2025-07-17 Nr. BB-3606-1-01-1-27134-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2634/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27134-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios L. Z. ir jos gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistoji L. Z. ir jos gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad L. Z. pripažinta kalta dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesurinkus neginčijamų įrodymų. Abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus, t. y. pažeidė teisę į gynybą, teisingą procesą ir nešališką teismą, rėmėsi netinkamai gautais nepilnamečio liudytojo E. K. parodymais, nebuvo apklausti svarbūs liudytojai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. P., šeimos gydytojai R. V. ir B. K., gydytoja radiologė I. B.). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo L. Z. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pripažįstant nuteistąją kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalį nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, grindžiamas subjektyviu byloje išnagrinėtų įrodymų (nukentėjusiosios J. K., liudytojo E. K. parodymų) interpretavimu bei neigiant nustatytas faktines aplinkybes, pateikiant savą įvykio versiją, kad ji negalėjo suduoti nukentėjusiajai į krūtinę, kadangi vienoje rankoje laikė šunų pavadėlius, o kitoje – telefoną, taip pat ji negalėjo spirti nukentėjusiajai į juosmens nugaros sritį, nes dėl artrito negali pakelti kojos ir kt. Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021). Šiuo atveju skundo argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, kadangi kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino kasatorių ginčijamus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo, kurios teisės taikymo aspektu neginčijamos.

Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad teismai vertindami įrodymus ar spręsdami gynybos pateiktus prašymus padarė esminius BPK pažeidimus. Pažymėtina, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-976/2016 ir kt.). Taigi vien kasatoriaus nuomonė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar netenkino tam tikrų gynybos prašymų, nepagrindžia esminio BPK pažeidimo buvimo ir nesudaro pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorių prašymas – panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų, kadangi kasacinės instancijos teismas išteisinamųjų (apkaltinamųjų) nuosprendžių nepriima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios L. Z. ir jos gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė