2019-04-17 Nr. AB-9507-3-61-3-01827-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-907-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01827-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamam Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Ministerija), 1 518,36 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius, kuris organizavo turistams poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., t. y. kai paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. Į UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo išvykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neišskrido. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB „Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“.

3. Pareiškėjas, T. S., G. R. ir T. R. (toliau – ir turistai) 2014 m. lapkričio 4 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį Nr. PT004175 dėl kelionės į Egiptą, Hurgadą. Sutartyje išvykimo data nurodyta 2014 m. lapkričio 22 d. Už kelionę sumokėta 5 196 Lt UAB „Cherry Media Lt“, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, laikytina kelionių (prekybos) agentu, pardavinėjusiu kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ paslaugas savo klientams. Už vizas buvo sumokėta 320 Lt priemoka tiesiogiai UAB „Freshtravel“ pagal išankstinę sąskaitą. Taigi, iš viso už kelionę sumokėta 5 516 Lt (1 597,54 Eur). Kelionei neįvykus dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo, pareiškėjas pateikė prašymą Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) dėl pinigų grąžinimo. 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 16 d. pagal Turizmo departamento nurodymą turistams buvo grąžinta 4,96 proc. sumokėtos sumos, t. y. 79,18 Eur. Taigi likusi negrąžinta suma yra 5 242,61 Lt (1 518,36 Eur).

4. Pareiškėjas teigė, kad Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo pakankamos ir neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Tai rodo, kad valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Ministerija nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu.

7. Ministerijos manymu, šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga – valstybės neteisėti veiksmai. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas.

8. Turizmo įstatymo 8 straipsnyje kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą ar garantiją, kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Į šį straipsnį yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

9. Ministerijos įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą pagrįstumą. Pareiškėjo pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta abiejų šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad ši sutartis buvo sudaryta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atliktus mokėjimus už UAB „Freshtravel“ organizuotą kelionę, nes iš pareiškėjo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad atitinkama suma buvo pervesta į UAB „Cherry Media Lt“ sąskaitą. Pareiškėjui kaip turtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiami vizų mokesčiai. Pareiškėjas turtinės žalos atlyginimo turėtų reikalauti iš UAB „Freshtravel“ bankroto byloje, o ne iš valstybės.

10. Turizmo departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11. Turizmo departamentas pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatytas dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatytas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

12. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą turėtų būti sumažintas mokėjimo už vizas suma. Be to, pareiškėjas pirmiausiai turėtų pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir (ar) civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaudamas žalos atlyginimo iš valstybės, nes prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 518,36 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 518,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14. Teismas pažymėjo, kad netinkamas Direktyvos 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinio teismo. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai, todėl šia aplinkybe pareiškėjas pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovo Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovo civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiškėjas patyrė nuostolių, kuriuos atsakovui Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, jog pareiškėjo reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti nagrinėjamas bankroto byloje, yra nepagrįsta, nes būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą, ir atlyginti žalą už Direktyvos neįgyvendinimą. Šiuo atveju pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju nėra svarbūs kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus.

16. Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis kelionei į Egiptą, Hurgadą. Pareiškėjas sutartyje nurodytas kaip vienas iš į kelionę vykstančių asmenų. Į bylą pateikta sutartis nepasirašyta, tačiau pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu į UAB „Cherry Media Lt“ sąskaitą pervedė 5 196 Lt sumą ir kaip mokėjimo paskirtį nurodė: „grupinis.lt order # (525704357)“. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešime nurodė, jog dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ prievolių nevykdymo pareiškėjui nustatyta draudimo išmokos suma – 79,18 Eur, kuri 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 16 d. mokėjimo nurodymais buvo pervesta pareiškėjui. Teismas nurodė, jog tokiais veiksmais (draudimo išmoka pervesta į paslaugos užsakovo (pareiškėjo) sąskaitą) buvo pripažinta, kad 2014 m. lapkričio 4 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta. Be to, iš viešų duomenų nustatyta, kad UAB „Cherry Media Lt“ yra internetinio portalo www.grupinis.lt valdytoja. Per šį internetinį portalą buvo įsigytas kuponas poilsinei kelionei į Egiptą, kuriam suteiktas individualus registracijos numeris, kuris ir buvo nurodytas pareiškėjo mokėjimo nurodyme. Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjas minėtu mokėjimo nurodymu pervedė 5 196 Lt sumą į UAB „Cherry Media Lt“ sąskaitą kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale www.grupinis.lt pareiškėjo užsakytą kelionę į Egiptą. Teismas, įvertinęs sumą, sumokėtą už kelionę, ir išmokėtą kompensacijos dydį, darė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo grąžinta didžioji dalis išlaidų, patirtų už įsigytą kelionės paketą. Liko negrąžinta 1 518,36 (1 597,54 Eur - 79,18 Eur) suma, kurią, konstatavus aplinkybę, kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti pareiškėjui iš valstybės.

17. Teismas pažymėjo, kad viza yra neatskiriama kelionės į valstybę, kurioje nustatytas vizų režimas, išlaidų dalis. Nėra ginčo dėl to, kad, neįvykus kelionei, sumokėta už vizų įforminimą suma pareiškėjui nebuvo grąžinta. Todėl yra teisinis pagrindas ir šią sumą (92,68 Eur) priteisti pareiškėjui. Taigi visa pareiškėjui priteistina suma yra 1 518,36 Eur bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą (ABTĮ 87 str. 4 d.), nes sprendime nėra įvardytos ir kiekvienos atskirai pagrįstos deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismas priteisė turtinę žalą iš valstybės, nesant jokių motyvų dėl valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimo, kas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

20. Teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė imperatyvias ABTĮ ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir Sutartis) nuostatas. Pažeisdamas ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus draudimus, teismas sprendime įvertino Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu bei Seimo veiklą priimant šį įstatymą, nes konstatavo, jog nacionaliniais teisės aktais nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisė į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju. Teismas taip pat pažeidė Sutartyje nustatytą išimtinę Europos Komisijos ir ESTT kompetenciją spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos sutarčių pažeidimų, nes sprendė, kad valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytų pareigų.

21. Teismas iš valstybės priteisė pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, nors neegzistuoja deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma. Turizmo įstatymas atitinka Konstituciją ir Europos Sąjungos teisę, o priimant naujos redakcijos Turizmo įstatymą nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Taigi šiuo atveju neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai, o nesant neteisėtų veiksmų, negali egzistuoti ir kita sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nesant nustatytų deliktinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali būti taikoma atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

22. Teismas nepagrįstai pareiškėjo naudai kaip turtinės žalos atlyginimą priteisė vizų mokesčius.

23. Teismas nepagrįstai pareiškėjo naudai priteisė turtinės žalos atlyginimą. Teismas, teisingai nustatęs, kad turizmo paslaugų sutartis nebuvo pasirašyta, nepagrįstai pripažino, jog ji buvo realiai sudaryta. Pareiškėjo pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina, kad buvo apmokėta būtent už kelionių organizatoriaus organizuotą kelionę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Cherry Media LT“ būtų kelionių organizatoriaus tarpininkas (agentas), kuriuo yra nurodytas „Plius Travel“.

24. Teismas nepagrįstai suteikė pareiškėjui teisę gauti dvigubą žalos atlyginimą, nes pareiškėjas yra pateikęs kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, ir jis yra patvirtintas. Taip pažeidžiamas viešasis interesas racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

26. Atsiliepime nurodo argumentus, teiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir jį palaiko. Pažymi, kad pareiškėjui neturėjo būti priteista už vizas sumokėta suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės netinkamo 1990 m birželio 13 d. Europos Tarybos direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų Nr. 90/314/EEB nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam turtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

31. Pabrėžtina ir tai, kad yra suformuota aktuali nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, kuriose apeliacinės instancijos teismas yra pateikęs išsamius ir detalius išaiškinimus, kodėl asmenims, analogiškais atvejais kaip ir šioje byloje, iš Lietuvos valstybės yra priteisiamas jų patirtos žalos atlyginimas, kompensuojantis visus pagrįstus jų patirtus nuostolius, kelionių organizatoriui neįvykdžius savo civilinio pobūdžio prievolinių įsipareigojimų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis, jam tapus nemokiam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2691-602/2018; 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1841-629/2018; 2017 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017).

32. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

33. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo pagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja ir pasisako tik dėl bylos esmės ir apelianto akcentuojamų argumentų.

34. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi nacionaliniais teisės aktais nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Taigi teismas pagrįstai pripažino, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį.

35. Nekartodama pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių argumentų, kurie pagrįsti bylai aktualia teismų praktika, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktualias nacionalinių teisės aktų nuostatas aiškinti ir šį ginčą išspręsti, atsižvelgdamas į Direktyvos 7 straipsnio nuostatas bei tikslus tam, kad būtų užtikrintas visiškas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas, ir šią pareigą įvykdė. Todėl vertintini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė ABTĮ reikalavimus, įvertindamas Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu ir Lietuvos Respublikos Seimo veiklą priimant šį įstatymą, taip pat pažeidė išimtinę Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetenciją spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos sutarčių pažeidimų.

36. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią valstybė pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose turi atlyginti, nepaisant to, kad analogiškas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pateiktas ir bendrovės, organizavusios kelionę (šiuo atveju – BUAB „Freshtravel“), bankroto byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2375-502/2018). Be to, byloje nėra duomenų, kad BUAB „Freshtravel“ šioje byloje reikalaujamą priteisti sumą pareiškėjui būtų sumokėjusi ar iš minėtos bendrovės minėta suma pareiškėjo naudai būtų išieškota.

37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo išvadai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą, t. y. aplinkybę, kad pareiškėjas sumokėjo pinigus už kelionę, į kurią dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo neišvyko. Tai, kad 2014 m. lapkričio 4 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004175 (b. l. 5–7) nebuvo šalių pasirašyta, nagrinėjamu atveju nereiškia, kad šalys nesusitarė dėl turizmo paslaugos teikimo (dėl kelionės į Egiptą, Hurgadą), nes pareiškėjas bankiniu pavedimu pervedė 5 196 Lt už kelionę (b. l. 8) ir 320 Lt už vizas (b. l. 9) pagal įsigytus kuponus internetinėje svetainėje grupinis.lt turizmo paslaugai gauti ir pagal BUAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 4 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui NK Nr. 2014-11-04 (b. l. 10). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog minėtos sumos buvo pervestos už BUAB „Freshtravel“ pareiškėjui turėtą suorganizuoti kelionę bei vizas, nors dalis šios sumos buvo pervesta ne tiesiogiai BUAB „Freshtravel“, o UAB „Cherry media LT“.

38. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atstovo argumentus, jog teismas be teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisė vizų mokesčius. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, išlaidos, patirtos įsigyjant vizas turistinėms kelionėms, laikomos neatsiejamai susijusiomis su kelionių organizatoriaus organizuotomis kelionėmis, kurios neįvyko dėl minėto kelionių organizatoriaus nemokumo, todėl šių pareiškėjo išlaidų atimti iš prašomos priteisti turtinės žalos nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1841-629/2018 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė turtinės žalos atlyginimą, atitinkantį negrąžintą dalį patirtų išlaidų dėl pareiškėjo įsigyto kelionės paketo iš BUAB „Freshtravel“. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, priteisęs turtinės žalos atlyginimą, pagrįstai taikė ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Rytis Krasauskas Milda Vainienė