Legislator Case Law & Legislation
581c7fbd-b8cd-4505-bcc5-c88dad615be9 AI generated

581c7fbd-b8cd-4505-bcc5-c88dad615be9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 581c7fbd-b8cd-4505-bcc5-c88dad615be9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 01.14 val., vairavo kelių transporto priemonę – mikroautobusÄ â€žToyota Emina“, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo Saulėtekio al., Vilniuje, įtarus, kad vairavo bÅ«damas neblaivus, tikrintis blaivumÄ atsisakė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

581c7fbd-b8cd-4505-bcc5-c88dad615be9 · Vilniaus apygardos teismas: N. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 01.14 val., vairavo kelių transporto priemonę – mikroautobusÄ â€žToyota Emina“, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo Saulėtekio al., Vilniuje, įtarus, kad vairavo bÅ«damas neblaivus, tikrintis blaivumÄ atsisakė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-144-935/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02820-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal N. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo N. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. N. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 01.14 val., vairavo kelių transporto priemonę – mikroautobusÄ â€žToyota Emina“, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo Saulėtekio al., Vilniuje, įtarus, kad vairavo bÅ«damas neblaivus, tikrintis blaivumÄ atsisakė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Apeliaciniame skunde N. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nemotyvavo nuobaudos dydžio parinkimo. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas buvo šališkas.

3. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, jog, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar liudytojas R. D. galėjo matyti, kad N. K. vartojo alkoholinius gėrimus, teisėjas neleido N. K. užduoti liudytojui norimų klausimų. Be to, apeliantui nebuvo suteikta teisė pasakyti baigiamÄ jÄ kalbÄ . Teismas atsisakė apklausti liudytojÄ A. K., kuris buvo kartu su apeliantu picerijoje, ir gali patvirtinti arba paneigti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes. Teisėjas, apklausiant policijos pareigÅ«nus, sufleravo atsakymus, uždavė jiems atsakymÄ menančius klausimus.

4. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, principus, kadangi kritiÅ¡kai vertino tik N. K. parodymus, tačiau nemotyvavo, kodėl taip pat nevertino liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymų bei kitų liudytojų parodymų ir juos laikė patikimais, nors tarp apelianto ir liudytojų buvo kilęs nedidelis konfliktas. Apeliantas pabrėžia, kad liudytojų R. D. ir D. J. parodymai skiriasi tam tikrose detalėse, o bÅ«tent dėl to, kurioje vietoje picerijoje stovėjo apeliantas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojai, buvę picerijoje įvykio metu, patys vartojo alkoholinius gėrimus, nematė, jog apeliantas bÅ«tų vartojęs alkoholinius gėrimus, abejojo dėl alkoholio vartojimo ir pan. Apie apelianto tariamÄ neblaivumÄ buvo sprendžiama iÅ¡ alkoholio kvapo, elgsenos, kalbos. NepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų tarp apelianto ir liudytojų parodymų, visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti vertinami apelianto naudai.

5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo posėdžio protokole yra užfiksuotos iÅ¡galvotos aplinkybės. Pavyzdžiui, protokole nurodoma, kad konfliktas buvo kilęs tarp N. K. ir A. K., nors konfliktas buvo kilęs tarp apelianto ir liudytojų E. S., R. D. bei D. J.. Teismo posėdžio protokole nurodoma, kad jis gaivųjį gėrimÄ gėrė iÅ¡ stiklinės, nors iÅ¡ tikrųjų gėrė iÅ¡ buteliuko. Teismo posėdžio protokole neužfiksuota svarbi aplinkybė, kodėl N. K. savo automobilį paliko prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

N. K. skundas tenkintinas iš dalies.

6. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Tais atvejais, kai paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Å is praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. PraÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra paaiÅ¡kėję jokių naujų bylos aplinkybių, taip pat nėra vertinami nauji įrodymai, vadovaujamasi administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais bei paties apelianto pateiktais duomenimis, todėl žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra bÅ«tinas. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suformulavo praÅ¡ymÄ dėl žodinio proceso, tačiau, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, jis nėra tenkinamas ir apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimas dalyje dėl N. K. pripažinimo kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. N. K. kaltę padarius minėtÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

8. Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį administracinėn atsakomybėn yra traukiami transporto priemonių vairuotojai, kurie vengė neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo. Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį privalu nustatyti, kad asmuo valdė transporto priemonę ir jis vengė pasitikrinti neblaivumÄ ar apsvaigimÄ nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog N. K. yra laikytinas transporto priemonės vairuotoju ir privalėjo tikrintis savo neblaivumÄ .

9. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 91 dalį vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę, o pagal to paties straipsnio 82 dalį transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Byloje surinktų duomenų visuma be jokių pagrįstų abejonių leidžia konstatuoti, kad N. K. vairavo transporto priemonę. Liudytojai E. S. (b. l. 30), R. D. (b. l.

31) ir D. J. (b. l. 31-32) teismo posėdžio metu parodė, kad jie visi buvo picerijoje. Toje pačioje picerijoje buvo ir N. K. su draugu. Vienu metu liudytojai E. S., R. D. ir D. J., stovėdami lauke, matė, kaip N. K. privažiavo automobiliu prie picerijos, kažkÄ pasakė ir nuvažiavo. Netrukus jis vėl grįžo su automobiliu atgal prie picerijos. Visi trys liudytojai nurodė N. K. nevairuoti automobilio, kadangi jis yra neblaivus (sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li), bandė iÅ¡traukti jį iÅ¡ automobilio. Vis tik N. K. liudytojų nepaklausė ir nuvažiavo prie parduotuvės „Iki“, kur pastatė savo automobilį. E. S. tuo metu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. IÅ¡ esmės tokias pačios aplinkybės nurodytos ir E. S. (b. l.

5) bei R. D. (b. l.

6) rašytiniuose paaiškinimuose. Teismo posėdžio metu liudytojai P. L. (b. l.

30) ir H. A. (b. l.

29) patvirtino, kad atvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ Saulėtekio al., Vilniuje, netoli troleibusų žiedo, joje buvę liudytojai nurodė, jog bÅ«tent N. K. valdė transporto priemonę. Policijos pareigÅ«no H. A. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

4) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog jam ir P. L. liudytojai R. D. ir E. S. nurodė, kad N. K. vairavo automobilį Toyota Emina, v. n. (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog faktas, kad N. K. valdė transporto priemonę yra įrodytas. Be to, skundÄ nagrinėjantis teismas Å¡ioje vietoje pažymi, kad teismo posėdžio metu pats N. K. neneigė, jog įvykio metu valdė transporto priemonę (b. l. 12-13). N. K. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 00.00 val., vairavo automobilį Toyota Estina Enima, v. n. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie „Senosios plytinės stotelės“, esančios Saulėtekio al., prie picerijos, pastatė automobilį prie parduotuvės „Iki“. Pastatęs automobilį su draugu nuėjo į picerijÄ . Išėjęs iÅ¡ picerijos, nuėjo prie automobilio, sėdo prie vairo, privažiavo prie picerijos, o vėliau automobilį ir vėl pastatė prie parduotuvės „Iki“.

10. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog įrodžius, kad N. K. valdė transporto priemonę, t. y. jÄ vairavo, jis privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimų ir, policijos pareigÅ«nui pareikalavus, pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Liudytojų parodymai bei iÅ¡tirtoje raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys visiÅ¡kai patvirtina, kad paminėtos pareigos N. K. nevykdė. Teismo posėdžio metu tiek liudytojas H. A. (b. l. 29), tiek P. L. (b. l. 30) nurodė, kad sulaikius N. K. ir papraÅ¡ius pasitikrinti, ar yra blaivus, pastarasis vykdyti reikalavimÄ atsisakė. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir H. A. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 4). Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad N. K. atsisakė pÅ«sti į alkotesterį (b. l. 32). Be to, teismo posėdžio metu pats N. K. pripažino ir sutiko, jog atsisakė bÅ«ti patikrintas alkotesteriu, kadangi jis transporto priemonę valdė bÅ«damas blaivus (b. l. 13). Taigi atsisakydamas tikrintis savo neblaivumÄ N. K. kaip vairuotojas padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Aplinkybė, kad, kaip nurodė N. K., jis automobilį valdė bÅ«damas blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai pastatė automobilį, nekeičia jo veiksmų vertinimo, kadangi kiekvienas vairuotojas pareikalavus policijos pareigÅ«nams privalo pasitikrinti neblaivumÄ .

11. N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų D. J. ir R. D. parodymų dėl to, kur N. K. stovėjo picerijoje, kokius gėrimus jis vartojo. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina, kadangi esminių prieÅ¡taravimų tarp minėtų liudytojų parodymų nėra nustatyta. Pažymėtina, kad liudytojas R. D. teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, jog N. K. stovėjo Å¡alia jo iÅ¡ kairės pusės, vartojo gaivųjį gėrimÄ , o kitoje stiklinėje buvo rudos spalvos skystis (b. l. 31). Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad jis nepamena, kas kur stovėjo picerijoje, apie galimai vartotÄ N. K. alkoholį iÅ¡vis jokių paaiÅ¡kinimų nedavė (b. l. 31-32). Be to, Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai dėl to, kur stovėjo N. K. picerijoje, kokius gėrimus jis vartojo, neturi reikÅ¡mės N. K. veiksmų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ pabrėžia, kad traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nėra privalu įrodyti asmens neblaivumo fakto, o bÅ«tina nustatyti, jog konkretus asmuo vairavo transporto priemonę ir atsisakė ar kitaip vengė tikrintis neblaivumÄ . IÅ¡ anksčiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, akivaizdu, kad minėtos aplinkybės yra visiÅ¡kai įrodytos. Aplinkybė, kad liudytojai E. S., R. D. ir D. J. įvykio metu patys vartojo alkoholinius gėrimus, pasak apelianto, tarp jo ir liudytojų buvo kilęs konfliktas, nėra pagrindas nesivadovauti Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi jie esminėse detalėse visiÅ¡kai sutampa, juos patvirtina kiti byloje užfiksuoti duomenys, taip pat ir paties N. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu.

12. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 17 d., garso įraÅ¡o nustatyta, kad po liudytojo R. D. apklausos tiek N. K., tiek jo atstovui advokatui buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus minėtam liudytojui. Tiek N. K., tiek jo advokatas savo teise pasinaudojo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas N. K., pradėjus klausinėti liudytojo apie tai, kÄ jis valgė picerijoje, nurodė, kad minėti klausimai nėra susiję su nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu. Daugiau klausimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo liudytojui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad N. K. užduodami klausimai apie tai, kÄ liudytojas valgė picerijoje, nėra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, t. y. ar N. K. įvykio dienÄ valdė transporto priemonę, ar jis atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Čia pabrėžtina, jog liudytojo atsakymas į N. K. užduotÄ klausimÄ bet kokiu atveju neturėtų jokios reikÅ¡mės sprendžiant jo kaltės klausimÄ . Taigi, bylÄ nagrinėjęs teisėjas, visiÅ¡kai pagrįstai neleido užduoti minėto klausimo liudytojui R. D.. IÅ¡ to paties posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad, apklausiant liudytojus H. A. ir P. L., teismas uždavė ne atsakymus menančius, o patikslinamus klausimus. Pavyzdžiui, liudytojui P. L. teismo posėdyje nurodžius, kad N. K. atsisakė tikrintis neblaivumÄ , liudytojo buvo paraÅ¡yta paaiÅ¡kinti, kuo N. K. motyvavo atsisakymÄ tikrintis neblaivumÄ („negėrė, nevairavo, nenori“). Taigi nepagrįsti skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neleido N. K. pasinaudoti teise užduoti klausimus liudytojui R. D., daliai liudytojų teismas uždavė atsakymÄ menančius klausimus.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad apklausus A. K., kuris buvo kartu su N. K. picerijoje, galėtų bÅ«ti gauta duomenų, kurie leistų apelianto veiksmus vertinti kitaip nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. IÅ¡ N. K. paaiÅ¡kinimo, kodėl reikėtų apklausti A. K., matyti, jog Å¡is asmuo galėtų patvirtinti tai, ar N. K. vartojo alkoholį ar ne. Vis tik, kaip jau minėta, aplinkybė, ar N. K. buvo blaivus, nėra reikÅ¡minga sprendžiant atsakomybės klausimÄ pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje nutarė į teismo posėdį kviesti A. K.. N. K. ir jo atstovas advokatas įsipareigojo atsivesti minėtÄ asmenį į posėdį. Teismo posėdyje, kuris vyko 2019 m. sausio 17 d., buvo paaiÅ¡kinta, kad liudytojas negali dalyvauti posėdyje dėl asmeninių problemų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi ir pats iniciatyvos iÅ¡kviesti nurodytÄ asmenį į teismo posėdį, t. y. siuntė A. K. (du kartus) Å¡aukimus N. K. ir jo advokato nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau siųstų Å¡aukimų niekas neatsiėmė. N. K. ir jo advokatas 2019 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog buvo nurodytas neteisingas liudytojo gyvenamosios vietos adresas.

14. SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio protokole N. K. parodymai yra užfiksuoti netiksliai, t. y., nurodant, kad N. K. konfliktavo su A. K., nors teismo posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, kad N. K. konfliktavo su picerijoje buvusiu jaunimu. Taip pat teismo posėdžio protokole neužfiksuotos visos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, kad pastatęs automobilį prie parduotuvės „Iki“, jis iÅ¡gėrė alkoholio ir ėjo link namų, pakeliui dar norėjo aplankyti savo draugÄ . Vis tik konstatuotina, jog Å¡ie faktai nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimÄ .

15. Pažymėtina, jog ANK 633 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo 4 punkte yra nustatyta, kad civilinėse bylose, administracinių nusižengimų bylose ir administracinėse bylose padarytas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas. Taigi N. K. nurodytus neatitikimus pašalina teismo posėdžio garso įrašo turinys. Faktas, kad teismo posėdžio protokole buvo neteisingai užfiksuotos tam tikros neesminės aplinkybės, neturi reikšmės N. K. veiksmų vertinimui ir skundžiamo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui.

16. ANK 632 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad baigiant bylÄ nagrinėti teisme, pradedama klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamosiose kalbose pirmas kalba institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , atstovas, po jo – nukentėjusysis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. IÅ¡ 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad baigiamojoje kalboje dėl duomenų vertinimo pasisakė N. K. atstovas advokatas. Teismui paklausus N. K., ar jo atstovas viskÄ pasakė, ar pastarasis sutinka, N. K. nurodė, kad sutinka, jokių papildomų pastebėjimų, vertinimų nenurodė. Taigi nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti baigiamosiose kalbose, tuo labiau, kad jose dalyvavo jo gynėjas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad N. K. niekaip nepagrindžia, kaip realiai buvo pažeistos jo teisės, pirmosios instancijos teismui pasiÅ«lius pažeidėjui pasakyti tai, ko baigiamosios kalbos metu nepasakė jo atstovas.

17. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, jog nepagrįstas N. K. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo apraÅ¡omojoje dalyje buvo nurodyta, kad N. K. pažeidė KET 14 punktÄ . Vis tik neįrodžius, kad N. K. valdė transporto priemonę bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, nuoroda į KET 14 punkto reikalavimų pažeidimÄ iÅ¡ skundžiamo nutarimo apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatęs, jog N. K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje, netinkamai nustatė N. K. nuobaudos – baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminÄ . Asmeniui padariusiam administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje, skiriama bauda, kurios dydis yra nuo vieno tÅ«kstančio eurų iki dviejų tÅ«kstančių eurų, taip pat tokiam asmeniui yra skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas N. K. skyrė baudÄ , kuri yra didesnė nei įstatyme numatytas Å¡ios nuobaudos vidurkis, taip pat pažeidėjui buvo nustatytas ženkliai didesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei įstatyme numatytas vidurkis.

20. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nenustatė nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad N. K. padarė tyčinį administracinį nusižengimÄ , jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, iÅ¡ informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog N. K. anksčiau nėra teistas. Taigi N. K. skirtinos baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas neturi virÅ¡yti įstatyme numatytų Å¡ių poveikio priemonių vidurkių. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mažina N. K. paskirtos baudos dydį ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimÄ ir N. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ paskirti 1300 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti nuorodÄ Ä¯ KET 14 punkto pažeidimÄ .

KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Ugnius Trumpulis