2020-05-13 Nr. AB-9619-3-62-3-01600-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1044-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01600-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (A.) A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. (A.) A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. liepos 30 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje, būriuose, kuriuose teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo pažeista visą kalinimo laikotarpį. Pareiškėjo gyvenamojo ploto dydis buvo pažeistas 11 būrio 5 patalpoje, kurios plotas 18 kv. m ir kurioje gyveno 6 nuteistieji; 10 būrio 3 patalpoje, kurios plotas 36 kv. m ir kurioje gyveno 18 nuteistųjų; 10 būrio 2 patalpoje, kurios plotas 18 kv. m ir kurioje vienus metus gyveno 8 nuteistieji, vėliau – 6 nuteistieji.

2.2. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus visų būrių pastatuose buvo pelėsis, patalpose sienose ir grindyse (gyvenamosiose patalpose) buvo blakių, nuo kurių įkandimų pareiškėjas jautė fizinį skausmą. Patalpų sienų ir grindų dangos buvo nelygios, nebuvo valomos ir dezinfekuojamos.

2.3. Dėl šių neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo ramiai miegoti dėl blakių sukandžiojimo, todėl jam turi būti priteista 250 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje buvo paskirtas gyventi į šiuos būrius: nuo 2008 m. lapkričio 24 d. – į 11 būrį, 3 gyvenamąją patalpą, kurioje įrengta 11 miegamųjų vietų, šios gyvenamosios patalpos plotas yra 34,37 kv. m, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m patalpos ploto; nuo 2008 m. gruodžio 3 d. – į 10 būrį, 5 gyvenamąją patalpą, kurioje įrengta 11 miegamųjų vietų, patalpos plotas yra 35 kv. m, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m patalpos ploto; nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. – į 11 būrį, 4 gyvenamąją patalpą, kurioje įrengtos 5 miegamosios vietos, patalpos plotas yra 16,96 kv. m, vienam asmeniui teko 3,4 kv. m patalpos ploto; nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. – į 10 būrį, 3 gyvenamąją patalpą, kurioje įrengta 11 miegamųjų vietų, patalpos plotas yra 34 kv. m, vienam asmeniui teko 3,09 kv. m patalpos ploto; nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. – 10 būrį, 2 gyvenamąją patalpą, kurioje įrengtos 5 miegamosios vietos, patalpos plotas yra 17,90 kv. m, vienam asmeniui teko 3,58 kv. m patalpos ploto; nuo 2011 m. sausio 26 d. – 10 būrį, 2 gyvenamąją patalpą, kurioje įrengtos 5 miegamosios vietos, patalpos plotas yra 17,90 kv. m, vienam asmeniui teko 3,58 kv. m patalpos ploto; nuo 2016 m. balandžio 28 d. – į 5 būrį, 1 patalpą, kurioje įrengta 11 miegamųjų vietų, patalpos plotas 36,75 kv. m, vienam asmeniui teko 3,34 kv. m patalpos ploto; nuo 2016 m. gegužės 30 d. – į 6 būrį, 2 patalpą, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų, patalpos plotas yra 52 kv. m, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m patalpos ploto. Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrintas teisės aktuose įtvirtintas minimalus gyvenamasis plotas.

3.2. Gyvenamąsias patalpas pagal nustatytą tvarką valo patys jose laikomi nuteistieji, jiems yra išduodamos valymo priemonės. Jeigu Pravieniškių PN-AK būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojų pareigas – tinkamai valytų ir vėdintų gyvenamąsias patalpas – jose nedidėtų santykinė oro drėgmė ir neatsirastų pelėsio. Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, pagal kurią buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Pastaroji įmonė pagal sutartinius įsipareigojimus atvyksta naikinti kenkėjus du kartus per mėnesį. Kenkėjų naikinimas atliekamas tik tose patalpose, kuriose buvo pastebėti kenkėjai. Pataisos įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę, gavus informaciją apie netvarkingą inventorių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 30 d., atlyginimą taikė ieškinio senaties terminą ir šį reikalavimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo teigimu, jis Pravieniškių PN-AK netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas nuo 2008 m. lapkričio 19 d., tačiau skundą teismui paštu išsiuntė tik 2018 m. liepos 31 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo galimų jo teisių pažeidimų, todėl praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą trejų metų senaties terminą skundui paduoti. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 30 d., atlyginimo priteisimo ir nėra pagrindo teismo iniciatyva atnaujinti praleistą senaties terminą. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma gyvenamosiose patalpose arba kiek buvo miegamųjų vietų nuo 2015 m. liepos 31 d. (nuo ginčo laikotarpio pradžios) iki 2016 m. balandžio 28 d. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. 10 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje vienus metus buvo laikomi 8 asmenys, o vėliau – 6 asmenys.

7. Įvertinęs pareiškėjo teiginius apie 10 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. laikytų nuteistųjų skaičių, taip pat atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą nuo 2016 m. balandžio 28 d., teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo laikomas 10 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 17,90 kv. m (atsakovo atstovo nurodytas plotas, o pareiškėjas nurodė didesnį plotą – 18 kv. m), kartu su kitais 5 asmenimis (pareiškėjo nurodytas asmenų skaičius), todėl vienam asmeniui teko 2,98 kv. m ploto; nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. – 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,75 kv. m, kartu su kitais 10 asmenų (atsakovo atstovo nurodytas miegamųjų vietų skaičius), todėl vienam asmeniui teko 3,34 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 30 d. – 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52 kv. m, kartu su kitais 15 asmenų (atsakovo atstovo nurodytas miegamųjų vietų skaičius), todėl vienam asmeniui teko 3,25 kv. m ploto. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., t. y. 10 mėnesių, 10 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą, nes pareiškėjui teko 2,98 kv. m ploto (trūko 0,12 kv. m ploto). Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista, gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose, dėl ko yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.).

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl gyvenamosiose patalpose buvusio pelėsio, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 34–35, 39 punktų, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4, 6–9 punktų nuostatas. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 3 sektoriaus 6 būriui ginčo laikotarpiu buvo išduotos valymo priemonės – valikliai, plovikliai, kempinėlės, šluotos, guminės pirštinės ir kt. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 14 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22.4.80)PA-320 patvirtina, jog 3 sektoriaus 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas) ir 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nerasta ant sienų ar lubų kampuose vizualiai matomo pelėsio. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pelėsio gyvenamosiose patalpose.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose yra blakių, teismas pažymėjo, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų, įskaitant ir blakes, monitoringui ir naikinimui. Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kurią pataisos įstaigoje buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, o 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią pataisos įstaigoje yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. vasario 7 d. patikrinimo metu patikrinęs 3 sektoriaus 6 būrio 2 gyvenamąją patalpą (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas), nenustatė šiuo aspektu jokių Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl blakių plitimo.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad gyvenamųjų patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, jos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos, teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog Pravieniškių PN-AK nėra avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų, įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę, gavus informaciją apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant yra tvarkomas. Teismas pažymėjo, kad bylos nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK Ūkio skyrių su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo ir netvarkingų gyvenamųjų patalpų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. vasario 7 d. patikrinimo metu patikrinęs 3 sektoriaus 6 būrio 2 gyvenamąją patalpą (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas), nenustatė šiuo aspektu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė minėtus pareiškėjo argumentus.

11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, atsižvelgęs į pažeidimų trukmę ir mastą (nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko 2,98 kv. m ploto), teismas sprendė, kad nustatytas pažeidimas ir jo mastas sudarė realias prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

12. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų (teisės į minimalaus ploto pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žala pareiškėjo sveikatai), į mastą (pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui teko 2,98 kv. m ploto, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – 0,12 kv. m), bei trukmę (pareiškėjo teisė į teisės akte nustatyto ploto reikalavimą buvo pažeista 10 mėnesių). Teismas sprendė, kad šiuo atveju 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. A. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo ne kamerų tipo patalpose, o pataisos namų bendrabučio tipo patalpose. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, taip pat kai patalpų apšvietimas ir ventiliacija nesuteikia saugių sąlygų sveikatos būklei.

13.2. Pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriems galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN-AK. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas siekė sąmoningai pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

14. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir mano, jog teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteista 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., t. y. 10 mėnesių, 10 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui teko 2,98 kv. m ploto), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina, priteisiant iš atsakovo 750 Eur kompensaciją.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose (bendrabučio tipo patalpose) ir jam tekusį gyvenamąjį plotą, nes nuteistieji nuo 6.30 val. iki 22.30 val. gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas atlyginimas pinigais, nes teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra priteistas dėl to, jog jis 10 mėnesių kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,1 kv. m) (pareiškėjui trūko 0,12 kv. m ploto).

20. Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), tuo atveju jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Todėl atmestini atsakovo argumentai, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdį ir suteikiamą pakankamą judėjimo laisvę viso pataisos namų lokalinio sektoriaus teritorijoje, dėl ko teisės pažeidimas esą laikytinas minimaliu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1795-556/2019).

21. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

24. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant minimalios gyvenamosios patalpos erdvės, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (10 mėnesių nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 750 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė