2021-05-05 Nr. AB-9765-3-61-3-02920-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-353-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02920-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad bausmę atlieka Vilniaus PN, serga (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos 2018 m. gruodžio mėn. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau jam buvo atsakyta, kad vaistų nėra, išskyrus vaistą (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjo teigimu, jam nepadeda. 2019 m. kovo 5 d. jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kurioje jam buvo išrašyti vaistai (duomenys neskelbtini) ir rekomenduota daryti operaciją. Nors Vilniaus PN privalėjo pareiškėjui išduoti LAVL išrašytus vaistus, tačiau, pareiškėjui grįžus į Vilniaus PN, vaistai jam nebuvo išduoti. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėjas kentėjo skausmą ir nepatogumus. Pareiškėjas dirbo, tačiau, jausdamas skausmą ir nepatogumus, negalėjo kokybiškai atlikti jam paskirtų darbų, jam kas valandą tekdavo lankytis tualete. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs fizines ir dvasines kančias, išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos vedėją dėl pareiškėjo pateiktų skundų ir prašymų dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. skunde ir 2019 m. kovo 18 d. pareiškime iš esmės skundėsi tuo, kad Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikai jam neskyrė 2019 m. kovo 7 d. LAVL gydytojo jam rekomenduoto vaistinio preparato (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo pateikti Vilniaus PN 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. atsakymai, kuriuose išaiškinta, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, gydymas ir vaistai yra apmokami biudžeto lėšomis, o ne privalomo socialinio draudimo fondo lėšomis, todėl, atsižvelgiant į turimas lėšas, pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o, esant galimybei, ir kiti preparatai. Pareiškėjo ligai (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)) gydyti buvo skirtos žvakutės. Pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. konsultuotas chirurgo, kuris rekomendavo chirurginį gydymą ir vaistinį preparatą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas informuotas, kad jo susirgimui gydyti vaistinis preparatas (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas (t. y. net pareiškėjui būnant laisvėje, jam šis vaistinis preparatas nebūtų kompensuojamas). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad specialistų nurodymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl, nesant rekomenduotų vaistų, pareiškėjui yra skiriami kiti turimi analogiški preparatai jo ligai gydyti. Pareiškėjas informuotas, kad Vilniaus PN nuteistieji turi galimybę gydytojo rekomenduotus vaistus įsigyti savo lėšomis, pareiškėjui buvo sudaryta tokia galimybė, jei jo netenkina vaistai, skiriami įstaigos lėšomis. Vilniaus PN nurodė, jog pareiškėjui buvo skiriami kiti analogiški preparatai – žvakutės (duomenys neskelbtini), tai konstatuota ir pareiškėjo teismui pateiktoje 2019 m. liepos 15 d. Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr.T3-97/2019 ataskaitoje Nr. D17-124(1.27) (toliau – ir Ataskaita).

5. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN skunde nurodomu laikotarpiu, Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba rūpinosi pareiškėjo sveikatos būkle, organizavo pareiškėjo etapavimą į LAVL išsamiems tyrimams, specialisto konsultacijai. Pareiškėjui buvo skiriamas medikamentinis gydymas įstaigoje turimais vaistiniais preparatais iki paskirtos operacijos atlikimo. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas žalą kildina iš, jo teigimu, nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų Vilniaus PN, tačiau pareiškėjas nėra pasinaudojęs Lietuvos Respublikos pacientų teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo dėl pacientų teisių pažeidimo nagrinėjimo tvarka. Nėra nustatyta Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų aplaidumo, neveikimo, nerūpestingumo požymių.

6. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus PN, paaiškindamas, kad jaučia atitinkamus fizinius nepatogumus dėl savo ligos, ir prašė atsakyti, dėl kokios priežasties jam nėra skiriami vaistai jo ligai gydyti ir nesiimama jokių veiksmų. Vilniaus PN administracija 2019 m. kovo 18 d. atsakymu Nr. 42-287 paaiškino, kad įkalinimo įstaigoje vaistai apmokami biudžeto lėšomis, todėl pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o tik po to, esant galimybei, ir kiti preparatai. Vilniaus PN taip pat nurodė, kad vaisto (duomenys neskelbtini) neturi, todėl toks vaistas pareiškėjui skirtas nebuvo, tačiau pareiškėjas turi galimybę, gydytojui rekomendavus, įsigyti pageidaujamus vaistus už savo asmenines lėšas.

9. 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas patikrinti duomenis apie Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėją A. S., taip pat patikrinti Vilniaus PN dokumentus, atsižvelgti į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad pareiškėjo prašomų vaistų Vilniaus PN nėra. Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. kovo 20 d. raštu persiuntė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), pareiškimo kopiją persiuntė Vilniaus PN administracijai. Kalėjimų departamentas persiuntė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti Vilniaus PN direktoriui. Vilniaus PN 2019 m. balandžio 9 d. raštu paaiškino pareiškėjui, kad įkalinimo įstaigoje vaistai apmokami biudžeto lėšomis, todėl pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o tik po to, esant galimybei, ir kiti preparatai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo ligai gydyti buvo skirtos žvakutės, o vaistas (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas. Be to, suimtieji ir nuteistieji turi galimybę, gydytojui rekomendavus, įsigyti pageidaujamus vaistus už savo asmenines lėšas, jei yra nepatenkinti skiriamais vaistais ir gydymu įstaigos lėšomis.

10. 2019 m. kovo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl Vilniaus PN sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo 25 d., prieinamumo ir kokybės. Tarnyba Ataskaitoje konstatavo, jog Vilniaus PN pareiškėjui neužtikrino LAVL gydytojo chirurgo paskirto gydymo vaistiniu preparatu (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė: 1) Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; 2) Šeimos gydytojo MN 24.4.6 papunkčio reikalavimus – šeimos gydytojas turi tęsti kitų chirurginių ligų konservatyvų gydymą, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas; 3) Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 3-57, 4.1, 4.2 punktų reikalavimus (sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniai: užtikrinti tinkamą nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir užtikrinti nuteistiesiems ligoniams tapatų, kaip ir laisvėje esantiems ligoniams, gydymą), 5.1.3 ir 5.12 punkto reikalavimus (sveikatos priežiūros tarnybos funkcijos: užtikrinti gydymo tęstinumą ir aprūpinti nuteistuosius būtinojo sąrašo vaistais ir kitomis medicininės paskirties prekėmis). Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. T4-159-(1.34.) nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus PN asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Vilniaus PN įspėti dėl nurodytų pažeidimų.

11. Remdamasis pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos įrašais, teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 9 d. gydytojas pareiškėjui paskyrė vaistą (duomenys neskelbtini) ligai gydyti, 2019 m. sausio 28 d. gydytojos įrašas patvirtina, kad pareiškėjas buvo užrašytas planinei chirurgo proktologo konsultacijai. LAVL gydytojas 2019 m. kovo 7 d. siuntime nurodė, kad pareiškėjo ligos gydymas operacinis, iki operacijos paskirti vaistai (duomenys neskelbtini). Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja 2019 m. kovo 20 d. pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksavo, kad pareiškėjui rekomenduotas operacinis gydymas. Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja 2019 m. balandžio 9 d. išraše nurodė, kad pareiškėjui rekomenduotas operacinis gydymas, jis siunčiamas koloproktologo konsultacijai. Iš vaistų paskyrimo pareiškėjui pažymos matyti, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. pareiškėjui išduotas vaistas (duomenys neskelbtini), vaistas (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas.

12. Teismas pažymėjo, kad vaistas (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2000 m. sausio 28 d. patvirtintą kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

13. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2019 m. kovo 7 d. LAVL rekomenduota skirti vaistą (duomenys neskelbtini), kuris nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Vilniaus PN administracija kelis kartus informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaistas (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas, įkalinimo įstaigos administracija neturi galimybės jo skirti, pareiškėjas informuotas apie galimybę pasinaudoti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 41 punkte įtvirtinta teise įsigyti paskirtus vaistus už savo asmenines lėšas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymo Vilniaus PN administracijai įsigyti vaistą (duomenys neskelbtini) už savo asmenines lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus PN neturėjo vaisto (duomenys neskelbtini), šis vaistas nėra įtrauktas į Kalėjimų departamento sudarytus perkamų vaistų sąrašus, padarė išvadą, kad Vilniaus PN neturėjo pareigos savo iniciatyva nupirkti pareiškėjui šį vaistą, o prašymo įsigyti jį savo asmeninėmis lėšomis pareiškėjas įkalinimo įstaigos administracijai nepateikė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neišreiškė pageidavimo pasinaudoti galimybe savo lėšomis įsigyti gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus preparatus, konstatuota ir Tarnybos 2019 m. liepos 15 d. sprendime Nr. D17-124(1.27). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui buvo rekomenduota vartoti vaistą (duomenys neskelbtini), o Vilniaus PN šio vaisto neturėjo, pareiškėjas nesikreipė dėl vaisto įsigijimo savo lėšomis, teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, organizuojant pareiškėjo gydymą. Teismas, remdamasis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, taip pat nustatė, kad Vilniaus PN administracija reagavo į pareiškėjo prašymus, siuntė pareiškėją gydytis į LAVL, skyrė pareiškėjui vaistus, kurie buvo įstaigoje nupirkti.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos Ataskaita savaime nesuponuoja neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų organizuojant pareiškėjo gydymą, nes, atsižvelgiant į jos turinį, matyti, kad Ataskaita grindžiama išimtinai gydytojos V. G. veiksmais gydant bei konsultuojant pareiškėją. Sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės klausimai nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl žalos, patirtos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

15. Nenustatęs atsakovo atstovo Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus PN jam nebuvo užtikrina tinkama medicininė priežiūra, nes jam nebuvo išduoti jam paskirti vaistai. Aplinkybę, kad buvo padaryti pažeidimai, patvirtina Tarnybos Ataskaita. Pareiškėjas bausmę atlieka pataisos namuose, o tai reiškia, kad jį išlaiko valstybė, kuri turi pareigą užtikrinti tinkamą gydymą. Pareiškėjo nuomone, gydytojo išrašyti vaistai laikytini gyvybiškai svarbiais, todėl jam išrašytas vaistas (duomenys neskelbtini)turėjo būti išduotas.

18. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Vilniaus PN pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio.

20. Vilniaus PN nuomone, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei proceso, nei materialiosios teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas, jo teigimu, patyrė dėl to, kad atsakovo atstovas Vilniaus PN neišdavė jam gydytojo paskirto vaisto (duomenys neskelbtini).

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Vilniaus PN nepadarė neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad Vilniaus PN jam neišdavė vaisto (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus PN jam nebuvo suteiktas reikiamas gydymas, tačiau pažymėtina, kad būtent bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu, t. y. tokio pobūdžio bylos administraciniams teismams nėra teismingos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020). Taigi šioje byloje ginčas nagrinėjamas tik tuo aspektu, ar atsakovo atstovas Vilniaus PN pažeidė pareiškėjo teises, neišduodamas jam LAVL gydytojo paskirto (rekomenduoto) vaisto. Būtent šiuo aspektu tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose, nes tokiu atveju neturtinė žala kildinama iš galbūt neteisėtų laisvės atėmimo įstaigos veiksmų, susijusių su šių įstaigų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Aprašo 4, 17, 19, 20 punktų nuostatomis, yra konstatavęs, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020; 2020 m. liepos 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1421-575/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1647-520/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-492/2021; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-254-552/2021). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laisvės atėmimo įstaigoje kalinamas (laisvės atėmimo bausmę atliekantis) asmuo turi teisę gauti, o laisvės atėmimo įstaiga turi pareigą išduoti jam vaistinius preparatus, jei gydytojas tokiam asmeniui juos yra paskyręs. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus PN neturėjo vaisto (duomenys neskelbtini), nes minėtas vaistas nėra kompensuojamas, ir Kalėjimų departamentas, atliekantis vaistinių preparatų pirkimą, nebuvo įtraukęs šio preparato į perkamų būtinųjų vaistų sąrašą, nepaneigė Vilniaus PN pareigos tokį vaistą pareiškėjui suteikti, jei jį gydytojas pareiškėjui buvo paskyręs. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu atveju, kai pareiškėjas nebuvo aprūpintas jam gydytojo paskirtu vaistiniu preparatu (duomenys neskelbtini), kurį jis turėjo vartoti, neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nebūtų pagrindo konstatuoti tik tuo atveju, jei vietoje vaistinio preparato (duomenys neskelbtini)Vilniaus PN pareiškėjui buvo suteikiami gydytojo paskirti analogiško veikimo vaistai, kuriais buvo užtikrintas tinkamas pareiškėjo ligos gydymas.

25. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai nesilaikė minėtų ABTĮ nuostatų, kadangi:

1) skundžiamu teismo sprendimu neapibrėžtos aiškios bylos nagrinėjimo ribos, t. y. nėra aišku, dėl kokio laikotarpio kyla ginčas, ar nuo tada, kai pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigą dėl to, kad jam paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini) nepadeda, iki tada, kai jis buvo išvežtas į LAVL gydytojo konsultacijai, ar tik dėl to laikotarpio, kai pareiškėjas grįžo iš LAVL ir jam nebuvo išduotas vaistas (duomenys neskelbtini), iki tada, kai jis buvo išvežtas į logininę;

2) teismas, nustatęs, kad pareiškėjui buvo išduotas kitas vaistas – (duomenys neskelbtini), netyrė, ar (duomenys neskelbtini) yra analogiško veikimo vaistinis preparatas;

3) Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. kovo 1 d. siuntime į LAVL nurodyta, kad pareiškėjas epizodiškai buvo gydomas vaistu (duomenys neskelbtini), o atsakovo atsiliepime į skundą nurodoma, jog, pareiškėjui grįžus iš konsultacijos LAVL, kurios metu jam buvo paskirtas gydymas vaistu (duomenys neskelbtini), rekomenduoto preparato (duomenys neskelbtini) pareiškėjui skirti nebuvo galimybės, nes įstaiga šio preparato neturėjo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir netyrė, kokiomis aplinkybės pareiškėjas epizodiškai buvo gydomas vaistu (duomenys neskelbtini) (kas jam šį gydymą skyrė, kokiomis lėšomis šis vaistas buvo įsigytas ir pan.);

4) LAVL chirurgo 2019 m. kovo 7 d. padarytame įraše nurodyti du vaistai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismas netyrė, ar abu vaistai buvo nurodyti kaip alternatyvūs, ar buvo rekomenduota šiuos vaistus vartoti kartu, ar pareiškėjui buvo išduotas vaistas (duomenys neskelbtini);

5) teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus PN neturėjo pareigos savo iniciatyva nupirkti pareiškėjui vaistą „(duomenys neskelbtini), tačiau teismas netyrė, ar Vilniaus PN ėmėsi kitų veiksmų spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui skirto vaisto įsigijimo ar jo pakeitimu kitu analogiško veikimo vaistu, ar dėjo maksimalias pastangas siekdami išspręsti susidariusią situaciją;

6) teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus PN administracija, 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 42-287 ir 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 4-2462 atsakydama į pareiškėjo 2019 m. vasario 19 d. skundą ir 2019 m. kovo 18 d. pareiškimą, paaiškino pareiškėjui, kad jis turi galimybę, gydytojui rekomendavus, įsigyti pageidaujamus vaistus už savo asmenines lėšas, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, ar Vilniaus PN, teikdami pareiškėjui tokį pasiūlymą, įvertino aplinkybes, ar pareiškėjas turi galimybę įsigyti gydytojo paskirtą vaistinį preparatą už asmenines lėšas.

27. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė