5825cf99-8d20-477a-b254-a45d2dfd2ffa · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-12-312/2023 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo D. Ž. (K.) (D. Ž. (K.)) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. D. Ž. (K.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį paskirta galutine 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. l. 3-26; 63-69).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iÅ¡taisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje padaryti raÅ¡ymo apsirikimai, vietoje minėtu nuosprendžiu padaryta pripažintos D. Ž. (K.) nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, D. Ž. (K.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (a. b. l. 71).

3. Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 23 d. Nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. balandžio 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 10 d. – 1 metai 9 mėnesiai 13 dienų.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti D. Ž. (K.) lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. Ž. (K.) skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, darė iÅ¡vadÄ , jog D.

Ž. (K.) pagrįstai buvo netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Žemesnysis teismas sprendė, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Apylinkės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu, siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimÄ , nuteistajam D.

Ž. (K.) tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali bÅ«ti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

6. Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis D. Ž. (K.) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 6.1. Nuteistojo teigimu, tiek apylinkės teismas, tiek Komisija rėmėsi tuo, kad jis yra anksčiau teistas, tačiau bausmes yra pilnai atlikęs. Tokiu bÅ«du pažeidžiamas bendrasis teisės principas non bis in idem (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis).

Skunde akcentuojama, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-854-133/2012 patenkino skundÄ dėl lygtinio paleidimo, panaikino apylinkės teismo nutartį ir lygtinį paleidimÄ pritaikė 6 kartus teistam asmeniui. 6.2. Skunde pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec(2003)22 numatyta, jog valstybės, Europos SÄ jungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis tam tikrais principais.

Vienas principų yra tai, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s. Nuteistojo vertinimu, iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti. Teismų praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimÄ priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. 6.3.

Nuteistasis pažymi, kad kitas principas yra tai, jog lygtinio paleidimo kriterijai turi bÅ«ti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Anot nuteistojo, Å¡is principas glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu, t. y. jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindas kelti klausimÄ dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.

Bet koks Konstitucijos 29 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje, Jungtinių Tautų Organizacijos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 straipsnio nuostatų (diskriminacijos draudimo) pažeidimas yra deliktu. 6.4. Anot nuteistojo, Komisija nesilaikė paminėtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų. Lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.

Nuteistojo teigimu, Komisija laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos ir savo sprendimo neargumentavo. Argumentavimo trÅ«kumas yra pakankama priežastimi panaikinti Komisijos sprendimÄ . Tokios pačios pozicijos laikėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas. 6.5. Skunde nurodo, jog tiek Komisija tiek teismas įvertino nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimÄ , gebėjimÄ keisti savo elgesį struktÅ«ruotoje aplinkoje, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos priimant sprendimus. Nuteistasis pažymi, kad jis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ , stengiasi valdyti tam tikrus su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, todėl įvertinus tokias jo pastangas, galima daryti iÅ¡vada, kad toks jo elgesys padės lengviau adaptuotis laisvėje ir nenusikalsti ateityje.

Teismas tinkamai neargumentavo savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo, akcentavo tik nuteistojo praeitį, kurios jis negali pakeisti. 6.6. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos, nes atliko daug darbų mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , Å¡ie darbai užfiksuoti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, t. y. pateikti su juo dirbusių specialistų – psichologų teigiami nuteistojo įvertinimai bausmės atlikimo metu, taip pat ir jo mÄ stymo pokyčiai. Nuteistajam nesuprantama, kodėl resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės nematė akivaizdžios jo elgesio pažangos.

Nuteistojo teigimu, jis padarė pažangÄ , tÄ Ä¯rodo tiek 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktoje suvestinės lentelėje esantys duomenys, tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d. suvestinėje dėl OASys įvertinimo. 6.7. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis nuo pat pirmų dienų vykdė individualų resocializacijos planÄ , analizavo savo netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , atvykęs į Vilniaus pataisos namus 2021 m. gegužės 11 d. iÅ¡ karto įsidarbino, kad galėtų mokėti turimus įsiskolinimus. Tačiau dėl darbe patirtos sunkios traumos 2021 m. rugpjūčio 4 d. jam buvo atlikta sudėtinga galvos, deÅ¡inės rankos operacija ir ilgÄ laikÄ vyko gydymas, dėl to jis negalėjo pilnai dalyvauti socialinėse reabilitacijos programose, tai matoma atliktuose tiek pirminiame, tiek pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimuose:

OASys 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. pakartotinis OASys iÅ¡liko toks pat - 110 balų. Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus vertintojai žinojo apie nuteistojo traumas, sveikatos bÅ«klę ir kad jis fiziÅ¡kai nesugebės pilnavertiÅ¡kai dalyvauti mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistasis pažymi, jog į tai turi bÅ«ti atkreiptinas dėmesys. Nepaisant nuteistojo sveikatos bÅ«klės, jis tęsė sudarytÄ planÄ , kas matyti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinime, t. y. 2022 m. lapkričio 3 d. pakartotiniame vertinime (OASys) matyti, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika - sumažėjo nuo 110 balų iki 101 balo. 6.8.

Kaip nuteistasis nurodo skunde, teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, neatsižvelgė į jo charakterio dominuojančius bruožus. Nusikaltimo pobÅ«dis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iÅ¡ bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), kuriais buvo vadovautasi skiriant bausmę, tačiau Å¡ios kategorijos vertinimo nėra numatyta BVK 7 straipsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota skiriant bausmę, ir didžiÄ jÄ jos dalį jau atlikus. Taip pat, teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų nuteistajam lengviau adaptuotis laisvėje. 6.9.

Skunde pažymima, jog Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos apibrėžiamas kaip bausmės tÄ sa, tik Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, kaip sÄ lyginis iÅ¡ankstinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdant nuteistojo priežiÅ«rÄ (socialinę reabilitacijÄ ir kontrolę), arba kaip progresyvinės sistemos baigiamoji grandis. Lygtinis paleidimas - iÅ¡ esmės prižiÅ«rimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje.

IÅ¡ to seka, kad pritaikius lygtinį paleidimÄ kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sÄ lygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dienÄ . Tai reiÅ¡kia, kad laisvės atėmimo bausmė tiesiog modifikuojasi ir yra vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrÅ«ksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu. 6.10.

Nuteistasis skunde remiasi teismų praktikoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Byloje Nr. lS-1210-383/2013 teigiama: „Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės doktrinoje yra pasisakyta, jog lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau iÅ¡eiti į laisvę; skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiÅ«rėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbÄ (todėl yra Å¡alių, kuriose lygtinai paleidžiami visi arba absoliuti dauguma įkalintųjų); taupomi valstybės kaÅ¡tai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, nes bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei bausmės vykdymas laisvėje; mažinamas kalimų skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, neiÅ¡vengiamai apsunkinančios įstaigos darbÄ .

Norint efektyviai siekti Å¡ių tikslų, įstatymo leidėjas sukÅ«rė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų komisijas, kurios pirmiausia ir apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos. <...> Pažymėtina, kad skirdamas <...> griežčiausiÄ bausmę - laisvės atėmimÄ , teismas jau atsižvelgė į <...> padarytos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti“. 6.11. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose. Įgyvendinamomis programomis turi būti siekiama pakeisti nuteistojo elgiasi taip, kad asmens elgesio pokyčiai nebūtų trumpalaikiai. Taip būtų pasiektas BK 41 straipsnyje nustatytas tikslas - paveikti bausmę atlikusi asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstu.

Adaptacijos tikslas numato, jog asmuo, kuris jau atliko dalį bausmės, teoriÅ¡kai turėtų grįžti į visuomenę, turėdamas tÄ patį statusÄ , kuri jis turėjo iki nuosprendžio. 6.12. Nuteistojo nuomone, jam taikant lygtinį paleidimÄ , bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas - paleidžiant nuteistÄ jį lygtinai, gerėja jo socialine aplinka, socialinis ryÅ¡is stiprėja, iÅ¡laiko ir stiprėja motyvacija bÅ«ti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiÅ¡kiniai, tuo tarpu, ir valstybės. Lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam pradėti gyventi doro ir sÄ Å¾iningo piliečio gyvenimÄ , sumažina recidyvo rizikÄ . 6.13.

Nuteistasis skunde pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimÄ byloje Orchovvski prieÅ¡ LenkijÄ , Nr. 17885/04, §153, valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemÄ . Lygtinis paleidimas bÅ«tent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Nuteistasis pabrėžia, jog visose Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinimo sÄ lygos yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme.

Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iÅ¡ nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas Å¡imtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi, situacijos tragiÅ¡kumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė. 6.14. Pasak nuteistojo, Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkinęs skundÄ dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad „G. B. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau už tai teismas nuteistajam paskyrė atitinkamÄ bausmę ir svarstant jo lygtinio paleidimo klausimÄ tai neturi bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad BVK 157 straipsnio nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. Jei įstatymo leidėjas bÅ«tų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika bÅ«tų įtraukta į sÄ raÅ¡Ä nusikaltimų, iÅ¡vardintų BVK 158 straipsnyje, t. y.

į sÄ raÅ¡Ä tų nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikomas“, (byla Nr. 1S-806-175/2012). 6.15. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi patenkinęs skundÄ dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad „vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobÅ«dis ar pavojingumas, negali bÅ«ti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir net gi neiÅ¡nyksta pilnai atlikus pilnai atlikus visÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ atsižvelgiant į nuteistojo padarytÄ nusikaltimÄ , nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Pažymima, kad sprendžiant klausimÄ , ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiÅ¡kai įvertinti nuteistojo asmenybę“. (byla Nr. 1S-796-658/2012). 6.16.

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lS-202-337/2018 tenkino nuteistojo skundÄ , panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ - patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajai E. Č., nustatant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje. Byloje nuteistajai nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. 6.17.

Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-845-593/2018 tenkino nuteistojo skundÄ , panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ - patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra taikymo nuteistajam. 6.18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lS-1-873/2019 tenkino nuteistojo skundÄ , panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ - patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimÄ Nr. 59-211 dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. 6.19.

Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lS-11-337/2019 tenkino nuteistojo skundÄ , panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ - patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Panevėžio pataisos namų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajai, nustatant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje. 6.20.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), darančiais įtakÄ lygtinio paleidimo taikymui - precedentai bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012. 6.21. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į Vilniaus apygardos teismo sprendimus, kuriais panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant galiojančia nuobauda.

Tokie atvejai Vilniaus apygardos teisme nėra pavieniai. Pats naujausias atvejis yra Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-610-870/2016, kuria Vilniaus apygardos teismas taikė lygtinį paleidimÄ nuteistajam esant net ne vienai galiojančiai nuobaudai. Nuteistasis pažymi, kad jis neturi galiojančių nuobaudų. 6.22. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas Vilniaus pataisos namų vertinimo specialistų dėl to, kad nepadarė pažangos ir todėl neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių kriterijų. 6.23.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jis įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiÅ¡kos moralės normų, taip pat įsipareigoja vykdyti numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sÄ lygas.

7. Atsiliepimas į skundÄ negautas. Nuteistojo D. Ž. (K.) skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir su nuteistojo D. Ž. (K.) skundo argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija 4 metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija 10 metų laisvės atėmimo).

BVK 8 ir 9 straipsniuose (straipsnių redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) yra įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

10. Nekyla abejonių dėl to, kad D. Ž. (K.) yra atlikęs bausmės dalį, kuriÄ turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali bÅ«ti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistojo D. Ž. (K.) skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties motyvais dėl nepakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teigiama, kad teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, neatsižvelgė į jo charakterio dominuojančius bruožus, tačiau Å¡ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne mažai, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi pažanga jÄ mažinant, tačiau konstatuuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytÄ aukÅ¡tÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ akivaizdumÄ Å¡iuo metu dar nėra pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma, leidžia daryti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skirti rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.

Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksmai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ , todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

12. Kaip matyti iÅ¡ asmens byloje esančių duomenų, D. Ž. (K.) individualus socialinės reabilitacijos planas sudarytas 2021 m. balandžio 22 d, plane numatytas priemones jis vykdo: nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“, buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku ir vėliau perkeltas į Å¡altkalvio pareigas, dalyvavo mokymosi procese ir įgijo santechniko profesinę kvalifikacijÄ , deda pastangas spręsti finansinius sunkumus, savanoriÅ¡kai sumokėjo dalį turimų įsiskolinimų, dalyvavo pokalbyje su pataisos įstaigos psichologu, dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, tikslu sustiprinti motyvacijÄ gydytis nuo priklausomybės ir įgauti žinių apie priklausomybės ligÄ , vartojimo žalÄ , padarinius, galimus gydymo bÅ«dus, formuoti teigiamÄ nuostatÄ blaivybėje ir pasiruoÅ¡imÄ gydymuisi, taip pat pabaigė 10 ak. val. kompiuterinio raÅ¡tingumo kursÄ , lankėsi individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotuose į motyvacijos spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stiprinimÄ , dalyvavo pokalbiuose su dinaminės priežiÅ«ros sprecialistais apie kriminalinės subkultÅ«ros poveikį nuteistajam, bandant keisti gyvenimo bÅ«dÄ ir nuostatas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbÅ«vio darbus: nudažė administracijos Å¡iukÅ¡liadėžes, prisidėjo prie dekoracijų gaminimo, padėjo sutvarkyti stendus, atrinko suplėšytus informacinius lapus, perkabino aktualiÄ redakcijÄ , Å¡lavė darbo kiemelį ir kt.

Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas įsitraukti į resocializacijos procesÄ , tačiau nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas Å¡iuo metu reikÅ¡mingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo. D. Ž. (K.) socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti net 8 statiniai kriminogeniniai veiksniai, t. y. tai, kad jis Å¡iuo metu atlieka ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, 2021 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dar kartÄ buvo nuteistas, bausmė subendrinta su ankstensniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme; didelis teistumų skaičius; terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka 9 kartÄ ; ne kartÄ teistas už įsibrovimÄ ; nusikaltimai sunkėjantys; pirmo susidÅ«rimo su teisėsauga ir nuteisimo metu buvo nepilnametis; dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis; du kartus nusikalto lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu.

Taip pat socialinėje tyrimo iÅ¡vadoje D. Ž. (K.) nustatyti Å¡ie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: sunki materialinė padėtis dėl turimų finansinių įsipareigojimų; lėšų paskirstymo įgÅ«džių stoka; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumÄ ; negebėjimas atsispirti kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakai; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis; impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas; problemų identifikavimo sprendimo sunkumai, savo elgesio pasekmių nenumatymas; kriminalinės nuostatos; neigiama nuostata į priežiÅ«rÄ ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes.

Taigi, atsižvelgtina į tai, kad tam tikri kriminogeniniai poreikiai, apimantys minėtas gyvenimo stiliaus ir draugų, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritis, Å¡iuo metu nėra koreguojami socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių pagalba. Todėl tokie duomenys rodo, jog nuteistojo gyvenimo stilius, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos vis dar iÅ¡lieka nepakitusios tiek, kad bÅ«tų galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali bÅ«ti koreguojamas laisvėje.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kad praeityje D. Ž. (K.) net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jis du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas ir vienÄ kartÄ buvo grÄ Å¾intas į įkalinimo įstaigÄ dėl nuteisimo kitoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad teismas anksčiau D. Ž. (K.) jau buvo suteikęs galimybę pakeisti savo elgesį ir jį lygtinai paleido iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo neįvertino ir vėl nusikalto, sutiktina su žemesniojo teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, jog jis yra linkęs pasikeisti.

13. Dėl skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančiais duomenimis bei manymu, jog žemesnysis teismas į jas neatsižvelgė, pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ bei pažangÄ jÄ mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiÅ«ryje į padarytÄ nusikaltimÄ , paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumÄ ir pan.

Todėl atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 3 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , į nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį, nuostatas bei kitų žemesniojo teismo aptartų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekstÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar nėra pakankamos. Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D. Ž. (K.) jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

14. Nuteistasis D. Ž. (K.) skunde nurodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos buvo vertinamas nusikaltimo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, nors tai yra vieni iÅ¡ bausmės skyrimo pagrindų. Å iuo atveju sutiktina, kad, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ .

Teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Taigi, padarytų nusikalstamų veikų, jų pavojingumo vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtakÄ teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bet ir nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis ir galimybes adaptuotis laisvėje bei padarė pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad D. Ž. (K.o) pažanga Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Skunde akcentuojama, jog tiek apylinkės teismas, tiek Komisija rėmėsi tuo, kad jis yra anksčiau teistas, tačiau bausmes jis už nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Nuteistojo teigimu, tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas bendrasis teisės principas non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tÄ patį). Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad informacija apie ankstesnius teistumus nėra lemiama sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Su tuo susiję duomenys yra vertinami kitų aplinkybių, susijusių su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei jo socialine reabilitacija, visumoje.

Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad Å¡ių nuostatų buvo laikomasi. Be to, iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas informacijÄ apie ankstesnius D. Ž. (K.o) teistumus nurodė ir jÄ vertino, Å¡i informacija yra nurodyta ir asmens bylos medžiagoje, kuria teismas rėmėsi priimdamas skundžiamÄ nutartį. Å iuo aspektu pažymėtina, jog teistumo už nusikalstamas veikas iÅ¡nykimas praeityje buvusio juridinio fakto, kad asmuo buvo teistas už nusikaltimo padarymÄ , nepanaikina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, kad esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas).

Taigi, ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės ir jų vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia.

16. Pasisakant dėl skundo argumentų, jog teismas nepakankamai motyvavo savo iÅ¡vadas, buvo suklaidintas Vilniaus pataisos namų vertinimo specialistų dėl to, kad nepadarė pažangos, akcentuotina, kad svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , neturėtų bÅ«ti sumenkinamos socialinio tyrimo iÅ¡vados, Å¡ios iÅ¡vados veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos skyriaus specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus.

Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo abejoti jų teisingumu ar aktualumu sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog neįmanoma įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę. Å iuo atveju Socialinio tyrimo iÅ¡vados bei nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir pavojingumas ir sudarė žemesniajam teismui pagrindÄ griežčiau vertinti aplinkybes, reikÅ¡mingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

17. Dėl skunde minimų Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ pažymėtina, kad rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiÅ¡kiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos, tiek Å¡io instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimÄ ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijoje.

Å iuo atveju, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ jokie pažeidimai nebuvo padaryti. Sutiktina, kad lygtinis paleidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡imtis ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau vis tik toks Å¡io instituto vertinimas lygtinio paleidimo klausimÄ sprendžiančio subjekto, Å¡iuo atveju – teismo, neatleidžia nuo pareigos nustatyti nuteistojo atitikimÄ (neatitikimÄ ) BVK nurodytoms lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygoms (kriterijams).

18. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde cituojama teismų praktika taip pat neteikia pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistasis, iÅ¡vados nekvestionuojamos, tačiau Å¡iose bylose nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panaÅ¡ios į Å¡ios bylos aplinkybes, skiriasi nusikaltimų pobÅ«dis, paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalys, su elgesiu bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, Å¡iose bylose nustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri D. Ž. (K.) aveju nėra nustatyta.

19. Nuteistojo D. Ž. (K.) skunde akcentuojama lygtinio paleidimo instituto esmė ir taikymo bÅ«tinybė. Nors probacijos taikymo reikÅ¡mė yra neabejotina, vis dėlto nuteistojo skunde nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, kurie nei patvirtina, nei paneigia konkrečiai jo lygtiniam paleidimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Vien tai, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to praÅ¡ančiam nuteistajam, kuris nors ir atitinka formaliÄ sias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sÄ lygų Å¡iam institutui taikyti. Pažymėtina, jog nuteistojo siekiui bÅ«ti paleistam lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ visuomenės saugumÄ bei interesÄ , kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.

20. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo išreikštas noras keistis, pozityvios nuostatos ir teigiami ateities lūkesčiai neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad D. Ž. (K.) dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju spręstina, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu. Dėl šių priežasčių manytina, jog D. Ž. (K.) lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas.

21. Ä®vertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistasis D. Ž. priklauso aukÅ¡tos rizikos grupei, o akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nestebima, pritartina žemesniojo teismo iÅ¡vadai, kad D. Ž. (K.) lygtinis paleidimas Å¡iuo metu dar nėra įmanomas, nes nenustatyta, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Žemesnysis teismas bei Komisija tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymÄ , nepažeidė.

Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ D. Ž. (K.) asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti jÄ pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. Ž. (K.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė