58191fb4-8eb3-4eff-b355-0f7a4e57350b · Panevėžio apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-125-531/2021 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. birželio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei, naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė G. B., naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs G.

B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria tenkintas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis taikymas, n u s t a t ė :

1. Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi G. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje, kuris tęsiamas iki Å¡iol. Paskutinį kartÄ pratęstas Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi.

2. G. B. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį. Nurodo, kad G. B. nesutiko su VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimu ir prašė jį iÅ¡ stacionaro paleisti. Ä®sipareigojo bÅ«damas ambulatoriÅ¡kai stebimas lankyti gydytojÄ , vartoti vaistus. NežiÅ«rint į tokiÄ paties asmens pozicijÄ , jam skirta gynėja Å¡ios ginamojo pozicijos nepalaikė, jai prieÅ¡taravo ir siÅ«lė pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ stacionare, todėl mano, kad tokiomis sÄ lygomis priėmus skundžiamÄ nutartį, buvo pažeista asmens teisė į veiksmingÄ jo gynybÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, G. B. priverčiamoji medicinos priemonė yra skirta už baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , kuri savo pobÅ«džiu nėra smurtinė ir jei ji bÅ«tų nusikalstama – bÅ«tų laikoma apysunkiu tyčiniu nusikaltimu. Už tokios nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymas numato ne tik laisvės atėmimÄ , bet ir alternatyvias, nesusijusias su laisvės atėmimu, bausmes. Tuo tarpu tokio pobÅ«džio įstatymo uždraustÄ veikÄ padariusio G. B. laisvė Å¡iuo metu yra suvaržyta jau beveik trejus metus.

BÅ«tina pažymėtina, kad per priverčiamojo gydymo laikÄ jokia ligonio fizinė agresija neiÅ¡ryÅ¡kėjo (arba bent nėra apie tai byloje duomenų). Teismo nutartyje iÅ¡dėstyti teiginiai tik apie tariamÄ ligonio verbalinę agresijÄ , tačiau ir Å¡ie teiginiai niekuo, jokiais faktiniais duomenimis, nėra konkretizuoti. IÅ¡ nutartyje iÅ¡dėstyto teiginio galima spėti, kad ligonio verbalinė agresija pasireiÅ¡kia tik grasinant „teisiniu susidorojimu“, tačiau tokio grasinimo verbaline agresija įvardinti tikrai negalima.

Iš komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų seka tik tai, kad paciento psichikos būklė nėra pakankamai stabili, jis priešiškai reaguoja į jam taikomas vidaus tvarkos taisykles, yra gynybiškas, rašo tariamai nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, jam išlieka adaptacijos prie vidaus tvarkos taisyklių sunkumai, jis yra nepakankamai kritiškas ligai ir padarytai veikai.

Tokie medicininėje dokumentacijoje fiksuoti duomenys, viena vertus, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad G. B. psichikos bÅ«klė yra iÅ¡ esmės stabili, tik nepakankamai, kaip ir jo kritika tiek savo ligai, tiek ir prieÅ¡ trejus metus padarytai veikai stebima, tik ir Å¡i kritika nėra, vertintojų nuomone, pakankama. Kita vertus, jei beveik trejus metus asmens, dėl ligos padariusio įstatymo uždraustÄ nelabai pavojingÄ ir nesmurtinę veikÄ , bÅ«klė stacionare nėra stabilizuojama pakankamai, tai tikrai tikslinga spręsti dėl gydymo metodų, o tuo pačiu ir priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo.

Kaip matyti iÅ¡ minėtų medicininių dokumentų, G. B. sunkiausia prisitaikyti prie specifinių vidaus tvarkos taisyklių, kurias jis priima kaip tam tikrÄ muÅ¡trÄ , netgi susijusį su fizine prievarta. Tokia situacija tikrai gali pasunkinti asmens gydymÄ . Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie gydomo asmens agresijÄ (fizinę agresijÄ , bet ne grasinimus teisiÅ¡kai susidoroti) ar autoagresijÄ , tai spręsti, kad pakeitus stacionarų tokio asmens gydymÄ Ä¯ ambulatorinį jo gydymÄ bÅ«tų sukeltas pavojus pačiam asmeniui ar aplinkiniams, pagrindo tikrai nėra.

Byloje yra pakankamai duomenų, kad gydomas ambulatoriškai G. B. gyventų su motina A. Š. ir būtų jos prižiūrimas, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas ir, tikėtinai, būtų veiksmingas.

3. Teismo posėdyje gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius ir asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė G. B. praÅ¡o skundÄ tenkinti, o prokurorė - atmesti.

4. Skundas atmetamas.

5. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs G. B. gynėjo skundÄ , pateiktÄ bylos medžiagÄ bei skundžiamÄ Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė G. B. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis terminÄ .

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. IÅ¡ kartu su 2021 m. balandžio 22 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo pateiktos 2021 m. balandžio 16 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – IÅ¡vada), matyti, kad Komisija, rekomenduodama G. B. tęsti priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu paciento bÅ«klė buvo nepakankamai stabili.

Klinikoje iÅ¡lieka dezorganizuoto elgesio ir verbalinės agresijos epizodai, mÄ stymo sutrikimai pagal formÄ (klampus, stokoja logikos, smulkmeniÅ¡kas) ir turinį (santykio, nuostolio kliedesiai), kritikos ligos, gydymosi bei elgesio atžvilgiu stoka. Pacientas nesugeba laikytis vidaus tvarkos taisyklių, verbalinei korekcijai nepasiduoda, į personalo pastabas nereaguoja. Personalo pastabas laikytis vidaus tvarkos taisyklių interpretuoja kaip prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ prieÅ¡ jį, piktybiÅ¡kÄ kenkimÄ jam. Apie tai raÅ¡o skundus į įvairias institucijas.

Emocinių impulsų kontrolė silpna, kartojasi disforinės reakcijos, neadekvataus ir neprognozuojamo elgesio epizodai. Koreguojamas gydymas. G. B. dirglus, gynybiÅ¡kas, disforiÅ¡kos nuotaikos. Emocijos labilios, primityvios. MÄ stymas klampus, linkęs į smulkmeniÅ¡kumÄ . Kliedesių, haliucinacijų neiÅ¡sako. Stebima silpna impulsų kontrolė. Greitai provokuojasi disforinės reakcijos. Kritika ligos, gydymosi, nusikalstamos veikos atžvilgiu nepakankama.

8. Taip pat iÅ¡ IÅ¡vados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu paciento elgesys stokoja stabilumo, iÅ¡lieka liguista praeities įvykių fiksacija. EpizodiÅ¡kai iÅ¡sako nuodijimo kliedesius gydymo atžvilgiu. Stebima santykio kliedesinė simptomatika medicinos personalo, gydančio gydytojo atžvilgiu, iÅ¡lieka padidintas nerimas. Paciento sprendimai kategoriÅ¡ki, sunkiai prieinami verbalinei korekcijai, objektyvius faktus interpretuoja savaip. IÅ¡sako grasinimus „teisiniu susidorojimu“. Dėl gretutinės somatinės patologijos, psichofarmakoterapijos tolerancija ribota, nepasiekiama medikamentinė remisija. Buvo koreguotas gydymas, tačiau psichinė bÅ«klė nepakankamai stabili, iÅ¡lieka adaptacijos prie vidaus tvarkos taisyklių sunkumai, konfliktinės situacijos bei nesutarimai su kitais pacientais, prieÅ¡iÅ¡kumas jų atžvilgiu, užimtumo veikloje dalyvauja pagal savo galimybes. Neigia buvusį smurtÄ motinos atžvilgiu. Palaiko ryšį su motina A. Å ..

9. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog G. B. vis dar bÅ«tina taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis. Kol kas jÄ pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis nėra pagrindo. AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų.

Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis G. B. yra taikomas jau daugiau nei dvejus su puse metų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Komisijos iÅ¡vadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį jo bÅ«klė nepagerėjo tiek, jog jau bÅ«tų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimÄ â€“ ji vis dar nėra pakankamai stabili. PrieÅ¡ingai nei teigiama pateiktame skunde, tai, kad G. B. bÅ«klė per minėtÄ terminÄ jį gydant stacionare nebuvo pakankamai stabilizuota, nesudaro pagrindo leisti jam gydytis ambulatoriÅ¡kai, tai tik įrodo, kad gydymas ir stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis kol kas jam yra itin reikalingas.

Pažymėtina, kad kiekvieno paciento bÅ«klė yra skirtinga, jiems taikomi skirtingi gydymo metodai, taigi ir gydymo efektyvumas visiems jiems pasireÅ¡kia per skirtingÄ laikÄ .

10. Kaip matyti, G. B. nėra pakankamai kritiÅ¡kas savo ligos, gydymosi, nusikalstamos veikos atžvilgiu. Ligoninės personalo atžvilgiu yra nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, verbalinei korekcijai nepasiduoda, į personalo pastabas nereaguoja, iÅ¡sako nuodijimo kliedesius dėl jam taikomo gydymo, nesutaria ir konfliktuoja su kitais pacientais, jam sunku adaptuotis prie vidaus tvarkos taisyklių, jo sprendimai kategoriÅ¡ki, sunkiai prieinami verbalinei korekcijai, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad gydomas ambulatoriÅ¡kai jis bÅ«tų linkęs nevykdyti jam nustatytų pareigų gerti vaistus ar lankytis pas gydytojus, kas tik dar labiau apsunkintų jo gydymÄ bei keltų rizikÄ jo bÅ«klės pablogėjimui.

11. Taigi atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas G. B. vis dar reikalingas ir pratęsė jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Å iuo atveju dar negalima daryti iÅ¡vados, kad G. B. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų bÅ«ti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Å ios teismo iÅ¡vados nekeičia G. B. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobÅ«dis bei tai, kad gydymo laikotarpiu jam neiÅ¡ryÅ¡kėjo fizinė agresija ar autoagresija.

12. G. B. gynėjo pateiktame skunde nurodoma, kad priimant skundžiamÄ nutartį buvo pažeista jo ginamojo teisė į veiksmingÄ gynybÄ , kadangi jam skirta gynėja nepalaikė jo praÅ¡ymo paleisti jį iÅ¡ stacionaro ir siÅ«lė pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ . Tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad gynėjo pareiga yra tinkamai atstovauti savo ginamojo interesus. Nagrinėjamu atveju G. B. interesus apylinkės teisme atstovavusi gynėja advokatė R.

Č. neprieÅ¡taravo Komisijos teikimui pratęsti jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, kadangi jos nuomone, tai atitinka G. B. bÅ«klę ir tikruosius interesus. Vien tik tai, kad jos pozicija buvo kitokia, nei paties G. B., kuris prašė nebetaikyti jam stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis, nereiÅ¡kia, jog gynėja minėtÄ turimÄ pareigÄ Ä¯vykdė netinkamai ir tuo buvo pažeista G. B. teisė į veiksmingÄ gynybÄ .

13. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priverčiamosios medicinos priemonės asmeniui taikymas nėra prilyginamas bausmei - ji skirta stebėti asmens elgesį bei neleisti jam padaryti pavojingų veikų ir yra taikoma, tol kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Esant Å¡iai aplinkybei, atmetami gynėjo skundo argumentai, susiję su galimomis, už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ , skirtinomis bausmėmis bei G. B. laisvės suvaržymo terminu.

14. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : G. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Valdas CiesiÅ«nas