2021-04-21 Nr. AB-9104-3-61-3-01784-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-865-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01784-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)-RS-1281 dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kaip neteisėtą bei nepagrįstą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. CSPR-76 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal pareiškėjo prašymą (paslaugų sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 194900028), įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato 1IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“) ir ūkinio pastato 2IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas įregistruoti nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato 1llž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija “I grupės nesudėtingasis“) (toliau – ir Ūkinis pastatas Nr. 1) ir ūkinio pastato 2llž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“) (toliau – ir Ūkinis pastatas Nr. 2) (toliau kartu ir – ūkiniai pastatai), esančių (duomenys neskelbtini) miesto, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos nekilnojamuosius daiktus pareiškėjo nuosavybės teises. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus negali identifikuoti prašomų įregistruoti statinių, o Komisija tokį teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai vertino pateiktus dokumentus, patvirtinančius ūkinių pastatų statybos teisėtumą bei pareiškėjo nuosavybės teisių į juos atsiradimo pagrįstumą. Pareiškėjas pateikė teritoriniam registratoriui visus prašymui tenkinti reikiamus dokumentus. Ūkinių pastatų statybos teisėtumą ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos patvirtina pateikti Palangos miesto Darbo žmonių deputatų Vykdomojo komiteto posėdžio protokolai, kuriais leista pasistatyti ūkinės paskirties pastatus po 20 kv. m bendro naudingo ploto, 1976 m. rugpjūčio 20 d. leidimas vykdyti individualią statybą, 1976 m. rugpjūčio 6 d. ūkinio pastato projektas. Pareiškėjas taip pat pateikė 2018 m. gruodžio 12 d. deklaraciją ir 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuota, kad Ūkinis pastatas Nr. 1 (34,8 kv. m) ir Ūkinis pastatas Nr. 2 (32,39 kv. m) pradėti statyti 1976 metais, o baigti 1978 metais, minėtoje deklaracijoje statybą leidžiančiu dokumentu įrašytas 1976 m. rugpjūčio 6 d. generalinis planas. Generaliniame plane pažymėti ūkiniai pastatai, parašyta, kad viena iš šių pastatų priklauso pareiškėjui I. G.. Taigi, generaliniame plane yra suderinta ir pažymėta ūkinių pastatų dislokacijos vieta. Pareiškėjo teigimu, nežymus ūkinių pastatų perimetro dydžio pasikeitimas negali panaikinti teisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento teisinės reikšmės, paneigti jo esmės, statinių teisėtumo bei pagrįstumo fakto. Statinių teisėtumo ir pagrįstumo faktą patvirtina valstybinių institucijų išduoti oficialūs dokumentai, dėl kurių gavimo pareiškėjas kreipėsi į Palangos savivaldybės archyvą, Klaipėdos apskrities archyvą.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas ir jo teritorinis padalinys neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismus su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjas, pasinaudodamas įgyjamosios senaties institutu, įgijo nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą Nr. 1 ir Ūkinį pastatą Nr. 2. Toks pareiškėjo prašymas tenkintas Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 102-83/2010. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą, nusprendė, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo ūkinius pastatus, nėra. Taigi pareiškėjas manė, kad ūkinių pastatų savininkas yra aiškiai nustatytas. Taip pat teigė, kad prašymui tenkinti aktuali aplinkybė, jog ūkiniai pastatai stovi laisvoje ir grąžintinoje žemėje, kurioje galimas nuosavybės teisių atkūrimas, o pareiškėjas turi galimybę ateityje į šią žemę atkurti savo nuosavybės teises.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo atstovė su 2018 m. gruodžio 12 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydama įrašyti nekilnojamųjų daiktų – Ūkinio pastato Nr. 1 ir Ūkinio pastato Nr. 2, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos nekilnojamuosius daiktus pareiškėjo nuosavybės teises. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. gruodžio 12 d. deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, 1976 m. rugpjūčio 23 d. generalinio plano kopiją ir 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. deklaracija ir 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d. deklaracijoje įrašytas statybą leidžiantis dokumentas – 1976 m. rugpjūčio 23 d. generalinis planas, pagal kurį negalima identifikuoti prašomų įregistruoti pastatų, o 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje nėra įrašytas nekilnojamiesiems daiktams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas.

7. Pareiškėjo pateiktoje kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad ūkinis pastatas Nr. 1, yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statyba pradėta 1976 metais, užbaigta – 1978 metais, bendras plotas – 34,8 kv. m. Kadastro duomenų byloje taip pat užfiksuota, kad ūkinis pastatas Nr. 2, yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statyba pradėta 1976 metais, užbaigta – 1978 metais, bendras plotas – 32,29 kv. m. 2018 m. gruodžio 12 d. deklaracijoje ūkinių pastatų statybą leidžiančiu dokumentu įrašytas 1976 m. rugpjūčio 6 d. generalinis planas. Šiame dokumente yra suderinta J. V. ir A. L. ūkinių pastatų Nr. 1 ir Nr. 2 dislokacijos vieta (generaliniame plane pažymėta tamsia spalva), pažymėti prie šių ūkinių pastatų priblokuoti ūkiniai pastatai Nr. 3 ir Nr. 4 bei įrašyta, kad vienas iš šių ūkinių pastatų yra I. G.. Kadangi 1976 m. rugpjūčio 6 d. generaliniame plane nurodyti I. G. ūkinio pastato parametrai (ilgis – 6,80 m, plotis – 3 m) neatitinka nei vieno iš jo prašomų įregistruoti ūkinių pastatų parametrų, užfiksuotų 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje, todėl teritorinis registratorius pagrįstai pažymėjo, kad šis dokumentas negali būti 2018 m. gruodžio 12 d. deklaracijoje įrašytas pareiškėjo prašomų įregistruoti statinių statybą leidžiančiu dokumentu.

8. Atsakovo nuomone, pareiškėjo centriniam registratoriui papildomai pateikti dokumentai taip pat negali būti pagrindu įregistruoti ūkinius pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teises į juos, nes 1976 m. rugpjūčio 6 d. projekte yra nurodyti ir aprašyti ne pareiškėjo, o J. V. ir A. L. ūkiniai pastatai, 1976 m. rugpjūčio 20 d. leidimas statyti laikiną ūkinį pastatą taip pat išduotas ne pareiškėjo, o A. L. vardu. 1976 m. liepos 15 d. Palangos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdžio protokole Nr. 8 nurodyta, kad I. G. nuspręsta leisti pasistatyti vieną laikiną 20 kv. m ūkinį pastatą, o pareiškėjas prašo įregistruoti du pastatus, kurių plotai 34,8 kv. m ir 32,29 kv. m. Be to, visuose paminėtuose dokumentuose nurodyta, kad leidžiama statyti laikinus ūkinius pastatus, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalyje imperatyviai nustatyta, kad laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Atsakovas teigė, kad teritorinis registratorius skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas, o pareiškėjo pateiktoje 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje toks adresas nėra įrašytas.

9. Atsakovo įsitikinimu, nors pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. CSPR-76 yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau nepateikia jokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų registruoti ūkinius pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo pateikti dokumentai yra išduoti kitų asmenų vardu, o duomenys, užfiksuoti statinių kadastro duomenų byloje (statinių parametrai, kiekis, dislokacijos vieta), neatitinka duomenų, užfiksuotų generaliniame plane ir kituose pareiškėjo pateiktuose dokumentuose. Pareiškėjas savo nuosavybės teises į prašomus įregistruoti statinius grindžia prielaidomis, o ne dokumentuose užfiksuotais duomenimis, t. y. iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad prašomi įregistruoti statiniai yra pastatyti teisėtai, kad jie yra ne laikini pastatai, ir kad būtent šiuos statinius statė pareiškėjas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo I. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas siekė įregistruoti ūkinius pastatus, kurie pastatyti miesto vietovėje 1976 m., taigi aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2.3 papunktis, pagal kurį, pareiškėjas Registrų tvarkytojui turėjo pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, be to, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėjo pateikti prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, taip pat kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

12. Remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, prašydamas nekilnojamojo turto registre įregistruoti Ūkinį pastatą Nr. 1 ir Ūkinį pastatą Nr. 2, pagal pridedamus dokumentus: 2018 m. lapkričio 5 d. kadastrinių matavimų bylą, 1976 m. rugpjūčio 23 d. generalinį planą, 2017 m. spalio 17 d. įgaliojimą Nr. 2-3579 ir 2018 m. gruodžio 12 d. deklaraciją. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 19490028 nusprendė pareiškėjo prašymo įrašyti ūkinių pastatų į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti, motyvuojant tuo, kad 2018 m. gruodžio 12 d. pateikta deklaracija apie statinio statybos užbaigimą (statinio patalpos paskirties pakeitimą) neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, o taip pat pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, pateikė skundą VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. CSPR-76 teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą, motyvuojant, jog ūkinių pastatų parametrai, nurodyti pareiškėjo pateiktame generaliniame plane, neatitinka prašomų įregistruoti ūkinių pastatų, pareiškėjo pateikti nuosavybės teisės dokumentai netinkami, o teisės į laikinus pastatus apskritai neregistruojamos, be to, pareiškėjo pateiktoje kadastro duomenų byloje nėra įrašytas adresas.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas I. G. 1976 m. liepos 14 d. pateikė prašymą Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos pirmininkui, prašydamas leisti jam pasistatyti „naują pašiūrę, tada aš nugriausiu seną“. Palangos miesto socialinio aprūpinimo skyriaus vedėjas 1976 m. liepos 15 d. surašė išvadą, jog reikia leisti I. G. pasistatyti ūkinį pastatą, nes turi karvę ir paršelį. Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1976 m. liepos 15 d. posėdyje (kuris užfiksuotas protokole Nr. 8) svarstė klausimą dėl leidimo daugiavaikėms šeimoms, sunkiose materialinėse sąlygose gyvenančioms šeimoms pasistatyti ūkinės paskirties laikinus pastatus gyvuliams laikyti ir nutarė leisti atlikti šiuos veiksmus – pasistatyti laikinus ūkinės paskirties pastatus po 20 kv. m bendro naudingojo ploto gyvulių laikymui: K. B., I. G., A. L., J. V. ir K. T.. Pagal pareiškėjo pateiktą 1976 m. rugpjūčio 6 d. generalinį planą nustatyta, kad suderinta keturių ūkinių pastatų statyba, generaliniame plane pažymėta, jog pastatas Nr. 1 yra „V. ūkinis pastatas“, pastatai Nr. 2-3-4 „B. K., L. A. ir G. I. ūkiniai pastatai“.

14. Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas I. G. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius 2I-1/ž ir 1I-1/ž, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-820-538/2010 Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo I. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinius 2I-1/ž ir 1I-1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė, motyvuojant, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ūkinius pastatus vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų – juos sukurdamas (pastatydamas), todėl įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes nuosavybės teisę į daiktą gali įgyti tik tas asmuo, kuris nėra to daikto savininkas.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo VĮ Registrų centro teritoriniam skyriui ir centriniam registratoriui pateikti dokumentai nesudarė pagrindo registruoti ūkinių pastatų į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas Palangos miesto Darbo žmonių deputatų Vykdomojo komiteto posėdžio 1976 m. liepos 15 d. protokolas Nr. 8 nepatvirtino pareiškėjo prašomų įregistruoti Ūkinio pastato Nr. 1 ir Ūkinio pastato Nr. 2 statybos teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad nurodytame posėdyje leista pasistatyti laikinus ūkinės paskirties pastatus po 20 kv. m bendro naudingojo ploto gyvulių laikymui: K. B., I. G., A. L., J. V. ir K. T.. Taigi iš protokolo turinio buvo matyti, kad kiekvienam iš protokole nurodytų asmenų leista pasistatyti po vieną laikinąjį ūkinės paskirties pastatą, kurio plotas būtų 20 kv. m. Šias aplinkybes patvirtino ir aukščiau aptartas 1976 m. rugpjūčio 6 d. generalinis planas, pagal kurio turinį buvo matyti, kad pastatas Nr. 1 yra „V. ūkinis pastatas“, pastatai Nr. 2-3-4 „B. K., L. A. ir G. I. ūkiniai pastatai“, taigi kiekvienam iš nurodytų asmenų leista statyti po vieną laikinąjį ūkinės paskirties pastatą, kurio plotas būtų 20 kv. m. Leidimą statyti vieną ūkinį pastatą patvirtina ir pareiškėjo teismui pateiktas 1976 m. rugpjūčio 20 d. leidimas, kuris, beje, skirtas ne pareiškėjui I. G., o kitam asmeniui – L. A.. Taigi pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas į Nekilnojamojo turto kadastrą įregistruoti du ūkinius pastatus, nors prie prašymo įregistruoti ūkinius pastatus pateikti dokumentų turinys siejamas tik su vienu ūkiniu pastatu.

17. Teismas sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti ir identifikuoti prašomų įregistruoti ūkinių pastatų. Pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyti duomenys neatitiko pareiškėjo pridėto 1976 m. rugpjūčio 6 d. generalinio plano duomenų, pagal kuriuos pareiškėjui leista pasistatyti tik vieną ūkinį pastatą. Be to, nesutampa generaliniame plane nurodyto ūkinio pastato ir kadastrinių matavimų byloje nurodytų ūkinių pastatų plotas – 1976 m. rugpjūčio 6 d. generaliniame plane ir kadastrinių matavimų byloje nurodytų pastatų išmatavimai skiriasi, be to, Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1976 m. liepos 15 d. posėdyje nusprendė leisti pasistatyti iki 20 kv. m ūkinius pastatus, kai tuo tarpu kadastrinių matavimų byloje nurodytų Ūkinio pastato Nr. 1 ir Ūkinio pastato Nr. 2 plotai yra atitinkamai 34,8 ir 32,29 kv. m. Taigi, teismo vertinimu, prie pareiškėjo prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus į Nekilnojamojo turto kadastrą pateikti duomenys yra prieštaringi, ūkinių pastatų statybos metais išduotų dokumentų turinys prieštarauja 2018 m. lapkričio 5 d. nustatytiems ūkinių pastatų duomenims, užfiksuotiems pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje. Iš byloje esančių duomenų (1976 m. rugpjūčio 6 d. generalinio plano, kadastrinių matavimų bylos) buvo matyti, kad 1976 m. leistas pasistatyti 20 kv. m laikinasis ūkinis pastatas skiriasi nuo tų ūkinių pastatų, kuriuos pareiškėjas prašė įregistruoti 2018 m. gruodžio 12 d. prašymu.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nebuvo nurodytas konkretus ūkinių pastatų adresas, neįmanoma nustatyti nei gatvės, kurioje stovi ūkiniai pastatai, nei prašomų įregistruoti ūkinių pastatų numerių.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-820-538/2010 nurodė, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ūkinius pastatus, savaime nesudarė pagrindo įregistruoti ūkinius pastatus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal teisės aktų reikalavimus, būtina pateikti prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro duomenų bylą ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ūkiniai pastatai priklauso pareiškėjui nuosavybės teise pagal teismo sprendime nurodytas aplinkybes, nesudarė pagrindo teigti, kad šie pastatai yra pastatyti teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus.

20. Teismas papildomai pastebėjo, kad pareiškėjo pateikti jo asmenį ir jo vaikus apibūdinantys dokumentai (specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, kvietimas dalyvauti Laisvės dienos minėjime), taip pat pateikti kaimynų liudijimai, kad 1976 m. ūkinis pastatas buvo pastatytas, nesudarė pagrindo teigti, kad prašymas įregistruoti ūkinius pastatus atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus ir turėjo būti tenkintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ar jo šeimos asmeninės savybės ginčo esmės nekeičia, o taip pat, nėra ginčo dėl to, jog 1976 m. ūkinis pastatas buvo pastatytas ir tai nepaneigia pareiškėjo pareigos pateikti teisės aktų reikalaujamus dokumentus dėl ūkinių pastatų statybos teisėtumo.

21. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie 1976 m. liepos 15 d. Palangos miesto Darbo žmonių deputatų Vykdomojo komiteto posėdyje leistą pasistatyti 20 kv. m laikinąjį ūkinį pastatą nesutampa su pareiškėjo prašomų įregistruoti ūkinių pastatų duomenimis, nurodytais kadastrinių matavimų byloje, o pati kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes iš jos turinio nėra galimybės nustatyti prašomų įregistruoti ūkinių pastatų adreso ir identifikuoti tikslios jų buvimo vietos, teismo vertinimu, šios aplinkybės, buvo esminės ir suteikiančios teisę VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui atsisakyti registruoti duomenis apie ūkinius pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos Nekilnojamojo turto kadastre, o su centrinio registratoriaus pozicija nurodyta ginčijamame sprendime Nr. CSPR-76 teismas sutiko.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)-RS-1281 dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir Komisijos sprendimas Nr. CSPR-76 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturėjo pagrindo. Kadangi reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo netenkintas, atmestas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal pareiškėjo prašymą (paslaugų sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 194900028), įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato 1IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“) ir ūkinio pastato 2IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises, nes, kaip teismas konstatavo aukščiau, atsakovas ir jo teritorinis padalinys pagrįstai atsisakė registruoti šiuos pastatus. Taigi pareiškėjo skundas visa apimtimi teismo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 23. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo nurodytas faktines bylos aplinkybes ir dėl to padarė prieštaraujančias faktinei bylos medžiagai išvadas.

25. Pareiškėjo teigimu, tai, kad teismas pripažįsta pagrįstu skundo reikalavimą dėl vieno pastato, laikytina, kad teismas nustatė pagrindą skundui tenkinti bent jau iš dalies, tai yra dėl vieno ūkinio pastato registravimo.

26. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstomis bendrosios kompetencijos teismų padarytas išvadas dėl įgyjamos senaties instituto (Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimas), patvirtino esminę aplinkybę, kad pareiškėjo nuosavybę apsisprendžia vienas iš CK 4.47straipsnyje nurodytų pagrindų, ir būtent tai sudarė pagrindą teismui patenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi. Pareiškėjo įsitikinimu, ši aplinkybė, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisę į ūkinius pastatus vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų – juos sukurdamas (pasistatydamas), įrodo esminį pagrindą, kad šie pastatai yra pastatyti teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus, ir patvirtina pareiškėjo prašymo įregistruoti šiuos pastatus teisėtumą bei pagrįstumą.

27. Pareiškėjo teigimu, tiek teismui, tiek teritoriniam registratoriui buvo pateikti duomenys, įrodantys ir patvirtinantys, kad pastatai pastatyti teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, statinių, kurie pagal Genplano patvirtintus duomenis (1976 m. rugpjūčio 21 d. ) identifikuoti indeksais 1, 2, 3, 4, 5, vieta yra konkrečiai užfiksuota kadastro duomenų byloje. Taigi, laikytina, kad tai yra pareiškėjo pastatyti statiniai, kuriems leidimas statyti priimtas tuomečio Lietuvos TSR Palangos miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Protokolu, 1976 m. liepos 15 d. Nr. 8, Komiteto posėdyje, protokoliškai. Pareiškėjo tvirtinimu, visos jo išvardintos faktinės aplinkybės negalėjo leisti kilti ar susidaryti abejonėms dėl išduoto jam leidimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal jo pateiktus atsakovui dokumentus nėra galimybės nustatyti ir / ar identifikuoti prašomų įregistruoti pastatų.

28. Pareiškėjas pažymi, kad kadastrinių matavimų byloje pastatų ploto duomenų neatitikimams atsirasti turėjo įtakos tai, kad kitiems statytojams savo statinius nusikėlus, reikėjo sustiprinti laukines sienas, tačiau tokie duomenų neatitikimai yra pagrindas kadastro duomenų tikslinimui, o ne registracijos atmetimui. Tuo labiau, kad VĮ Registrų centras, kaip valstybės institucija teikianti piliečiams paslaugą įsiregistruoti nuosavybę, turi padėti patarimais susitvarkyti valdomą nuosavybę, o ne sudaryti nepamatuojamas kliūtis registracijai. Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas mano, jog atsakovas privalėjo sudaryti galimybę patikslinti kadastro duomenų bylas, o ne atmesti prašymus.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra pateikti duomenys apie statinių vietą ir nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini), kadangi konkretus adresas nustatomas pagal daiktų ir (ar) daiktinių teisinę registraciją, todėl nesutinka su teismo išvada šiuo klausimu. Akcentuoja, kad svarbu yra tai, jog statiniai yra laisvoje, neužimtoje ir grąžintinoje žemėje, kurioje galimas nuosavybės atkūrimas.

30. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos teisines ir faktines aplinkybes, aptarė visus pareiškėjo VĮ Registrų centrui ir teismui pateiktus dokumentus bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nesudarė pagrindo registruoti ūkinių pastatų į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjo nuosavybės teises. Teismas taip pat pagrįstai sutiko su VĮ Registrų centro išdėstyta pozicija, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti ir identifikuoti prašomų įregistruoti ūkinių pastatų, o duomenys, užfiksuoti statinių kadastro duomenų byloje, neatitinka duomenų, užfiksuotų pareiškėjo pateiktuose dokumentuose.

32. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų registruoti ūkinius pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo pateikti dokumentai yra išduoti kitų asmenų vardu, o duomenys, užfiksuoti statinių kadastro duomenų byloje (statinių parametrai, kiekis, dislokacijos vieta), neatitinka duomenų, užfiksuotų generaliniame plane ir kituose pareiškėjo pateiktuose dokumentuose. Pareiškėjas savo nuosavybės teises į prašomus įregistruoti statinius grindžia prielaidomis, o ne dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Be to, pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstus, papildomai nurodo tik tai, jog VĮ Registrų centras privalėjo sudaryti galimybę patikslinti kadastro duomenų bylas, o ne atmesti prašymą iš esmės. Nesutikdamas su šiuo pareiškėjo teiginiu, atsakovas pabrėžia, kad matininko kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų (statinių ilgio, pločio, ploto ir kt. parametrų) VĮ Registrų centras negali kvestionuoti, nes už šių duomenų teisingumą atsako matininkas. Nurodytu atveju matininkas pasirašydamas 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų bylą patvirtino, kad prašomų įregistruoti statinių kadastro byloje užfiksuoti duomenys (statinių ilgiai, pločiai, plotai ir kt. parametrai) yra teisingi ir atitinka faktinius (matininko užfiksuotus atliekant statinių matavimą vietoje) duomenis, todėl sudaryti pareiškėjui galimybę kreiptis į matininką dėl šių duomenų (t. y. faktinių ir teisingų statinių duomenų) patikslinimo, kad jie atitiktų pareiškėjo turimuose dokumentuose nurodytus statinių duomenis, VĮ Registrų centras neturėjo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)-RS-1281 dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, ir Komisijos sprendimo Nr. CSPR-76, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal pareiškėjo prašymą įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – Ūkinio pastato Nr. 1 ir Ūkinio pastato Nr. 2 kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, prašydamas nekilnojamojo turto registre įregistruoti Ūkinį pastatą Nr. 1 ir Ūkinį pastatą Nr. 2, pagal pridedamus dokumentus: 2018 m. lapkričio 5 d. kadastrinių matavimų bylą, 1976 m. rugpjūčio 23 d. generalinį planą, 2017 m. spalio 17 d. įgaliojimą Nr. 2-3579 ir 2018 m. gruodžio 12 d. deklaraciją. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. deklaracija ir 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d. deklaracijoje įrašytas statybą leidžiantis dokumentas – 1976 m. rugpjūčio 23 d. generalinis planas, pagal kurį negalima identifikuoti prašomų įregistruoti pastatų, o 2018 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje nėra įrašytas nekilnojamiesiems daiktams Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas. Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, pateikė skundą VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. CSPR-76 teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą, motyvuojant, jog ūkinių pastatų parametrai, nurodyti pareiškėjo pateiktame generaliniame plane, neatitinka prašomų įregistruoti ūkinių pastatų, pareiškėjo pateikti nuosavybės teisės dokumentai netinkami, o teisės į laikinus pastatus apskritai neregistruojamos, be to, pareiškėjo pateiktoje kadastro duomenų byloje nėra įrašytas adresas.

35. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas I. G. 1976 m. liepos 14 d. pateikė prašymą Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos pirmininkui, prašydamas leisti jam pasistatyti „naują pašiūrę, tada aš nugriausiu seną“. Palangos miesto socialinio aprūpinimo skyriaus vedėjas 1976 m. liepos 15 d. surašė išvadą, jog reikia leisti I. G. pasistatyti ūkinį pastatą, nes turi karvę ir paršelį. Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1976 m. liepos 15 d. posėdyje (kuris užfiksuotas protokole Nr. 8) svarstė klausimą dėl leidimo daugiavaikėms šeimoms, sunkiose materialinėse sąlygose gyvenančioms šeimoms pasistatyti ūkinės paskirties laikinus pastatus gyvuliams laikyti ir nutarė leisti atlikti šiuos veiksmus – pasistatyti laikinus ūkinės paskirties pastatus po 20 kv. m bendro naudingojo ploto gyvulių laikymui: K. B., I. G., A. L., J. V. ir K. T.. Pagal pareiškėjo pateiktą 1976 m. rugpjūčio 6 d. generalinį planą nustatyta, kad suderinta keturių ūkinių pastatų statyba, generaliniame plane pažymėta, jog pastatas Nr. 1 yra „V. ūkinis pastatas“, pastatai Nr. 2-3-4 „B. K., L. A. ir G. I. ūkiniai pastatai“.

36. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes nustatęs, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie 1976 m. liepos 15 d. Palangos miesto Darbo žmonių deputatų Vykdomojo komiteto posėdyje leistą pasistatyti 20 kv. m laikinąjį ūkinį pastatą nesutampa su pareiškėjo prašomų įregistruoti ūkinių pastatų duomenimis, nurodytais kadastrinių matavimų byloje, o pati kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes iš jos turinio nėra galimybės nustatyti prašomų įregistruoti ūkinių pastatų adreso ir identifikuoti tikslios jų buvimo vietos, įvertino, jog šios aplinkybės, buvo esminės ir suteikiančios teisę VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui atsisakyti registruoti duomenis apie ūkinius pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

38. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

39. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 5 d.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis konkrečiai nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

40. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai nustatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).

41. Pagal Sąrašo 2 punktą, pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus: <...> 3) statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos <...>.

42. Nekilnojamojo turto kadastro 14 straipsnis nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas siekė įregistruoti ūkinius pastatus, kurie pastatyti miesto vietovėje 1976 metais, taigi aktualus Sąrašo 2.3 papunktis, pagal kurį, pareiškėjas Registrų tvarkytojui turėjo pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, be to, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėjo pateikti prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, taip pat kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr. 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.).

45. Daiktinės teisės išviešinimas pasireiškia ne tik pačios teisės ir jos turėtojo, bet ir šios teisės objekto išviešinimu. Pagal CK 4.253 straipsnyje, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnyje, 2 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nekilnojamieji daiktai, kaip daiktinių teisių objektai, yra išviešinami suformuojant juos ir įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020).

46. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

47. Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (atsakovas) turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

48. Šioje byloje įvertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ūkinių statinių kadastro duomenų įregistravimo pagal pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo VĮ Registrų centro teritoriniam skyriui pateikti dokumentai nesudarė pagrindo registruoti ūkinių pastatų į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstomis bendrosios kompetencijos teismų padarytas išvadas dėl įgyjamos senaties instituto, patvirtino esminę aplinkybę, kad pareiškėjo nuosavybę apsprendžia vienas iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų, ir būtent tai sudarė pagrindą teismui patenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi.

50. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas I. G. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius 2I-1/ž ir 1I-1/ž, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-820-538/2010 Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo I. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinius 2I-1/ž ir 1I-1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė, motyvuojant, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ūkinius pastatus vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų – juos sukurdamas (pastatydamas), todėl įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes nuosavybės teisę į daiktą gali įgyti tik tas asmuo, kuris nėra to daikto savininkas.

51. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo argumentai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-820-538/2010 nurodė, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ūkinius pastatus, savaime nesudaro pagrindo įregistruoti ūkinius pastatus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Kadangi, pagal teisės aktų reikalavimus, būtina pateikti prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro duomenų bylą ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Vien aplinkybė, kad ūkiniai pastatai priklauso pareiškėjui nuosavybės teise pagal teismo sprendime nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad šie pastatai yra pastatyti teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie 1976 m. liepos 15 d. Palangos miesto Darbo žmonių deputatų Vykdomojo komiteto posėdyje leistą pasistatyti 20 kv. m laikinąjį ūkinį pastatą nesutampa su pareiškėjo prašomų įregistruoti ūkinių pastatų duomenimis, nurodytais kadastrinių matavimų byloje, o pati kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes iš jos turinio nėra galimybės nustatyti prašomų įregistruoti ūkinių pastatų adreso ir identifikuoti tikslios jų buvimo vietos, pagrįstai nustatyta, kad buvo esminės ir suteikiančios teisę VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui atsisakyti registruoti duomenis apie ūkinius pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos Nekilnojamojo turto kadastre.

53. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ginčo esmės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė motyvuotą ir ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė