581968b3-c4bf-4fc9-a830-fb2acb38b24a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-813-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00722-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.6.1.; 2.5.7.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės IndustrieRohstoffe Handelsgmbh apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-974-273/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ ieÅ¡kinį atsakovei IndustrieRohstoffe Handelsgmbh dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BAB „Kauno tiekimas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių biuras“, 2015-09-18 kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2013-05-08 ir 2013-05-10 tarp ieškovės BAB „Kauno tiekimas“ ir atsakovės IndustrieRohstoffe Handelsgmbh sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 326 735,82 Eur;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad prieÅ¡ bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimÄ (2013-05-30) ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė Å¡ias reikalavimo perleidimo sutartis: 1) 2013-05-08 susitarimÄ , kuriuo ieÅ¡kovė neatlygintinai perdavė atsakovei 51 421,60 Eur reikalavimÄ Ä¯ Beochemija D.o.o. ir 175 204,80 Eur reikalavimÄ Ä¯ Kemira KMT D.o.o.; 2) 2013-05-10 susitarimÄ Nr. 2, kuriuo ieÅ¡kovė neatlygintinai perdavė atsakovei 20 928,62 Eur reikalavimÄ Ä¯ Kemira Oyj ir 79 180,80 Eur reikalavimÄ Ä¯ Saponia d. d.

Taigi, atsakovei buvo perleista reikalavimo teisė už 326 735,82 Eur (1 128 153,44 Lt) sumÄ . Ginčijamos sutartys atitinka įskaitymo sutartis, kadangi atsakovė, žinodama apie Slovėnijos įmonės Kemira KMT D.o.o., Beochemija D.o.o., Kemira Oyj bei Sapinia d.d. įsiskolinimus ieÅ¡kovei, Å¡ių asmenų skolų sÄ skaita padengė ieÅ¡kovės buvusį įsiskolinimÄ atsakovei. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo didelių finansinių nuostolių ir buvo susidÅ«rusi su rimtomis mokumo problemomis, todėl pripažintina, kad sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovės tikslus, atsiskaitymo su kreditoriais tvarkÄ .

Be to, ginčijamos sutartys sudarytos 2013-05-08 ir 2013-05-10, o vos po kelių dienų ieÅ¡kovė oficialiai pranešė apie negalėjimÄ vykdyti savo įsipareigojimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015-03-22 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino:

1) pripažino negaliojančiomis 2013-05-08 ir 2013-05-10 tarp ieškovės BAB „Kauno tiekimas“ ir atsakovės IndustrieRohstoffe Handelsgmbh sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis;

2) taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovei BAB „Kauno tiekimas“ iÅ¡ atsakovės IndustrieRohstoffe Handelsgmbh 326 735,82 Eur;

3) priteisė ieškovei BAB „Kauno tiekimas“ iš atsakovės IndustrieRohstoffe Handelsgmbh    3 234,44 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisė iÅ¡ atsakovės IndustrieRohstoffe Handelsgmbh valstybei 3 319 Eur žyminio mokesčio. Teismas sprendė, jog visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos nagrinėjamoje byloje yra įrodytos. IeÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, jos bendra įsiskolinimo suma kreditoriams 2013-05-30 sudarė 23 359 692,07 Lt, iÅ¡ kurių 316 696,27 Lt skola darbuotojams, VMI bei VSDFV biudžetams, t. y. darbuotojai, VMI, VSDFV turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę.

Ta aplinkybė, kad po ginčijamų sutarčių sudarymo oficialiai buvo praneÅ¡ta apie įmonės negalėjimÄ ir neketinimÄ atsiskaityti su kreditoriais įrodo, kad ginčijamomis sutartimis nebuvo siekiama ieÅ¡kovės įmonei naudos. Teismas pripažino, kad sudariusi Å¡ias neatlygintinas reikalavimo teisės perleidimo sutartis ieÅ¡kovė tik dar labiau apsunkino įmonės finansinę padėtį bei prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , pažeisdama kitų kreditorių interesus, suteikė atsakovei pirmenybę patenkinti savo reikalavimus.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė turėjo teisinę prievolę, suponuojančiÄ tokių sandorių sudarymo bÅ«tinybę. Aplinkybė, jog bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki ir likus kelioms dienoms iki oficialaus praneÅ¡imo apie negalėjimÄ vykdyti įsipareigojimų ieÅ¡kovė patenkino tik vieno iÅ¡ kreditorių interesus, pagrindžia ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovė taip pat turėjo galimybę pasidomėti ieÅ¡kovės turtine padėtimi, jos kreditoriais, bet į bylÄ tokių įrodymų neteikė.

Todėl teismas konstatavo ir atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties teismas nurodė, kad naujajam bankroto administratoriui UAB „Bankroto administratorių biuras“ ieÅ¡kovės turtas bei dokumentai buvo perduoti tik 2014-09-29. Be to, bankroto byloje (Nr. B2-1263-259/2015) terminas sandoriams patikrinti 2015-03-17 teisėjo rezoliucija buvo pratęstas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2015-09-18, todėl, teismo vertinimu, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti nėra praleistas.

Taikydamas restitucijÄ teismas pažymėjo, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleistos atsakovei turtinės teisės jau yra realizuotos, todėl ieÅ¡kovės naudai priteisė perleistų reikalavimų vertę atitinkantį 326 735,82 Eur piniginį ekvivalentÄ . Taip pat nurodė, kad, patenkinus šį bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus reikalavimÄ , priteistos lėšos grÄ Å¾intinos į bankrutuojančios įmonės bendrÄ turto masę ir panaudotinos visų kreditorių reikalavimams tenkinti Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 3 702 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma virÅ¡ija rekomenduojamÄ sumÄ , todėl priteisė ieÅ¡kovei 3 234,44 Eur. Taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 3 319 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, buvo atleista pagal įstatymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė IndustrieRohstoffe Handelsgmbh apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apygardos 2016-03-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti pritaikius ieÅ¡kinio senatį;

2) nepatenkinus atsakovės praÅ¡ymo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl senaties termino pasibaigimo, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nesant visų privalomų actio Pauliana taikymo pagrindų;

3) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas;

4) apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio teismo posėdžio metu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:1. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles civiliniame procese bei nemotyvavo skundžiamo sprendimo.

2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir klaidingai skaičiavo ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ignoravo taisyklę, kad bankroto administratoriaus pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 str.), klaidingai sutapatino Ä®BÄ® 11 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytÄ terminÄ administratoriui peržiÅ«rėti sandorius su ieÅ¡kinio senaties pratęsimu.

3. Teismas klaidingai nustatė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė žinojo apie ieÅ¡kovės pablogėjusiÄ finansinę padėtį. Tokia informacija, kuria vadovavosi teismas, ginčijamų sutarčių sudarymo metu nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, todėl akivaizdu, jog atsakovė negalėjo jos žinoti. Teismas ignoravo įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė vertino ieÅ¡kovės finansinę padėtį bei aplinkybę, kad atsakovė buvo apdraudusi ieÅ¡kovės nemokumo rizikÄ kredito draudimu.4. Teismas neįvertino fakto, kad ieÅ¡kovės kreditoriai ginčijamų sutarčių sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės bei neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2014-05-30 nutartį, kurioje nurodyta, kad didžiosios dalies ieÅ¡kovės kreditorių mokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Akivaizdu, kad kreditoriai ginčijamų sutarčių sudarymo metu neturėjo galiojančių reikalavimo teisių i ieÅ¡kovę.

5. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamų sutarčių sudarymo privalomumÄ diktavo faktinės sutarčių sudarymo aplinkybės, o kreditorių interesai nebuvo pažeisti. IeÅ¡kovės veiksmai, sudarant sutartis, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, kadangi bÅ«tent ginčijamų sutarčių sudarymas leido ieÅ¡kovei toliau tęsti veiklÄ .

6. Teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ . JÄ pritaikius, atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų. IeÅ¡kovė BAB „Kauno tiekimas“ atsiliepime praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2015-03-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2013-11-30, kai pirmajam bankroto administratoriui buvo perduoti ieÅ¡kovės dokumentai. Bankrutuojančios įmonės interesus atstovaujančiam bankroto administratoriui ieÅ¡kinio senaties pradžia yra nustatoma nuo bankrutuojančios įmonės dokumentų jam perdavimo momento. Kadangi antrajam ieÅ¡kovės bankroto administratoriui ieÅ¡kovės turtas bei dokumentai buvo perduoti tik 2014-09-23/29, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kinio senaties terminas, pateikus šį ieÅ¡kinį 2015-09-18, nebuvo praleistas.

2. Nustatant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ yra ypatingai svarbu įvertinti tai, kad bankroto byloje įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014-07-08 nutartimi jau konstatuotas pirmojo ieÅ¡kovės administratoriaus UAB „Bankroto administratorių kompanija“ iÅ¡imtinės bankroto administratoriaus kompetencijos netinkamas vykdymas, nepatikrinus BAB „Kauno tiekimas“ sandorių, dėl ko buvo pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai. Todėl teismų praktika, kurioje senaties termino skaičiavimo pagrįstumas buvo vertinamas dėl savo noru atsistatydinusio administratoriaus ar vienintelio administratoriaus, nagrinėjamu atveju yra neaktuali.

3. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ teigti, kad AB „Ūkio bankas“ turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovės turtÄ . Be to, tarp ginčijamų sutarčių sudarymo ir kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo praėjo labai trumpas laiko tarpas (viena savaitė), todėl Kauno apygardos teismo 2013-05-30 nutartyje konstatuoti įsiskolinimai negalėjo atsirasti per tokį trumpÄ laikÄ .

4. VisiÅ¡kai pagrįstai nustatyta, kad sudarydama ginčijamus sandorius, ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Aplinkybė, kad po ginčijamų sutarčių sudarymo iÅ¡ karto buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, paneigia teiginius, jog ginčijamais sandoriais, suteikiant prioritetÄ atsiskaitymams bÅ«tent su atsakove, buvo siekiama naudos pačiai ieÅ¡kovei. Ginčijami sandoriai nedavė įmonei jokios ekonominės naudos, jos turto masė nepadidėjo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog faktinė situacija nulėmė bÅ«tinumÄ sudaryti ginčijamus sandorius.

5. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovė, turėdama akivaizdžių finansinių sunkumų bei faktiÅ¡kai bÅ«dama nemoki, likus vos kelioms dienos iki kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo patenkino vieno iÅ¡ kreditorių interesus, eliminuodama kitų kreditorių galimybes gauti bent dalinį reikalavimų patekinimÄ .

6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir apeliantės nesÄ Å¾iningumo faktÄ . Akivaizdu, jog apeliantė tinkamai neįvertino ieÅ¡kovės turtinės padėties bei galimų jos kreditorių interesų pažeidimo. Apeliantės akcentuojamas ieÅ¡kovės nemokumo rizikos kredito draudimas nepatvirtina ieÅ¡kovės mokumo fakto ginčijamų sandorių sudarymo metu.

7. Teismas pagrįstai taikė restitucijÄ pinigais, kadangi ginčijamomis sutartimis perleista turtinė teisė yra realizuota. Toks restitucijos taikymas atitinka teismų suformuotÄ praktikÄ . Atsakovė IndustrieRohstoffe Handelsgmbh 2016-08-05 pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, jog ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje situacijoje yra neaktuali bei nepagrindžianti netinkamo ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo. Atsakovė taip pat pažymi, jog ieÅ¡kovė, pažeisdama CPK 314 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ , teikia Kauno apygardos teismo 2014-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-788-259/2014, todėl Å¡is įrodymas neprijungtinas.

Be to, aplinkybę, kad ieÅ¡kovės pateikta nutartis nėra vieÅ¡ai prieinama internete, patvirtina 2016-06-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį atsakovė praÅ¡o prijungti prie bylos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde yra keliami bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymo sÄ lygų nustatymo teisėtumo, restitucijos tokia forma taikymo pagrįstumo, o taip pat ieÅ¡kinio senaties instituto reglamentavimo bei jo taikymÄ aiÅ¡kinančios teismų praktikos klausimai.

Tokiais aspektais teisėjų kolegija ir pasisako.  Dėl bylos nagrinėjimo formos Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė daugybę įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, tačiau fakto klausimai, apeliantės įsitikinimu, išsamiau gali būti išnagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, juolab kad apeliacinio skundo nagrinėjimo žodiniame procese siekiama vieninteliu tikslu – dėl išsamesnio ir objektyvesnio byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 322 str.).

Apeliantės praÅ¡ymo turinys savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo bÅ«tinumo taip pat nenustatė. Tokiu atveju pripažintina, jog byloje jau esančių įrodymų bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡vardintų argumentų pakanka, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, o apeliantės praÅ¡ymas dėl žodinio Å¡ios bylos proceso netenkinamas. Dėl naujų įrodymų prijungimo CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagrindinis teismo tikslas – reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nustatymas bei prioritetinis teisingo ginčo iÅ¡nagrinėjimo principas lemia bÅ«tinybę kiekvienu konkrečiu atveju individualiai nuspręsti dėl naujų įrodymų priėmimo.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teisme pateiktais įrodymais siekiama pagrįsti / paneigti ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pagrįstumÄ , teisėjų kolegija priima tiek ieÅ¡kovės teikiamÄ Kauno apygardos teismo 2014-07-08 nutartį, tiek atsakovės teikiamÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , bei Å¡iuos naujus duomenis vertina kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžios eigÄ nuo 2014-09-29, neatsižvelgęs į tai, kad bankroto administratoriaus pasikeitimas negali pakeisti įstatymuose nustatytos ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo tvarkos.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.128 straipsnyje taip pat nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kadangi Įmonių bankroto įstatyme nėra tiesiogiai reglamentuota ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarka, kai pasikeičia / pakeičiamas bankroto administratorius, teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties, yra klaidinga ir neatitinkanti šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-302-186/2015).Nagrinėjamu konkrečiu atveju tai reiÅ¡kia, kad senaties eiga prasidėjo nuo 2013-11-30, kai pirmajam bankroto administratoriui buvo perduoti ieÅ¡kovės įmonės turtas ir dokumentai, o ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus pakeitimo faktas, nepriklausomai nuo jo pakeitimo priežasties, pats savaime nelemia kitokio ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento.Kita vertus, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo momentÄ , nuo kurio prasidėjo ieÅ¡kinio senaties skaičiavimas, nelemia vertinimo, kad tokie skundžiamo teismo sprendimo defektai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ji prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei pakartotinai nurodė priežastis, nulėmusias ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Pažymėtina, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ svarstyti ir savo paties iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius jau bÅ«tų pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, tokių aplinkybių nustatymas bei įvertinimas priskirtas teismų diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus jų nustatymo kriterijus. Pripažįstama, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo aspektu yra nurodoma, kad jei teismas konstatuoja, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti sudėtinga per įstatyme nustatytÄ terminÄ surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, ieÅ¡kovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atmetimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto paskirties.

Tokiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013). Be to, nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo intereso gynimo svarbÄ apsprendžia dar ir ginčo pobÅ«dis bei jį iniciavęs subjektas (bankrutavusi įmonė), o apie vieÅ¡ojo intereso, susijusio su kreditorių teisių apsauga, buvimÄ ne kartÄ pasisakyta teismų praktikoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, t. y. kad Kauno apygardos teismo 2014-07-08 nutartimi pirmasis ieÅ¡kovės bankroto administratorius buvo atstatydintas, kad paskesniam administratoriui ieÅ¡kovės turtas ir dokumentai buvo perduoti tik 2014-09-29, kad ieÅ¡kinys pateiktas 2015-09-18, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinio senaties praleidimas gali bÅ«ti pateisintas svarbiomis priežastimis. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės pirmasis administratorius, perėmęs ieÅ¡kovės dokumentus 2013-11-30, iki 2014-07-08, kai buvo nuÅ¡alintas, nepatikrino įmonės sudarytų sandorių bei jo nuÅ¡alinimo priežastis - dėl pareigos patikrinti įmonės sandorius nevykdymo, lemia iÅ¡vadÄ , jog naujasis administratorius iki 2014-11-30, t. y. nepraleisdamas ieÅ¡kinio senaties termino, ieÅ¡kinio pateikti objektyviai neturėjo galimybių.

Tačiau per protingÄ terminÄ Ä¯vertinęs gautus ieÅ¡kovės dokumentus, ėmėsi ieÅ¡kovės kreditorių interesų gynimo. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, praleistÄ terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti atnaujina. Tokiu atveju senaties termino atnaujinimas sudaro prielaidas iÅ¡samiai iÅ¡tirti actio Pauliana taikymo sÄ lygas ir teisingai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Ä® apeliantės naujai teikiamus įrodymus, susijusius su Kauno apygardos teismo 2014-07-08 nutarties, kuria ir buvo atstatydintas pirmasis ieÅ¡kovės administratorius, jai neprieinamumu teisėjų kolegija neatsižvelgia.

Nepaisant to, ar Å¡i nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo buvo pateikta į bylÄ , ar, juo labiau, buvo vieÅ¡ai prieinama apeliantei, tai neeliminuoja teismo, įskaitant ir apeliacinės instancijos teismo, pareigos ex officio spręsti dėl senaties termino praleidimo priežasčių ir jo galimo atnaujinimo. Nustačius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindÄ , pripažintina, jog vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamÄ sprendimÄ neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl ginčijamų sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumo vertinimo CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti.Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios bÅ«tinosios actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).Taikant actio Pauliana turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik paties skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.).

Sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję tik su netinkamu apeliantės nesÄ Å¾iningumo fakto nustatymu, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 str. 1 d.), antrosios sandorių Å¡alies, t. y. ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningo elgesio nustatymo pagrįstumo nevertina. Sprendžiant dėl apeliantės nesÄ Å¾iningumo, pažymėtina, kad vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ir ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, jog jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels arba sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė pateiktų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog apeliantė tinkamai pasidomėjo ieÅ¡kovės finansine padėtimi.

Skunde nurodoma, jog sÄ Å¾iningumÄ bei pakankamÄ domėjimÄ si pagrindžia apeliantės žinojimas, kad ieÅ¡kovės turto balansas yra teigiamas, be to, buvo atliktas patikrinimas, ar ieÅ¡kovės turtas nėra areÅ¡tuotas. Tačiau apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė informacijos, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo įvertino ieÅ¡kovės balansÄ â€“ duomenys iÅ¡ vieÅ¡osios paieÅ¡kos portalo atspausdinti tik 2015-11-02. Be to, pirmosios instancijos teismo konstatuota bei teisingai įvertinta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės įmonės hipoteka juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2013-01-28, kuri, nepaisant kitų apeliantės nurodomų įrodymų, jau savaime yra pakankama pripažįstant apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ .

Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė VÄ® Registrų centro vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės vieÅ¡ajam registrui pateiktus dokumentus, iÅ¡ kurios aiÅ¡kiai matyti, jog 2013-01-25 buvo gautas praneÅ¡imas dėl juridinio fakto įregistravimo, kad pati įmonė (t. y. visas juridinio asmens turtas, aktyvai, pasyvai ir t.t.) yra įkeistas pagal įmonės hipotekos taisykles, toks faktas įregistruotas 2013-01-28. Taigi, viena vertus, vieÅ¡ai skelbiama informacija apie įmonės registrui pateiktus dokumentus liudija, kad apeliantė galėjo ir privalėjo kruopščiau įvertinti ieÅ¡kovės finansinę situacijÄ bei planuojamų sudaryti sandorių įtakÄ kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams, domėtis, už kokio subjekto ir už kokio dydžio prievoles yra įkeista įmonė su visu jos turtu, kaip Å¡ios prievolės vykdomas, kada sueina galutinis prievolės, už kuriÄ Ä¯keista pati įmonė, įvykdymo terminas ir pan.

Tokių veiksmų neatlikusi apeliantė elgėsi nesÄ Å¾iningai. Kita vertus, įvertinus Å¡alių santykių specifikÄ , t. y. ilgÄ bendradarbiavimÄ , sutiktina su ieÅ¡kovės atsikirtimo argumentais, jog apeliantė galėjo ir tiesiogiai kreiptis į verslo partnerę bei pateikti klausimus dėl finansinės jos padėties ir kitų kreditorių interesų, tačiau tokie veiksmai taip pat nebuvo atlikti. Kaip buvo nurodyta pirmiau, teismas neturi pareigos nustatyti, jog apeliantei atitinkama informacija besÄ lygiÅ¡kai buvo žinoma, pakanka nustatyti, jog yra didesnė tikimybė, jog Å¡i informacija apeliantei buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos egzistavimÄ .

Kiti byloje esantys įrodymai papildomai pagrindžia tokių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Apeliantė 2013-04-11 raÅ¡te, adresuotame ieÅ¡kovei, reikalavo aiÅ¡kiai atsakyti, kada bus apmokėtas įsiskolinimas. Nurodė, kad kitu atveju pasinaudos savo teise atsiimti neapmokėtas prekes. 2013-04-12 raÅ¡te buvo praÅ¡oma ieÅ¡kovės įsiskolinimo sumažinimo tikslu perleisti „Kemira Slowenia“ skolÄ apeliantės naudai. Apeliantės 2013-04-23 raÅ¡te „Dėl skolos apmokėjimo“, adresuotame ieÅ¡kovei, nurodoma, kad ieÅ¡kovė už suteiktas prekes yra skolinga 338 112,62 Eur bei praÅ¡oma atsiskaityti iki 2013-04-30.

Taip pat pažymėta, kad jei nurodyta skola nebus sumokėta iki 2013-04-26, bus pasinaudota teise inicijuoti AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . IÅ¡ tokios informacijos akivaizdu, kad nors ne visų apeliantės sÄ skaitų apmokėjimo terminai susiraÅ¡inėjimo metu buvo suėję, apeliantė, labiau tikėtina, kad žinodama apie itin blogÄ Ä¯monės finansinę situacijÄ , aktyviai ėmėsi savo interesų apsaugos, pareiÅ¡kė griežtus reikalavimus ieÅ¡kovei atsiskaityti, tame tarpe nurodydama pati inicijuosianti jai bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Akivaizdu, kad nežinant tikrosios savo skolininkės finansinės padėties, ketinimai dėl galimo bankroto kėlimo nebÅ«tų vieÅ¡inami. Å iame kontekste aptartini ir su draudimu susiję įrodymai, kuriuos savo skunde apeliantė interpretuoja kaip eliminuojančius galimybę sužinoti apie kitų ieÅ¡kovės kreditorių buvimÄ . Kredito draudikas C. A. sutiko apeliantei teikti draudiminę apsaugÄ ieÅ¡kovės nemokumo / neatsikaitymo su atsakove atvejais. Apeliantės teigimu, profesionalui draudikui nenustačius rizikos, nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiÄ rizikÄ turėjo pagrindo įžvelgti apeliantė.

Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus pripažįsta faktiÅ¡kai nepagrįstais. PrieÅ¡ingai, tokio pobÅ«džio draudimo sutarties sudarymo tikslas yra apsidraudimas nuo realiai egzistuojančios kitos sutarties Å¡alies nemokumo rizikos, juolab kad C. A. priede prie draudimo poliso aiÅ¡kiai nurodoma, kad ieÅ¡kovės įsiskolinimų lygis yra nemažas. Taigi ir Å¡i aplinkybė patvirtina, kad apeliantė, įvertinusi Å¡iuos duomenis ir bÅ«dama apdairi bei sÄ Å¾ininga, turėjo įsitikinti ieÅ¡kovės mokumu iki ginčijamų sandorių sudarymo.

Teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad praneÅ¡imas apie įkeistÄ ieÅ¡kovės įmonę, draudiko pateikta informacija apie ieÅ¡kovės įsiskolinimų lygį, didelės sumos nesumokėjimas apeliantei už prekes, apeliantės ketinimas inicijuoti bankrotÄ , jei nebus atsiskaityta, liudija neabejotinÄ jos žinojimÄ arba turėjimÄ Å¾inoti, jog yra ir kitų ieÅ¡kovės kreditorių, kurių interesai, sudarius ginčijamus sandorius, bus pažeisti. Dėl galiojančių reikalavimų ir jų atsiradimo momento nustatymo Apeliantė skunde nurodo ir tokius argumentus, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės kreditoriai neturėjo galiojančių reikalavimo teisių į ieÅ¡kovę, taigi nesutinkama ir su Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos nustatymu.

Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ Å¡iuo aspektu, bÅ«tina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Kauno apygardos teismo 2013-05-20 nutartimi, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla ir kurioje buvo konstatuota, kad AB „Kauno tiekimas“ 2012-11 /12 mėn. sudarė hipotekos, įkeitimo, skolos perkėlimo, reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sutartis, kurių pagrindu AB „Birač Europe“ skolų grÄ Å¾inimo AB „Ūkio bankas“ užtikrinimui (t. y. už kito asmens prievoles) įkeitė AB „Ūkio bankas“ įmonę AB „Kauno tiekimas“ ir visÄ jos nekilnojamÄ jį, ilgalaikį kilnojamÄ jį ir finansinį turtÄ .

Bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo – 2013-05-08 notarė surašė praneÅ¡imus, siÅ«lydama skolininkei ne vėliau kaip per 20 dienų sumokėti skolÄ kreditoriui. IeÅ¡kovė 2013-05-15 Ä®monių bankroto valdymo departamento svetainėje vieÅ¡ai paskelbė apie negalėjimÄ ar neketinimÄ vykdyti įsipareigojimus. Apeliantė akcentuoja, jog Kauno apygardos teismo 2013-05-30 nutartyje, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, buvo ne tik įvertinti finansiniai įmonės duomenys, bet ir nurodyta, kad dalies AB „Kauno tiekimas“ nurodytų skolų mokėjimo terminai dar nėra suėję.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė kreditorių reikalavimų momento, nenustatė, ar nors vienas bankroto byloje patvirtintas reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sutarčių sudarymo. Kauno apygardos teismas, spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , toje pačioje nutartyje nurodė, kad AB „Kauno tiekimas“ skolos 2013-05-30 sudaro 23 359 962, 07 Lt. Ä®vertinus tai, kad įmonės turtas sudaro 80 158 307, nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo.

Tokie argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų. Toje pačioje nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas, įvertinęs duomenis apie 2013 m. patirtus nuostolius bei apie pradėtÄ priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įmonės turto, pripažino, jog įmonė yra susidÅ«rusi su rimtomis mokumo problemomis. Be to, aplinkybę, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu AB „Ūkio bankas“ jau turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, labiau tikėtinai patvirtina ir toks faktas, kad iÅ¡ karto po ginčijamų sandorių sudarymo jai pareikÅ¡ti reikalavimai kaip įkaito davėjai pagal hipotekos sandorį, vadinasi, pagrindinis skolininkas, kurio prievolių bankui vykdymas buvo užtikrintas Å¡ia hipoteka, savo pareigų bankui jau nevykdė. Be iÅ¡vardintų duomenų esama ir kitos informacijos apie tuo metu jau egzistavusias ieÅ¡kovės įmonės skolas savo kreditoriams.

Antai Kauno apygardos teismas 2015-07-13 nutartyje, priimtoje ieÅ¡kovės bankroto byloje (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), spręsdamas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo nurodė, jog Alumina D.o.o. Zvornik kreditorinis reikalavimas kyla iÅ¡ 2012-12-31 susitarimo, kuriuo Å¡alys patvirtino (t. y. pripažino), kad AB „Kauno tiekimas“ už pristatytas prekes yra skolingas 1 188 911,95 Eur, likusi skola 446 490,80 Eur. Ä®vertinęs visus šį kreditorinį reikalavimÄ patvirtinančius dokumentus, teismas bankroto byloje patvirtino 3 647 889,36 Eur kreditorinį reikalavimÄ .

Taigi ir Å¡i informacija apie ieÅ¡kovės skolų susidarymo momentÄ Â teikia papildomÄ pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovė, sudarydama nagrinėjamoje byloje ginčijamus sandorius, neabejotinai jau turėjo vykdytinų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Dėl bÅ«tinumo sudaryti ginčijamus sandorius ir kreditorių interesų pažeidimo Teisėjų kolegija kaip deklaratyvius ir neįrodytus atmeta ir tokius apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamų sutarčių sudarymo privalomumÄ diktavo faktinės sutarčių sudarymo aplinkybės, o kreditorių interesai nebuvo pažeisti.

Visų pirma, ginčijami sandoriai nedavė įmonei jokios ekonominės naudos, jos turto masė nepadidėjo, o sutartyse net nekalbama apie apeliantės skolų už perimtas reikalavimo teises į mokius apeliantės skolininkus įskaitymÄ ir dėl to nesitariama. Ä® bylÄ nėra pateikta ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokių nors teisinių kliūčių ieÅ¡kovei pačiai iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ savo skolininkų buvimÄ , juo labiau kad tai apeliantei pavyko padaryti, o gautas lėšas panaudoti proporcingai visų kreditorių, o ne iÅ¡imtinai vienos apeliantės naudai.

Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog faktinė situacija nulėmė bÅ«tinumÄ sudaryti ginčijamus sandorius.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidÅ«rusi ieÅ¡kovė, turėdama eilę kreditorių bei faktiÅ¡kai bÅ«dama nemoki, sudarė su apeliante savo esme neatlygintinas reikalavimo perleidimo sutartis ir tokiu bÅ«du dar labiau apsunkino savo padėtį. Teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorių teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas pagal specialiÄ sias bankroto įstatymo nuostatas, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrikdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto.

Nors pirmosios instancijos teismas papildomai rėmėsi ir CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, kurios ginčijamų sandorių sudarymo metu dar negaliojo (CK 1.7 str. 2 d.), tačiau tai nekeičia iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl kitų kreditorių interesų pažeidimo, suteikiant apeliantei išimtinę teisę visiškai patenkinti tik savo pačios reikalavimus bei atsižvelgti tik į savo pačios interesus. Tokioje situacijoje pritartina pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių interesus CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.

Akivaizdu, jog prieÅ¡ pat bankroto procedÅ«rų pačios apeliantės iniciatyva pradėjimÄ tik vienam iÅ¡ jos kreditorių suteikta galimybė (pirmenybė) gauti savo reikalavimo patenkinimÄ neatitinka nei kreditorių interesų lygybės, nei teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumÄ Ä¯monei, pagrįstÄ skolininko siekiu iÅ¡vengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumo rizikÄ , kas atitiktų ir visų jo kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Tais atvejais, kai įmonė, bÅ«dama nemoki, pasirinktinai patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta, pati ieÅ¡kovė apie negalėjimÄ vykdyti turimus įsipareigojimus pranešė praėjus vos kelioms dienoms po ginčijamų sandorių sudarymo.

Aptartos aplinkybės paneigia ginčijamų sandorių ekonominį naudingumÄ Ä¯monei ar tokį jų sudarymo tikslÄ , kaip siekį iÅ¡vengti nemokumo (bankroto). Dėl restitucijos taikymo Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restitucijÄ konkrečiu atveju, turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo gali kilti įstatyme (CK 6.145 str. 2 d.) numatyti neigiami padariniai.

CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Restitucija remiasi idėja, pagal kuriÄ turi bÅ«ti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista Å¡alių turtinės padėties pusiausvyra.Sprendžiant dėl restitucijos taikymo tuo atveju, jei nuginčijama turtinės teisės perleidimo sutartis (pvz. reikalavimas skolininkui), kuri restitucijos taikymo metu jau yra realizuota ir sugrÄ Å¾inti Å¡iÄ teisę natÅ«ra objektyviai yra neįmanoma, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokiu atveju sprendžiama dėl ekvivalento pinigais priteisimo pagal CK 6.146, 6.147 ir kitus straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014).

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent tokia situacija ir susiklostė. Apeliantė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu jau yra gavusi 326 735,82 Eur sumÄ , taigi turtinė teisė, dėl kurios vyko Å¡is ginčas, yra realizuota. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, t. y. priteisė iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei visa tai, kÄ Å¡i gavo pagal nuginčytÄ sutartį, t.y. 326 735,82 Eur. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad restitucija nagrinėjamu atveju negalima, nes nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogintų apeliantės padėtį.

Apeliantės padėtis, pritaikius restitucijÄ , tampa tokia, kokia buvo iki nuginčytų, neteisėtų sandorių sudarymo, t. y. atkuriama neteisėto sandorio pažeista Å¡alių turtinės padėties pusiausvyra. Teiginiai, jog apeliantė atsisakė nuosavybės teisės į perduotas prekes, o pritaikius restitucijÄ apeliantė negalėtų atkurti nuosavybės teisės į perparduotas prekes, taip pat atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Apeliantė turėjo, ir, panaikinus ginčijamus sandorius, tikėtina tebeturi piniginį reikalavimÄ ieÅ¡kovei, Å¡iai neatsiskaičius už prekes, ir kurio dydžio patvirtinimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas bankroto byloje pagal Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas (Ä®monių bankroto įstatymo 26 str.).

Kolegija jau pirmiau įvardijo, kad ginčijamomis sutartimis net nebuvo nuspręsta dėl prieÅ¡prieÅ¡inių Å¡alių reikalavimų įskaitymo, todėl per restitucijos institutÄ iÅ¡samiau pasisakyti dėl ieÅ¡kovės galimos skolos apeliantei dydžio ar dėl Å¡ios skolos buvimo nėra pagrindo. Tačiau pažymėtina, kad nors ginčijamose sutartyse ir nenumatytas atlygintinumas bei neaptartos įskaitymo sÄ lygos, tačiau, įvertinus Å¡alių pozicijÄ , byloje esančius įrodymus bei santykių esmę, tokių susitarimų buvimas iÅ¡ esmės nėra paneigtas.

Todėl apeliantės turėtos reikalavimo teisės nesugrÄ Å¾inimas prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams tuo atveju, jeigu Å¡i teisė tebeegzistuoja, atsižvelgiant į apeliantės naudai sudarytÄ draudimo nuo ieÅ¡kovės nemokumo sutartį. Å ios sutarties nuostatos taip pat galėjo užtikrinti apeliantės interesus, bet apie jos vykdymÄ bei reikalavimo teisės turėtojÄ Ä¯rodymai į bylÄ nebuvo teikiami. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Netenkinus apeliacinio skundo, ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 1 820,45 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas bei prašė priteisti jas iÅ¡ apeliantės. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-20, 8.11 punktu, ieÅ¡kovei BAB „Kauno tiekimas“ kompensuotina 984 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (757 Eur, t. y. 2015 m. 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, x 1,3 koeficiento).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ IndustrieRohstoffe Handelsgmbh (juridinio asmens kodas FN95460h) ieÅ¡kovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ (juridinio asmens kodas 133523653) 984 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai              Dalia Kačinskienė                                                                                                    Antanas Rudzinskas              Egidija Tamošiūnienė