5828b6a6-eaf2-4b9d-9989-97bc0ccc18f7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-86-1057/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00589-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5.1. (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Mildai Kančytei, Laimai Avižienytei, Indrei Venckūnienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei – Matijošienei, kaltinamajam R. G. (R. G.), jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, kaltinamajam M.

Č. (M. Č.), jo gynėjai advokatei Emmai Domajevai, kaltinamajam A. D. (A. D.), jo gynėjai advokatei Zitai Malovai, vertėjams Helenai Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, turintis dvi dukras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2008 m. spalio 6 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 2. 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmę. Bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 1 metams. 3. 2009 m. rugsėjo 4 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Subendrinus su 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. 4. 2015 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskiriant 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudÄ , kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 8 MGL (301,28 euro) dydžio baudos; 5. 2017 m. sausio 31 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskiriant subendrintÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį.

Paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti nusikaltimu padarytÄ 36,45 eurų turtinę žalÄ . Nuosprendis įvykdytas; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje; A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2010 m. lapkričio 8 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 323 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintÄ 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtas 1 metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų. 2011 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2. 2012 m. vasario 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 323 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) paskiriant 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3. 2013 m. balandžio 5 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. vasario 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais skirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4. 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintÄ 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams. 2016 m. birželio 23 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 5. 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuosprendį subendrinus su 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos namų; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje;

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo profesinio iÅ¡silavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : M. Č. davė melagingus parodymus, t. y. 2016 m. birželio 20 d., apie 13.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, Ukmergės g. 322, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1-174-1036/2016, apklaustas nukentėjusiu, teismo posėdžio metu, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val.

Vilniaus raj., Mickūnuose, Dėdoniškių g., įvykus autoįvykiui, automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, vairavo V. S., apklausiamas kaip nukentėjęs davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, o būtent parodė, kad „...už vairo sėdėjo D.... Kur sėdėjo V. aš neatsimenu, aš neatsimenu kur sėdėjau aš... pasakiau, kad vairavo V., nes buvau ant jo piktas, kad jis leido vairuoti D.... ikiteisminio tyrimo metu daviau melagingus parodymus... negaliu pakomentuoti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu daviau išsamius parodymus... melavau ikiteisminio tyrimo metu“, t. y. parodė, kad autoįvykio metu automobilį „BMW 330“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. D., tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalį. A. D. davė melagingus parodymus, t. y. 2016 m. gegužės 23 d., apie 13.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, Ukmergės g. 322, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1-174-1036/2016, apklaustas liudytoju, teismo posėdžio metu, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val.

Vilniaus raj., MickÅ«nuose, DėdoniÅ¡kių g., įvykus auto įvykiui, automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, vairavo V. S., davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, apklausiamas liudytoju parodė, kad „AÅ¡ sėdau už vairo ir mes nuvažiavome....tyrėjui aÅ¡ nemelavau, tik nutylėjau tÄ faktÄ , kad aÅ¡ sėdėjau už vairo, nes turėjau labai daug problemų... Parodymai pasikeitė, nes iÅ¡ pradžių kelias dienas aÅ¡ nieko neatsiminiau.

Kai daviau parodymus tyrėjui aÅ¡ tik nutylėjau kas vairavo, nes tuo metu buvo dar du ikiteisminiai tyrimai mano atžvilgiu ir aÅ¡ bijojau papulti į kalėjimÄ ....Duodamas parodymus aÅ¡ žinojau, kad aÅ¡ vairavau. AÅ¡ nutylėjau tik tai, kad aÅ¡ atsiminiau, kad vairavau aÅ¡.... Neprisipažinau, nes tikėjausi, kad neiÅ¡aiÅ¡kės, kad aÅ¡ vairavau“, t. y. parodė, kad autoįvykio metu automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje.

R. G. davė melagingus parodymus, t. y. 2016 m. gegužės 23 d. apie 13.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, Ukmergės g. 322, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1-174-1036/2016, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val. Vilniaus raj., MickÅ«nuose, DėdoniÅ¡kių g., įvykus autoįvykiui, automobilį „BMW 330“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, vairavo V. S., apklausiamas kaip nukentėjęs, davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, o bÅ«tent parodė, kad „nuvažiuojant nuo ežero vairavo A. D. .... A. D. vis sėdo už vairo, vis kartojo, kad prasivažiuos...., automobilyje gale sėdėjo V....“, t. y. parodė, kad auto įvykio metu automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. D., o V. S. sėdėjo automobilio gale, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. parodė, kad važiavo į teismÄ Ukmergės g. IÅ¡kvietė jį dėl avarijos, buvo nukentėjusysis. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl pamelavo, kad vairavo A. D.. Neprisimena, kas vairavo tÄ dienÄ ir kodėl taip pasakė. Neatsiminė, kas vairavo, nes turėjo galvos traumÄ , neprisiminė, kas ten buvo. Nežino, kas vairavo, po avarijos atsibudo ligoninėje. Dabar supranta, kad davė melagingus parodymus. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl pasakė, kad vairavo A. D. Tada nesuprato, kad melavo.

Kaltės nepripažįsta. Nesuvokė, kad sako teismui ne tÄ , kÄ matė. Atsimena, kad buvo ligoninėje. Nežinojo, kas vairavo tuo metu. Teismui paklausus pasakė, kad vairavo A. D., nors neatsiminė. Pasakė, kad vairavo A. D., nes kai buvo prie tvenkinio, jis vis norėjo pravažiuoti, todėl pagalvojo, kad greičiausiai jis vairavo. Teismui sakė, kad neatsimena, tik atsimena, kad buvo sÄ monėje, kad norėjo pravažiuoti A. D. ir pagalvojo, kad jis vis tiek važiavo. Kaltinamojo neprašė pasakyti, kad A.

D. vairavo. Po įvykio apie liudijimÄ su kitais žmonėmis nekalbėjo. Vertina, kad blogai padarė, nes paaiÅ¡kėjo, kad buvo kitas žmogus. Kai gavo Å¡aukimÄ pas tyrėjÄ , tada suprato, kad blogai padarė pameluodamas teismui. Teisme pasakė, kad vairavo A. D., bet tiksliai nežinojo. Neatsimena ar pasakė teismui, kad mano, kad vairavo A. D.. Nežinojo, kas tiksliai vairavo, bet pasakė, kad vairavo A. D.. Kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs avarijos dienÄ , gėrė visÄ pusdienį. Atsigavo ligoninėje.

Ligoninėje gulėjo dvi savaites. Jam konstatavo galvos traumÄ â€“ sutrenkimÄ . Po ligoninės buvo reabilitacijoje gal mėnesį su puse. Buvo tik pas gydančius medikus. Pas teismo medikus nevaikščiojo. Sveikata po avarijos bloga. Dabar atmintis irgi sutrikusi. Iki tol tokių problemų nebuvo. Teisme buvo blaivus, galėjo duoti parodymus, į teismÄ atėjo iÅ¡ namų. Negali prisiminti, kas buvo prieÅ¡ tris dienas. Sakė teismui, kad su atmintimi jam blogai. Pažymos nepateikė. Nedarbingumo nenustatė, ten per mažai procentų.

Invalidumo pažymėjimo neturi. Tuo metu, kai jį apklausė teisme, jam nebuvo nustatytas nedarbingumo lygis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo R. G. tyrėjas. Neatsimena tiksliai, ko klausė. PirmÄ kartÄ apie įvykį kalbėdamas nurodė, kad buvo be sÄ monės ir neatsiminė, kodėl pakliuvo į ligoninę. Tada tyrėjui sakė tiesÄ . Tyrėjui paklausus, kas vairavo automobilį, pasakė, kad neatsimena, pabudo ligoninėje. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl teisme liudydamas pamelavo. Teismas jo prašė pavirtinti arba paneigti.

Kaltinamasis nurodė, kad vairavo A. D. ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip pasakė. Avarijos momento neprisimena. KÄ kalbėjo teisme, silpnai prisimena. Po avarijos jo atmintis labai bloga, neatsimena, kas buvo prieÅ¡ dvi dienas. Praėjus kiek laiko neprisimena, kur buvo. Pats jaučia, kad atmintis bloga (2 t., b. l. 126-128, 144). Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad turėjo galvos traumų (apie 5). V. S. pažįsta nuo mokyklos laiku, gyvena viename miestelyje, tarp jų nėra jokių sutartinių ar turtinių įsipareigojimų.

M. Č. ir A. D. taip pat pažįsta nuo mokyklos laikų, jie taip pat gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir R. G., t. y. (duomenys neskelbtini). J. K. (J. K.) pažįsta, bet santykių nepalaiko. 2015 m. rugsėjo 12 d. su V. S. ryte susiskambino ir susitarė pažvejoti Mickūnų tvenkinyje. Jis prie tvenkinio atėjo pėsčias, o V. S. atvažiavo savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. neatsimena, mėlynos spalvos. Prie tvenkinio pradėjo abu vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų.

Vėliau prie tvenkinio atėjo M. Č.ir A. D. M. tikrai gėrė, bet nematė, kad gertų A. D. Kaip prie tvenkinio atsirado J. K., pasakyti negali. Jis išgėrė tikrai daug. Dar prie tvenkinio A. D. prašė V. S. pavažiuoti automobiliu, jis nuolat prie jo prieidavo, atsisėsdavo prie vairo. Kiek jam yra žinoma, A. D. neturi vairuotojo pažymėjimo. V. S. savo automobilio niekam svetimam vairuoti neduodavo, o ar duodavo kam kitam, nežino. Dar iki išvažiuojant iš tvenkinio, jis atsisėdo į automobilį ir užmigo.

Į kurias vietas automobilyje atsisėdo pažįstami, nematė. Teismo posėdžio metu pasakė, kad automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo V., M. ir J. Kodėl teisme davė tokius parodymus, šiuo metu paaiškinti negali, bet niekas jo duoti būtent tokius parodymus neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsimena, kas buvo prie tvenkinio, o vėliau dėl girtumo nieko neatsimena. Atsipeikėjo tik greitosios pagalbos automobilyje, o pačioje ligoninėje vienoje palatoje gulėjau kartu su V.

S.. Teismo posėdžio metu konkrečiai nurodė, kad A. D. vis sėdosi prie vairo, o V. sėdėjo automobilio gale. Kodėl jo parodymai skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, pasakyti negali. Bet į teismo posėdį jį atvežė V. S. ir kol laukė teismo posėdžio pradžios, V. S. sakė, kad automobilį vairavo A. D. Galimai po šių V. S. žodžių jis ir davė teisme parodymus, kad automobilį vairavo A. D., o V. sėdėjo gale. Ar po įvykio V. kalbėjo su auto įvykio dalyviais ir juos įkalbinėjo teisme duoti jam palankius parodymus, nežino.

Nieko neatsimena. Å iuo metu su V. S. bendrauja, jokio atlygio iÅ¡ jo už parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, negavo. Parodymus davė nieko nepraÅ¡omas (2 t., b. l. 12). IÅ¡ 2015 m. spalio 22 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matyti, jog R. G. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 31). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. spalio 22 d. apklaustas liudytoju R. G. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. prie vandens telkinio atvažiavo su V.

S. jo automobiliu „BMW“, kurį vairavo V. S.. M. Č. su A. atėjo vėliau. Visi, iÅ¡skyrus A., gėrė alų visÄ dienÄ . R. G. buvo stipriai girtas ir dėl girtumo neprisimena, kas vyko toliau. Prisimena tik, kad buvo greitosios pagalbos automobilyje, kuris jį pristatė į ligoninę. Kodėl atsidÅ«rė greitosios pagalbos automobilyje ir ligoninėje, nesuprato. Toje pačioje palatoje gulėjo ir V. S., kuris jam po kelių dienų pasakė, kad buvo avarija, taip pat sakė, kad nieko neprisimena (1 t., b. l. 32-33).

Nukentėjusysis R. G. 2016 m. gegužės 23 d. buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimÄ . Jis, suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekė sakyti tik tiesÄ ir nieko nenutylėti (1 t., b. l. 53-54). IÅ¡ 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. parodė, jog rugsėjo 12 d. į žvejybÄ atvažiavo su V., vairavo V..

Pirmas prie jų prisijungė A. K. ėjo pro šalį ir prisijungė, po to telefonu susipykus V. su M. atėjo M. vienas. A. atėjo pats pirmas. Alkoholio nevartojo tik A.. Kai nuėjo numigti visi buvo kartu. Pačios kelionės neprisimena. Nuvažiuojant nuo ežero vairavo A. D. Jis visada buvo nuoširdus, nes prisiminti kas vairavo pradeda tik dabar po gydymo. Jis pamena, kad A. D. vis sėdo už vairo, vis kartojo, kad prasivažiuos. Vaistų pavadinimo tiksliai neprisimena. Išrašė juos gydytojai. Į posėdį atvyko su V.

Apie bylÄ nėra kÄ daug ir kalbėti su juo. Automobilyje jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje, gale sėdėjo V., M. ir J., gal V. sėdėjo per vidurį, nepamena (1 t., b.l. 57). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 7365/15(01) matyti, kad R. G. kraujyje, paimtame 2015 m. rugsėjo 12 d. 19.50 val. rasta 3,51 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Č. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jį kvietė į teismÄ liudyti, buvo nukentėjusysis dėl auto įvykio.

V. S. buvo kaltinamas, kad jis buvo už vairo, kai jie pateko į auto įvykį. Kaltinamasis paliudijo teisme, kad atsimena, jog nuo ežero važiavo A. D. Kaltinamasis ir dabar sako, kad jis vairavo. Kaltinamasis buvo išgėręs, atsibudo ligoninėje. Jam buvo nestiprus galvos sumušimas. Teisme duodamas parodymus jautėsi gerai. Kaltinamasis tyrėjui pasakė, kad buvo piktas. Todėl pasakė, kad vairavo A. D. Pasakė, kad melavo ikiteisminio tyrimo metu. Teisme davė teisingus parodymus. Nuosprendį skundė V.

S. Kaltinamasis neskundė nuosprendžio. Apklausinėjo tyrėjas, klausė kaip, kur, kada važiavo, iÅ¡ kur. Kiek atsiminė, tiek ir papasakojo. Kai paklausė, kas vairavo pradžioje pasakė, kad vairavo V. S. Nežino, kodėl taip pasakė. Kaltinamasis neatsimena, kur, kas sėdėjo. Jis sėdėjo gale, bet negali pasakyti, kurioje vietoje. Priekyje sėdėjo V. S., o už vairo A. D. Nežino, kodėl teisme pakeitė parodymus. Buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Supranta, kad negalima meluoti nei teisme, nei tyrėjui. Supranta, kad davė skirtingus parodymus tyrėjui ir teismui. Jis vertina, kad teisme pasakė visÄ tiesÄ . Ikiteisminio tyrimo metu pasakė netiesÄ . Po įvykio apie įvykį su niekuo nekalbėjo. Su R. G. kažkÄ kalbėjo, bet neatsimena kÄ . Kas, kur sėdėjo gale, neatsimena. Atmintis po įvykio sutrikusi nebuvo. Ir dabar atmintis nesutrikus. Dabar mano, kad vairavo A. D., kad jis buvo už vairo, kiek atsimena. Nemano, kad melavo teismui. Su V. S. mokėsi vienoje mokykloje.

V. S. neprašė, kad dėl jo meluotų teisme. Kaltinamasis sėdėjo gale. Iš viso buvo penki asmenys. Kaltinamasis teisme ir sakė iš pradžių, kad neatsimena, kas, kur sėdėjo. Prisiminė, kad nuo ežero už vairo buvo A. D.. Atsimena, kad nuo ežero nuvažiavo už vairo A. D.. O kas, kur sėdėjo neatsimena. Atsimena, kad nuvažiavo A. D.. Todėl mano, kad jis galėjo būti už vairo. Ar jie kietėsi vairavimo metu, neatsimena. Žino, kad sėdėjo gale, bet ar krašte ar per vidurį neatsimena.

Automobilis buvo V. S.. A. D. automobilio neturi. Yra matęs jį vairuojant. Jis vairuodavo įvairius automobilius. Tuo metu jis teisių neturėjo. Kaltinamasis nežino ar jis vairuodavo automobilį iki įvykio. Jie prie ežero gėrė. Neskaičiavo, kas mažiausia gėrė. Kaltinamasis greitojoje pagalboje sÄ monę atgavo. Ar vairuotojai keitėsi važiuojant, neatsimena, bet teoriÅ¡kai jie galėjo pasikeisti vietomis. BÅ«damas piktas ant V. pasakė, kad jis vairavo. Kodėl taip pasakė, nežino. Mano, kad vairavo A.

D., todėl taip ir sako. Kaltinamasis nuosprendį skaitė ir jo neskundė (2 t., b. l. 128-129). Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. V. S., A. D., R. G. pažįsta nuo vaikystės, gyvena viename (duomenys neskelbtini) miestelyje. J. K. taip pat pažįsta iš matymo. 2015 m. rugsėjo mėnesį, kai įvyko autoįvykis, jam būnant su A. D., paskambino arba V. ar tai R. ir paprašė ateiti prie tvenkinio. Kai jie su A. D. atėjo, prie tvenkinio, pamatė V. S. ir R.

G.. Prie jų stovėjo automobilis „BMW“, mėlynos spalvos. Automobilis priklauso V. S.. Vyrai prie tvenkinio gėrė alkoholinius gėrimus (alų, degtinę). Jis su A. D. taip pat prisijungė prie jų, t. y. gėrė kartu, paskui nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų ir toliau gėrė. Jis išgėrė nemažai. Kiek išgėrė kiti, o būtent A. D., nežiūrėjo. Kai gėrė, pro šalį ėjo J. K., kuris taip pat prisijungė prie kompanijos. Pirmas užmigo R., kuris pirmas atsisėdo ant priekinės sėdynės šalia vairuotojo, J.

K. taip pat prisigėrė ir užmigo prie automobilio ant žemės. Kai jie susiruošė važiuoti namo, M. Č. atsisėdo ant galinės sėdynės už keleivio priekyje. J. K. taip pat įsodino į galÄ per vidurį, A. D. atsisėdo už vairo, o V. atsisėdo ant galinės sėdynės už vairuotojo. Dar begeriant, A. D. vis prašėsi pasivažinėti. Ar V. duodavo kam nors vairuoti savo automobilį, nežino, bet A. D. leido. Ar A. D. turi vairuotojo pažymėjimÄ , nežino. Važiuodami pradžioje nuvežė iki namų J.

K., kas jį palydėjo iki namų, neatsimena, gal A. D. R. miegojo, jis tikrai nebuvo išlipęs iš automobilio. Pavežę J. K., važiavo toliau. Už vairo sėdėjo A. D. Bevažiuodami toliau A. D. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Kaip išlipo iš automobilio, neatsimena. Atsimena, kad iš automobilio ištraukė R. V., jei gerai atsimena, iš automobilio išlipo pats. Po autoįvykio suskambėjo jo telefonas, skambino brolis D., kuris šiuo metu dirba Vokietijoje, kuriam jis pasakė, kad įvyko autoįvykis.

Jis atvažiavo į vietÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kai atvažiavo brolis, o paskui greitoji pagalba, A. D. įvykio vietoje jau nebuvo. Kur buvo V., tiksliai pasakyti negali, ar jis sėdėjo ant automobilio slenksčio prie vairuotojo sėdynės, ar už jos, tiksliai nepasakys. V. S. stipriai bėgo kraujas. PaaiÅ¡kinti, kodėl ant oro pagalvės prie vairuotojo, ant vairo, ant vairuotojo sėdynės buvo rastas tik V. S. kraujas, negali, galimai todėl, kad jis po auto įvykio sėdėjo automobilio priekyje.

Kaip paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du automobilyje rastas V. batas, kuris užsikabino už sankabos pedalo, nežino. BÅ«damas apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu jis konkrečiai nurodė, kad automobilį „BMW“ įvykio dienÄ vairavo V. S., o apklaustas teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir pasakė, kad automobilį vairavo A. D.. Taip pasakė, nes prisiminė tikras aplinkybes. Å iuo metu su V. S. santykių nepalaiko, jis neprašė duoti jam palankius parodymus, t. y. kad automobilį vairavo A.

D.. Žinojo, kad A. D. atžvilgiu yra pradėtos baudžiamosios bylos ir jis turės atlikti bausmę. Nieko negirdėjo, kad V. prašytų A. D. atsakomybę už auto įvykį prisiimti sau. Į teismo posėdį važiavo atskirai nuo V. S. Prieš teismo posėdį su V. S. nebendravo. Neneigia, kad po auto įvykio buvo supykęs ant V. S. dėl to, kad jis automobilį patikėjo A. D.. Jo pyktis įtakojo parodymus, kad automobilį įvykio metu vairavo V. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, niekas iš pareigūnų nežinojo, kad automobiliu dar važiavo A.

D. Jis įsitikinęs, kad automobilį vairavo A. D. ir Å¡itie jo parodymai yra teisingi (2 t., b. l. 24-25). IÅ¡ 2015 m. spalio 22 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matyti, kad M. Č. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 35). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. spalio 22 d. apklaustas liudytoju M. Č. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 17.00-17.30 val. jie visi nuo vandens telkinio iÅ¡važiavo V.

S. automobiliu „BMW“. Automobilį vairavo V. S., jis sėdėjo automobilio gale. R. G. sėdėjo Å¡alia vairuotojo, priekinio keleivio vietoje. A. D. sėdėjo automobilio gale. Važiuojant asfaltuotu tiesiu keliu, V. S. nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir trenkėsi į medžius. Mano, kad jis nuvažiavo nuo kelio, nes galėjo užmigti, niekas jam nesutrukdė. Po smÅ«gio į medį jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡traukė vairuotojÄ V. S. ir Å¡alia sėdėjusį R. G.. A. D. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo pats (1 t., b. l. 36-37).

M. Č. 2016 m. birželio 20 d. buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimÄ . Jis, suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę, prisiekė sakyti tik tiesÄ ir nieko nenutylėti (1 t., b. l. 60-61). IÅ¡ 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. Č. parodė, kad iÅ¡gėrinėjo miÅ¡ke, MickÅ«nų miestelyje keturiese: jis, V., D. ir J.

Prisigėrė, kažkur susiruošė važiuoti, atsisėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo su „BMW“, jis priklauso V. Jis (M. Č.) atsisėdo automobilio gale. Ar už vairuotojo, ar už keleivio jis nepamena. Priekyje sėdėjo R., už vairo sėdėjo A. D. MaÅ¡ina yra trijų durų. Kur sėdėjo V. jis neatsimena, neatsimena, kur pats sėdėjo. Jie važiavo iÅ¡ miÅ¡ko ir pakeliui pasitaikė puÅ¡is, į jÄ ir atsitrenkė. Jam nebuvo sveikatos sutrikdymų, gal neprisimena, buvo stipriai iÅ¡gėręs. Jis atsibudo ligoninėje.

Po įvykio su bičiuliais nebendravo, niekas jam nieko nepasakojo. Ligoninėje niekas nebuvo su juo iÅ¡ įvykio vietos gydomas. Ligoninėje buvo 1 parÄ , po to 1,5 mėnesio gydėsi namie. Jam buvo galvos sumuÅ¡imas. Galva buvo praskelta, kraujas bėgo, lūžių nebuvo. TÄ vakarÄ kÄ avėjo, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. PrieÅ¡ jį nei fizinio, nei psichologinio smurto niekas nenaudojo. Pasakė, kad vairavo V., nes buvo ant jo piktas, kad jis leido vairuoti A. D., kuris visiÅ¡kai jo nuomone nemoka vairuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Ikiteisminiame tyrime melavo, bet tik apie tai, kad vairavo ne A. D. Neteisybė, kad M. Č. iÅ¡traukė iÅ¡ maÅ¡inos žmones ir akumuliatoriaus jis neatjungė. Kada tiksliai praėjo pyktis V. neatsimena. Po įvykio turėjo dar vienÄ galvos traumÄ darbe, pyktis praėjo po Å¡ios traumos. Po to nenuvyko niekam praneÅ¡ti, kad davė melagingus parodymus. V. neatsiprašė. Su A. D. bendrauja tik tiek, kad pasisveikina. Ä® posėdį atvažiavo vienas. Neatsimena, kad bÅ«tų supykęs ant A.

D. Ant V. S. supyko iš karto po įvykio. Negali pakomentuoti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, o dabar neatsimena. Melavo ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykio V. S. matė, bet nebendrauja. Visas miestelis apie įvykį kalba, bet jis su niekuo nekalbėjo apie įvykį. Kada jam praėjo pyktis neatsimena. Su V. S. bendravo iki avarijos, po jos nebendrauja. Jis jam nei draugas, nei priešas. Niekas nebandė įtakoti jo parodymų (1 t., b. l. 63-64). Iš specialisto išvados Nr. T-A 7364/15 (01) matyti, kad M.

Č. kraujyje, paimtame 2015 m. rugsėjo 12 d. 19.55 val., rasta 1,88 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 34). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. parodė, kad teisme jis sakė, kad buvo už vairo. Jei teismas nusprendė, kad jis nevairavo, tai vadinasi nevairavo. Mano, kad vairavo, todėl taip ir pasakė. Jis prisiėmė kaltę, norėjo gal pagelbėti. Jam niekaip neatsilygino. Gal ir kalbėjo su V. ir su kitais, bet ne apie parodymus, o tik bendrai apie įvykį. Su V. dirbo ankščiau. Tuo metu ar dirbo, neatsimena.

Neatsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Teisme pasakė, kad jis vairavo. Tiksliai neatsimena iki šiol, kas vairavo. Dabar jau mano, kad V., bet neatsimena, ar jis ar V. vairavo. Tiksliai pasakyti to negali ir dabar. Dabar mano, kad vairavo V. Tokia jo nuomonė, bet to neatsimena. Buvo sužalota nosis truputį. Teisų neturėjo. Įvykio metu neatsimena ar davė jam vairuoti. Negali pasakyti, ko važiavo, nes buvo visiškai neblaivus. Savo poelgį vertina neigiamai, nes reikėjo pasakyti, kad tiksliai neatsimena, o jis pasakė, kad pats vairavo.

Kiek atsimena, medikai apžiūrėjo. Galėjo būti, kad ir jis vairavo (2 t., b. l. 129-130). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. D.parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. V. S., M. Č., R. G. jis pažįsta nuo mokyklos laikų, visi gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. J. K. pažįsta apie 3 metus, jis gyvena netoliese. Su V. S. kartu dirbo. Jis buvo jo darbdavys. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie pietus jis kartu su M. atėjo prie tvenkinio Mickūnuose. Prieš tai M. su V. sutarė susitikti prie tvenkinio.

Ten jau buvo V. S. ir R. G. Jie buvo atvažiavę automobiliu „BMW“, mėlynos spalvos. Automobilis priklauso V. S.. V. S. ir R. G. gėrė alkoholinius gėrimus (alų, brendį). Jis su M. taip pat pradėjo gerti. Jis tikrai gėrė ir alų, ir brendį, išgėrė tikrai nemažai. Paskui pro šalį ėjo J. K., kurį kažkas iš jų pakvietė prisijungti prie jų. Greičiausiai prisigėrė J., kuris užmigo prie automobilio rato, paskui R. Ar jis prie tvenkinio prašė V. leisti jam pasivažinėti automobiliu, jis neatsimena, greičiausiai, kad ne.

Ä®vykio dienÄ jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir iki Å¡iol neturi teisių leidžiančių vairuoti transporto priemonės. Pats jis automobilį turėjo, bet vairavimo teisių įgijęs nebuvo. Apie tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, V. S. žinojo. Neatsimena, kaip jie iÅ¡važiavo iÅ¡ tvenkinio, kaip įsėdo į automobilį ir kur, kas sėdėjo. Buvo labai girtas. Jis atsimena tÄ momentÄ kaip prie J. namų jį lydėjo. Kaip iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, neatsimena. Paskui dar atsimena tÄ momentÄ po auto įvykio, kad prie automobilio arčiau kelio guli R., V., o M. sėdėjo susiėmęs už galvos.

BÅ«tent tai, kad neatsimena kur, kas sėdėjo automobilyje ir kas vairavo, jis sakė ikiteisminio tyrimo metu. V. žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jis bus nubaustas, bet neįkalbinėjo jo prisiimti atsakomybę už vairavimÄ . 2016 m. gegužės 23 d. jis teisme pakeitė parodymus, pasakęs, kad automobilį „BMW“ vairavo jis. Tai padarė todėl, nes norėjo pagelbėti V., žinojo, kad vis tiek bus nubaustas už ankstesnius savo padarytus nusikaltimus. Jokio spaudimo iÅ¡ V. pusės jam daroma nebuvo.

V. jam niekaip atlyginti nežadėjo. Dar nori pasakyti, kad neatsimena kaip jis pasiÅ¡alino iÅ¡ avarijos vietos. Jis yra įsitikinęs, kad nevairavo „BMW“ automobilio įvykio dienÄ . Sėdėjo automobilio gale, mano, kad iÅ¡ kairės (2 t., b. l. 37-38). IÅ¡ 2015 m. lapkričio 9 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matyti, kad A. D. buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 38). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. lapkričio 9 d. liudytoju apklaustas A.

D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 15-16 val. nuėjo prie vandens telkinio MickÅ«nuose. Čia jau buvo V. S., R. G. ir M. Č.. Prie tvenkinio buvo V. S. automobilis „BMW“ 3 klasės. Visi gėrė alkoholį. Apie 16.00-16.30 val. jie visi sėdo į automobilį ir toliau nieko neprisimena, nes buvo girtas. Kuris iÅ¡ jų į kuriÄ automobilio vietÄ sėdo neprisimena, nes buvo girtas. Prisimena tik, kad apie 21.30 val. namie atsikėlė iÅ¡ lovos ir nuėjo parÅ«kyti. Jo motina pasakė, kad jis vakare apie 20.30 val. atėjo namo kruvina nosimi.

Kas jam atsitiko, jis tuo metu nežinojo. Jo drabužių kiÅ¡enėje buvo R. telefonas, į kurį paskambino kažkokia moteris ir pasakė, kad jie visi pateko į avarijÄ . Apie avarijÄ nieko paaiÅ¡kinti negali, nes nieko neprisimena (1 t., b. l. 39-40). A. D. 2016 m. gegužės 23 d. buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimÄ . Jis, suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekė sakyti tiesÄ ir nieko nenutylėti (1 t., b. l. 53-54).

IÅ¡ 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas A. D. parodė, kad atėjo prie tvenkinio rugsėjo 13 dienÄ su M.. Ten jau buvo V. ir R. G.. Jis (A. D.) iÅ¡gėrė gal vienÄ ar du butelius alaus. Jis (A. D.) sėdo už vairo ir jie nuvažiavo. Dar su jais buvo J., jie parvežė jį namo. Po to žvyrkelyje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Po to kažkiek laiko buvo be sÄ monės. <...> V. vaikščiojo aplink maÅ¡inas.

Jis (A. D.) pirmas iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Tyrėjui jis (A. D.) nemelavo, tik nutylėjo tÄ faktÄ , kad jis sėdėjo už vairo, nes turėjo labai daug problemų. Kraujas jam pradėjo bėgti iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio. (Liudytojui parodomas b. l. 29, kur užfiksuota oro pagalvė su kraujo žymėmis). Čia V. kraujas, jis gi sėdėjo prie vairo po to, apie tai, kad jis sėdėjo, tiksliai atsimena, nes jis (M. Č.) dar tuo metu buvo įvykio vietoje. Su M. jo santykiai geri, jie nuo senų laikų pažįstami.

Ä® posėdį atvyko kartu su kitais dalyviais. Jis pagalbos nekvietė, bet žino, kad jau buvo iÅ¡kviesta pagalba. Jis skambino sesei, pasakė, kad papuolė į avarijÄ . Jo sesuo E. Å . gyvena (duomenys neskelbtini). R. telefonas buvo pas jį. Jis (A. D.) buvo apsvaigęs. Ä® telefonÄ skambino tos dienos vakarÄ , bet jis nekėlė, dar skambino kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto kažkokia teta, klausinėjo kur V. Parodymai pasikeitė, nes iÅ¡ pradžių kelias dienas jis nieko neatsiminė. Kai davė parodymus tyrėjui tik nutylėjo, kas vairavo, nes tuo metu buvo dar du ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu ir jis bijojo papulti į kalėjimÄ .

Duodamas parodymus, jis žinojo, kad vairavo. Jis nutylėjo tik tai, kad jis atsiminė, kad jis vairavo. Dėl girtumo, mano, kad tyrėjas neteisingai parašė. (Liudytojui parodomas jo apklausos protokolas). Jis (A. D.) sumelavo. Turėjo tuo metu 2 bylas, vienoje nuteistas lygtinai. Bylos buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme. Neprisipažino, nes tikėjosi, kad neišaiškės, kad jis vairavo. Jis žinojo, kad tyrimas vyksta V. S. atžvilgiu. Iš pradžių niekas nežinojo, kad jis vairavo. Jis prisiminė tik po 3 dienų.

Su V. buvo susitikęs, kalbėjo apie avarijÄ . Mano, kad V. S. žinojo apie įvykį (1 t., b. l. 58). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad buvo nubaustas neteisingai, nes nevairavo. Žino, kad nevairavo, atsimena aplinkybes, bet teismas atsižvelgė į pirminius parodymus. 100 procentų atsimena, kad vairavo A.. Žmonės galvojo, kad V. S. neiÅ¡gyvens dėl savo traumų, todėl viskas buvo puikiai suversta jam. V. S. iÅ¡ karto prabudęs ligoninėje pasakė tyrėjui, kad vairavo ne jis, o A.

D. VisÄ laikÄ atsiminė, kad vairavo A.. A. liudytojui sakė, kad turi vairuotojo pažymėjimÄ . Liudytojas niekada netikrino, buvo girtas tada ir nenorėjo važiuoti. Liudytojas 100 procentų įsitikinęs, kad jis turi teises. A. buvo blaivus, o liudytojas girtas, todėl leido jam vairuoti. Su R. G. gulėjo ligoninėje vienoje palatoje. Praėjo kelios valandos, kol liudytojas atsigavo. Liudytojui buvo subjaurota kaukolė, nes 7 metalinės plokÅ¡telės dabar galvoje, visas veidas buvo surinktas. R. ligoninėje buvo kitame pasaulyje.

R. buvo Å¡oke, vaikščiojo nuogas, pro langÄ lipo, liudytojas jį prižiÅ«rėjo, saugojo ligoninėje. R. G. palatoje buvo sunkios bÅ«klės, liudytojas su juo apie įvykį tada nekalbėjo. Jie ligoninėje pragulėjo dvi savaites. Ä® Vilniaus rajono teismo posėdį vienÄ gal ir kartu važiavo su R., nes su R. pažįstami draugai, jų tėvai bendrauja. Jie kalbėjosi ir liudytojas sakė, kad jis nevažiavo. Teismas atsižvelgė į pirminius parodymus, kuriuose buvo pasakyta, kad vairavo liudytojas.

Jis puikiai atsimena, kad vairavo A.. A. D. nebuvo sužalotas. Liudytojas atsimena, kad po avarijos jis (liudytojas) pats nuvažiavo namo, kad pats nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje prarado sÄ monę, miegojo. Jis visÄ laikÄ sakė, kad vairavo A.. Su M. Č. apie bylas po auto įvykio kelis kartus kalbėjo, nes gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Liudytojas sakė, „kodėl jÅ«s pamelavote“. Mano, kad pas A. buvo problemos su teisėsauga ir kad V. S. iÅ¡gyvens buvo mažas procentas. A. D. turėjo problemų, jis buvo iÅ¡leistas lygtinai.

A. gyveno (duomenys neskelbtini), liudytojas jį mato. Klausė, kam jis pamelavo, jis neprisipažindavo. Su M. Č. ir kitais Å¡nekėjo, kam meluoja. Kai sužinojo, jų parodymus, paklausė, kÄ jie čia nusiÅ¡neka. Buvo atsižvelgta tik į pirminius parodymus. Su R. G. gulėjo vienoje palatoje, bet jis nesiorientavo aplinkoje. Liudytojas buvo nuvažiavęs pas R., jie bendrauja. A. turėjo problemų tada su teisėsauga ir visi galvojo, kad liudytojas neiÅ¡gyvens. Liudytojas su kaltinamaisiais nesitarė, tik pasakė tiesÄ (2 t., b. l. 142-144).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. dienos metu savo automobiliu „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pažįstamu R. G. atvažiavo prie tvenkinio MickÅ«nuose. Jie gėrė alų, paskambino pažįstamas A. D., kurį pakvietė ateiti. Jis atėjo kartu su M. Č.. Visi kartu prie tvenkinio gėrė alų ir degtinę. Mažiausiai iÅ¡gėrė A. D., kuris per visÄ tÄ laikÄ iÅ¡gėrė gal tik du butelius alaus. Paskui pamatė praeinantį J.

K. ir jį taip pat pakvietė prisijungti, J. taip pat kartu gėrė, o kurį laikÄ , jau prisigėręs, atsisėdo prie automobilio ant žemės ir užsnÅ«do. Apie valandÄ iki iÅ¡važiavimo, jis nuėjo iÅ¡simaudyti ir daugiau negėrė. Kažkas pasiÅ«lė J. pavežti iki namų. Kadangi A. mažiausiai iÅ¡gėrė, jis pasiÅ«lė pavežti J. iki namų. Nuo tvenkinio iÅ¡važiavo visi kartu. A. atsisėdo už vairo, Å¡alia jo atsisėdo R. G. Jis atsisėdo gale. Už keleivio gale sėdėjo M.

Č. J. taip pat sėdėjo gale. Jis į automobilį atsisėdo tik su džinsais, odine striuke, baltais batais be kojinių. Buvo be marÅ¡kinėlių. Jie pavežė J. iki jo namų ir A. palydėjo J. iki jo tvarto. J. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis taip pat IÅ¡lipo per vairuotojo duris, nes automobilyje buvo dvejos durys. A. palydėjus J. ir grįžus atgal, jis vėl įsėdo ant galinės sėdynės, o A. atsisėdo už vairo. Jie toliau pajudėjo. A. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet tuo metu jis apie tai nežinojo, bet anksčiau yra matęs jį vairuojant automobilį, jis net kadaise turėjo savo nuosavÄ automobilį. Atsimena, kad važiuoja neasfaltuotu keliu, pasuko į deÅ¡inę ir iÅ¡važiavo į asfaltuotÄ keliÄ .

Automobilyje buvo įjungta muzika. Paskui tik pamatė, kad automobilis skrieja į medį ir gerai atsimena, kad surėkė „o mama!“. Avarija įvyko apie 18 val. Po atsitrenkimo į medį iÅ¡ automobilio pats iÅ¡lipo A., paskui per vairuotojÄ pusę iÅ¡lipo jis ir M.. Paskui A., vienas ar dviese su M. iÅ¡traukė R., kurį paguldė ant žemės, o patys vaikÅ¡tinėjo aplink Å¡oko bÅ«senoje. M. paskambino savo broliui D. (jei gerai atsimena), jam pranešė, kad pateko į avarijÄ ir D. su dviem draugais atvažiavo į įvykio vietÄ .

Kiek suprato, jie ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Kol vyrai atvažiavo, jis atsisėdo į automobilį „BMW“ ant vairuotojo sėdynės. Jie jį užklupo bÅ«tent už vairo „BMW“. Jis D. draugo paprašė pavežti jį iki namų, nenorėjo laukti medikų vietoje, norėjo greičiau pats nuvažiuoti į ligoninę, juolab žinojo, kad greitoji pagalba jau buvo iÅ¡kviesta. A., atvykus D. Č. su draugais, įvykio vietoje jau nebuvo. Gulėdamas ligoninėje, iÅ¡ savo draugės, kuri parodė nuotraukas po avarijos iÅ¡ internetinio žinių portalo, pamatė savo baltÄ batÄ automobilyje.

Ikiteisminio tyrimo metu tÄ Â batÄ atpažino kaip savo. Kurioje vietoje jis buvo rastas, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jis buvo rastas prie vairuotojo sėdynės, užsikabinęs už sankabos pedalo. Kaip jis ten atsidÅ«rė gali paaiÅ¡kinti tik taip, kad po avarijos atsisėdęs ant vairuotojo sėdynės, galėjo tÄ batÄ pamesti. Dar gerai atsimena, kad odinės striukės vidinėje kiÅ¡enėje rado savo kojines, kurios buvo kruvinos. Mano, kad sėdėdamas automobilyje jis valėsi kraujÄ nuo veido.

A. po avarijos, maždaug apie 19,30-20 val. skambino jo tėvui R. S., klausė, ar jis kÅ«rena pirtį, o tėvui leidus ateiti, A. atėjo į pirtį ir kalbėjo su tėvu apie avarijÄ , gėrė alų, o teismo posėdžio metu jis minėjo, kad po avarijos miegojo namuose girtas ir nieko neatsimena. Nieko iÅ¡ avarijos dalyvių, jis neprašė duoti jam palankių parodymų ir niekaip jų nepaveikė, parodymus teisme jie davė patys. Nuo pat pradžios tvirtina, kad avarijos metu automobilį vairavo A. (1 t, b. l. 120).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. lapkričio 12 d. įtariamasis V. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. su R. G. buvo prie ežero ir gėrė alkoholį. Prie ežero jie atvažiavo V. S. priklausančiu automobiliu „BMW 330“, valst. (duomenys neskelbtini). Prie ežero automobilį atvairavo jis (V. S.). Po kurio laiko, tiksliai negali nurodyti, prie jų atėjo M. Č. ir A. D.. V. S. jau buvo girtas ir neprisimena ar M. Č. ir A. D. taip pat gėrė. Prisimena, kad pro šalį ėjo jo pažįstamas J.

K., kuris buvo stipriai girtas ir prie automobilio užmigo. Kas vyko toliau, neprisimena, pradėjo prisiminti tik būdamas ligoninėje. Kad pateko į eismo įvykį, jam kažkas pasakė ligoninėje. Jokių eismo įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes nepamena. Ar įvykio metu vairavo automobilį, nežino (1 t., b. l. 50-51). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. lapkričio 18 d. įtariamasis V. S. parodė, kad važiuojant nuo ežero automobilį vairavo A. D. Šalia A. D., priekinėje automobilio sėdynėje sėdėjo R.

G. V. S. sėdėjo automobilio gale kairėje pusėje, nors tiksliai neprisimena. Jie nuvežė J. K. namo ir V. S. su A. D. padėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. A. D. nuvedė J. K. namo, grįžo, atsisėdo už vairo ir jie iÅ¡važiavo. Kas įvyko po to, neprisimena. Tik prisimena, kad jis sėdi ant automobilio vairuotojo sėdynės, jo kojos buvo ant žemės. A. D. sėdėjo ant žemės, M. Č. ir R. G. gulėjo (1 t., b. l. 51-52). V. S. 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes automobilio nevairavo, mano, kad yra kažkoks susitarimas, norint suversti kaltę jam, nes norima iÅ¡sukti kitÄ asmenį.

Jis su nukentėjusiuoju R. G. nieko neatsiminė, todėl ir norėjo suversti kaltę jam (V. S.). Vairavęs asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡ karto po įvykio, jie, kai davė parodymus, net nenurodė, kad buvo J. K.. Eismo įvykio dienÄ apie 20.30 val. A. D. skambino V. S. tėvui ar gali ateiti į pirtį. Ir jis buvo atėjęs į pirtį. Po eismo įvykio iÅ¡ automobilio V. S. iÅ¡lipo pats, R. G. iÅ¡traukė. TÄ dienÄ jis su R. G. susiskambino ir susitiko pažvejoti ežere prie MickÅ«nų.

Po to atėjo A. su M.. Jie pradėjo vartoti alkoholį. Bevartojant pro Å¡alį ėjo J. K., jam pasiÅ«lė prisijungti. Po kiek laiko J. pasakė, kad yra labai girtas ir nuėjo prie maÅ¡inos nusnÅ«sti. V. S. buvau jau girtas, pasakė A., kad negali palikti J. ir reikia jį parvežti namo. A. sutiko. Jie visi susėdo į maÅ¡inÄ ir nuvežė J. prie jo namo. Automobilyje susėdo taip: A. vairavo, R. G. sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje, o ant galinės sėdynės sėdėjo V. S., M. Č. ir J.

K.. Jie pavažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur yra V. S. nuosavas sklypas. A. J. palydėjo, grįžo ir vėl atsisėdo į vairuotojo vietÄ , o V. S. atsisėdo už vairuotojo. Atsimena, kad važiavo nelabai greitai, atsimena, kad pasakė „O, mama“ ir viskas. Tada pamena, kad jau stovi prie automobilio ir kad jam (V. S.) bėga kraujas. Atvažiavo V. S. draugas, V. S. paprašė, kad nuvežtų namo ir kad galėtų važiuoti į ligoninę. Ligoninėje prabuvo dvi savaites. Paties eismo įvykio nelabai atsimena.

Atsimena tik savo žodžius „O, mama“. Po eismo įvykio iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo pats. R. G. iÅ¡traukė M., kiti iÅ¡lipo patys. Kaltinamajam parodžius nuotraukÄ , kurioje užfiksuotas baltas batas, jis patvirtino, kad užfiksuotas batas yra jo ir jis jį avėjo eismo įvykio dienÄ . Ä® žvejybÄ automobilį vairavo V. S.. Å itam automobiliui iki įvykio nebuvo iÅ¡sprogę oro pagalvės. V. S. kraujas ant oro pagalvės atsirado, nes po įvykio jis atsisėdo į maÅ¡inÄ ant vairuotojo sėdynės, nes jam labai bėgo kraujas.

A. jau tuo metu buvo pasiÅ¡alinęs. Nežino, kada jis pasiÅ¡alino. Kai visi iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos M. vaikščiojo, R. G. gulėjo ant žolės, A. sėdėjo ant žolės, o V. S. vaikščiojo, bet jam labai stipriai bėgo kraujas ir jis atsisėdo į automobilį. Kai kuriuos dalykus pradeda atsiminti, nes po avarijos sutriko atmintis, pasidarė sunku kalbėti lietuviÅ¡kai, nes užmirÅ¡tu žodžius. Gali patvirtinti, kad nuvažiuojant nuo kelio už vairo sėdėjo A. D.. Su A. D. bendravo, jis vienÄ kartÄ buvo atėjęs atsipraÅ¡yti.

Ä® teismÄ A. D. pavežė nuo „Akropolio“. Su juo nėra prieÅ¡ai. Su M. yra prieÅ¡ai, nes jį laiko vagimi (1 t., b. l. 56-57). IÅ¡ 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius matyti, kad Å¡iuo nutarimu BK 38 straipsnio pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01986-14 V. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo (Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-174-1036/2016 1 t., b. l. 116-120).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 7363/15(01) matyti, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. 19.15 val. paimtame V. S. kraujyje yra rasta 3,01 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 48). Iš specialisto išvados Nr. S 309/15(01) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51520-15 matyti, kad ant oro pagalvės iš vairo, nuoplovoje nuo vairuotojo sėdynės atlošo galinės dalies rastas kraujas bei nuoplovoje nuo bato gautas dominuojantis DNR profilis sutampa su V. S. DNR profiliu 99,999 proc. tikimybe. Nuoplovoje nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies rastas kraujas sutampa su R.

G. DNR profiliu 99,999 proc. tikimybe (1 t., b. l. 44-47). IÅ¡ ekspertizės akto Nr. 11-1325-17 matyti, kad tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilio „BMW“ 330 vairuotojas V. S. važiavo DėdoniÅ¡kių g. nuo Vilniaus g. pusės. Jis automobilio kairės pusės ratais įvažiavo į kairį kelkraÅ¡tį. Pasukęs į deÅ¡inę V. S. automobiliu grįžo važiuojamÄ jÄ dalį, kelkratyje palikęs 16,2 m ilgio lanko formos ratų pėdsakÄ . Automobilis kirto važiuojamÄ jÄ dalį, nuvažiavo nuo jos į deÅ¡inę, priekine dalimi, maždaug viduriu atsitrenkė į medį ir liko stovėti prie jo (1 t., b. l. 103-104).

IÅ¡ ekspertizės akto Nr. 11-759(17) matyti, jog buvo pateikta tokia iÅ¡vada: Tikėtina, atsitrenkdamas į automobilio priekinį stiklÄ , R. G. patyrė galvos kairės pusės sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį žaizda kaktos kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos dangalu kairėje kaktinėje – momeninėje srityje su galvos smegenų sumuÅ¡imo židiniais abipus kaktinėse skiltyse. Tikėtina, kad M. Č. atsitrenkus į priekinės sėdynės nugarinį pavirÅ¡ių galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas virÅ¡ugalvis bei padaryti abiejų kelių odos nubrozdinimai.

Tikėtina būdamas vairuotojo vietoje V. S. eismo įvykio metu atsitrenkdamas į priekyje buvusius salono paviršius patyrė žaizdas kaktoje, antakyje ir nosyje su kraujosruvomis veide bei veido ir kaukolės priekinės daubos pamato kaulų lūžius. Tikėtina, kad eismo įvykio metu V. S. sėdėjo automobilio „BMW 330“ priekyje kairėje (vairuotojo vietoje), R. G. - priekyje dešinėje keleivio vietoje, o M. Č. ir A. D. - užpakalinėje dalyje. V. S. nustatyti sužalojimai galėjo gautis jam būnant automobilio „BMW 330“ vairuotojo vietoje (1 t., b. l. 105-108).

Iš byloje esančio RVUL išrašo matyti, kad R. G. po eismo įvykio buvo hospitalizuotas šioje įstagoje nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki rugsėjo 23 d. (2 t., b. l. 40). Iš UAB „Senevita“ medicininių dokumentų išrašo matyti, kad po auto įvykio R. G. buvo hospitalizuotas šioje įstaigoje nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki spalio 17 d. Tarp požymių, apibūdinančių jo būklę atvykus, nurodoma, kad jo atmintis nesutrikusi (2 t., b. l. 141). 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V.

S. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 18.07 val. vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniaus raj., MickÅ«nuose, DėdoniÅ¡kių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties <...>“, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 3,01 prom. neblaivumas), važiuodamas DėdoniÅ¡kių g. nuo Vilniaus g., nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį ir sužalojo keleivius:

R. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir M. Č., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 35 MGL (1 318,1 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones (1 t.,, b. l. 82-89). 2017 m. lapkričio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi V. S. apeliacinis skundas atmestas (2 t., b. l. 113-118). Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visiems 3 kaltinamiesiems yra pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kyla tam kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Å ioje byloje kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika už duotus melagingus parodymus teisme. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačiÄ veikÄ , nepriklausomai nuo kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veikÄ â€“ melagingų parodymų davimÄ â€“ padarytÄ tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigÄ duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , kÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtinęs savo paraÅ¡u apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir to nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo. 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (1 t., b. l. 82-89), kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 2017 m. lapkričio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 113-118), kuria V. S. apeliacinis skundas buvo atmestas. Priimant minėtus teismų baigiamuosius aktus buvo detaliai ištirti visi surinkti įrodymai, siekiant pašalinti kylančias abejones dalinis įrodymų tyrimas buvo atliktas apeliacinės instancijos teisme. Teismų sprendimais buvo konstatuota, jog įvykio metu būtent V. S. 2015 m. rugsėjo 12 d. buvusio eismo įvykio metu vairavo automobilį „BMW 330“. Šioje baudžiamojoje byloje vertinami tik kaltinamųjų M.

Č., A. D. ir R. G. duoti parodymai, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1036/2016. Dėl 2015 m. rugsėjo 12 d. buvusio eismo įvykio kaltinamieji M. Č., A. D. ir R. G. buvo apklausti du kartus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Pažymėtina tai, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 183 ir 185 straipsnius kaip liudytojas ir kaip nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas asmuo prieÅ¡ pirmÄ jÄ apklausÄ turi bÅ«ti įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ ir dėl to turi pasiraÅ¡yti protokole.

Pagal BPK 277 ir 283 straipsnius prieÅ¡ duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu liudytojas ir nukentėjusysis duoda priesaikÄ ir taipogi yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Baudžiamojo proceso dėl 2015 m. rugsėjo 12 d. eismo įvykio metu visų aukščiau minėtų BPK straipsnių reikalavimų buvo laikytasi, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31, 35, 38), tiek teisiamųjų posėdžių metu (1 t., b. l. 53-54, 60-61) kaltinamieji buvo pasiraÅ¡ytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, be to, teisme jie visi davė priesaikÄ sakyti tik tiesÄ ir nieko nenutylėti.

Vadinasi, A. D., M. Č. ir R. G. pareiga duoti teisingus parodymus buvo paaiÅ¡kinta net du kartus. Todėl laikytina, kad kaltinamieji suprato savo pareigÄ teisme duoti teisingus parodymus. Esant iÅ¡ esmės skirtingiems liudytojų parodymams, jiems esant įspėtiems dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , neabejotinai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnį. Kaltinamieji M. Č., A. D. ir R. G. buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme.

Kadangi jų parodymai iÅ¡ esmės buvo skirtingi, bet kuriuo atveju jie padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnyje. Å iuo atveju teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ priėjo iÅ¡vadÄ , kad jie davė melagingus parodymus teisme. Pažymėtina, jog kaltinamieji buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir davė parodymus. M. Č. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu parodė, kad 2015-09-12, 17:00-17:30 val., jie visi nuo vandens telkinio iÅ¡važiavo su V. S. automobiliu BMW. Automobilį vairavo V.

S., jis sėdėjo automobilio gale, tiksliai nepamena, kurioje pusėje. R. G. sėdėjo Å¡alia vairuotojo, priekinėje keleivio vietoje. A. D. sėdėjo automobilio gale. Važiuojant asfaltuotu tiesiu keliu, V. S. nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir trenkėsi į medžius. Kodėl nuvažiavo nuo kelio nežino, mano, kad galėjo užmigti, jam niekas netrukdė (1 t., b. l. 60-61). A. D. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu parodė, kad apie 2015-09-12 avarijÄ paaiÅ¡kinti nieko negali, nes neprisimena (1 t., b. l. 67-68).

R. G. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu parodė, kad apie eismo įvykį nieko neprisimena (1 t., b.l.

32) Kaltinamųjų gynėjų baigiamosiose kalbose apeliuojama į tai, esÄ jų ginamieji neprisiminė, kas vairavo automobilį įvykio metu. Tačiau teismas tokiÄ pozicijÄ laiko gynybine ir nepagrįsta. Ä®vertinus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. ir birželio 20 d. teisiamųjų posėdžių protokolų baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1036/2016 turinį (1 t., b. l. 55-59, 62-68), taip pat iÅ¡klausius Å¡ių posėdžių garso įraÅ¡us matyti, jog kaltinamieji pasisakydami dėl automobilį vairavusio asmens kalbėjo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, nenaudojo tokių žodžių kaip „manau“, „galbÅ«t“, „tikriausiai“, „neprisimenu“, „nežinau“ ir kitų panaÅ¡ių žodžių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suprasti tai, jog kaltinamieji nežino, nepamena ar dvejoja dėl to, kas iÅ¡ tikrųjų vairavo automobilį įvykio metu, t.y. nenaudojo tokių žodžių iÅ¡ kyrių bÅ«tų galima nedvisprasmiÅ¡kai suprasti, jog kaltinamieji iÅ¡ teisų sÄ Å¾iningai klysta duodami parodymus.

Priešingai, liudydami aplinkybes, susijusias su automobilį vairavusiu asmeniu, visi kaltinamieji kalbėjo naudodami kategoriškus teiginius: R. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1036/2016 prisiekęs ir duodamas parodymus Vilniaus rajono apylinkės teisme parodė, kad „Nuvažiuojant nuo ežero vairavo A. D. <..... > Aš pamenu, kad A. D. vis sėdo už vairo, vis kartojo, kad prasivažiuos. <....> Automobilyje aš sėdėjau priekyje keleivio vietoje, gale sėdėjo V., M. ir J., gal V. sėdėjo per vidurį, nepamenu“;

R. G. atsakydamas į teisėjo klausimus dėl atminties pagerėjimo, nurodė, jog autoįvykį pradėjo prisiminti panaudojęs vaistus – „tabletes“, „vaistų pavadinimo tiksliai neprisimenu, iÅ¡rašė gydytojai“ (1 t., b. l. 57). Kitas kaltinamasis A. D. baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1036/2016 teisme prisiekęs ir duodamas parodymus kaip liudytojas apie autoįvykį, nurodė, kad „AÅ¡ sėdau už vairo ir mes nuvažiavome“, „tyrėjui nemelavau, tik nutylėjau tÄ faktÄ , kas aÅ¡ sėdėjau už vairo, nes turėjau labai daug problemų“ (1 t., b. l. 58).

Kaltinamasis M. Č. baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1036/2016 teisme prisiekęs ir duodamas parodymus kaip nukentėjusysis nurodė, kad „<.... už vairo sėdėjo A. D.. <....> Kur sėdėjo V., aš neatsimenu; aš neatsimenu, kur aš sėdėjau“, „ikiteisminio tyrimo metu buvau apklaustas. Prieš mane nei fizinio, nei psichologinio smurto niekas nenaudojo. Pasakiau, kad vairavo V., nes buvau ant jo piktas, kad leido vairuoti D., kuris visiškai, mano nuomone, nemoka vairuoti. Ikiteisminio tyimo metu daviau melagingus parodymus“ (1 t., b. l. 63).

Taigi, visi trys kaltinamieji (įskaitant patį A. D.) Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-174-1036/2016 nedviprasmiÅ¡kai, nedvejodami nurodė, kad automobilį vairavo A. D.. Tačiau kaip jau minėta, Å¡i aplinkybė motyvuotai buvo paneigta 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (1 t., b. l. 82-89) ir 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 113-118). Å iais nuosprendžiu ir nutartimi buvo konstatuota, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo V.

S., o ne A. D., kaip davė parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1036/2016 kaltinamieji M. Č., A. D. ir R. G.. Taigi faktas, jog automobilį vairavo V. S., o ne kitas asmuo, yra patvirtintas įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, dėl Å¡io fakto jokių abejonių nekyla. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių teisiamųjų posėdžių protokolų kopijų matyti, kad M. Č. ir R. G. nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyvavo kaip nukentėjusieji, A. D. kaip liudytojas, jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jie bus apklausiami atitinkamai kaip nukentėjusieji ir liudytojas, jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ .

M. Č., A. D. ir R. G. nukentėjusiųjų ir liudytojo įspėjimus, priesaikas sakyti tik tiesÄ pasirašė (1 t., b.l.53;54; 60,61). Vis tik kaltinamieji M. Č., A. D. ir R. G., suvokę pareigos esmę, pareigos nevykdė, davė žinomai melagingus, neatitinkančius tikrovės parodymus. Teismui nekyla abejonių, jog M. Č., A. D. ir R. G., duodami teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ parodymus suvokė jų esmę, jie suvokė, kad jie neatitinka realybėje vykusių faktų ir tokius parodymus norėjo duoti teismui.

Akivaizdu, tiek iÅ¡ kaltinamųjų parodymų, tiek iÅ¡ iÅ¡tirtos raÅ¡ytinės bylos medžiagos, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. Č., A. D. ir R. G. duodami parodymus negalėjo sÄ Å¾iningai klysti, netinkamai suvokti faktÄ , apie kurį duoda parodymus, t. y. klysti dėl to, kuris asmuo vairavo automobilį, kadangi apklausiami atitinkamai kaip nukentėjusieji ir liudytojas jie davė pakankamai detalius parodymus, nurodydami iÅ¡skirtines įvykio aplinkybes. Kita vertus, nors kaip minėta, klatinamųjų gynėjai kėlė versijas apie sÄ Å¾iningÄ kaltinamųjų klydimÄ , tačiau nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl melagingų parodymų davimo visi trys kaltinamieji taip pat patvirtino, kad proceso metu visgi keitė parodymus sÄ moningai, t.y. pripažino, kad ikiteisminio tyrino metu davė parodymus, kuriuos vėliau teisme pakeitė:

Å¡tai kaltinamasis R. G. parodė, jog teisme (nagrinėjant autoįvykio bylÄ ) pasakė, kad vairavo A. D., bet tiksliai nežinojo. Neatsimena ar pasakė teismui, kad mano, kad vairavo A. D. Nežinojo, kas tiksliai vairavo, bet pasakė, kad vairavo A. D.. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl teisme liudydamas pamelavo. Teismas jo prašė pavirtinti arba paneigti (2 t., b. l. 126-128, 144). Kitas kaltinamasis M. Č. parodė, kad „Apklausinėjo tyrėjas <...>. Kai paklausė, kas vairavo pradžioje pasakė, kad vairavo V.

S.. Nežino, kodėl taip pasakė. Kaltinamasis neatsimena, kur, kas sėdėjo. <...> Nežino, kodėl teisme pakeitė parodymus. Buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Supranta, kad negalima meluoti nei teisme, nei tyrėjui. Supranta, kad davė skirtingus parodymus tyrėjui ir teismui. Jis vertina, kad teisme pasakė visÄ tiesÄ . Ikiteisminio tyrimo metu pasakė netiesÄ . <...> Atmintis po įvykio sutrikusi nebuvo. Ir dabar atmintis nesutrikus. <...> BÅ«damas piktas ant V. pasakė, kad jis vairavo.

Kodėl taip pasakė, nežino.“ (2 t., b. l. 128-129). Trečiasis kaltinamasis A. D. parodė, kad jis „prisiėmė kaltę, norėjo gal pagelbėti. <...> Savo poelgį vertina neigiamai, nes reikėjo pasakyti, kad tiksliai neatsimena, o jis pasakė, kad pats vairavo.“ (2 t., b. l. 129-130). Taigi teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, kad M. Č., būdamas apklaustas kaip nukentėjusysis ir įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus 2016 m. birželio 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme; ir R. G. būdamas apklaustas kaip nukentėjusysis ir įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, A. D., būdamas apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo Už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečias bausmes, teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Spręsdamas dėl kaltinamajam R. G. skirtinos bausmės, teismas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.

R. G. asmenybę apibÅ«dina tai, kad jis R. G. neteistas (2 t., b. l. 40), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 42), yra lankęsis pas psichiatrÄ (2 t., b. l. 86). Nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis nepripažino savo kaltės, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, jog nei pati padaryta nusikalstama veika, nei kaltinamojo R. G. nesiekia tokio pavojingumo, jog reikėtų skirti su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. Svarstant Å¡velnesnių bausmių skyrimÄ , atkreiptina, jog skirti viešųjų darbų bausmę galima tik esant R.

G. sutikimo, kuris Å¡ioje byloje negautas. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumÄ , taip pat kaltinamojo asmenybę, teisingiausia bÅ«tų skirti baudos bausmę. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, neturi stabilaus pajamų Å¡altinio, todėl paskirta bauda gali neproporcingai apsunkinti jo finansinę padėtį. Todėl skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri nors ir yra formaliai griežtesnė bausmė nei baudos bausmė, tačiau atsižvelgiant į kaltinamajam nustatomus įpareigojimus, Å¡iuo konkrečiau atveju yra labiau proporcinga bausmė nei baudos bausmė.

Šiuo atveju kaltinamajam yra skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė, t. y. šiek tiek švelnesnė bausmė nei jos vidurkis. Kartu teismas nustato šiuos įpareigojimus:

1) per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba tęsti registravimÄ si Užimtumo tarnyboje;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo kaltinamajam M. Č., teismas pažymi, kad jis taip pat padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. M. Č. asmenybę apibÅ«dina tai, kad jis anksčiau yra teistas (2 t., b. l. 48-56), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 57-58), dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas (2 t., b. l. 60-61).

Nurodo, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, jog ir Å¡iuo atveju, skirti su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę nėra pagrindo, nes kaltinamojo padaryta veika ir jo paties asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad M. Č. reiktų bent trumpam izoliuoti nuo visuomenės. M. Č. taip pat nėra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimo dirbti vieÅ¡uosius darbus. Tačiau pažymėtina tai, kad jis Å¡iuo metu dirba, taigi turi pajamų Å¡altinį.

Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, o taip pat paties M. Č. bei jo padarytos veikos pavojingumÄ , teismas kaltinamajam skiria 60 MGL dydžio baudÄ . Skiriama bauda yra mažesnė už baudos už nesunkių nusikaltimų padarymÄ vidurkį. Tai, jog dėl skiriamos bausmės kaltinamasis ir jo Å¡eima patirs tam tikrus finansinius sunkumus Å¡iuo atveju nėra laikytina pakankamu argumentu neskirti tokios bausmės, nes niekas kitas kaip tik pats nusikaltimÄ padaręs asmuo yra atsakingas už jam kylančius neigiamus padarinius.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminÄ , nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas dėl A. D. skiriamas bausmės, teismas pažymi, kad jis taip pat veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Jo asmenybę apibÅ«dina tai, kad A. D. teistas (2 t., b. l. 65-76), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 77-80), dėl psichikos ar priklausomybės ligų negydytas (2 t., b. l. 82-84).

Å iuo metu nurodo dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas ir Å¡iuo atveju pažymi, kad skirti su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo, nes kaltinamojo padaryta veika ir jo paties asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų bent trumpam izoliuoti nuo visuomenės. A. D. taip pat nėra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimo dirbti vieÅ¡uosius darbus. Jis Å¡iuo metu dirba, taigi, turi pajamų Å¡altinį.

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, laikytina, kad teisinga ir proporcinga bausme Å¡iuo atveju yra 60 MGL dydžio bauda, kuri yra mažesnė už baudos už nesunkių nusikaltimų padarymÄ vidurkį. Teismas ir Å¡iuo atveju pažymi, kad už dėl nusikaltimo padarymo kylančius finansinius sunkumus yra atsakingas pats kaltinamasis, jam kylantys neigiami padariniai yra natÅ«rali nusikaltimo padarymo pasekmė ir skirti Å¡velnesnę bausmę Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminÄ , nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Kiti procesiniai klausimai Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas. A. D. šioje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė. R. G. ir M. Č. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 14-15, 26-27) paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pripažinti R.

G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę kartu įpareigojant:

1) per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba tęsti registravimÄ si Užimtumo tarnyboje;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Pripažinti M. Č. (M. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudÄ . Pripažinti A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudÄ . M. Č. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. A. D. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. Å¡aukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. IÅ¡aiÅ¡kinti M. Č. ir A. D., kad:

1. Baudos bausmė gali bÅ«ti savanoriÅ¡kai įvykdoma per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“ ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.

2. Sumokėjus baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Evelina Petraitienė NuoraÅ¡as tikras: