2022-06-29 Nr. AB-17755-3-61-3-00660-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-368-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00660-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT, atsakovas) vado 2021 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. TE-129 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“ (toliau – ir Įsakymas), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu, kuris buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, VSAT Teisės skyriaus 2021 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-55 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), jam nepagrįstai ir neteisėtai už šiame Įsakyme įvardintų teisės aktų nuostatų pažeidimą, generalinio prokuroro pavaduotojo nurodymų, VSAT vado pavaduotojo pavedimų pažeidimus skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Išvadoje nurodoma, jog jis netinkamai atliko veiksmus jam pavestose tirti ikiteisminio tyrimo bylose. 2020 m. gruodžio 23 d. tikrintojui pateiktame paaiškinime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Paaiškinimas) išsamiai išdėstė esamą situaciją VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje, nurodė akivaizdžias šio skyriaus administravimo problemas, šalyje Vyriausybės įvestą karantino laikotarpį, kasmetines atostogas, darbų krūvį ir kitas aplinkybes. Išvadoje jo paaiškinimas buvo vertinamas kaip „tikrovės neatitinkantys duomenys“, su kuo nesutinka, nes tikrintojas nevertino jo pateiktų objektyvių duomenų arba juos interpretavo netinkamai bei klaidingai.

Išvadoje neobjektyviai pateikiamas jo darbo krūvis, paminėta, kad jis priėmė 15 procesinių sprendimų. Per 2020 metus jis atliko ikiteisminį tyrimą 25 baudžiamosiose bylose. Minėtus ikiteisminius tyrimus atliko esant itin sudėtingai situacijai šalyje, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. paskelbtam karantinui dėl COVID-19 keliamų grėsmių, kas ribojo galimybes betarpiškai bendrauti su proceso dalyviais. Nuo 2020 m. kovo 16 d. (paskelbus šalyje karantiną) buvo gautas Generalinės prokuratūros rekomendacinio pobūdžio raštas „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir proceso veiksmų atlikimo Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, kuriuo, be kita ko, rekomenduota: riboti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą tiesioginio kontakto su asmenimis būdu, išskyrus tais atvejais, kai šiuos veiksmus būtina atlikti nedelsiant, nes jų neatlikimas pakenktų tyrimo sėkmei; esant galimybei tyrimo veiksmus bei liudytojų, nukentėjusiųjų ir įtariamųjų apklausas atlikti naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Taigi, norint atlikti nuotolines apklausas, būtinos atitinkamos techninės priemonės, kuriomis Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrius nėra aprūpintas. Ši aplinkybė yra pripažinta Išvadoje. Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas K. Š., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, buvo davęs nurodymą betarpiškai su proceso dalyviais, taip pat ir kolegomis bendrauti tik esant itin svarbioms, neatidėliotinoms aplinkybėms, tik sulaikius nusikalstamą veiką vykdančius asmenis ir pradėjus naują ikiteisminį tyrimą su sulaikytaisiais atlikti visus būtinus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, o atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose vengti kontakto su žmonėmis.

Karantinas Lietuvoje buvo pratęstas ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki skundo pateikimo teismui, ir tebetęsiamas. Netgi esant sudėtingoms sąlygoms, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas bei Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko nurodymą.

4. Pareiškėjas, akcentavęs 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. rašto Nr. 15VaR-2527 „Dėl pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose“ (toliau – ir Raštas), 2020 m. gruodžio 23 d. paaiškinimo bei Išvados turinį, laikėsi pozicijos, kad Išvadoje nurodyti nusižengimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, negali būti vertinami kaip šiurkštūs. Visus savo veiksmus, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, derino su skyriaus viršininku ir atitinkamais prokurorais. Skyriaus viršininkas visada žinojo esamą darbų krūvį, pavesdamas atlikti naujus ikiteisminius tyrimus, numatė prioritetines bylas. Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose prioritetą nustatydavo viršininkas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus. Be to, sprendžiant dėl skirtinos tarnybinės nuobaudos, turi būti atsižvelgiama ir tarnybiniu nusižengimu sukeltus padarinius. Išvadoje nurodoma, jog tyrėjas netinkamai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau visi Išvadoje minimi ikiteisminiai tyrimai yra baigti ir perduoti teisminiam nagrinėjimui, todėl šiuo atveju visiškai nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmai šio ikiteisminio tyrimo metu sukėlė sunkias ir / ar negrįžtamas pasekmes. Išvadoje pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, per tarnybos laikotarpį buvo skatintas 22 kartus, baustas vieną kartą (nuobaudos paskyrimas yra apskųstas teismui), todėl griežtos tarnybinės atsakomybės taikymas yra neadekvatus.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad Išvadoje nurodomi jo tariamai atlikti tarnybiniai nusižengimai yra nepagrįsti, jis visus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tinkamai ir kokybiškai, derindamas su skyriaus vadovu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiais prokurorais. Išvadoje nurodomi tariami tarnybiniai nusižengimai, kurių padarymu kaltinamas, neturėjo jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių baudžiamųjų bylų užbaigimui, o įtariamieji neišvengė baudžiamosios atsakomybės. Taigi, Išvadoje nepagrįstai buvo pripažinta, kad jis savo veiksmais padarė tarnybinius nusižengimus, kurie vertinami kaip itin šiurkštūs. Savo funkcijas jam pavestuose ikiteisminiuose tyrimuose atliko tinkamai, jo veiksmai buvo derinami su skyriaus viršininko numatytais prioritetais bylose bei su atitinkamais prokurorais, dėl ko šiuo atveju egzistuoja pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymą.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui skundžiamu Įsakymu nuobauda skirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Išvada. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas gavus Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro raštą dėl pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose, kuriame prokuroras nurodė, kad tyrimai yra vilkinami, padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai ir nėra pakankamos ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo kontrolės VSAT Varėnos pasienio rinktinėje atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose bei VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atlikus VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamų ikiteisminių tyrimų įvertinimą.

8. Atsakovas, akcentavęs Išvadoje nurodytas aplinkybes dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. A. pavedamų atlikti ikiteisminių tyrimų, teigė, kad tyrėjo veiksmuose pastebimas prokurorų (ne tik ikiteisminio tyrimo medžiagoje) nurodymų nevykdymo sistemiškumas. Netinkamai vykdydamas ikiteisminius tyrimus kontroliuojančių prokurorų duotus nurodymus, neintensyviai vykdydamas procesinius veiksmus ikiteisminių tyrimų metu, pareigūnas nesiekė ir nesiekia ekonomiško proceso šiose bylose, vilkino teisingumo vykdymo procesą, sukėlė papildomų laiko sąnaudų, pakenkė baudžiamajam procesui. Pareigūno padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė aplaidumu, nerūpestingu funkcijų vykdymu, nenustatyta, kad pažeidimas padarytas tyčia. Pareigūnas neprisipažino padaręs tarnybinio nusižengimo, geranoriškai pateikė paaiškinimą, tačiau jame teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo nusižengimas traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas, nes pareigūnas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, padaryti pažeidimai yra ne vienkartinio pobūdžio, nustatyti eilėje jo atliekamų ikiteisminių tyrimų, yra sisteminio pobūdžio.

10. Atsakovas, apžvelgęs pareiškėjo Paaiškinime pateiktus argumentus, juos vertino kritiškai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai paneigti tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais įrodymais (be kita ko, prokurorų nurodymais, pavedimais) ir traktuotini kaip pasirinkta gynybos taktika. Ikiteisminio tyrimo tyrėjas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, pats planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga – per kuo trumpiausius terminus atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar pakankamas veiksmų intensyvumas byloje, kai šešių mėnesių laikotarpyje neatliktas nei vienas procesinis veiksmas. Prokuroro nurodymas privalomai turi būti vykdomas vadovaujantis BPK 172 straipsniu. Šalyje paskelbto karantino metu galima buvo atlikti nekontaktinius veiksmus. Tyrimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl apklausų realaus (ne)atlikimo ir / ar apklausų protokolai nebuvo pildomi formaliai, taip pat dėl galimybės atpažinimą atlikti gyvai.

11. Atsakovas teigė, kad šalyje įvestas karantinas negali būti vertinamas kaip pateisinama aplinkybė, nes procesiniai veiksmai ikiteisminio tymo bylose nebuvo vykdomi ir karantinui pasibaigus. Ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas nebuvo aktyvus, daugelis veiksmų buvo atliekama tik po rašytinių prokuroro nurodymų, taip pat veiksmai atliekami nekokybiškai ir ne laiku. Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo R. B. 2021 m. sausio 25 d. nutarimas patvirtino, kad pareiškėjo priimtas proceso sprendimas neatitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų.

12. Atsakovas pažymėjo, kad, be kita ko, ikiteisminiame tyrime Nr. 04-5-00166-19 nustatytas neetiškas tyrėjo elgesys, bendravimo kultūra, kas neatitinka statutiniams valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų, tyrimas nebaigtas įstatyme nustatytu terminu. Tai, kad tyrėjas dirba kituose ikiteisminiuose tyrimuose, nėra pateisinama priežastis ilgą laiką neatlikti veiksmų kituose ikiteisminiuose tyrimuose.

13. Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentus dėl Generalinės prokuratūros rekomendacinio pobūdžio rašto, akcentavo, kad jeigu bylose yra duoti prokurorų nurodymai atlikti tam tikrus veiksmus, nustatyti terminai, jie privalo būti padaryti. Visi suplanuoti, planuojami ikiteisminio tyrimo veiksmai turėtų būti derinami su prokurorais bei tiesioginiu Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininku. Be to, Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko duoti nurodymai negali prieštarauti prokuroro duotiems nurodymams, jeigu tokie bylose buvo, o prokuroro rašytiniai ir žodiniai nurodymai, duoti atliekant ikiteisminį tyrimą, yra privalomai vykdomi.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareigūno charakteristikoje patvirtinta, jog A. A. turi 15 metų darbo VSAT Ikiteisminio tyrimo skyriuje patirties, todėl akivaizdu, kad tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus išmano ne tik pakankamai gerai, bet ir turi žinių pagal kompetenciją juos taikyti. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas. Pareiškėjas dėl savo gyvenimiškos ir tarnybos patirties bei užimamų pareigų turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nerūpestingai vykdė tarnybines funkcijas bei įvertinti savo veiksmų pasekmes baudžiamojo proceso eigai ir rezultatams, tačiau tyčia, sąmoningai nesilaikė Išvadoje paminėtų teisės aktų nuostatų, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti ir vykdyti.

15. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo padaryti proceso įstatymo pažeidimai sudarė sąlygas neįvykti ekonomiškam ir greitam bylų nagrinėjimui, užvilkino teisingumo vykdymo procesą bei sukėlė papildomų laiko sąnaudų. Pareiškėjo atžvilgiu surašyta Išvada patvirtina, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir pagrindinių procedūrų.

16. Atsakovas pabrėžė tarnybinės atsakomybės tikslą ir tai, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Statutas nustato aukštesnius reikalavimus. Pareiškėjas padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais. Iš VSAT pareigūnų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. VSAT pareigūnas yra valdžios atstovas, todėl bet koks pareigūno netinkamas elgesys tarnyboje ar buityje daro žalą ne tik VSAT interesams, bet ir valstybei.

17. Atsakovas nurodė, kad konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas jam vykdant Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas bei atliekant net keturis ikiteisminius tyrimus. Ši aplinkybė indikuoja vieno iš esminių etikos principų – pavyzdingumo principo – sąmoningą nepaisymą. Aplinkybė, kad pareiškėjas, vykdydamas Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas, sąmoningai nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir ignoruodamas ikiteisminiams tyrimams vadovavusių prokurorų nurodymus, padarė tarnybinį nusižengimą, turėjo įtakos priimant sprendimą dėl pačios drausminės nuobaudos skyrimo ir jos rūšies parinkimo. Tokia situacija, kai pareigūnas sąmoningais veiksmais nesilaiko jam nustatytos drausmės reikalavimų, vienareikšmiškai kenkia visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui, reputacijai ir autoritetui. Pareigūno padarytos veikos pasekmėms įvertinti nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams ir ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

19. Teismas, akcentavęs Statute, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Tvarkos aprašas) įtvirtintą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Įsakymu pareiškėjui, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini), skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Išvada. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas gavus Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. raštą dėl pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose. Rašte nurodyta, kad tyrimai vilkinami, padaryti BPK pažeidimai, nėra pakankamos ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo kontrolės VSAT Varėnos pasienio rinktinėje atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose bei VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atlikus VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS atliekamų ikiteisminių tyrimų įvertinimą.

20. Teismas, apžvelgęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, akcentavo, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 39 straipsnio 1 dalyje išvardintus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose išvardintų tarnybinių nuobaudų. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Vienas svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų – pavyzdingumo principas, įpareigojantis valstybės tarnautoją tinkamai atlikti savo pareigas, tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, pagarbiu ir tolerantišku. Pareiškėjui, kaip statutiniam pareigūnui, kuriam Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniam piliečiui, būdinga ypatinga drausmė. Tarnyba VSAT apsprendžia didesnius reikalavimus ir reikalauja iš VSAT pareigūnų ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. Kiekvienas pareigūnas privalo elgtis nepriekaištingai, todėl atsako asmeniškai už drausmės ar moralės nesilaikymą tarnyboje.

21. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas jam vykdant Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas bei atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. 04-5-00007-20, Nr. 04-5-00162-19, Nr. 04-5-00166-19 ir Nr. 04-5-00022-20. Pareiškėjas, vykdydamas Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas, sąmoningai nesilaikė teisės aktų nuostatų ir ignoravo ikiteisminiams tyrimams vadovavusių prokurorų nurodymus, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą.

22. Teismas, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pasekmes, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė proporcingą ir adekvačią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Teismas vertino, kad dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir nuodugniai, nepažeidžiant procedūros reikalavimų, pareiškėjo veiksmuose yra nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, jam paskirta proporcinga ir adekvati nuobauda, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamo Įsakymo.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjas nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia analogiškais pirmosios instancijos teismui skunde nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad teismas nevertino jo argumentų, nesigilino į jokius faktus, o savo sprendime vadovavosi Išvados turiniu, kurią atkartojo skundžiamame sprendime be jokių pakeitimų, iš esmės gindamas tik atsakovo poziciją. Teismas nevertino, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, netinkamai įvertinus faktines tarnybinio nusižengimo aplinkybes, įstaigai taip siekiant drausminėn atsakomybėn patraukti tik žemiausios grandies pareigūnus, kurie neturi jokios sprendimų priėmimo galios, o kaltųjų – įstaigos vadovų, kurie žinojo apie Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje dėl darbo krūvio ir pareigūnų nekomplektacijos susidariusią ekstremalią situaciją, tačiau jokių priemonių nesiėmė – veiksmų nevertinant arba vertinant teigiamai. Teismas nepagrįstai vertino Paaiškinimą kaip neatitinkantį tikrovės, neobjektyviai pateikiamas ir pareiškėjo darbo krūvis. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas ikiteisminius tyrimus atliko esant itin sudėtingai situacijai šalyje – paskelbtam karantinui.

25. Pareiškėjas dėsto nesutikimo argumentus dėl teismo konstatuotų faktinių aplinkybių netinkamai atliekant ikiteisminius tyrimus. Pabrėžia, kad visi teismo paminėti tyrimai yra perduoti teisminiam nagrinėjimui, proceso dalyvių skundų negauta, jokios formos žala nepadaryta. Priešingai, vertinant atitinkamų sprendimų teisėtumą, aukštesnis prokuroras ikiteisminiame tyrime Nr. 04-5-00162-19 vienareikšmiškai, priimdamas nutarimą panaikinti neteisėtą prokuroro D. S. nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį įtariamųjų atžvilgiu, patvirtino pareiškėjo įžvalgas dėl byloje vykstančių procesų. Visi ikiteisminiai tyrimai buvo atlikti lygiagrečiai su kitais tyrimais. Ikiteisminį tyrimą 2020 metais atliko 25-iuose ikiteisminio tyrimo bylose, iš kurių 22-juose yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai. 2020 metai buvo iššūkių metai dėl šalyje įvesto karantino, teko prisitaikyti prie naujų aplinkybių, dirbti lanksčiai, itin skrupulingai planuoti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pavasarinis karantinas buvo įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., kas ribojo atitinkamus veiksmus atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. Atostogavo nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Nežiūrint į tai, pavestus atlikti ikiteisminius tyrimus atliko kokybiškai ir profesionaliai. Šių aplinkybių teismas nevertino. Taip pat teismas nevertino fakto, kad Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrius nėra aprūpintas jokiomis techninėmis priemonėmis, kurios leistų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus nuotoliniu būdu, nors tą faktą raštiškai patvirtina ir VSAT Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas. Nevertintas ir itin didelis darbo krūvis, taip pat tikrintojo pateikti melagingi duomenys.

26. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo sprendime ir Išvadoje nurodyti nusižengimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, negali būti vertinami kaip šiurkštūs. Nurodo, kad visus savo veiksmus, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, derino su skyriaus viršininku ir atitinkamais prokurorais. Skyriaus viršininkas ir Varėnos rinktinės vadovybė visada žinojo esamą darbų krūvį, pavesdami atlikti naujus ikiteisminius tyrimus, numatė prioritetines bylas. Ikiteisminiuose tyrimuose prioritetą nustatydavo viršininkas.

27. Pareiškėjas pažymi, kad visi teismo sprendime minimi ikiteisminiai tyrimai yra baigti ir perduoti teisminiam nagrinėjimui, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmai šio ikiteisminio tyrimo metu sukėlė sunkias ir / ar negrįžtamas pasekmes. Savo tiesioginio vadovo yra charakterizuojamas teigiamai, per tarnybos laikotarpį buvo skatintas 22 kartus, baustas vieną kartą (nuobaudos paskyrimas yra apskųstas teismui). Savo tarnybines pareigas atlieka tinkamai, todėl griežtos tarnybinės atsakomybės taikymas yra nepagrįstas ir neadekvatus. Teismo sprendime nepagrįstai pripažinta, kad padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą.

29. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir nuodugniai, nepažeidžiant procedūros reikalavimų, pareiškėjo veiksmuose yra nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, jam paskirta proporcinga ir adekvati nuobauda, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti Įsakymą.

30. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi tik VSAT pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Be to, vien tai, kad teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas, aplaidžiai vykdė savo pareigas.

31. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, teismas, tikrindamas VSAT veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, itin detaliai išanalizavo pareiškėjo argumentus ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, įvertino pateiktus į bylą duomenis, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, kurie nėra teisiškai reikšmingi ir aktualūs sprendžiant klausimą dėl jam taikytos tarnybinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. TE-129, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

35. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjui neprieštaraujant (2021 m. balandžio 21 d. raštas). Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka niekaip nemotyvuoja, t. y. nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, vykdydamas Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas, sąmoningai nesilaikė teisės aktų nuostatų ir ignoravo ikiteisminiams tyrimams vadovavusių prokurorų nurodymus, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą, jam paskirta proporcinga ir adekvati nuobauda. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjas atliko ikiteisminius tyrimus esant itin sudėtingai situacijai šalyje (karantinas dėl COVID-19), nevertino jo nurodomų faktinių aplinkybių.

37. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad pareiškėjas, vykdydamas Ikiteisminio tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas, sąmoningai nesilaikė teisės aktų nuostatų ir ignoravo ikiteisminiams tyrimams vadovavusių prokurorų nurodymus, padarytos pažeidžiant įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas visiškai nevertino jokių faktinių aplinkybių, o tik perrašė tikrintojo surašytą tekstą iš Išvados. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje tik nurodytas teisinis reglamentavimas ir cituojamos Išvadoje bei pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. paaiškinime Nr. 150-19379 nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas prie savo išvadų dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo priėjo sprendime nenurodydamas visiškai jokių argumentų, nepasisakydamas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų nesutikimo su Įsakymu aplinkybių. Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių nustatymas, jų neįvertinus aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, negali būti laikomas tinkamu teismo sprendimo motyvavimu.

42. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas nesilaikė pareigos tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir grįsti sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 2, 3 d.). Taip pat – įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus ir konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, pateikti teisinį nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą (ABTĮ 86 str. 2 d.).

43. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis