktas numato aiÅ¡kų draudimÄ teikti alternatyvius pasiÅ«lymus. Be to, apelianto 2012 m. balandžio 18 d. pretenzijoje Nr. 12/04-03S iÅ¡reikÅ¡tas patvirtinimas, kad „konkurso laimėjimo atveju, suprojektuosime ir pastatysime laivÄ , kuris atitiks visus reikalavimus, taip pat ir reikalavimÄ bendrajam tonažui – Bendrasis tonažas (Gross Tonnage) iki 500 GT“ pažeidžia VPÄ® 18 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Konkurso laimėjimo atveju, apeliantas, siekdamas suprojektuoti ir pastatyti laivÄ iki 500 GT, neiÅ¡vengiamai turės sumažinti laivo kajučių, laboratorijų, poilsio, sanitarinių mazgų ir kitų erdvių tÅ«rius ir taip neiÅ¡vengiamai bus pakeistos pasiÅ«lyme pateiktos Techninės sÄ lygos. Apeliantas nepateikė pasiÅ«lymo, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodyti reikalavimai, atitinkantys pirkimo dokumentuose nurodytas sÄ lygas ir dėl Å¡ios priežasties atsakovas pagrįstai atmetė apelianto pasiÅ«lymÄ .

Tai, kad apelianto numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo tÅ«ris virÅ¡ija pirkimo dokumentuose nurodytÄ sÄ lygÄ â€žiki 500 GT“, patvirtina ne tik laivo bendrojo iÅ¡dėstymo brėžinys (General Arrangement Plan), bet ir apelianto pasiÅ«lymo dokumente „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų parametrų konkrečios reikÅ¡mės“ esanti informacija bei papildomai iÅ¡ apelianto gauti duomenys. Nėra pagrindo pritarti apelianto nuomonei, kad laivo bendrasis iÅ¡dėstymo brėžinys kartu su pasiÅ«lymu turėjo bÅ«ti pateiktas tik su tikslu įvertinti tiekėjo pasiÅ«lymÄ pagal 7-Ä jį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Funkcionalumas, patogumas ir ergonomiÅ¡kumas“.

Reikalavimas tiekėjams pateikti laivo bendrojo iÅ¡dėstymo brėžinį (General Arrangement Plan) buvo suformuluotas tiek siekiant įsitikinti dėl pasiÅ«lymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimui dėl laivo bendrojo tonažo (Gross Tonnage), tiek įvertinti tiekėjų pasiÅ«lymus pagal 7-Ä jį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Funkcionalumas, patogumas ir ergonomiÅ¡kumas“. Visi tiekėjų perkančiajai organizacijai teikiami dokumentai yra sudedamoji jų pasiÅ«lymo dalis, todėl, vertinant pasiÅ«lymo atitikimÄ pirkimo dokumentų reikalavimams, pasiÅ«lymas yra vertinamas kartu su visais priedais.2.

Atsakovas 2011 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡to Nr. VP-027 „Dėl konkurso sÄ lygų patikslinimo“ 62.8 punkte pateikė lentelę, kokiu bÅ«du bus vertinami 7-ojo kriterijaus pagal pirkimo dokumentus 62.1-62.7 punkte pateikti parametrai. 5 lentelės stulpelyje „Vertinimo balų intervalas, %“ numatyta, kad kiekvienas kriterijus vertinamas nuo 0 iki atitinkamai 3, 5, 9, 10 ar 15 proc. Nustatydamas tokius intervalus atsakovas numatė, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose kai kurių parametrų gali nebÅ«ti, todėl jie bus įvertinti balu „0“.

Atitinkamai pirkimo dokumentų 60 punkte, kuriame iÅ¡dėstytas pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo apskaičiavimas, 7-ajam kriterijui yra numatytas jo lyginamasis svoris ir naudingumo balai (15 balų). Nei pirkimo dokumentuose, nei minėtame raÅ¡te nėra nurodyta, kad tiekėjas privalo pateikti pasiÅ«lymÄ , kuriame bÅ«tų privalomai įdiegti visi parametrai. Tokio reikalavimo nenumato ir nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus tokio pobÅ«džio laivui. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokios bÅ«tinybės pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimÄ , kad moksliniame laive bÅ«tų privaloma įdiegti visus parametrus.

Kitoks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų viešųjų pirkimų paskirčiai, nes žymiai apribotų potencialių tiekėjų dalyvavimÄ konkurse ir neiÅ¡vengiamai padidintų tiekėjų pasiÅ«lymų kainÄ . Trečiasis asmuo pateikė visus pirkimo sÄ lygose nurodytus dokumentus, o dėl to, jog nurodė, kad laive neįdiegs kai kurių pageidautinų, bet neprivalomų techninių sprendimų, prarado konkursinius balus – Å¡ie parametrai įvertinti „0“ balų. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kad pirkimo dokumentuose ir/ar atsakovo raÅ¡te bÅ«tų imperatyviai nurodyta, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose turėtų atsispindėti visi 7-ojo kriterijaus parametrai.

Nesant tokios konkrečios sÄ lygos, pirkimo dokumentai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami plečiamai, kaip neva nustatantys reikalavimus, kurių pirkimo dokumentuose nėra. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sÄ lygas, todėl jų pateikimas kartu su pasiÅ«lymu nebuvo privalomas.3. Atsakovas įvykdė teismo įpareigojimÄ pateikti papildomus įrodymus ir visus dokumentus pateikė 2012 m. birželio 7 d.

Apeliantas Å¡iuos dokumentus gavo ne iÅ¡ atsakovo, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, o iÅ¡ teismo. Nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, neva teismas nevertino trečiojo asmens pasiÅ«lymo ir jo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams. Teismo sprendime yra aiÅ¡kiai konstatuojama, kad „laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sÄ lygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas“. Padaręs Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atskirai nepasisakė dėl trečiojo asmens pasiÅ«lymo, kadangi nustačius, kad pasiÅ«lyme nebuvo privaloma nurodyti laivo estetines savybes ir technologinių sprendimų pažangumÄ , nebuvo ir bÅ«tinybės vertinti, ar trečiojo asmens pasiÅ«lyme tokie duomenys buvo ar nebuvo nurodyti.

Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato teismui reikalavimo pasisakyti atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kadangi teismas priima sprendimÄ vadovaudamasis įrodymų visetu bei visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.). Atsakovas buvo įpareigotas pateikti viešųjų pirkimų komisijos protokolus. Reikalavimo pateikti ekspertų iÅ¡vadas, ataskaitas, kitus susijusius dokumentus ar pan. nebuvo. Kaip pripažįsta pats apeliantas, jis gavo protokolus, tame tarpe apelianto cituojamÄ 2012 m. balandžio 3 d. protokolÄ , tačiau protokole nėra nurodyta, kad prie jo pridedami kokie nors priedai.

Tai, kaip surašyti ir įforminti protokolus yra pačios viešųjų pirkimų komisijos vidinis reikalas, todėl aplinkybė, kad protokole nėra kažkokios iš apelianto nurodomos informacijos ir/ar priedų, nėra pažeidimas ir apeliantas neturi pagrindo teigti, kad tokia informacija turėjo būti protokole nurodyta. Apeliantas, gavęs protokolus bei su jais susipažinęs ir manęs, kad kažkokių įrodymų jam dar trūksta, galėjo prašyti atsakovo juos pateikti, tačiau tokio prašymo nereiškė, todėl negali remtis šia aplinkybe apeliaciniame skunde.4.

Trečiasis asmuo pasiÅ«lymo A voke informacijÄ apie subtiekėjui priskirtÄ sutarties dalį pateikė vykdydamas pirkimo sÄ lygų 43 punkto reikalavimus. Bet kuris tiekėjas, manantis, kad kuri nors pirkimo dokumentų sÄ lyga neatitinka VPÄ® nuostatų, turi teisę tokiÄ sÄ lygÄ ginčyti. Nagrinėjamojoje byloje 43 punkto sÄ lyga užginčyta nebuvo, todėl ji galioja ir tiekėjams yra privaloma. Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gegužės 19 d. patikrino visus pirkimo dokumentus ir pirkimo procedÅ«rÄ Ä¯pareigojo sustabdyti.

Pakoregavus pirkimo dokumentus, 2011 m. liepos 18 d. Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė pirkimÄ ir vėlgi tikrino pirkimo dokumentus. Abu kartus stabdant pirkimÄ Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino visus pirkimo dokumentus, vertino, ar pirkimo dokumentai atitinka VPÄ® nuostatas, tačiau nei vieno patikrinimo metu jokių pastabų dėl pirkimo sÄ lygų 43 punkte nustatytų reikalavimų (kurie nesikeitė) nepateikė. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡te Nr. 106540 „Dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų vertinimo“ pirkimo sÄ lygų 43 punktas yra aptartas, kas patvirtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba šį punktÄ tikrino, tačiau pastabų dėl reikalavimo A voke nurodyti subrangovui, subtiekėjui ar subteikėjui tenkančiÄ sutarties dalį bei jos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pateikta nebuvo.

Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijos bendrais su vieÅ¡aisiais pirkimais susijusiais klausimais yra rekomendacinio pobÅ«džio. Tai, jog Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino konkrečių pirkimo dokumentų sÄ lygas ir nenustatė pažeidimų, yra svaresnis argumentas, nei bendro pobÅ«džio konsultacija dėl VPÄ® normų aiÅ¡kinimo. Apelianto pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijoje nėra jokio iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pirkimo dokumentų konkreti sÄ lyga prieÅ¡tarauja VPÄ®, kadangi nebuvo tiriamas konkretus atvejis.

Pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad trečiojo asmens pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti atmestas kaip neatitinkantis VPÄ® 32 straipsnio 2 dalį. Netikslaus VPÄ® straipsnio nurodymas skundžiamame teismo sprendime nepaneigia pačios teismo iÅ¡vados, kad apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens apie kainÄ pateikta informacija, nėra vertinamos, kadangi apeliantas dėl Å¡ios aplinkybės nepareiÅ¡kė pretenzijos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. CPK 4233 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kiai draudžia ieÅ¡kinyje reikÅ¡ti reikalavimus, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Reikalavimai dėl trečiojo asmens pasiūlymo A voke pateiktos su pasiūlymo kaina susijusios informacijos apelianto teiktose pretenzijose reiškiami nebuvo. Tokie reikalavimai nėra keliami ir teismui pateiktame ieškinyje, todėl apeliantas negali ieškinio reikalavimų grįsti šiomis naujomis aplinkybėmis. Apelianto pateiktas įrodymas nėra susijęs su ieškinyje nurodytu reikalavimo dalyku ir pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino (CPK 180 str.).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad apie VPÄ® 31 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimÄ jis sužinojo tik 2012 m. balandžio 30 d., t. y. gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijÄ . Akivaizdu, kad papildomai nurodomos aplinkybės apeliantui buvo žinomos jau 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. tada, kai buvo pateiktas užklausimas Viešųjų pirkimų tarnybai.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vykdydamas vieÅ¡Ä jį pirkimÄ atsakovas sistemingai pažeidinėjo viešųjų pirkimų vykdymo tvarkÄ .

Jis nenurodo kuo pasireiÅ¡kė tariami atsakovo įvykdyti pažeidimai organizuojant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , dėl kurio kilo ginčas byloje. Byloje yra nagrinėjamas ginčas kilęs iÅ¡ 2011 m. birželio 10 d. paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „Mokslinių tyrimų laivas“ (pirkimo numeris 106540). Tuo tarpu apeliantas mini įvykius, atsiradusius dar iki Å¡io vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo. Nagrinėjamai bylai aktualus vieÅ¡asis pirkimas buvo sustabdytas vienÄ kartÄ ir, atlikusi patikrinimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba leido šį pirkimÄ tęsti.

Taip pat nėra pagrindo teigti, neva atsakovas bandė eliminuoti apeliantÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo, priiminėjo neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl apelianto pasiÅ«lymo atmetimo. Gavęs pagrįstas apelianto pretenzijas atsakovas į jas atsižvelgė ir sudarė galimybę apeliantui toliau dalyvauti konkurse. Atsakovas kelis kartus kreipėsi į apeliantÄ su praÅ¡ymu patikslinti pasiÅ«lymÄ , taip sukurdamas apeliantui realias prielaidas paaiÅ¡kinti atskiras pasiÅ«lymo sÄ lygas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad jo pasiÅ«lymas visiÅ¡kai atitiko pirkimo sÄ lygas. Jo pasiÅ«lymo A dalyje buvo pateiktos subtiekėjo darbų apimtys procentiniu dydžiu ir litais, kaip to reikalavo konkurso sÄ lygos. Subtiekėjo darbų apimtys procentiniu dydžiu buvo pateiktos suapvalintos iki sveikųjų skaičių, todėl iÅ¡ darbų apimčių nurodytų procentiniu dydžiu ir litais nėra įmanoma nustatyti tikslios pasiÅ«lymo kainos.

Atsakovas iÅ¡ trečiojo asmens duomenų pateiktų pasiÅ«lymo A dalyje galėjo numatyti tik, kad kainÄ yra 33 147 826,09 Lt – 34 137 313,43 Lt ribose. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog projekto „JÅ«ra“ biudžete numatyta laivo pirkimo vertė yra 34 200 000,00 Lt be PVM, o iÅ¡ trečiojo asmens pasiÅ«lymo A dalies iÅ¡skaičiuojama virÅ¡utinė kainos riba yra 34 137 313,43 Lt ir tai sudaro beveik visÄ atsakovo nurodytÄ pirkimo vertę. Galimai iÅ¡skaičiuota trečiojo asmens pasiÅ«lymo kaina negalėjo suteikti pasiÅ«lymui papildomo patrauklumo ir įtakoti atsakovo techninės dalies vertinimo objektyvumÄ .

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiÅ¡kino Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, teismų praktikos nuostatas ir atmetęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšas panaudojimÄ ir sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiÅ¡kindamas Viešųjų pirkimų įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007), yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas vieÅ¡iesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, kalbėdamas apie vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų koordinavimÄ Bendrijos lygiu, iÅ¡skiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugÄ , bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugÄ bei Å¡ių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimÄ (pvz., 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija v.

PrancÅ«zija , C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315, 108 punktas). Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besÄ lygiÅ¡ko jų laikymosi, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiÅ¡kas, preciziÅ¡kai tiksliai nustatyti kiekvienÄ viešųjų pirkimų situacija sudėtinga, todėl Å¡ių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimÄ , o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises vieÅ¡ojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetas vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žMokslinių tyrimų laivo pirkimas“ atviro konkurso bÅ«du (pirkimo Nr. 106540). PasiÅ«lymÄ dalyvauti Å¡iame konkurse pateikė ieÅ¡kovas UAB „Baltseta“. Atsakovas 2012 m. vasario 3 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl jo pasiÅ«lymo paaiÅ¡kinimo. IeÅ¡kovas 2012 m. vasario 8 d. pateikė paaiÅ¡kinimus. Atsakovas 2012 m. vasario 13 d. atmetė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų.

IeÅ¡kovas dėl Å¡io atsakovo sprendimo 2012 m. vasario 24 d. pateikė pretenzijÄ . Atsakovas 2012 m. kovo 9 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovo pretenzijÄ tenkino ir toliau vertino pateiktÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ . Atsakovas, nustatęs, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme pateikti ne visi laivo tÅ«riai, 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas papildomai pateikti preliminarius gyvenamųjų patalpų ir tankų tÅ«rius. IeÅ¡kovas 2012 m. kovo 28 d. raÅ¡tu deklaravo 507 m3 tÅ«rį. Atsakovas, preliminariai apskaičiavęs ieÅ¡kovo siÅ«lomo įsigyti laivo tÅ«rį ir nustatęs, kad jis yra didesnis negu numatytas prikimo dokumentuose, 2012 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu atmetė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį konkurso sÄ lygų.

IeÅ¡kovo 2012 m. balandžio 13 d. ir 2012 m. balandžio 18 d. pretenzijos dėl minėto atsakovo sprendimo buvo atmestos 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. balandžio 19 d. raÅ¡tais.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant vieÅ¡uosius pirkimus gali reikÅ¡tis esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygos, pažeidimÄ .

Taigi sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobÅ«džio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių VPÄ® nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais bÅ«tina laikytis VPÄ® įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2005; 2007 m. birželio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007). Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiÅ«lymÄ , neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi skaidrumo principo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija – atsakovas turėjo taikyti VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir atmesti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

Minėta, pagal VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ konkurso dalyvio pasiÅ«lymo neatitikimas pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams yra pagrindas atmesti jo pasiÅ«lymÄ . Tai, kas turi bÅ«ti nurodoma pirkimo dokumentuose, reglamentuota įstatymo 24 straipsnyje, kurio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi bÅ«ti pateikta techninė specifikacija. VPÄ® 25 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai pirkimo dokumentuose pateikiamai specifikacijai, t. y. 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija turi bÅ«ti nustatoma Å¡iais bÅ«dais arba bÅ«dų deriniu:

1) nurodant standartÄ , techninį liudijimÄ ar bendrÄ sias technines specifikacijas;

2) apibÅ«dinant norimÄ rezultatÄ arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus;

3) apibÅ«dinant norimÄ rezultatÄ arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, minėtus Å¡ios dalies 2 punkte, ir kaip Å¡ių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;

4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibÅ«dinant 2 punkte nurodytÄ norimÄ rezultatÄ ar funkcinius reikalavimus. Å iame straipsnyje akcentuota, kad nurodomos pirkimo funkcinės savybės ir reikalavimai turi bÅ«ti tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, tam, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Perkančiajai organizacija privalo atmesti pasiÅ«lymus, kuriuose siÅ«lomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninės specifikacijos.Nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų 9 punktas nustatė, kad perkamo objekto techniniai reikalavimai, reikalinga įranga bei jos kiekis iÅ¡dėstyti Techninėse sÄ lygose mokslinių tyrimų laivui (4 priedas).

Techninėse sÄ lygose iÅ¡dėstytos kai kurių pagrindinių reikalavimų nuorodos, tačiau jos nėra iÅ¡samios. Perkama prekė turi atitikti galiojančius teisės aktus, nusistovėjusiÄ praktikÄ bei perkančiosios organizacijos nustatytus techninius reikalavimu ir funkcines savybes nepriklausomai nuo to, ar tai apraÅ¡yta pateiktuose dokumentuose ir ar visos reikalingos savybės nustatytos Techninėse sÄ lygose. Pirkimo dokumentų 23 punktas nustatė, kad tiekėjas, pateikdamas pasiÅ«lymÄ , turi siÅ«lyti mokslinį laivÄ , kuris atitinka visus techninėse sÄ lygose nurodytus reikalavimus.

Dokumentų 57.3 punktas nustatė, kad komisija atmeta pasiÅ«lymÄ , jeigu jis neatitiko konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų (tiekėjo pateikta techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų). Pirkimo dokumentų 61 punktas nustatė, kad pasiÅ«lymo vertinimas atliekamas pagal bendrÄ jį iÅ¡dėstymo brėžinį. Techninių sÄ lygų mokslinių tyrimų laivui 2 punktas (Pagrindiniai laivo duomenys) nustatė, kad laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) turi bÅ«ti iki 500 GT.

Minėtų sÄ lygų 4 punktas (Patalpų ir įrengimų iÅ¡dėstymas) nustatė reikalavimÄ kartu su pasiÅ«lymu pateikti brėžinius: bendrÄ jį iÅ¡dėstymo planÄ , patalpų planÄ su dedveito lentele, <...> papildomÄ dokumentacijÄ , kurios gali prireikti laivÄ tikrinančioms institucijoms.IeÅ¡kovas ginčo pirkimui pateikto pasiÅ«lymo Techninėje specifikacijoje deklaravo, kad laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) bus iki 500 GT. Atsakovas, tikrindamas ieÅ¡kovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kovo pateiktų duomenų neužtenka įsitikinti, kad bus pasiektas pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas mokslinių tyrimo laivo bendrajam tonažu, vadovaudamasis VPÄ® 39 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę praÅ¡yti ieÅ¡kovo patikslinti bei paaiÅ¡kinti pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , pateikti papildomus dokumentus ar skaičiavimus, nekeičiant pasiÅ«lymo esmės. Visi ieÅ¡kovo papildomai pateikti dokumentai turėjo atitikti pirkimo sÄ lygas.

Atsakovas atliko papildomus ieÅ¡kovo siÅ«lomo laivo bendrojo tonažo skaičiavimus ir nustatė, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomo suprojektuoti ir pastatyti laivo tÅ«ris yra 2 231 m3, t. y. 595 GT. Nustatęs Å¡iÄ aplinkybę, atsakovas privalėjo atmesti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkanti pirkimo dokumentų reikalavimų (VPÄ® 39 str. 2 d. 2 p., Pirkimo dokumentų 57.3 p.). Atsakovo atliktų skaičiavimų ieÅ¡kovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo. Ä®rodymų, paneigiančių atsakovo atliktus skaičiavimus, teismui nepateikė (CPK 178 str.).

VisÄ ieÅ¡kovo pirkimui pateiktÄ informacijÄ ir dokumentacijÄ atsakovas pagrįstai vertino sistemiÅ¡kai, o nustatęs, kad detalizuojant pateiktÄ pasiÅ«lymÄ viename iÅ¡ pateiktų dokumentų numatyti laivo svoriai yra virÅ¡ijami, pagrįstai sprendė, kad pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Nustačius, kad atsakovas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga vertinti kitas ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, nes jos iÅ¡ esmės nekeičia atsakovo priimto sprendimo teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodomais argumentais nėra pagrindo naikinti atsakovo sprendimÄ dėl trečiojo asmens pripažinimo atitinkančiu pirkimo sÄ lygų reikalavimus.

Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo teikti pasiÅ«lymÄ , kuriame bÅ«tų numatyta mokslinio tyrimo laive įdiegti visus parametrus. Pagal pirkimo dokumentus laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines perkamo laivo sÄ lygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas. Trečiojo asmens pasiÅ«lymas, kuriame nurodomų parametrų nebuvo, buvo vertintas atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, už kÄ jis buvo įvertintas mažesniu vertinimo balu.Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civlinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus                                                                                   Dalia Vasarienė