2023-09-20 Nr. AB-16726-3-61-3-06673-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla eAS-416-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06673-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja G. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) pripažinti nepagrįstu 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus sprendimą (numeris nenurodytas) „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus darbuotojų veiksmų, vykdant G. G. priežiūrą“ (toliau – ir Sprendimas) ir jį panaikinti; 2) pripažinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2022 m. spalio 20 d. teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pareiškėjai neteisėtu; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją sudaryti komisiją ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareigūnų veiksmų teisėtumo pareiškėjos atžvilgiu; 4) teismui vertinant, kad skundas ar jo reikalavimai yra nepagrįsti, ar kad skundas paduotas ne tam teismui, išaiškinti pareiškėjai, kokiais Lietuvos Respublikos įstatymais remiantis, kokia tvarka ir būdais ji galėtų apginti savo pažeistą teisę į laisvę, teisę nebūti dukart teisiamai ar nubaustai už tą patį nusikaltimą, teisę nebūti įkalintai už skolą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį probuotojų veiksmai ir sprendimai skundžiami probacijos tarnybos direktoriui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį – probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį – Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ABTĮ 3 ir 33 straipsnių nuostatas, taip pat aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei pareiškėjos su skundu pateiktus dokumentus, pažymėjo, kad skundžiamu Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus regiono skyrius už pareiškėjai paskirtų įpareigojimų pažeidimus pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. 2021 m. lapkričio 29 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi Vilniaus regiono skyriaus teikimas netenkintas. Paaiškino, kad 2022 m. sausio 21 d. Vilniaus regiono skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą perduoti probacijos priežiūrą Danijos Karalystei, 2022 m. balandžio 7 d. Vilniaus regiono skyrius pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą perduoti sprendimą dėl probacijos vykdymo kitai Europos Sąjungos valstybės narei – Danijos Karalystei. 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi teikimas patenkintas, priimtas sprendimas perduoti vykdyti Danijos Karalystės kompetentingai institucijai sprendimą dėl 2020 m. vasario 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio vykdymo. Informavo, kad kol nebuvo gautas ankščiau minėtas sprendimas, Vilniaus regiono skyriaus darbuotojai teisėtai ir pagrįstai tęsė pareiškėjos priežiūros vykdymą. Nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono skyriuje gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pranešimas, kad Danijos Valstybinės prokuratūros direktorius dar nėra priėmęs sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės pagal 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį vykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nevykdė skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – atlyginti turtinę žalą bei į tai, kad pareiškėjos priežiūros vykdymo Danijos Karalystė dar nebuvo perėmusi, 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono skyrius pakartotinai pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi Vilniaus regiono skyriaus teikimas netenkintas. Paaiškino, kad Vilniaus regiono skyriaus 2022 m. spalio 17 d. teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pateiktas teismui iki Danijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimo pripažinti ir vykdyti pareiškėjos atžvilgiu teismo priimtą sprendimą Danijoje Karalystėje priėmimo.

Nepateikus teikimo Vilniaus regiono skyrius neužtikrintų tinkamo nuosprendžio vykdymo, nes pareiškėja vengė vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą – neatlygino turtinės žalos. Teikimo nagrinėjimo metu teismui jau buvo žinoma informacija, kad priežiūros vykdymas perimtas Danijoje, tačiau teikimo pateikimo metu priežiūra nebuvo perimta. Atsakovas konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus regiono skyriaus darbuotojų veiksmuose vykdant pareiškėjos priežiūrą nenustatyti neteisėti veiksmai, ir nebuvo piktnaudžiaujama teisės aktų suteiktais įgaliojimais, kadangi pareiškėjos priežiūra buvo vykdoma vadovaujantis visais teisės aktais, reglamentuojančiais Probacijos tarnybos veiklą.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėjai nebuvo sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) Sprendime nėra, jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Nors Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas, teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.

Vertindamas pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją sudaryti komisiją ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus veiksmų teisėtumo pareiškėjos atžvilgiu, teismas nurodė, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, jog buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašant atlikti ankščiau minėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Todėl skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją sudaryti komisiją ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus veiksmų teisėtumo pareiškėjos atžvilgiu, taip pat atsisakyta priimti.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti visą ar iš dalies pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą bei pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali ir užkerta pareiškėjai teisę ginti jos pažeistas teises ir teisėtus interesus, pažeidžiama pareiškėjos teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjos nuomone, vien tai, jog skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, daro skundžiamą teismo nutartį nepagrista. Be to, teismas nepagrįstai skundžiamą Sprendimą vertino informacinio pobūdžio dokumentu. Pareiškėja pabrėžia, kad ji yra išsiunčiama atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Danijos Karalystės prokuratūra atsisakė išduoti pareiškėją Lietuvos institucijoms, nes probacija yra užbaigta, bausmę pareiškėja yra atlikusi.

Pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos atsisakius priimti skundą nurodyti, į kokią instituciją asmuo privalo kreiptis, arba kitaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi jos skundžiamas Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad skundžiamame rašte buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniame teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Atitinkamai administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), o pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017).

ABTĮ 18 straipsnio išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtos bylos, kurios yra priskirtos, be kita ko, bendrosios kompetencijos teismams.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste pabrėžtina, kad probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 d.); probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 6 d.). Probaciją vykdo Tarnyba (Probacijos įstatymo 5 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus jos 2023 m. balandžio 18 d. kreipimąsi, kuriuo ji išdėstė aplinkybes dėl jos probacijos ir galbūt neteisėtų probacijų pareigūnų veiksmų, prašė, be kita ko, sustabdyti, jos teigimu, neteisėtų Vilniaus regiono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutarčių vykdymą, ištirti probacijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, atšaukti 2023 m. kovo 29 d. išduotą Europos arešto orderį dėl pareiškėjos suėmimo ir neperduoti jo vykdyti Danijos Karalystei. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl baudžiamųjų teismų klaidų pagal Europos arešto orderį neteisėtai reikalaujama suimti pareiškėją bei perduoti ją į Lietuvą atlikti realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Skundžiamu Sprendimu Tarnyba, įvertinusi nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos probacijos, konstatavo, kad probacijos pareigūnų veiksmuose vykdant pareiškėjos priežiūrą nenustatyti neteisėti veiksmai, ir nebuvo piktnaudžiaujama teisės aktų suteiktais įgaliojimais. Konstatuota, kad pareiškėjos priežiūra buvo vykdoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos skundo argumentus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vykdant Probacijos tarnybai priskirtas funkcijas probacijos procese (nuosprendžio vykdymo teisiniuose santykiuose), o ne atliekant viešąjį administravimą. Taigi, pareiškėja (probuojamoji) kelia ginčą dėl probacijos vykdymo teisinių aspektų baudžiamajame procese, ginčijamas probacijos tarnybos sprendimas priimtas nuosprendžio vykdymo teisinių santykių, bet ne viešojo administravimo teisinių santykių srityje.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad Probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probuotojų veiksmai ir sprendimai skundžiami probacijos tarnybos direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo probacijos tarnyboje dienos, o kai dėl skundo atliekamas tarnybinis tyrimas, – per dešimt darbo dienų nuo tarnybinio tyrimo baigimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), o yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, pagal Probacijos įstatymo nuostatas ir vadovaujantis šiame įstatyme nustatyta sprendimų apskundimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti pareiškėjos reikalavimai yra neatsiejamai susiję su reikalavimu panaikinti Sprendimą, pirmosios instancijos teismas dėl jų išsamiai pasisakė, o atskirajame skunde nenurodyta jokių pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos įtakos iš Sprendimo kylančių teisinių santykių kvalifikacijai, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021; kt.). Todėl aptariami pareiškėjos argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors pirmosios instancijos teismas citavo aktualias Probacijos įstatymo nuostatas, tačiau sprendė, jog skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio ir neturi įtakos pareiškėjos teisėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus ir išvadas, nesutinka su aptariamais pirmosios instancijos teismo argumentais. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas yra susijęs su nuosprendžio vykdymo teisiniais santykiais ir todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos administracinis teismas negalėjo vertinti Sprendimo įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, iš pirmosios instancijos teismo nutarties šalintini argumentai dėl to, kad pareiškėjos skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra informacinio pobūdžio ir nesukuria pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių.

Nepaisant to, galutinis procesinis teismo sprendimas yra teisėtas – pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas