Legislator Case Law & Legislation
581c8d2a-2ddc-44a9-aa2d-e2cc0b364d98 AI generated

581c8d2a-2ddc-44a9-aa2d-e2cc0b364d98 · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number 581c8d2a-2ddc-44a9-aa2d-e2cc0b364d98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-157-620/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21006-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.10.11 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gruodžio 20 d. Rokiškis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, teismo psichiatrijos ekspertei Ramunei Drazdauskienei (nuotoliniu būdu-prisijungiant vaizdo konferencijos programa Zoom), gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui, nukentėjusiajam A.

Legislator headnote

AI generated

581c8d2a-2ddc-44a9-aa2d-e2cc0b364d98 · Panevėžio apylinkės teismas: Po to kai tėtis tapo įmonės direktorius, mama tapo visiÅ¡kai abejinga verslui. Ta pablogėjusi sveikata tęsiasi gan ilgÄ laikÄ . Mamai reikalinga gydytis stacionare, nes namuose ji nesilankys pas gydytojus ir nevartos vaistų. Dabar su mama bendrauja, lanko ligoninėje. Ji nesutinka gydytis, laiko save sveika. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-06-26 apžiÅ«rima vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai mÅ«rinis, dviejų aukÅ¡tų namas. Įėjimas į namÄ yra iÅ¡ kiemo pusės. Laiptais patenkama į terasÄ , kurios viduryje stovi kvadratinės formos staliukas, uždengtas geltonos spalvos staltiese.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-157-620/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21006-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.10.11 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gruodžio 20 d. Rokiškis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, teismo psichiatrijos ekspertei Ramunei Drazdauskienei (nuotoliniu būdu-prisijungiant vaizdo konferencijos programa Zoom), gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui, nukentėjusiajam A.

Å ., nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, iÅ¡tekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, Teismas n u s t a t ė : R. Å . 2021 m. birželio mėn. 26 d. apie 18.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mediniu Å¡luotos kotu sudavė tris kartus lovoje gulinčiam sutuoktiniui A.

Å . į galvÄ , deÅ¡inį petį, į krÅ«tinę, po to tualete metė stiklinę A. Å . į kairės rankos alkÅ«nę, taip pat dėl kaktos odos nubrozdinimo, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, žaizdos kairės rankos alkÅ«nėje, sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Å . sveikatÄ . Tai, jog R. Å . padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta: Nukentėjusiojo A. Å . parodymais, kuris paaiÅ¡kino, jog 2021 m. birželio 26 d. jis buvo savo namuose, vakare jau nuėjęs atsigulti į dukters kambarį.

Atbėgo į kambarį žmona su Å¡luota ir pradėjo muÅ¡tis, kelis kartus sudavė Å¡luotkočiu į krÅ«tinę, gal 3 ar 4. Tada jis užsidarė tualete. Žmona atidarė duris, metė į jį stiklinę, kuri pataikė į kairę rankÄ . Stiklinė suskilo ir supjaustė rankÄ prie alkÅ«nės, nes bandė ranka užsidengti nuo smÅ«gio. Jis iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvažiavo policija, žmona pabėgo ir užsidarė kambaryje. Tuo metu žmona buvo neblaivi. Jai kažkas pasirodė ir ji netikėtai jį užpuolė be jokio ginčo, konflikto.

Po suduotų smÅ«gių jam skaudėjo krÅ«tinė, buvo mėlynė deÅ¡iniame petyje, galva nubrozdinta. Medikai siÅ«lė susiÅ«ti rankos žaizdÄ , bet jis nevažiavo. RankÄ gydėsi pusantro mėnesio, iki Å¡iol ranka visÄ laikÄ užtirpusi. Kreipėsi pas gydytojÄ , iÅ¡rašė vaistus, bet niekas nepadeda. VisÄ laikÄ iÅ¡sigÄ sdavo tų užpuolimų, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų kol žmona nusiramins. Tai jau ne pirmas kartas ,kai pasitaiko neprognozuojami užpuolimai. PrieÅ¡ tai irgi buvo atvejis, kai kvietė policijos pareigÅ«nus, nes žmona puolė jį muÅ¡ti.

Nuo jos iÅ¡puolių kenčia jau kokie 5 metai. DukrÄ pastoviai kaltina, kad vartoja narkotikus, nors ji nevartoja. Buvo užpuolusi ir dukrÄ , atėmusi iÅ¡ jos telefonÄ , laužė jai rankas. Dukra neapsikentė dėl tokio smurtavimo ir išėjo iÅ¡ namų .Žmona yra neprognozuojama, puola muÅ¡tis, prisigalvoja visko, kaltina, kad jis turi meilužę. Žmona nevažiavo net į savo motinos laidotuves, sako „mano motina nemirė“. Sudegino jo rÅ«bus židinyje, sudaužė indus. Dėl ko taip pasielgė, neaiÅ¡kino.

Užuolaidas nudraskė ir jas sudegino. Pas gydytojus nevyko, nes ji atsisako tai daryti, teigia, jog yra protinga. Pastebėjo, kad tokie paÅ«mėjimai bÅ«davo prieÅ¡ pilnatį ir pilnaties metu, jau net laukdavo, kad prasidės kažkas. Dabar su žmona bendrauja, kas tris dienas aplanko jÄ ligoninėje, maisto nuveža. Žmona kaltina jį su dukra, kad uždarė jÄ ligoninėje. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis A. Å . parodė, kad grįžęs iÅ¡ kaimo atsigulė kambaryje.

Ä® kambarį įlėkė R. ir nieko nesakiusi trenkė Å¡luotkočiu per deÅ¡inį petį, krÅ«tinę. Jis bėgo į tualetÄ , tualeto durys atsidarė ir R. metė į jį stiklinę. Jis dengėsi veidÄ ir stiklinė pataikė į kairės rankos alkÅ«nę. Stiklinė dužo ir supjaustė rankÄ . Po to R. einančiam iÅ¡ antro aukÅ¡to metė iÅ¡rautÄ gėlę, bet nepataikė. R. buvo iÅ¡gėrusi viskio butelį. Su Å¡luotkočiu sudavė 2-3 smÅ«gius, kad net Å¡luotkotis sulūžo.

Su Å¡luotkočiu sudavė per krÅ«tinę ir deÅ¡inį petį. Po įvykio skambino dukrai. Ji puola jį iÅ¡tisai. Tada sėda į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiuoja, kol žmona nurimsta. Jai nėra gerai su psichika. Žmonai yra visi banditai, vagys, narkotikų prekeiviai. Buvo du kartus nuvežta į psichiatrijos ligoninę, tačiau be jos sutikimo į jÄ neguldo ( 1t.,b.l. 47-48). Liudytojos I. Å . parodymais, kad R. Å . yra jos mama, sutinka duoti parodymus ir paaiÅ¡kinti žinomas aplinkybes. 2021-06-26 jai paskambino tėtis A.

Å . ir pasakė, kad mama metė į jį stiklinę, daužė Å¡luotkočiu. Kas tarp jų įvyko nežino, nes ji gyvena atskirai. Nuvykus pas tėtį į namus, pamatė didelę žaizdÄ tėčio kairėje rankoje prie alkÅ«nės. Žaizda buvo labai gili ir ilgai gijo, padėdavo jÄ perriÅ¡ti. Tėtis sakė, kad mama trenkė jam su Å¡luotkočiu namuose. Dėl kokios priežasties nesakė, bet mano, kaip visada prisigalvoja visokių nesÄ monių, po taip atsitinka. Kai atvažiavo pas tėtį, policija jau buvo, mama buvo apsiraminusi.

Kadangi mama jÄ kaltino dėl narkotikų vartojimo, darė testus, kurie nepasitvirtino, vežė 3 kartus pas psichologus, ji neapsikentusi dėl jos elgesio, prieÅ¡ 6 metus išėjo iÅ¡ namų, bet po savaitės prieÅ¡ Kūčias vėl grįžo. Mama jÄ uždarė namuose, atėmė telefonÄ , niekur neiÅ¡leido, laikydavo stipriai suėmusi, kad niekur neiÅ¡eitų. Jos draugas, neapsikentęs, po 3 parų iÅ¡kvietė policijÄ , ir ji tik tada galėjo iÅ¡vykti iÅ¡ namų. Po to mama pradėjo vaikščioti pas jÄ Ä¯ nuomojamÄ butÄ , tikrino, ar ji nevartoja narkotikų, uostė puodelius.

Matosi, kad jai negerai. Ligoninėje psichiatrė iÅ¡ karto pasakė, kad mama sunkiai serga. Mama alkoholį vartodavo dažnai, dažniausiai vynÄ . Mama prieÅ¡ tėtį ne vienÄ kartÄ naudojo ir fizinį, ir psichologinį smurtÄ . Tėvai turėjo verslÄ , vėliau kuris laikas užleido verslÄ . Mama du kompiuterius sudaužė, kur buvo visa informacija, pas jÄ buvo prisijungimai prie visų sistemų. Vienu metu buvo nesumokėti komunaliniai mokesčiai, pradėjo grasinti elektros atjungimu. Ji net buvo paėmusi paskolÄ Ä¯monės skoloms padengti.

Po to kai tėtis tapo įmonės direktorius, mama tapo visiÅ¡kai abejinga verslui. Ta pablogėjusi sveikata tęsiasi gan ilgÄ laikÄ . Mamai reikalinga gydytis stacionare, nes namuose ji nesilankys pas gydytojus ir nevartos vaistų. Dabar su mama bendrauja, lanko ligoninėje. Ji nesutinka gydytis, laiko save sveika. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-06-26 apžiÅ«rima vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai mÅ«rinis, dviejų aukÅ¡tų namas. Įėjimas į namÄ yra iÅ¡ kiemo pusės. Laiptais patenkama į terasÄ , kurios viduryje stovi kvadratinės formos staliukas, uždengtas geltonos spalvos staltiese.

Ant staliuko stovi stiklinė vaza su pamerktomis gėlėmis, dvi tuščios taurės. Aplink staliukÄ stovi trys raudonos spalvos foteliai. Vienas fotelis yra arčiau įėjimo durų į namÄ . Įėjimo durys yra medinės tamsiai rudos spalvos, su stiklais. Jos yra pilnai atidarytos. Tarp Å¡ių durų ir fotelio, ant keramikinių rusvos spalvos grindų, prie galinės fotelio kojos yra numestas Å¡luotkotį, kurio vienas galas yra iÅ¡teptas raudonos spalvos skysčiu, galimai kraujo. Medinis kotas paimamas.

Toliau patenkama į prieÅ¡kambarį. PrieÅ¡kambaryje baldai tvarkingi. Tiesiai yra virtuvė, kurioje visi daiktai ir baldai tvarkingi. IÅ¡einant iÅ¡ prieÅ¡kambario ir pasukus į deÅ¡inę pusę, patenkama į holÄ . Jo grindys iÅ¡klotos keramikinėmis pilkos spalvos blizgiomis plytelėmis. Ant Å¡ių grindų po visÄ holÄ mėtosi kambarinių gėlių lapai, žemės, vyriÅ¡kas sportinis tamsiai pilkos spalvos batas, paklodė. Ant paklodės matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Toliau apžiÅ«rint holÄ , ties Å¡iaurės pusėje esančia siena, per jos vidurį, yra mediniai, Å¡viesiai rudos spalvos pakopiniai laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Laiptai yra be turėklų. Å iais laiptais užlipus į antrÄ aukÅ¡tÄ , koridoriuje, kairėje pusėje matyti rudos spalvos vazonas, iÅ¡ kurio yra iÅ¡rauta kambarinė gėlė. Aplink vazonÄ , ant medinių grindų pribarstyta žemių. PrieÅ¡ingoje Å¡io koridoriaus pusėje ir einant į rytų pusę, namo pastogėje yra įrengti kambariai. Å io koridoriaus gale, kairėje pusėje yra atidarytos durys į kambarį. Kambario kairėje yra dvigulė rusvos spalvos lova. Ant lovos yra patiestas čiužinys, yra sujaukta antklodė.

Ant čiužinio ir antklodės yra raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmių. PrieÅ¡ais lovÄ yra sujauktas Å¡viesios spalvos kilimas. ApžiÅ«rint kitus kambarius, sugadintų baldų ir daiktų nepastebėta. (1t.,b.l. 15-17). Asmens apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-06-26 apžiÅ«rint A. Å . kÅ«nÄ , virÅ¡ kairiojo antakio yra 1,5 cm ilgio kirstinė, kraujuojanti žaizda, ant virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų yra tamsiai raudonos spalvos žymės, galimai sukrešėjusio kraujo.

Rankomis liečiant galvÄ , kairėje pusėje virÅ¡ ausies jaučiami gumbai. Daugiau galvos srityje sužalojimų nepastebėta. ApžiÅ«rint kÅ«nÄ , krÅ«tinės srityje matyti įdrėskimai: deÅ¡inėje pusėje apie 17 cm ilgio, kairėje - 3,0 cm ir 3,5 cm ilgio. Ant krÅ«tinės ir po ja matomos paraudimo dėmės. Ant deÅ¡inės rankos, peties srityje matoma 4,0 cm ilgio kirstinė žaizda. Taip pat kirstinė ir kraujuojanti žaizda yra ant kairės rankos, alkÅ«nės srityje. Ji yra mėnulio formos, 5,8 cm ilgio.

Taip pat ant šios rankos, virš alkūnės matyti trys kraujosruvos. Tokios pat kraujosruvos, tik pailgos formos yra pilvo srityje, kairėje pusėje. Daugiau sužalojimų nepastebėta. (1t.,b.l. 60-62) Specialisto išvada Nr. G 650/2021(05) nurodyta, kad A. Š. nustatyta: kaktos odos nubrozdinimas; poodinė kraujosruva kairiame žaste, nenurodyto pobūdžio žaizda kairės alkūnės srityje. A. Š. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1t.,b.l. 74). Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad šluotos kotas yra medinis, koto ilgis 84 cm, skersmuo 2,2 cm.

Vienas galas užapvalintas, kito kraÅ¡tas yra nelygus. ant koto 4,5 cm atstumu nuo nelygaus galo, matyti tamsios spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , dėmių ilgis 5 cm x 2,3 cm., pasibaigus Å¡iai dėmei kitoje koto pusėje matyti kita tamsios spalvos (rudos ) dėmė, jos ilgis 6,0 cm x 2,2 cm. (1t.,b.l. 85-86) IÅ¡dėstyti įrodymai byloje įrodo, kad R. Å . 2021 m. birželio mėn. 26 d. apie 18.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mediniu Å¡luotos kotu sudavė tris kartus lovoje gulinčiam sutuoktiniui A.

Å . į galvÄ , deÅ¡inį petį, į krÅ«tinę, po to tualete metė stiklinę A. Å . į kairės rankos alkÅ«nę, taip pat dėl kaktos odos nubrozdinimo, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, žaizdos kairės rankos alkÅ«nėje, sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Å . sveikatÄ , todėl tokia R. Å . veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byla buvo gauta su kaltinamuoju aktu ir iÅ¡ joje esančių duomenų matyti, kad R. Å . į teisiamuosius posėdžius nevyko.

Priėmus net kelias nutartis dėl kaltinamosios atvesdinimo į posėdį, policijos pareigÅ«nai pateikė tarnybinius praneÅ¡imus dėl negalėjimo jos atvesdinti. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imų žinoma, jog kaltinamoji nesutiko vykti į teisiamÄ jį posėdį, nurodė, jog nemato reikalo, nesirengė, į pareigÅ«nų nurodymus nereagavo, buvo nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai. Kaltinamoji su policijos pareigÅ«nais ir artimaisiais kalbėjo neadekvačiai, kaltino policijos pareigÅ«nus nebÅ«tais dalykais, neva jÄ nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ , sužalos, teigė apie tai, kad jai atstovauja advokatas, nors su jokiu advokatu ji byloje nėra sudariusi sutarties.

Bandymas įtikinti vykti į teismÄ nedavė rezultatų, į užduodamus klausimus ji neatsakinėjo arba kalbėjo apie visai kitus dalykus, kurie nėra susiję su nutartimi dėl atvesdinimo. Apsivilkti drabužius ir vykti į teismÄ bandė įkalbėti ir artimieji, tačiau ji nereagavo. (2t.,b.l.33-34).Policijos pareigÅ«nai vykdydami kitÄ teismo nutartį dėl kaltinamosios R. Å . atvesdinimo į sekantį teisiamÄ jį posėdį taip pat negalėjo jos įvykdyti dėl kaltinamosios elgesio. Atvykus į jos namus, juose buvusi R.

Å . dukra paaiÅ¡kino, kad mama, žinodama, kad vyks teismo posėdis, kartu su artimaisiais atsisakė į jį vykti ir išėjo link RokiÅ¡kio bažnyčios. Policijos pareigÅ«nai ten jÄ rado, bandė gražiuoju įtikinti vykti į teismÄ , tačiau ji kategoriÅ¡kai atsisakė. R. Å . buvo informuota, kad jai gali bÅ«ti taikyta kardomoji priemonė-suėmimas ir vis tiek reikės dalyvauti teisme, tačiau ir po to į jį vykti atsisakė. Siekiant iÅ¡vengti sužalojimų, prievarta naudota nebuvo, todėl ji buvo neatvesdinta (viskas buvo filmuota Body kamera, įraÅ¡ai pateikti) (2t., b.l.43,46).

Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022-06-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-620/2022 buvo paskirta kaltinamosios R. Å . stacionarinė teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams (AuÅ¡ros g. 30, LT-28145 Utena) . 2022-10-19 teisme buvo gautas Utenos ekspertinio skyriaus raÅ¡tas, pasiraÅ¡ytas vyr. teismo psichiatrės- ekspertės J. Didžiokienės ir teismo psichiatrės-ekspertės R.

Drazdauskienės, kuriame nurodyta, jog R. Å . stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė buvo atlikta 2022-10-19. R. Å . rekomenduojamas priverstinis gydymas-stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje). R. Å . įtariama nusikaltimo padarymu, Å¡iuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiÅ¡ka, jos elgesys neprognozuojamas, ji yra socialiai pavojinga, jei reikalingas gydymas.

Rekomendavo skubiai spręsti klausimÄ dėl R. Å . patalpinimo į VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę iki įvyks teismas dėl priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių taikymo. 2022 m. spalio 20 d. nutartimi buvo nutarta atiduoti R. Å . į specializuotÄ psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. R. Å . laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje laikas, kuris yra prilyginamas suėmimo laikui, nustatytas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo R.

Å . faktinio patalpinimo į Utenos ekspertinį skyrių dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 6 d. 2022 m. gruodžio 1 d. teismas gavo ekspertizės aktÄ .IÅ¡ teismo psichiatrijos 2022-10-06 – 2022-10-19 ekspertizės akto matyti, kad R. Å . konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas-kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat Å¡ios veikos metu R. Å . konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Å iuo metu jai konstatuojamas kliedesinis sutrikimas , dėl kurio ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Jai taip pat konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. R. Å . dėl jos psichikos bÅ«senos nerekomenduojama dalyvauti ir bÅ«ti apklausiamai teisminio nagrinėjimo metu. R. Å . rekomenduojama taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę-priverstinį stacionarinį stebėjimÄ VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis (2t., b.l.141-147). Ekspertė Ramunė Drazdauskienė teismo posėdyje patvirtino pateiktÄ ekspertizės akto iÅ¡vadÄ .

Ekspertė nurodė, kad R. Å . Å¡iuo metu reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis. Ji liguistai interpretuoja faktines aplinkybes, ir asmenys, kurie su tomis aplinkybėmis susiję, jie įvedami į sistemÄ , ir prieÅ¡ juos atsiranda kliedesiai. O kadangi ji mano, kad iÅ¡ jos norima atimti turtus, tai tie visi veiksmai yra suvedami į vienÄ kliedesinę sistemÄ . Tos medžiagos yra daug, kad galėtų priimti iÅ¡vadÄ diagnozuoti lėtinį psichikos sutrikimÄ .

Atliktas psichologinis tyrimas taip pat parodė, kad yra mÄ stymo sutrikimai, kurie bÅ«dingi Å¡iam susirgimui. Ji yra nekritiÅ¡ka savo bÅ«senos atžvilgiu, stebimi sistemingi kliedesiai, liga progresuoja ne vienerius metus, stebimas neadekvatus elgesys prieÅ¡ sutuoktinį, be to moteriai diagnozuotas žalingas alkoholio vartojimas, kurio metu kliedesiai dar sustiprėja. R. Å . nekritiÅ¡ka savo bÅ«senos atžvilgiu, ji nesigydys, nes mano, kad sveika, vaistų nevartos, pas gydytojus nesilankys. Å iuo atveju tik stacionarinis gydymas jai bÅ«tų tinkamiausias, nes liga progresuoja, jos elgesys tampa vis labiau neadekvatus, agresyvus, pavojingas prieÅ¡ savo artimuosius.

Gydymo tikslas, kad iÅ¡nyktų kliedesiai arba sumažėtų iki tiek, kad žmogus galėtų funkcionuoti, gyventi įprastÄ gyvenimÄ . Ä®vertinus aukščiau nurodytas ekspertizės akte aplinkybes laikytina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ R. Å . padarė bÅ«dama veikos padarymo metu nepakaltinama , dėl to už padarytÄ veikÄ jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Teismas atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, teisiamajame posėdyje iÅ¡klausytų nukentėjusiojo, liudytojos, ekspertės, prokurorės nuomonę dėl R.

Å . rekomenduojamos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės, daro iÅ¡vadÄ , kad R. Å . dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos ir psichikos sutrikimo Å¡iuo metu reikalinga stebėti specializuotame stacionare. Aptariant R. Å . elgesį iki įvykio žinoma, kad ji nevartojo vaistų nesilankė pas psichiatrus, laikė save sveika, piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau dėl to psichinė liga paÅ«mėjo, ji tapo socialiai pavojinga, jos psichikos bÅ«klė sukėlė realiÄ grėsmę (agresyvų jos elgesį -smurtinius veiksmus) kitų asmenų atžvilgiu, kurie pagal Å¡eimos narių paaiÅ¡kinimus- kartojasi.

Nukentėjusysis, R. Š. sutuoktinis ,teigė, kad tai nebuvo primas kartas, kai ji vartojo jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, be to jie buvo naudoti ir dukters atžvilgiu. Dukra net nebegalėjo gyventi jų bendruose namuose, nes R. Š. išsakydavo nepagrįstus kaltinimus, kontroliavo dukterį, net jėga neišleido iš namų ,dėl ko jos draugas turėjo kviesti policijos pareigūnus. Tiek nukentėjusysis, tiek ir dukra nurodė, jog jie lanko R. Š. psichiatrijos ligoninėje. Jos elgesys išliko toks pat, ji teigia esanti sveika, nevartoja vaistų.

Jie kalbėjo su gydančia gydytoja, kuri teigė, kad R. Å . atsisako gydytis. Ekspertė rekomendavo, jog Å¡iuo atveju tik stacionarinis gydymas jai bÅ«tų tinkamiausias, nes liga progresuoja, jos elgesys tampa vis labiau neadekvatus, agresyvus, pavojingas prieÅ¡ savo artimuosius. R. Å . Å¡eimos nariai teigė, kad jei jai bÅ«tų paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinėmis sÄ lygomis, ji tikrai nesigydytų ,nesilankytų psichikos centre, todėl siekiant užtikrinti jos psichinės bÅ«klės stabilumÄ , R.

Å . taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikas - atsižvelgiant į tai, kad R. Å . teisės, atidavus jÄ Ä¯ psichiatrijos ligoninę iki teismo procesinio sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo, buvo apribotos - skaičiuotinas nuo 2022 m. spalio 6 d., tai yra nuo jos faktinio patalpinimo į Utenos ekspertinį skyrių dienos.

Kadangi R. Å . serga psichikos sutrikimu, dėl ko negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra socialiai pavojinga, siekiant, kad jai ir toliau bÅ«tų užtikrinamas nepertraukiamas nedelsiamas bÅ«tinas gydymas, Å¡ioje byloje R. Å . skiriant priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, R. Å . laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje laikas pratęstinas iki teismo nutarties Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. Proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų (BPK 103, 104 straipsnis).

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : Pripažinti, kad R. Å . padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, bÅ«dama nepakaltinama, ir jai taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikÄ skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 6 d. R. Å . laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje laikÄ , taikytÄ 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, pratęsti iki Å¡ios teismo nutarties įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.).

Nutarčiai įsiteisėjus gražintina ekspertizei atlikti iÅ¡reikalauta R. Å . asmens sveikatos istorija jÄ pateikusiai medicinos įstaigai. Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jos paskelbimo dienos (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, Å¡eimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus. Teisėja Loreta Kukelkienė