2020-04-08 Nr. AB-7169-3-61-3-04326-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-285-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04326-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui G. K. (G. K.) (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. akto Nr. ŽVP-943-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir Aktas Nr. ŽVP-943-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. (G. K.) paveldėtą 474/6097 dalį 0,6097 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

2) nustatyti, kad J. K. teisių perėmėjui atsakovui G. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 474/6097 dalį 0,6097 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis yra 685,70 Eur;

3) patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. akto Nr. ŽVP-946-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ ( toliau – ir Aktas Nr. ŽVP-943-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. paveldėtą 100/1600 dalį 0,0123 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

4) nustatyti, kad J. K. teisių perėmėjui atsakovui G. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 100/1600 dalį 0,0123 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis yra 10,63 Eur;

5) patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. akto Nr. ŽVP-948-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir Aktas Nr. ŽVP-948-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. paveldėtą 500/6300 dalį 0,0263 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

6) nustatyti, kad J. K. teisių perėmėjui atsakovui G. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 500/6300 dalį 0,0263 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis yra 29,37 Eur;

7) patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. akto Nr. ŽVP-955-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir Aktas Nr. ŽVP-955-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. paveldėtą 550/6900 dalį 0,0875 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

8) nustatyti, kad J. K. teisių perėmėjui atsakovui G. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 550/6900 dalį 0,0875 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis yra 98,04 Eur.

Ministerijos nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatytos sąlygos teismui patvirtinti Aktų Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-948-(1.18.) ir Nr. ŽVP-955-(1.18.) teisėtumą bei leisti atlikti kitus veiksmus. Ministerijos teigimu, J. K. palikimą priėmė jos sūnūs J. K. ir G. K., tačiau Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises yra įregistravęs tik J. K., o į 1/2 dalį turto, priklausančio atsakovui, nuosavybės teisės neįregistruotos, t. y. minėtas turtas registruotas mirusios J. K. vardu. Ministerija pažymėjo, neturėjusi galimybės informuoti atsakovą pagal Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl vadovavosi minėto įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad pranešimo nepavykus įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) atsiliepime prašė Ministerijos pareiškimą tenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė Ministerijos pareiškimą – nepatvirtino Aktų Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-948-(1.18.) ir Nr. ŽVP-955-(1.18.) teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9 – 17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 444), kuriuo nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti, įsigaliojo 2017 m. birželio 20 d., todėl atsakovui apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Žemės paėmimo visuomenės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka turėjo būti pranešta ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 27 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ministerija atsakovui registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu siuntė pranešimą, kaip nustatyta Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2017 m. birželio 22–28 Vilniaus krašto savaitraštyje ir 2017 m. birželio 23 d. Lietuvos žiniose buvo paskelbti pranešimai „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“, kuriuose nurodyti žemės sklypai, kuriems pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, bei jų savininkai arba naudotojai, juose atsakovas G. K. nėra nurodytas nei kaip išvardintų žemės sklypų savininkas, nei kaip naudotojas – skiltyje „Žemės sklypo savininkas arba naudotojas“ nurodyta J. K.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovui apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią – įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą Nr. 444, iš viso nebuvo pranešta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog visi ginčo žemės sklypai nuosavybės teise įregistruoti 1996 m. lapkričio 24 d. mirusios J. K. vardu. Vilniaus rajono 1–ojo notarų biuro 2020 m. sausio 8 d. rašte nurodyta, kad po J. K. mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė mirusiosios sūnūs G. K. ir J. K. (J. K.), kuriems 2007 m. gegužės 3 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 3837 į ginčo žemės sklypus. Minėtame rašte nurodyta, kad G. K. nuosavybės teisės į 1/2 dalį nurodyto turto neįregistruotos, tai patvirtina Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai.

Vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 21 dalimi, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Ministerijos prašomuose patvirtinti Aktuose Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-948-(1.18.) ir Nr. ŽVP-955-(1.18.) Tarnybos direktorius nusprendė paimti visuomenės poreikiams ne atsakovo G. K. nuosavybės teise valdomus ginčo žemės sklypus, o mirusios J. K. bendrosios nuosavybės teise valdytus sklypus. Be to, nors ginčo Aktuose paimamų žemės sklypų dalių savininke nurodyta mirusioji J. K., prašomi patvirtinti aktai Direkcijos 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. (6.1)2-5088 ir 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. (6.1)2-5309 buvo siųsti atsakovui G. K., kuris buvo ne tik prašomas susitvarkyti žemės sklypų paveldėjimo dokumentus ir Nekilnojamojo turto registre įsiregistruoti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, tačiau ir per 30 kalendorinių dienų pasirašyti atsiųstus Aktus. Pačiuose Aktuose pasirašymo vietoje nurodyta, jog juos pasirašo Tarnybos direktorius ir žemės sklypo dalies paveldėtojas (-ai), nors pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse įtvirtintas nuostatas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus pasirašyti gali tik žemės savininkas ir (ar) naudotojas.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ministerijos prašomi patvirtinti ginčo Aktai priimti ne dėl atsakovo, kaip ginčo žemės sklypų dalių savininko ir (ar) naudotojo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo tvirtinti jų teisėtumą (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 2 d.).

III. Pareiškėjas Ministerija atskiruoju skundu prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį;

2) patvirtinti Tarnybos direktoriaus Akto Nr. ŽVP-943-(1.18.) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. paveldėtą 474/6097 dalį 0,6097 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

3) patvirtinti Tarnybos direktoriaus Akto Nr. ŽVP-946-(1.18.) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. paveldėtą 100/1600 dalį 0,0123 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

4) patvirtinti Tarnybos direktoriaus Akto Nr. ŽVP-948-(1.18.) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. paveldėtą 500/6300 dalį 0,0263 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

5) patvirtinti Tarnybos direktoriaus Akto Nr. ŽVP-955-(1.18.) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą J. K. teisių perėmėjo atsakovo G. K. paveldėtą 550/6900 dalį 0,0875 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti;

6) perduoti bylos dalį dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Įstatymų nuostatos neturėtų būti aiškinamos vien tik lingvistiniu metodu, pažodžiui, negalvojant apie įstatymo tikslą. Žemės savininkui, kuris yra miręs, pranešimo įteikti nepavyktų, o mirusio žemės savininko įpėdinius dėl įvairių priežasčių ne visuomet pavyksta išsiaiškinti pačioje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžioje dėl labai trumpo informavimo dėl priimto Vyriausybės nutarimo termino. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į žemės sklypų dalis buvo įregistruotos mirusio asmens vardu, o projektą įgyvendinanti institucija neturėjo jokių duomenų apie to asmens įpėdinius, kurie nesiėmė aktyvių veiksmų išviešinti nuosavybės teises. Dėl šios priežasties informacija apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią buvo paskelbta spaudoje, o projektą įgyvendinanti institucija iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, bandydama išsiaiškinti įpėdinius. Ministerija taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostata, kad viešas paskelbimas viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, kaip informavimo būdas, taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad nors ginčo turtas viešame registre nėra registruotas įpėdinio vardu, tai nepaneigia jo, kaip turto savininko, teisių ir toks turtas gali būti paimamas visuomenės poreikiams. Ministerijos įsitikinimu, tinkamas atsakovas šioje byloje yra J. K. turtą paveldėjęs ir tokiu būdu mirusiosios turtines teises ir pareigas perėmęs jos sūnus G. K., kuris yra laikomas žemės savininku nuo palikimo atsiradimo momento, todėl projektą įgyvendinanti institucija tinkamai vykdė žemės paėmimo visuomenės poreikiams informavimo procedūras, G. K. turi teisę, kaip turtinių teisių perėmėjas ir žemės savininkas, pasirašyti ginčo Aktus arba dalyvauti byloje atsakovu.

Atskirajame skunde Ministerija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą procesinį veiksmą, t. y. tarpiniu procesiniu dokumentu – nutartimi – išnagrinėjo bylą iš esmės ir nutartyje pasisakė tik dėl vieno Ministerijos reikalavimo – patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, tačiau neišsprendė klausimo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas Ministerijos pareiškimas dėl Tarnybos direktoriaus Aktų Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-948-(1.18.) ir Nr. ŽVP-955-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ministerija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į žemės sklypų dalis buvo įregistruotos mirusio asmens vardu, o projektą įgyvendinanti institucija neturėjo jokių duomenų apie to asmens įpėdinius, todėl informacija apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią buvo paskelbta spaudoje, o projektą įgyvendinanti institucija iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, bandydama išsiaiškinti įpėdinius. Aplinkybė, kad ginčo turtas viešame registre nėra registruotas įpėdinio vardu, nepaneigia jo, kaip turto savininko, teisių ir toks turtas gali būti paimamas visuomenės poreikiams, o įpedinis gali būti laikomas atsakovu byloje. Ministerija taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, jos pareiškimą išspręsdamas nutartimi bei neišspręsdamas klausimo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo, nesilaikė proceso normų.

Iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties matyti, kad Aktų Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-948-(1.18.) ir Nr. ŽVP-955-(1.18.) teisėtumą pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti dėl to, jog žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nebuvo tinkamai pagal Žemės paėmimo įstatymo reikalavimus informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šio reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas nepatvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo pagal Žemės paėmimo įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pažymėtina, jog žemės savininko ir (ar) kito naudotojo informavimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tvarka yra įtvirtinta Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą (3 d.). Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad: institucijų pranešimai žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijoms žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (1 d. 1 p.); pranešimo įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena (2 d.); jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo to, kai institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną (3 d.).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas visais atvejais per 10 darbo dienų po to, kai įsigalioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, privalo būti apie tai informuojamas registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai fizinio asmens gyvenamosios ar kitos institucijoms žinomos jo buvimo vietos adresu asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Tik pranešimo nepavykus įteikti tokiu būdu ir institucijai tuo įsitikinus, pranešimas žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui gali būti įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu. Šios normos taikymo išimtys Žemės paėmimo įstatyme nėra nustatytos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas G. K. apie Vyriausybės nutarimu Nr. 444 patvirtintą specialųjį planą ir pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nebuvo informuotas pirmiau minėta Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Ministerijos teigimu, Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pranešimas atsakovui nebuvo siunčiamas dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į žemės sklypų dalis buvo įregistruotos mirusio asmens – J. K. vardu, o projektą įgyvendinanti institucija esą neturėjo jokių duomenų apie šio asmens įpėdinius, taip pat kad duomenys apie tai, jog J. K. turtą paveldėjo jos sūnūs J. K. ir G. K. paaiškėjo daug vėliau. Ministerija taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią viešas paskelbimas viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, kaip informavimo būdas, yra taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta.

Šie Ministerijos argumentai laikytini nepagrįstais. Visų pirma pažymėtina, kad Žemės įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Vyriausybės teikimu Seimas gali pripažinti tam tikrą energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra reikalingas tokiam ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, vadovaujamasi Žemės paėmimo įstatymu, o Žemės įstatymo VIII skyriaus „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams“ nuostatos ir jas įgyvendinantys įstatymų lydimieji teisės aktai netaikomi. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypai visuomenės poreikiams paimami būtent vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda)), todėl šiuos teisinius santykius reglamentuoja specialusis teisės aktas – Žemės paėmimo įstatymas, o Žemės įstatymo nuostatos, įskaitant nuostatas dėl žemės savininkų ir (ar) naudojų informavimo apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams proecedūrą, šiuo atveju netaikomos.

Atsakant į Ministerijos argumentus, kad projektą įgyvendinančiajai institucijai nebuvo žinomi J. K. turto paveldėtojai bei jų gyvenamoji vieta, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad projektą įgyvendinančioji institucija Žemės paėmimo įstatyme nustatytais terminais tokią informaciją būtų tinkamai išsiaiškinusi. Ministerija neneigia, jog aplinkybė, kad J. K. yra mirusi, buvo žinoma iš pat pradžių, tačiau, užtuot aiškinusis šio asmens paveldėtojų duomenis, projektą įgyvendinančioji institucija apie Vyriausybės nutarimą Nr. 444 patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nusprendė iš karto paskelbti viešo paskelbimo būdu (Žemės paėmimo įstatymo 16 str. 3 d.). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viešame skelbime apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ginčo žemės sklypų savininkais buvo nurodyti netgi ne J. K. įpėdiniai, o pati J. K., nors, kaip minėta, projektą įgyvendinančiajai institucijai buvo žinoma, kad šis asmuo yra miręs. Iš bylos duomenų matyti, kad į notarą dėl duomenų apie J. K. įpėdinius pirmą kartą kreiptasi tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimai į žemės sklypų dalis G. K. ir J. K. buvo išduoti 2007 metais, o nuo 2012 metų J. K. savo nuosavybės teises buvo įregistravęs Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ginčo žemės sklypų dalies savininkas G. K. nebuvo tinkamai pagal Žemės paėmimo įstatymo reikalavimus informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir dėl šios priežasties Aktų Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-943-(1.18.), Nr. ŽVP-948-(1.18.) ir Nr. ŽVP-955-(1.18.) nepripažino teisėtais. Kartu pažymėtina, jog pagal Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, tik priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, t. y. patvirtinęs tokio akto teistumą, pirmosios instancijos teismas toliau nagrinėja ginčą dėl kitų klausimų, įskaitant klausimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Priešingu atveju, t. y. nepatvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, kitų klausimų vertinimas ir procesinio sprendimo dėl to priėmimas taptų betikslis. Todėl Ministerijos atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl jos pareiškimo reikalavimų, susijusių su atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymu, ir priimti dėl to sprendimą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Žemės paėmimo įstatyme numatytos procedūros neturėtų būti taikomos itin formaliai, tačiau nagrinėjamu atveju Ministerija veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, taip, kad nepažeistų žemės savininko teisių ir laikytųsi gero administravimo principo. Žemės savininko informavimas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu priimtus aktus ir jo nuomonės sužinojimas neturėtų užtrukti ilgą laiką ir reikšmingai sutrukdyti ypatingos valstybinės svarbos projekto savalaikiam įgyvendinimui.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Ministerijos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė