581b71f4-907a-4b15-a069-e4d137d16af6 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-500-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18214-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.6.1.; 2.1.2.4.1.2.; 2.3.2.6.3.; 2.3.2.7.; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Rasos Bartašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovams G. L. ir T. L. dėl atsakovų sudarytos povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. G. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovams G. L. ir T. L., kuriuo prašė pripažinti atsakovų 2018 m. gruodžio 11 d. sudarytÄ povedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir priteisti solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. ieÅ¡kovas atsakovui G. L. paskolino 17 000 Eur, o atsakovas pasirašė paprastÄ jį vekselį, pagal kurį įsipareigojo grÄ Å¾inti nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovui iki 2018 m. spalio 18 d. Suėjus terminui, atsakovas pinigų negrÄ Å¾ino, prašė pratęsti skolos grÄ Å¾inimo terminÄ . IeÅ¡kovui sutikus, skolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas du kartus: 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. sausio 28 d. ieÅ¡kovas pasirašė paprastuosius vekselius, pagal pastarÄ jį vekselį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti 17 000 Eur sumÄ iki 2019 m. kovo 11 d., tačiau įsipareigojimo neįvykdė. 2019 m. balandžio 1 d. notaras iÅ¡davė ieÅ¡kovui vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl minėtos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas savo vardu turi tik vertybinius popierius; neturi nei lėšų banko sÄ skaitose, nei jokio kito registruoto turto bei su sutuoktine T. L. 2018 m. gruodžio 11 d. yra sudaręs povedybinę sutartį. Å i sutartis sudaryta jau tuo metu, kai atsakovas buvo skolingas ieÅ¡kovui. Teigė, jog vedybinė sutartis sudaryta siekiant apsaugoti savo turtÄ nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes Å¡alys susitarė, kad visas turtas bus atskiras ir nė vienas sutuoktinis neturės kitam jokių pretenzijų.

Tačiau nuo santuokos sudarymo dienos (2010 m. sausio 22 d.) iki povedybinės sutarties sudarymo dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) atsakovų gaunamos pajamos buvo bendras turtas, iÅ¡ kurio buvo dengiamos kredito įmokos ir mokamos palÅ«kanos už butÄ , kuris įgytas 2006 metais ir registruotas atsakovės T. L. vardu. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas G. L. beveik devynerius metus mokėjo dalį kredito įmokų ir dengė už jį palÅ«kanas, o povedybinėje sutartyje Å¡alys neaptarė kompensacijos už bendromis pajamomis pagerintÄ atsakovės T.

L. turtinę padėtį, klausimo. Toks povedybinės sutarties turinys ir šalių veiksmai, ieškovo nuomone, leidžia teigti, kad ši povedybinė sutartis gali būti sudaryta tik dėl akių, siekiant ir toliau naudotis svetimais pinigais bei siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

2. Atsakovai atsiliepimų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad tas faktas, jog atsakovai povedybinėje sutartyje nesusitarė dėl kompensacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo teises, kadangi Å¡ios sutarties panaikinimas savaime nereikÅ¡tų, kad atsakovui G. L. priklauso tam tikra kompensacija, į kuriÄ , nesant sudarytos povedybinės sutarties, ieÅ¡kovas galėtų nukreipti savo reikalavimÄ . Ä®vertinęs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo galimybė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus labai padidėtų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovas R. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir ieÅ¡kinį: 5.1. Atsakovai povedybinę sutartį sudarė jau bÅ«dami skolingi ir prieÅ¡ pat iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimÄ .

Atsakovai santuokÄ yra sudarę nuo 2010-01-22 dienos, todėl Å¡iÄ povedybinę sutartį galėjo sudaryti žymiai anksčiau. BÅ«tent toks veiksmas Civilinio kodekso (CK) 6.66 straipsnio 1 dalies prasme yra pažeidžiant kreditorių interesus. 5.2. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar tikrai ieÅ¡kovo paskolinti pinigai buvo panaudoti asmeniÅ¡kai atsakovo G. L., todėl negalima kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad atsakovo G. L. prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu yra asmeninė. Byloje pateikti įrodymai, kad G. L. yra skolingas daugiau kaip 46 528,76 Eur sumÄ .

Dalis Å¡ių pinigų tikėtinai buvo skirta Å¡eimos poreikių tenkinimui. Taigi tokiais veiksmais atsakovas akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo teises, kadangi mažina turto masę, į kuriÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

2. Atsiliepimas į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ negautas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 17 000 Eur iki 2018 m. spalio 18 d. (el. b. l. 15). 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. sausio 28 d. vekseliais (el. b. l. 10, 21) atsakovui G. L. paskolintos paskolos terminas buvo pratęstas; paskutinė termino apmokėti diena – 2019 m. kovo 11 d. (el. b. l. 21). Atsakovui nustatytu terminu negrÄ Å¾inus vekselyje nurodytos sumos, 2019 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as (el. b. l. 14). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ G.

L., kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų. Å i atsakovo G. L. prievolė ieÅ¡kovui yra jo asmeninė prievolė, todėl jis atsako pagal jÄ savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu, o jo nesant – savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Atsakovų santuoka sudaryta 2010 m. sausio 22 d., povedybinė sutartis – 2018 m. gruodžio 11 d. (el. b. l. 13). Ginčijama povedybine sutartimi (el. b. l. 16-20) atsakovai pakeitė įstatymu nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nustatydami, kad turtui, įsigytam kiekvieno sutuoktinio vardu santuokos metu po Å¡ios sutarties įsigaliojimo, nustatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisinis režimas (sutarties 1.3 punktas).

10. IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad atsakovai povedybinę sutartį sudarė jau bÅ«dami skolingi ir prieÅ¡ pat iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimÄ ir bÅ«tent toks veiksmas Civilinio kodekso (CK) 6.66 straipsnio 1 dalies prasme pažeidžia kreditorių interesus. Be to, ieÅ¡kovo nuomone, teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar tikrai ieÅ¡kovo paskolinti pinigai buvo panaudoti asmeniÅ¡kai vien tik atsakovo, todėl laiko, jog teismo iÅ¡vada, kad atsakovo G. L. prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu yra asmeninė, nepagrįsta. Akcentuoja, jog atsakovas yra skolingas daugiau kaip 46 528,76 Eur sumÄ ir mano, kad dalis Å¡ių pinigų buvo skirta Å¡eimos poreikių tenkinimui, kas ieÅ¡kovo teigimu reiÅ¡kia, kad tokiais veiksmais atsakovas akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo teises, kadangi mažina turto masę, į kuriÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suponuoja, jog sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumÄ , nustatyti gerai moralei arba vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančias sutartis sÄ lygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ä®statymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimÄ , nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). Priklausomai nuo to, kada Å¡i teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys bÅ«na ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo Å¡ios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 102 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

13. CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sÄ lygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali bÅ«ti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ . IÅ¡ 2018-11-18 povedybinės sutarties sÄ lygų matyti, kad Å¡ia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto režimÄ (povedybinės sutarties 1.3 punktas, CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

14. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovai povedybinę sutartį sudarė jau bÅ«dami skolingi ir prieÅ¡ pat iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimÄ , nors santuokÄ yra sudarę nuo 2010-01-22 dienos, todėl Å¡iÄ povedybinę sutartį galėjo sudaryti žymiai anksčiau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad povedybinės sutarties sudarymo momentas yra pačių atsakovų apsisprendimo teisė, juo labiau joks konkretus turtas (nei įgytas iki santuokos, nei santuokos metu) ginčijama sutartimi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp sutuoktinių (atsakovų) pasidalintas nebuvo. Be to, kaip minėta, povedybine sutartimi sutuoktiniai nepažeidė CK 3.117 straipsnio nuostatų.

15. Nors nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ grindė ne bendrosiomis sutarčių bei Å¡eimos teisės normomis, bet CK 6.66 straipsnio – actio Pauliana nuostatomis, tačiau ginčyti sandorį Å¡iuo teisiniu pagrindu galima tik esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms.

16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

17. Taigi, remiantis paminėta CK 6.66 straipsnio nuostata, reglamentuojančia kreditoriaus teisę ginčyti savo skolininko sudarytus sandorius, bei kasacinio teismo praktika, actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui (kreditoriams) nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, t. y. sudarytų sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti ir kuriais yra mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

18. Byloje nenustatyta ir ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė, kad iki sandorio – povedybinės sutarties sudarymo, atsakovas G. L. sumažino savo mokumÄ . Å iuo aspektu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad kompensacijos klausimo už butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), kurį su paskola 2006 m. įsigijo atsakovė T. L., povedybinėje sutartyje neaptarimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijama povedybine sutartimi buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip atsakovo G.

L. kreditoriaus, teisės. Nors ieškovas ir teigia, kad įmokos bankui ir buvo mokėtos iš abiejų sutuoktinių lėšų, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog atsakovų sudaryta sutartis, jos sudarymo momentu nepažeidė nei trečiųjų šalių, nei įstatymo reikalavimų, o ieškovo nurodoma priežastis dėl kompensacijos klausimo neaptarimo, jog atsakovas siekė išimtinai savanaudiškų, pažeidžiančių ieškovo interesus tikslų, per daug nutolę nuo galutinio – prievolės neįvykdymo ieškovui rezultato.

Pabrėžtina, kad sutartimi joks turtas, priklausantis skolininkui G. L., nebuvo perleistas.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar tikrai ieÅ¡kovo paskolinti pinigai buvo panaudoti asmeniÅ¡kai atsakovo G. L., todėl pasak ieÅ¡kovo, negalima kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad atsakovo G. L. prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu yra asmeninė. IeÅ¡kovas mano, kad dalis iÅ¡ 46 528,76 Eur lėšų, kurias yra skolingas atsakovas G. L., tikėtinai buvo skirta Å¡eimos poreikių tenkinimui.

20. Akivaizdu, kad tokiais apelianto prielaidomis grįstu teiginiu bei ignoruojant bylÄ nagrinėjusio teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo galimybė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus labai padidėtų, yra iÅ¡reiÅ¡kiamas apelianto nesutikimas su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis. Tačiau tokia apelianto pozicija, nepagrindžia, kad teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir sÄ sajumo taisyklių, tarpusavio ryÅ¡io yra nuosekliai iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

21. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepaneigė, jog atsakovo prievolė apeliantui yra asmeninė.

Asmeninės prievolės pobÅ«dis lemia tai, kad atsakovas asmeniÅ¡kai savo turtu yra atsakingas apeliantei už prisiimtos prievolės įvykdymÄ , o atsakovė (sutuoktinė) už Å¡iÄ prievolę nėra atsakinga t. y. ji nėra Å¡ios prievolės subjektas. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo bÅ«ti tenkinamos iÅ¡ asmeninio sutuoktinio turto. IÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtÄ ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Taigi, esant asmeninei sutuoktinio prievolei, iÅ¡ieÅ¡koti skolas galima tik iÅ¡ skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis bÅ«tų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl darytina iÅ¡vada, kad apelianto argumentai dėl apsunkintos galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ povedybine sutartimi nustatyto atsakovų turto teisinio režimo, yra atmestini kaip nepagrįsti.

22. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

23. Apibendrinant konstatuotina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ar procesinės teisės normas. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliantas praÅ¡o jam priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Egidijus Mockevičius Danutė Burbulienė Rasa BartaÅ¡ienė