5819bd80-89dc-45cd-b6a4-73fa0f1fb405 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-99-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16438-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialÄ , trečiasis asmuo R.

M., dėl žalos priteisimo regreso teise. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialÄ (toliau – atsakovas), kuriuo prašė priteisti iÅ¡ „Ergo Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovui 562,82 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad 2008 m. liepos 12 d. Vilniuje, autoįvykio metu buvo sužalotas S. T., transporto priemonę (toliau – automobilis) vairavo trečiasis asmuo, kuris VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius administracinėje byloje Nr. 10/0108000276177 dėl minėto eismo įvykio kilimo buvo pripažintas kaltu. Eismo įvykio metu automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas pas atsakovÄ . IeÅ¡kovas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 8.11-183 S. T.

įvykusį lengvÄ nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui į darbÄ pripažinto draudiminiu įvykiu, minėtam asmeniui ieÅ¡kovas jo nedarbingumo laikotarpiu iÅ¡mokėjo 5749,12 Lt ligos paÅ¡alpÄ . Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. T. ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. birželio 8 d. paskyrė ir iÅ¡mokėjo 1698,75 Lt periodinę kompensacijÄ ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 8.40-1928 paskyrė ir iÅ¡mokėjo 2591,52 Lt vienkartinę kompensacijÄ dėl netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 6 d. iki 2010 m. birželio 16 d.

Å ias socialinio draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėtas S. T. dėl aukščiau paminėto eismo įvykio UADB „ERGO Lietuva“ atlygino 2009 m. balandžio 29 ir lapkričio 9 dienomis. Nuo 2015 m. gruodžio 29 d. S. T. neterminuotai nustatytas 30 procentų netektas darbingumas, tuo pagrindu ieÅ¡kovas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 8.24-873 S. T. nuo 2015 m. gruodžio 29 d. neterminuotai paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , kurios dydis kinta pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms.

IeÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. iÅ¡mokėjus S. T. 562,82 Eur periodinės kompensacijos dėl R. M. kaltės buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. IeÅ¡kovas su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovÄ , atsakovas žalos neatlygino, nurodė, kad atlieka savo žalos administravimo procedÅ«rÄ . Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 19 straipsnio 1 ir 2 d. nustatyta, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti privalo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Jei per nurodytÄ terminÄ neįmanoma iÅ¡tirti aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, iÅ¡moka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai Å¡ias aplinkybes bÅ«tų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. IeÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ 2016 m. kovo 15 d., atsakovas per nurodytÄ terminÄ nepriėmė sprendimo dėl žalos atlyginimo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 21 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis numato, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nėra, į žalÄ padariusį asmenį.

3. Atsakovas su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad nedarbingumo netekimas S. T. nustatytas daugiau kaip 7 metai po eismo įvykio, buvo nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo, todėl kyla abejonės, ar prieÅ¡ daugiau nei 7 metus eismo įvykio metu S. T. patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas gali lemti pastovų 30 procentų dydžio darbingumo netekimÄ , kuris nustatytas tik 2015 m. gruodžio 29 d. Pažymėjo, kad tiek iki minimo eismo įvykio, tiek ir po jo S. T. buvo patyręs įvairių traumų, jis buvo gydęsis nuo įvairių susirgimų, jam buvo diagnozuoti įvairÅ«s sveikatos pakitimai. Prašė teismo iÅ¡reikalauti S. T. sveikatos sutrikdymo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ .

4. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ pažymoje DLN-2 Nr. 0029982 diagnozių kodai T91.1 (Stuburo lūžio padariniai (po Th5 impresinio lūžio 2008 m.), G54.3 (KrÅ«tinės nervų Å¡aknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur (FNII)), M41.94 (Skoliozė, nepatikslinta, krÅ«tinės sritis), M54.6 (Stuburo krÅ«tininės dalies skausmas) yra nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ , įvykusio 2008-07-12, liekamieji padariniai (pasekmės). 2016 m. sausio 4 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. NA-4146 nurodyta diagnozė susijusi su nelaimingu atsitikimu darbe: stuburo lūžimo padariniai (po Th5 impresinio lūžio 2008 m.), krÅ«tinės nervų Å¡aknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur, skoliozė, nepatikslinta, krÅ«tinės sritis, stuburo krÅ«tininės dalies skausmas, tokia diagnozės nustatytos remiantis specialistų, konsultantų iÅ¡vadomis, taigi akivaizdu, kad S. T. nustatytas stuburo Th5 slankstelio lūžis ir kiti stuburo pažeidimai yra 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio pasekmė, tai įrodo eilė nuoseklių dokumentų, iÅ¡duotų kvalifikuotų gydytojų ir kompetentingų specialistų.

Atsikirsdamas į atsiliepimo argumentus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl sveikatos sutrikdymo pažymėjo, kad civilinėje atsakomybėje yra svarbus ne sveikatos sužalojimo mastas, o pats sveikatos sužalojimo faktas. Darbingumo lygio nustatymo vertinimui buvo atsižvelgta į ankstesnius S. T. patirtus sužalojimus, tai nekeičia išvados, kad darbingumas prarastas dėl eismo įvykio.

5. Atsakovas pateikė triplikÄ , kuriame atkreipė dėmesį, jog susipažinus su teismo iÅ¡reikalauta baudžiamÄ ja byla Nr. 10-1-01549-08 paaiÅ¡kėjo, kad tiriant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo pavedimus buvo atlikti net keli medicininiai ekspertiniai tyrimai (tiek vieno eksperto, tiek komisijos) dėl S. T. 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų, pagal byloje gautus medicininių ekspertinių tyrimų rezultatus atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad aptariamo eismo įvykio metu S. T. bÅ«tų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį.

Byloje esančiose specialistų iÅ¡vadose nurodoma, kad objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų patvirtinti 5-o krÅ«tininio slankstelio lūžio atsiradimÄ 2008 m. liepos 12 d. autoįvykio metu, nėra, todėl jis sužalojimu nekvalifikuojamas, o medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka kÅ«no sužalojimo pobÅ«džio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, jog iÅ¡ byloje esančio teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad trečiojo nukentėjusiojo asmens 5 krÅ«tininio slankstelio virÅ¡utinės dengiamosios plokÅ¡telės lūžis negalėjo bÅ«ti padarytas 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio metu.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisingai pastebėjo, jog neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2015 m. gruodžio 29 d. nukentėjusiam neterminuotai nustatė 30 procentų netekto darbingumo, t.y. po 7 metų po 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio. Teismas taip pat sutiko su atsakovo motyvu, jog tiek iki minimo įvykio, tiek ir po jo nukentėjusysis buvo patyręs įvairių traumų, jis buvo gydęsis nuo įvairių susirgimų, jam buvo diagnozuoti įvairÅ«s sveikatos pakitimai, medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad stuburo krÅ«tininės dalies Th 5 slankstelio pažeidimas yra 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio pasekmė, todėl byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu nukentėjęs patyrė traumÄ , dėl kurios jam buvo nustatytas 30 procentų netektas darbingumas.

Teismas konstatavo, kad vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu spręstina, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimu praÅ¡oma priteisti žala nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su avarijos kaltininko veiksmais, už kuriuos yra atsakingas atsakovas. Tokia iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs teismui pateiktus įrodymus, ekspertizės iÅ¡vadÄ , taip pat abejonę keliančius faktus, jog nedarbingumo netekimas nustatytas praėjus nemažai laiko po įvykio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti.

8. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju neįsigilino į visas byloje esančias aplinkybes ir netinkamai jas vertino. Neteisinga iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog S. T. nuo 2015 m. gruodžio 29 d. neterminuotai nustatytas 30 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe – 2008 m. liepos 12 d. įvykusio eismo įvykio, yra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su eismo įvykiu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) S. T. dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ , nustatė 50 procentų netektÄ darbingumÄ laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki iki 2009 m. birželio 8 d., iki to laiko minėtam asmeniui buvo nustatytas laikinas nedarbingumas nuo 2008 m. liepos 12 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d., taigi nedarbingumas tęsėsi ilgiau nei 10 dienų.

S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir liekamųjų padarinių jis turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ ankstesnės darbovietės, jo sveikata ypač pablogėjo, buvo apribotos jo galimybės įsidarbinti: jis nebegali dirbti sėdimo darbo, kadangi negali sėdėti ilgesnį laikÄ dėl stuburo skausmų, turi nuolat keisti kÅ«no pozicijÄ , po gydymo jo sveikatos bÅ«klė neatsistatė į bÅ«senÄ , buvusiÄ iki eismo įvykio. Minėtos aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadÄ dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo.

9. Skunde ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus - ikiteisminio tyrimo byloje Nr.10-1-1549-08 esantį ekspertizės aktÄ Nr.EKG 1(27/211)/11(01), kuriame nurodyta, kad S. T. 5 krÅ«tininio slankstelio virÅ¡utinės dengiamos plokÅ¡telės lūžis negalėjo bÅ«ti padarytas eismo įvykio metu. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad minėtos ekspertizės akto tiriamosios dalies apibendrinime nurodyta, kad nauja stuburo trauma dėl eismo įvykio sÄ lygojo nežymų slankstelių pasislinkimÄ , lydimÄ lokalių bei Å¡aknelinių skausmų.

S. T. sveikatos bÅ«klę, darbingumo lygį, darbingumo lygio priežastį vertino kvalifikuoti NDNT medicinos specialistai, kurie padarė iÅ¡vadÄ , jog S. T. 30 proc. nedarbingumo lygio priežastis yra nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbÄ (eismo įvykis), pagrindo abejoti tokia iÅ¡vada nėra. IeÅ¡kovas pažymi, kad teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi ekspertizės akto Nr. EKG 1(27/211)/11(01) iÅ¡vadomis, tačiau tai yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris nėra neginčijamas, minėtas aktas vertintinas kritiÅ¡kai, nes jo nepatvirtina kiti įrodymai.

Atkreiptinas dėmesys, jog prie akto esanti 2008 m. kovo 14 d. stuburo rentgenograma Nr. 1332-3, kurioje nurodyta, kad S. T. stuburas kiek pakrypęs į kairę, tarpslanksteliniai kÅ«nų pavirÅ¡iai paryÅ¡kėję, tarpai nepakitę, pirmo laipsnio skoliozėm, tačiau Å¡ioje rentgenogramoje duomenų apie stuburo lūžius nėra. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes paneigiama pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. T. nustatytas 30 procentų netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ , nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su 2008 m. liepos 12 d.

įvykusiu eismo įvykiu, todėl teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ieškovo išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija priežastiniu ryšiu nėra susijusi su avarijos kaltininko veiksmais, už kuriuos yra atsakingas atsakovas.

10. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01549-08 esančioje Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės G. K. pateiktoje 2008 m. liepos 31 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3712/08 (01) nėra nurodoma, kad S. T. aptariamo eismo įvykio metu bÅ«tų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį.

To paties specialisto pateiktoje Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G150/09 (01) nurodyta, kad objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų patvirtinti 5-o krÅ«tininio slankstelio lūžio atsiradimÄ 2008 m. liepos 12 d. autoįvykio metu, nėra, todėl jis sužalojimu nekvalifikuojamas. Medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka kÅ«no sužalojimo pobÅ«džio, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastÄ Ä¯ jÄ nėra atsižvelgiama. 2009 m. kovo 26 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1209/09 (01) patvirtinama, kad S. T. sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei nėra konstatuojama, kad S. T. aptariamo eismo įvykio metu bÅ«tų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį.

Ekspertizės akte Nr. EKG 1(27/211)/11 (01) ekspertų komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kad stuburo krÅ«tininės dalies kompiuterinės tomografijos metu nustatyti stuburo krÅ«tininio 5-o slankstelio virÅ¡utinės plokÅ¡telės sklerozės požymiai rodo senÄ , daugiau nei 8-24 savaičių plokÅ¡telės pakenkimo terminÄ . Sužalojimai, kurių atsiradimo laikas neatitinka nagrinėjamam eismo įvykiui, teismo medicininiam vertinimui nepriskiriami. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, jog atliekant S. T. darbingumo lygio vertinimÄ , vertinimÄ atlikusiems specialistams nebuvo žinoma informacija apie tai, kad ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl eismo įvykio, atliktais medicininiais ekspertiniais tyrimais yra paneigta, jog S. T. aptariamo eismo įvykio metu bÅ«tų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį.

11. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentÄ dėl ekspertizės akto vertinimo atsakovas pažymi, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tyrimus atliko teismo ekspertų statusÄ turintys, nei materialiai, nei procesiÅ¡kai bylos baigtimi nesuinteresuoti asmenys, akte nurodytas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausta ekspertė. Taip pat pažymėtina, jog S. T. tiek iki aktualaus eismo įvykio, tiek ir po jo buvo patyręs įvairių traumų, buvo gydęsis nuo įvairių susirgimų, jam buvo diagnozuoti įvairÅ«s sveikatos pakitimai, 2015 m. vasario 25 d. medicininiuose dokumentuose fiksuotas įraÅ¡as, kad pacientas S. T. buityje patyrė kairės mentės lūžį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimu praÅ¡oma priteisti žala nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su avarijos kaltininko veiksmais, už kuriuos yra atsakingas atsakovas.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

13. Byloje yra kilęs ginčas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2016 m. sausio 4 d. sprendimu (vertinimas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2015-12-29 iki 2016-01-04), trečiajam asmeniui S. T. nustatyto 30 procentų netekto pastovaus darbingumo ryÅ¡io su nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbÄ , įvykusiu 2008 m. liepos 12 d. Ginčo Å¡alims suprantama, kad konstatavus, jog tokia aplinkybė atitinka tikrovę, ieÅ¡kovo regresiniai reikalavimai į atsakingo už 2008 m. liepos 12 d. įvykusį eismo įvykį asmens draudikÄ turėtų bÅ«ti tenkinami, o Å¡ios aplinkybės nenustačius - atmetami.

14. Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kad pagrindinė diagnozė, dėl kurios S. T. yra nukreiptas dėl netekto darbingumo lygio įvertinimo, yra diagnozė - „T9.1“ stuburo lūžimo padariniai (Th5 impresinis lūžis 2008 m.). Å iame akte apraÅ¡oma, kad 2008-07-12 autoįvykio metu S. T. nukentėjo kaip pėstysis pakeliui į darbÄ , jam diagnozuotas Th5 slankstelio impresinis lūžis, gydytas ambulatoriÅ¡kai, dabar yra stuburo krÅ«tininės dalies osteochondrozė, I0 skoliozė į kairę, Th 5 Å morlio iÅ¡varža, Th 4-5 diskozė, Th 7-8 disko protrÅ«zija, torakalgija, lėt. skausmas VAS 4-5 b.

15. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens būklė, kuri Neįgalumo ir darbingumo lygio vertinimo tarnybos įvardijama kaip „dabartinė“, nėra atsiradusi po 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio. Medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad 1996-03-26 tretysis asmuo buvo patyręs Th6, Th7 krūtininių slankstelių kompresinį lūžį (duomenys iš VU Vaikų ligoninės). Taip pat medicininiai dokumentai patvirtina, kad iki eismo įvykio S. T. ne sykį kreipėsi į gydymo įstaigas dėl nugaros ir stuburo skausmų ir jam buvo diagnozuotos įvairios su tuo susijusios ligos ir būklės (lumbalgija, cervikobrachialgija (kaklo ir pečių skausmas), radikulopatija, kaklinės dalies osteochondrozė, taxoplazmozė ir kt., VšĮ Antakalnio poliklinika, VšĮ M.Marcinkevičiaus ligoninė).

16. IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2016 m. sausio 4 d. akto matyti, kad tiriamojo asmens bÅ«klės vertinimas apėmė tik dokumentus ir gydymÄ po nurodyto eismo įvykio, o dėl pagrindinės diagnozės („T9.1“ stuburo lūžimo padariniai) ryÅ¡io su 2018 m. liepos 12 d. įvykusiu eismo įvykiu iÅ¡ viso nėra pasisakyta.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ir po nelaimingo atsitikimo 2008 m. liepos 12 d., S. T. buvo patyręs traumų, dėl kurių kreipėsi į gydymo įstaigas: medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad „2012-05-02, vakar darant kūlverstį suskaudo tarp menčių“, „2015-02-15, trauma buityje“, „kairės mentės nesenas lūžis, 2015-03-04“.

18. Visuma šių aplinkybių rodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2016 m. sausio 4 d. akte išsamiai nevertino nei pagrindinės diagnozės („T9.1“ stuburo lūžimo padariniai), nei kitų būklių priežastinio ryšio su 2018 m. liepos 12 d. trečiojo asmens patirta trauma.

19. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime 2009-12-04 ekspertizės akte ekspertai atsakė į konkretų teismo užduotÄ klausimÄ , t.y. ar S. T. nustatytas sužalojimas – 5-ojo krÅ«tininio slankstelio virÅ¡utinės dengiamosios plokÅ¡telės lūžis buvo padarytas 2008-07-12 eismo įvykio metu. Ekspertai pateikė iÅ¡vadÄ , kad toks lūžis negalėjo bÅ«ti padarytas Å¡io eismo įvykio metu. TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertai pateikė ne tik įvertinę medicininius dokumentus, bet ir atlikę bÅ«tent Å¡iai aplinkybei patikrinti skirtus rengenograminius ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Ekspertai konstatavo, kad stuburo krÅ«tininio 5-o slankstelio kÅ«no plokÅ¡telėje priekiniame kraÅ¡te yra įtrÅ«kimas, bÅ«dingas Å morlio iÅ¡varžai, kuris yra senas, neatitinkantis įvykio aplinkybių laiko.

20. Teismas neturi pagrindo abejoti tokia ekspertų išvada. Pažymėtina, kad pagrindinės diagnozės ryšys su eismo įvykiu nėra neabejotinas, nes šis Th5 slankstelio lūžis buvo nustatytas ne iš karto po traumos. Medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad 2008-07-12 lūžių nenustatyta (rengenogramoje), įtariamas Th5 senas lūžis, o tai atitinka ekspertų išvadas ikiteisminiame tyrime. Todėl teismas ekspertizės išvadas laiko patikimomis ir jomis vadovaujasi.

21. Trečiojo asmens S. T. pateikta specialisto išvada, t.y. gydytojo radiologo A. K. 2017 m. gruodžio 18 d. atliktas MRT tyrimo, daryto 2006-03-15 Centro poliklinikoje, nuotraukų aprašymas, taip pat nepaneigia ekspertinio tyrimo išvadų. Kaip nurodo gydytojas radiologas A. K., jis vertino MRT tyrimo nuotraukas, o ne elektroninius vaizdus (nes 2006 metais radiologinių tyrimų vaizdai nebuvo saugomi). Be to, nuo šio tyrimo, atlikto 2006 m. iki 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio yra praėjęs ilgas laiko tarpas, per kurį galėjo susiformuoti ikiteisminiame tyrime ekspertų išvadoje minimas stuburo 5-o slankstelio įtrūkimas dėl ekspertų nurodytų priežasčių (Šmorlio išvaržos).

22. Apeliantas pažymi, kad 2008-03-14 atlikus rengenogramÄ Nr. 1332-3 (ekspertizės akto Nr. EKG 1(27/211)/11(01) puslapis 10/15), stuburo lūžis nebuvo fiksuotas, ir tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad lūžis yra 2008-07-12 eismo įvykio pasekmė. Bet kaip jau minėta, tokio pobÅ«džio tyrimas, t.y. rengenograma, nebuvo pakankamas Å¡iam konkrečiam lūžiui konstatuoti, nes toks 5-o slankstelio lūžis nebuvo pastebėtas ir po 2018-07-12 atliktos rengenogramos Nr. 559-568-54.5 ((ekspertizės akto Nr. EKG 1(27/211)/11(01) puslapis 9/15), po kurios gydytojai pateikė iÅ¡vadas, kad „rengenogramoje lūžių nesimato“ (gyd. D.G., 2008-07-12 apžiÅ«ra) ir kad „šviežių lūžimo linijų nesimato“ (gyd. M.G., 2018-07-14 konsultacija). Kaip matyti, pirmÄ kartÄ trečiajam asmeniui S. T. Th5 deformacija yra konstatuota tik po 2008-08-20 atliktos kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 1730.

23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti trečiajam asmeniui nustatytos sveikatos būklės priežastinio ryšio.

24. Atmetus apeliacinį skundÄ , teismas tenkina atsakovo praÅ¡ymÄ dėl 496,10 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui „ERGO Insurance SE“, Estijos juridinio asmens kodas 10017013, iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, 496,10 EUR (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas