58148ce2-2edb-46c7-9010-5b8ed6891c2b · Lietuvos apeliacinis teismas

Ieškovas

                             Civilinė byla Nr. 2A-292/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7;Â

28.1; 42.8; 43.2; 63.1; 121.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Nerijui Stukui, atsakovui O. Ž., atsakovui A. B. ir jo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, trečiojo asmens atstovui advokatui Mariui Intai, viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A. B. ir O. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12

d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-74-560/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gremista“ administratoriaus ieškinį atsakovui A. B. ir atsakovui O. Ž. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė kelionių centras ,,Filaretai Travel“ (dabar – UAB „Fortūna Travel“).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

Ieškovo BUAB ,,Gremista“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2008 m. gegužės 15 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A.

B. 261 300 Lt, priteisti iš atsakovo O. Ž. ir subsidiariai iš atsakovo A. B. 3 000 Lt, priteisti iš atsakovų A. B. ir O. Ž. 5 procentų dydžio metines palūkanas.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas A. B. nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. kovo 5 d. ėjo UAB „Gremista“ vadovo pareigas. 2004 m. lapkričio 20 d. jis ieÅ¡kovo vardu su Vokietijos bendrove „LIWA Export und Import GmbH“ (toliau – firma LIWA) pasirašė 6 naudotų Neoplan markės autobusų pirkimo-pardavimo sutartį. Å iuos autobusus ieÅ¡kovas turėjo perleisti galutiniam naudotojui UAB kelionių centras „Filaretai Travel“, su kuria ieÅ¡kovas 2004 m. lapkričio 30 d. buvo sudaręs Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turistinius autobusus bei 2004 m. gruodžio 16 d. sudaręs Jungtinės veiklos sutartį dėl jungtinės veiklos perkant, nuomojant bei parduodant turistinius autobusus. IeÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu UAB „Filaretai Travel“ 2004 m. gruodžio 6 d. sudarė preliminariÄ autobusų pirkimo sutartį dėl keturių turistinės klasės naudotų autobusų Neoplan 516 SHD pirkimo. Šį sandorį sutiko finansuoti UAB „SEB lizingas“, todėl 2004 m. gruodžio 16 d. tretysis asmuo UAB „Filaretai Travel“ ir UAB „SEB lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį. 2004 m. gruodžio 21 d. UAB „SEB

lizingas“ ir ieškovas sudarė autobusų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui 2004 m. gruodžio 23

d. mokėjimo pavedimu iš lizingo bendrovės buvo pervesta 1 393 411,97 Lt, iš kurių 265 000 eurų 2004 m. gruodžio 23

d. buvo pervesta firmai LIWA kaip avansas pagal autobusų pirkimo sutartį. Daugiau mokėjimų nebuvo atlikta, kadangi autobusai, iÅ¡skyrus vienÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių, nebuvo perduoti. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieÅ¡kovui

buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad atsakovas A. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos paėmė 261 300 Lt sumÄ .

Atsakovas O. Ž. nuo 2004 m. lapkričio 11 d. iki 2006 m kovo 5 d. užėmė ieÅ¡kovo konsultanto pareigas, o nuo 2006 m. kovo 5 d. buvo ieÅ¡kovo vadovu. Bankroto administratorius nustatė, kad 2004 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos atsakovui O. Ž. buvo

pervesta 3 000 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad A. B. 261 300 Lt pasiėmė neteisėtai, neturėdamas tam jokio

pagrindo, kadangi jokie ieÅ¡kovo finansiniai įsipareigojimai Å¡iam atsakovui neatspindėti finansiniuose ar buhalteriniuose dokumentuose. Nors pinigų mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad yra grÄ Å¾inama skola už autobusus pagal sutartį, tačiau tokie teiginiai klaidingi, nes už autobusus ieÅ¡kovo vardu ir sÄ skaita firmai LIWA buvo atliktas tik vienas mokėjimas – 265 000 eurų dydžio avansas. Atsakovas

O. Ž. taip pat gavo 3 000 Lt be teisinio pagrindo. Ieškovo teigimu, nėra

jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo skolÄ Å¡iam atsakovui. Kadangi 3 000 Lt pervedimo O. Ž. metu A. B. buvo įmonės vadovas, todėl minėta suma priteistina

subsidiariai ir iÅ¡ A. B.. Nepagrįstų mokėjimų gavimo metu atsakovas A. B. bei O. Ž. sutuoktinė R. Ž. buvo ieÅ¡kovo akcininkai, todėl atsakovams taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: ieškovo BUAB „Gremista“ naudai priteisė iš atsakovo

A. B. 261 300 Lt bei 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė iÅ¡ atsakovo O. Ž. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. B. 3 000 Lt bei 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas konstatavo, kad 2004 m. lapkričio 30 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarčiai taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, o atitinkamai ieÅ¡kovas laikomas trečiojo asmens UAB ,,Filaretai Travel“ įgaliotiniu (atstovu). IeÅ¡kovas, veikdamas kaip trečiojo asmens įgaliotinis (atstovas), privalėjo laikytis CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatytų pareigų ir nenaudoti gautos vykdant pavedimÄ informacijos ar turto savo interesais, o Å¡ios pareigos neįvykdžius – atlyginti įgaliotojui dėl to patirtus nuostolius. Pagal minėtÄ Â Tarpininkavimo paslaugų ir 2004 gruodžio 16 d. Jungtinės veiklos sutartis ieÅ¡kovas, atstovaujamas A. B. ar O. Ž., iÅ¡ trečiojo asmens UAB ,,Filaretai Travel“ gautas lėšas, skirtas tiktai kainos už autobusus sumokėjimui, turėjo ir privalėjo panaudoti vien tik Å¡iam tikslui.

Remdamasis ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e užfiksuotomis operacijomis ir ieÅ¡kovo 2004 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti iÅ¡ atsakovų 264 300 Lt dydžio lėšos yra ne kas kita, kaip dalis UAB „VB lizingas“ 2004 m. gruodžio 23 d. pervestų piniginių lėšų (1 393 411,97 Lt) pagal 2004 m. gruodžio 21d. Pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje esančios Å¡eÅ¡ių autobusų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos vėliau nei atsakovų teigimu O. Ž. duoti

165 000 eurų grynais, skirti avanso apmokėjimui už keturis autobusus, bei vėliau nei O. Ž. neva perdavė pačiam pardavėjui 165 000 eurų avansÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo kasos iÅ¡imti 569 712 Lt buvo konvertuoti, o atsakovas O. Ž. patyrė tam tikras kuro sÄ naudas ar kitas kelionės iÅ¡laidas, vykdamas į VokietijÄ sumokėti avanso. 2005 m. lapkričio 30 d. autobusų pardavėjas raÅ¡te nurodė, kad vienintelė suma, kuriÄ jis gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo yra 250 000 eurų (dėl kurių perdavimo pardavėjui Å¡ioje byloje ginčas nekilo). RaÅ¡te taip pat nurodoma, kad jo atstovo paraÅ¡as ant su ieÅ¡kovu 2004 m. lapkričio 20 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties dėl autobusų yra suklastotas. Fakto, kad realiai 569 712 Lt pinigų suma buvo ieÅ¡kovo kasoje ir pagal kasos iÅ¡laidų orderį ji realiai buvo perduota atsakovui

O. Ž., byloje nepatvirtina jokie įrodymai, išskyrus pačių atsakovų bei liudytojos R. Ž. paaiškinimus. Atsakovų pozicija apie tai, kad atsakovas O. Ž. grynaisiais paskolino ieškovui 560 000 Lt, pagrindžiama tik ieškovo, kaip juridinio asmens, vidaus dokumentais, kuriuos sudarinėjo ir pasirašinėjo patys atsakovai bei jų į

bylÄ pakviesta liudytoja - atsakovo O. Ž. žmona R. Ž.. Pastarieji įrodymai vertintini kritiÅ¡kai dėl to, kad

atsakovai ir minėta liudytoja yra tarpusavyje susiję ir turi bendrÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi (yra ieÅ¡kovo akcininkai). Teismo nuomone, ieÅ¡kovui

apskritai nebuvo būtina 2004 m. lapkričio 15 d. skolintis iš atsakovo O. Ž. 560 000 Lt (priešingai nei teigia atsakovai), nes kaip

matyti iÅ¡ byloje esančių tarp ieÅ¡kovo ir pardavėjo sudarytų autobusų pirkimo-pardavimo sutarčių, ieÅ¡kovo pareiga sumokėti pardavėjui 35 procentų dydžio avansÄ už autobusus buvo neterminuota arba turėjo bÅ«ti įvykdyta iki 2005 m. sausio 7 d., kai tuo tarpu 2004 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovas jau turėjo savo sÄ skaitoje reikiamÄ avansui pagal sutartis sumokėti sumÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškovas, atstovaujamas atsakovo A. B., neperdavė 569 712 Lt atsakovui O. Ž. tam, kad būtų sumokėtas 165 000 eurų avansas pardavėjui už autobusus ir atitinkamai atsakovas

O. Ž. Å¡ios sumos neperdavė pardavėjui. Atsakovų argumentus, kad O. Ž. paskolino ieÅ¡kovui 560 000 Lt tam, kad ieÅ¡kovas galėtų sumokėti 165 000 eurų avansÄ autobusų pardavėjui, laikė nepagrįstais. Dėl to tuometis ieÅ¡kovo vadovas A. B. nepagrįstai į savo sÄ skaitÄ pervedė 200 000 Lt kaip dalį paskolos atsakovui O. Ž. grÄ Å¾inimÄ , bei nepagrįstai į atsakovo O. Ž. sÄ skaitÄ pervedė 3 000 Lt kaip dalinį paskolos grÄ Å¾inimÄ . Tokiu bÅ«du savo neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais veiksmais atsakovas padarė ieÅ¡kovui, kaip juridiniam asmeniui, nuostolius, kuriuos vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 1 dalimi ir 7 dalimi privalo atlyginti.

Atsakovai A. B. ir O. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Skunde raÅ¡oma:

1. 2004 m lapkričio 30 d. tarp ieškovo, atstovaujamo A. B., ir trečiojo asmens UAB kelionių centras „Filaretai

Travel“ buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Å¡iai sutarčiai taikytinos atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Å alys nebuvo įgaliojusios viena kitÄ atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jos tik susitarė bendradarbiauti parduodant turistinius autobusus Neoplan, todėl teismo iÅ¡vada, kad UAB ,,Gremista“ turėjo ir privalėjo panaudoti gautas pinigines lėšas tik kainai už autobusus sumokėti, yra nepagrįsta.

2. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, be pagrindo rėmėsi CK 6.969-6.982 straipsnių nuostatomis, kadangi neatkreipė dėmesio į Jungtinės veiklos sutarties papildymÄ Nr. 1, kuriuo Å¡alys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo autobusų įregistravimo VÄ® ,,Regitra“ dienos. Pinigų gavimo momentu ji negalėjo bÅ«ti taikoma, nes nebuvo įsigaliojusi.

3. Teismo išvada, kad UAB ,,Gremista“ gavusi pinigus iš UAB ,,VB Lizingas“ turėjo ir privalėjo

panaudoti juos tik pagal vienintelę paskirtį – perduoti firmai LIWA, yra nepagrįsta. Pinigai buvo perduoti bendrovės

„Gremista“ nuosavybėn, bendrovės direktorius, būdamas vienasmeniu valdymo organu, galėjo vienvaldiškai priimti sprendimus ir pinigus naudoti bendrovės reikalams. UAB ,,Filaretai Travel“ sudaryta finansinio lizingo sutartis tiesiogiai su UAB ,,Gremista“ nesusijusi.

4. Pagal susitarimÄ firmai LIWA reikėjo

sumokėti 165 000 eurų avansÄ . UAB ,,Gremista“ sÄ skaitoje pinigų nebuvo, todėl akcininkai nutarė pasiskolinti

iÅ¡ O. Ž. 560 000 Lt. Paskolos sutartis sudaryta raÅ¡ytine forma, patvirtinta bendrovės antspaudu, jai pritarė akcininkai. Teismo teiginiai apie komandiruotes padaryti neiÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybių, nes firmos LIWA atstovas buvo atvykęs į LietuvÄ , todėl pinigai buvo perduoti Lietuvoje. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai ir liudytoja R. Ž..

5. A.

B. atliktos finansinės operacijos atsispindi UAB ,,Gremista“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e, pagal kuriÄ matyti, kad sÄ skaitoje nurodytos sumos buvo nuimtos, tačiau visi nuimti pinigai buvo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , grÄ Å¾inta paskola O. Ž.. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, sprendimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, priimtas nesivadovaujant įrodinėjimo taisyklėmis.

IeÅ¡kovo BUAB ,,Gremista“ atstovas atliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime raÅ¡oma, kad Vilniaus apygardos teismas tarp Å¡alių sudarytas sutartis ir jų pagrindu atsiradusius santykius kvalifikavo teisingai. Apeliantų teiginiai, neva pagrindžiantys 165 000 eurų dydžio avanso davimÄ , yra abejotini, Å¡aliÅ¡ki ir nepakankami Å¡iai aplinkybei pagrįsti. IeÅ¡kovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 165 000 eurų dydžio avansas pardavėjui nebuvo perduotas.

Trečiojo asmens byloje UAB kelionių

centro ,,Filaretai Travel“ (dabar – UAB „FortÅ«na Travel“) atstovas atliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos

teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieÅ¡kovo BUAB ,,Gremista“ atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundÄ .

Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje, darydamas iÅ¡vadas apie ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodymų visumos įvertinimo pagrindu.

Dėl O. Ž. 560 000 Lt paskolos ieškovui UAB „Gremista“ suteikimo ir paskolos panaudojimo faktų įrodytumo

Byloje yra 2004 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis, pagal kuriÄ paskolos davėjas O. Ž. perduoda paskolos gavėjui UAB „Gremista“ 560 000 Lt neprocentinę paskolÄ neterminuotam laikui pinigais (t. 1, b. l. 213-214. Paskolos suteikimo paskirtis ir tikslas sutartyje neįvardinti. Byloje pateikta kopija UAB „Gremista“ akcininkų 2004 m. lapkričio

15 d. sprendimo pasiskolinti iš firmos konsultanto O. Ž. 165

000 eurų avansiniam apmokėjimui pagal sutartį Nr. 44/12 firmai LIWA, įpareigojant O. Ž. vesti derybas su firmos LIWA atstovais ir perduoti sutartÄ pinigų sumÄ - 165 000 eurų (t. 2, b. l. 1). Tokio akcininkų sprendimo priėmimo faktas vertintinas kritiÅ¡kai, nes Å¡is sprendimas neatitinka tikrovės, kiek tai susiję su jame esančia nuoroda dėl sutarties su firma LIWA Nr. 44/12, kadangi į bylÄ pateiktos UAB „Gremista“ ir firmos LIWA sutarties Nr.

44/12 dėl 6 vnt. autobusų pirkimo-pardavimo sudarymas datuojamas vėlesne -  2004 m. lapkričio 19 d. data (t. 2, b. l.

6-7). Be to, 2004 m. lapkričio 19 d. sutartyje Nr. 44/12 iÅ¡ankstinės 35 proc. įmokos nuo sutarties sumos dydis sudarytų ne 165 000 eurų, bet 236 250 eurų sumÄ (675 000 Eur x 35 proc.), o įmoka turėtų bÅ«ti sumokama ne perduodant grynuosius pinigus, bet sumokant į banko sÄ skaitÄ (sutarties 2 ir 3 paragrafai). Sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų, 2004 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. 44/12 galiojo tik iki 2004 m. lapkričio 20 d., kada tarp UAB „Gremista“ ir firmos LIWA buvo sudaryta Å¡eÅ¡ių naudotų autobusų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 12-15). Å ios sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad ji įsigalioja nuo pasiraÅ¡ymo dienos ir nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos netenka galios visi iki Å¡ios sutarties sudarymo Å¡alių žodžiu ar raÅ¡tu sudaryti susitarimai ir sutartys. 2004 m. lapkričio 20 d. sutartyje nurodyta, kad bendra 6 vnt. autobusų pirkimo-padavimo sutarties kaina yra 650 000 eurų (tokia, kaip ir 2004 m. lapkričio 19 d. sutartyje). 2004 m. lapkričio 20 d. sutartyje nustatyta atsiskaitymų tvarka, pagal kuriÄ 35 proc. kainos (tai atitinka 236

250 eurų sumÄ ) pirkėjas sumoka pardavėjui per 60 dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o likusius 65 proc. kainos pirkėjas sumoka pardavėjui iki 2005 m. gegužės 1 d. (sutarties 3.1 ir 3.2 p.). Apmokėjimas vykdomas pagal pardavėjo pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose bÅ«tinai nurodomi pirkėjo ir pardavėjo rekvizitai bei PVM mokėtojų kodai. Pirkėjas atsiskaitymÄ atlieka pervesdamas lėšas į pardavėjo sÄ skaitÄ banke, atsiskaitymÄ už pirkėjÄ gali atlikti ir tretieji asmenys (sutarties 3.3 p. ir 10 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei vienoje iÅ¡ paminėtų sutarčių ar kokių nors kitokių jas papildančių dokumentų nėra užfiksuota jokių nuorodų apie tai, kad dalis autobusų kainos jau yra sumokėta atsakovų nurodoma 165 000 eurų dydžio avansine įmoka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis principiniais kriterijais vertinant galimÄ protingo ir apdairaus žmogaus elgesį analogiÅ¡koje situacijoje,

turėjo pagrindÄ konstatuoti aplinkybę, jog mažai tikėtina, kad atsakovas A. B., kaip juridinio asmens vadovas, ar kitas jo įgaliotas

asmuo, sutiktų sudaryti daiktų (prekių)  įsigijimo rašytinę sutartį, kurioje nebūtų pažymėta

apie tai, jog dalis kainos už prekę jau yra sumokėta. Žymų apie 165 000 eurų avansinės įmokos perdavimÄ nėra ir jokiuose kituose dokumentuose apie UAB „Gremista“ ir firmos LIWA tarpusavio finansines operacijas, susijusias su autobusų įsigijimo sandoriu. Tokios faktinės aplinkybės pagrįstai verčia abejoti atsakovų aiÅ¡kinimu dėl bÅ«tinumo 2004 m. lapkričio 15 d. UAB „Gremista“ akcininkams skolintis bendrovės vardu grynųjų pinigų iÅ¡ O. Ž., paskolos pinigus tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡duoti tam pačiam O. Ž. tam, kad Å¡is juos nedelsiant perduotų firmos LIWA atstovams. Aplinkybę, kad O. Ž. tÄ pačiÄ 2004 m. lapkričio 15 d. ne tik skolino įneÅ¡ant į kasÄ UAB „Gremista“ 560

000 Lt sumÄ Ä¯rodinėjamam avansiniam apmokėjimui firmai LIWA pagal sutartį dėl autobusų pirkimo atlikti, vėl gavo iÅ¡ UAB „Gremista“ kasos 569 712 Lt grynųjų pinigų ir juos konvertavęs (apie finansinę valiutos konvertavimo operacijÄ

jokių duomenų byloje nėra) perdavė 165 000 eurų sumÄ bendrovės LIWA atstovui, atsakovai bando patvirtinti į bylÄ pateikta

kopija LIWA GmbH atstovo 2004 m. lapkričio 15 d. praneÅ¡imo apie tai, kad LIWA gavo pinigus, iÅ¡ viso 165 000 eurų, kaip avansÄ už keturis autobusus (t. 2, b. l. 2-3). Atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡i praneÅ¡imo kopija yra UAB „Gremista“ lėšų panaudojimÄ perduodant jas firmos LIWA atstovui patvirtinantis dokumentas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų teiginiu nesutinka. Kolegijos vertinimu, į bylÄ pateikta kopija firmos LIWA atstovo praneÅ¡imo apie tariamÄ pinigų gavimÄ Ä¯rodomosios reikÅ¡mės dėl atsakovų įrodinėjamo UAB „Gremista“ lėšų panaudojimo neturi. Pirmiausia, tai nėra juridinio asmens

atliktos finansinės operacijos faktÄ patvirtinantis dokumentas.  Buhalterinės apskaitos įstatymo (2003 m.

gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais. Ä®statymo 2 straipsnyje apibrėžtas apskaitos dokumentų ir pinigų apskaitos dokumentų turinys: apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ (straipsnio 1 dalis); pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno Å«kio subjekto įsipareigojimas kitam Å«kio subjektui (straipsnio 12 dalis). Ūkinių operacijų duomenys turi bÅ«ti užregistruojami. Mokėjimas (taip pat ir avansinio pobÅ«džio įmokų) už prekes yra Å«kinė operacija, kuri turi bÅ«ti įforminta ir apskaityta, o įrodinėjant Å«kio subjekto iÅ¡laidas, jų faktas ir apimtis turi bÅ«ti įrodoma

apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Atsakovų pateikta

praneÅ¡imo kopija (t. 2, b. l. 2-3) nėra Å«kinę finansinę operacijÄ patvirtinantis apskaitos dokumentas, jis neatitinka įrodymų leistinumo

reikalavimų ir nepagrindžia atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, jog iš atsakovo O. Ž. skolintomis UAB „Gremista“ lėšomis buvo firmai LIWA

sumokėta avansinė įmoka už numatomus pirkti autobusus. Be to, pažymėtina ir ta

aplinkybė, kad byloje yra firmos LIWA komercijos direktoriaus dr. B. W. 2005-11-30 raštas (t. 2, b. l. 63-66), kuriuo, be kita

ko, paneigiama aplinkybė dėl aukščiau nurodyto šios firmos patvirtinimo apie

185 000 eurų gavimÄ , nurodant, kad tokių pinigų Å¡i firma iÅ¡ UAB „Gremista“ negavo, tokio patvirtinimo dr. B. W. nepasirašė, jo paraÅ¡as ir spaudas ant to patvirtinimo yra nukopijuoti, teksto jis nerašė, nenaudotas firminis bendrovės laiÅ¡kų popierius. ReikÅ¡minga raÅ¡te nurodyta aplinkybė, kad remiantis 2004 m. lapkričio 19 d. sutartimi Nr. 44/12 firmai LIWA buvo pervesta per bankÄ 265 000 eurų įmoka, visiÅ¡kai atitinkanti tÄ sumÄ , kuriÄ UAB „Gremista“ pervedė firmai LIWA 2004 m. gruodžio 23 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 1, konvertavusi dalį pinigų, gautų iÅ¡ UAB „VB Lizingas“ pagal 2004 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedimÄ Nr. 11474 (t. 1, b. l. 26-27). Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie apeliaciniame skunde paminėtÄ dar 2004 m. lapkričio 9 d. gautÄ oficialų pasiÅ«lymÄ , autobusų apraÅ¡ymÄ , taip pat apie susitarimÄ firmai LIWA nedelsiant sumokėti 165 000 eurų avansÄ . Taigi, vertinant visų nurodytų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ daryti

iÅ¡vadÄ , kad atsakovų teiginiai bei jų pateikti duomenys, kuriais įrodinėtas O. Ž. skolintų UAB „Gremista“ grynųjų pinigų panaudojimas perduodant

firmai LIWA pagal susitarimÄ dėl autobusų pirkimo-pardavimo vertintini kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų visetÄ . Å iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės ir tie apeliantų argumentai, kuriais kritikuojami pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ O. Ž. ne tik reikėjo paimti iÅ¡ kasos pinigus, juos konvertuoti į kitÄ valiutÄ , nuvykti iki Vokietijos, ten susitikti su pardavėjo atstovu ir jam įteikti pinigus. Nors ir nepaneigta apeliantų nurodyta aplinkybė, kad LIWA atstovas buvo atvykęs į LietuvÄ ir jam Lietuvoje buvo perduodami pinigai, tačiau Å¡ios aplinkybės nepatvirtina aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų, kuriais remiantis padaryta iÅ¡vada, jog įrodymų visumos įvertinimo pagrindu labiau tikėtina, kad 165 000 eurų grynųjų pinigų firmai LIWA perdavimo 2004 m. lapkričio 15 d. faktas yra nenustatytas ir nepatvirtintas. Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktÄ , Å«kio subjektas (Å¡iuo atveju UAB „Gremista“) gali iÅ¡mokėti pinigus Å«kio subjekto darbuotojams - atskaitingiems asmenims (Å¡iuo atveju atsakovui O. Ž.), kuriuos Å«kio subjekto vadovas paskyrė atlikti Å¡ias operacijas: mokėti už turtÄ , žemės Å«kio produkcijÄ , suteiktas paslaugas, mokėti avansÄ , padengti kitas su Å«kio subjekto veikla susijusias iÅ¡laidas. IÅ¡mokant darbuotojui pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, pateikia Å«kio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimÄ Ä¯rodančius dokumentus, kuriuos suraÅ¡o į avanso ataskaitÄ , – nurodo joje Å¡ių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, iÅ¡mokėtas sumas. Tokių nurodytose taisyklėse, kurios privalomos Å«kio subjektams atliekant kasos ar su ja susijusias operacijas, dokumentų byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti atsakovų bei liudytojos R. Ž., kaip susijusių ir tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, aiÅ¡kinimus dėl 560 000 Lt paskolos suteikimo ir jos panaudojimo aplinkybių.

  Esant tokiam ieÅ¡kovo ir atsakovų pateikiamų faktinių aplinkybių buvimÄ patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų balansui, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytomis kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotomis įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklėmis bei savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos įrodymų viseto iÅ¡analizavimu ir

įvertinimu, padarė teisingÄ teisinę iÅ¡vadÄ apie didesnį tikėtinumÄ fakto, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas atsakovo A. B., neperdavė 569 712 Lt atsakovui O. Ž. tam,

kad Å¡is sumokėtų 165 000 eurų avansÄ pardavėjui už autobusus, o atsakovas O. Ž. tokios sumos neperdavė autobusų pardavėjui (CPK 176-185

str.).

Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. Ž. suteiktos 560 000 Lt paskolos ieÅ¡kovui UAB „Gremista“ faktÄ Ä¯rodo 2004-11-15 ieÅ¡kovo akcininkų sprendimas pasiskolinti iÅ¡ O. Ž. 165 000 EUR (t. 2, b. l. 1), 2004-11-15 paskolos sutartis, sudaryta tarp

atsakovo O. Ž. ir ieškovo UAB „Gremista“ (t. 2, b. l. 71-72),  2004-11-15 kasos pajamų orderis serija GRE

Nr.002 (t. 1, b. l. 122) bei įraÅ¡as UAB „Gremista“ vidaus operacijų registravimo žurnale (t. 1, b. l.119). Konstatavęs aplinkybę, kad UAB „Gremista“, atstovaujama atsakovo A. B., neperdavė 569 712 Lt atsakovui O. Ž. tam, kad Å¡is sumokėtų 165 000 eurų avansÄ pardavėjui už autobusus, o atsakovas O. Ž. tokios sumos neperdavė autobusų pardavėjui, pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentus, kad O. Ž. skolino ieÅ¡kovui 560 000 Lt tam, kad Å¡is galėtų sumokėti 165 000 eurų avansÄ autobusų pirkimui, pripažino nepagrįstais.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo teisine pozicija sutinka. Kaip matyti ir iÅ¡ apeliacinio skundo teiginių, atsakovų aiÅ¡kinimas dėl atsakovo O. Ž. paskolos 560 000 Lt grynaisiais pinigais grindžiama į bylÄ pateiktais UAB „Gremista“ vidaus dokumentais, kuriuos sudarinėjo ir pasirašė tik patys atsakovai bei vieno jų sutuoktinė. Å ioje nutartyje jau pateiktas minėto UAB „Gremista“ 2004-11-15 akcininkų sprendimo ir paskolos sutarties įrodomosios reikÅ¡mės įvertinimas, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentus ir jų teikiamus įrodymus dėl paskolos suteikimo fakto kritiÅ¡kai įvertino ir kitais sprendime iÅ¡dėstytais vertinimo kriterijais (dėl vidaus dokumentus sudariusių ir pasiraÅ¡iusių asmenų sÄ sajumo, negalėjimo pagrįsti tokios didelės grynųjų pinigų sumos kilmės ir sukaupimo aplinkybių, negalėjimas nurodyti, kokiÄ sumÄ skolos ieÅ¡kovas yra sugrÄ Å¾inęs), su kuriais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka, todėl plačiau komentuoti nemato prasmės. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta iÅ¡sami sisteminė atsakovų nurodomų paskolos suteikimo aplinkybių analizė sÄ ryÅ¡yje su pateiktų 2004-11-19 ir 2004-11-20 pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygomis dėl avansinių įmokų mokėjimo tvarkos ir terminų, taip pat su byloje esančios 2004-12-21 autobusų pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 23-25) nuostatomis, pagal kurias sutarties sudarymo dienÄ autobusų pardavėjui UAB „Gremista“ 440 024,83 Lt sumÄ jau buvo sumokėjusi UAB „Filaretų kelionių centras“, o 1 393 411,97 Lt sumÄ per tris dienas nuo PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros pateikimo dienos turėjo sumokėti UAB „VB Lizingas“.

IÅ¡

byloje esančio UAB „Gremista“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l. 31-34) matyti, kad pastaroji

suma į UAB „Gremista“ sÄ skaitÄ buvo pervesta jau 2004-12-23. Teismas, byloje esančių įrodymų, reikÅ¡mingų analizuojant paskolos suteikimo faktÄ patvirtinančias arba paneigiančias aplinkybes, visumos įvertinimo pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie daugiau tikėtinÄ faktÄ , kad realiai 560 000 Lt paskolos ieÅ¡kovui UAB „Gremista“ atsakovas O. Ž. nesuteikė. Teisėjų kolegija taip pat laikosi teisinės pozicijos, kad byloje esančių įrodymų visuma labiau įtikina, kad atsakovas O. Ž. 2004-11-15 neįnešė į ieÅ¡kovo UAB „Gremista“ kasÄ 560 000 Lt grynaisiais pinigais, kurie tariamai buvo panaudoti autobusams iÅ¡ firmos LIWA įsigyti (CPK 12, 178 ir 185 str.). TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nevykdė pareigos teikti teritoriniam mokesčių administratoriui deklaruotinų duomenų apie iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems negrÄ Å¾intas paskolas (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-06-27 raÅ¡tas – t. 1, b. l. 101). Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog aplinkybės dėl atsakovo O. Ž. 560 000 Lt paskolos ieÅ¡kovui UAB „Gremista“ suteikimo tam, kad Å¡is sumokėtų firmai LIWA 165 000 eurų avansÄ už autobusus, taip pat tokio paskolos panaudojimo faktų yra neįrodytos. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl trečiojo asmens UAB kelionių centro „Filaretai Travel“ nesÄ Å¾iningų veiksmų sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kovu UAB „Gremista“ aukščiau analizuotų faktinių aplinkybių patvirtinimui ar paneigimui reikÅ¡mės neturi. Â

Dėl atsakovo A. B. veiksmų atliekant finansines operacijas, susijusias su UAB „Gremista“ sÄ skaitoje buvusių lėšų išėmimu, neteisėtumo

UAB „VB Lizingas“ pervedus į ieÅ¡kovo UAB „Gremista“ banko sÄ skaitÄ Â 1 393 411,97 Lt, jų dalis – 915 548,50 Lt buvo konvertuoti į eurus ir pervesti firmai LIWA. Tokiu bÅ«du UAB „Gremista“ banko sÄ skaitoje 2004-12-23 buvo 265 290 Lt, gautų iÅ¡ UAB „VB Lizingas“, likutis. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o atsakovas A. B. 2004-12-23 ir 2004-12-29 iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ pervedė 200 000 Lt (po 100 000 Lt), nurodydamas, jog tai skolos grÄ Å¾inimas už autobusus pagal sutartį (t. 1, b. l. 31-34). 2005-02-24 mokėjimo nurodymu atsakovui O. Ž. buvo numatyta iÅ¡mokėti 3000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį - dalinį skolos grÄ Å¾inimÄ . Be to, atsakovas A. B., eidamas ieÅ¡kovo UAB „Gremista“ vadovo pareigas, 2004 m. rugsėjo – 2005 m. kovo mėn. laikotarpiu iÅ¡grynino iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos ir išėmė čekiu iÅ¡ viso 61 300 Lt sumÄ . Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmės visos Å¡ios paimtos lėšos buvo aukščiau nurodyto dydžio iÅ¡ UAB „VB Lizingas“ gautų lėšų likutis (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo sÄ skaitoje 2004-12-23 buvo 1 393 477,97 Lt, iÅ¡ kurių 1 393 411,97 Lt sudarė UAB „VB Lizingas“ pervestos

piniginės lėšos bei 66 Lt, likę nuo ieškovo akcininkų anksčiau pervestų lėšų). Taigi, ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovų

264 300 Lt dydžio piniginės lėšos buvo UAB „VB Lizingas“ 2004-12-23 pervestų

piniginių lėšų pagal 2004-12-21 pirkimo-pardavimo sutartį likutis. Šių nustatytų aplinkybių atsakovai

neginčija. Atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad UAB „Gremista“ kelis kartus skolinosi lėšų iÅ¡ O. Ž., įskaitant ir 560 000 Lt sumÄ pagal 2004-11-15 paskolos sutartį, todėl UAB „Gremista“, vykdydama skolines prievoles O. Ž., įvairiu laikotarpiu iÅ¡mokėjo atitinkamas sumas grynaisiais pinigais. Atsiliepime į ieÅ¡kinį raÅ¡oma, kad vykdant prievolę grÄ Å¾inti skolas, čekiais ir mokėjimo nurodymais buvo nuimta iÅ¡ kasos 261 300 Lt ir perduota O. Ž. (t. 1, b. l. 78-79). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtos pinigų sumos iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos buvo nuimtos ir panaudotos neteisėtai. Su Å¡ia iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka.

Vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusÄ reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABÄ® 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai.

Ä®monę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

Tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams bÅ«dingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Pažymėtina, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Nagrinėjamoje byloje uždarosios akcinės bendrovės vadovo reikÅ¡mingos pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sÄ skaita, o prieÅ¡ingi jų veiksmai bÅ«tų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005). Už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymÄ ir (arba) netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų pagrindu (pavyzdžiui, ABÄ® 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio

7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Å ioje byloje kaip tik ir yra nagrinėjamas atvejis dėl bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, civilinės atsakomybės, kurios esminis bruožas (požymis) – visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiÅ¡kas bendrovės vadovo teisinis statusas, kaip toks, taip pat (su Å¡iuo statusu susiję) vadovui keliami aukÅ¡ti elgesio standartai ir suteiktų įgaliojimų mastas.Â

Å ioje byloje padaryta teismo iÅ¡vada, kad pagal minėtÄ 2004-11-15 paskolos sutartį O. Ž. realiai 560 000 Lt sumos ieÅ¡kovui UAB „Gremista“ nebuvo perdavęs, taip pat įvertintos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, jog ieÅ¡kovui apskritai nebuvo bÅ«tinybės iÅ¡ atsakovo O. Ž. skolintis tokiÄ sumÄ , siekiant sumokėti pardavėjui avansÄ už autobusus. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tuometinis ieÅ¡kovo direktorius A. B. neturėjo jokio teisinio pagrindo 2004-12-23 ir 2004-12-29 mokėjimo nurodymais į savo asmeninę sÄ skaitÄ iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos pervesti 200 000 Lt, žymint tokiÄ finansinę operacijÄ kaip dalies skolos O. Ž. grÄ Å¾inimÄ , taip pat neturėjo pagrindo 2005-02-24 mokėjimo nurodymu paimti iÅ¡ sÄ skaitos 3000 Lt ir juos pervesti O. Ž. kaip dalinį skolos grÄ Å¾inimÄ . Per

laikotarpį nuo 2004-09-17 iki 2005-03-16 nuo UAB „Gremista“ sÄ skaitos A. B. be 203 000 Lt sumos, paimtos mokėjimo nurodymais (200

000 Lt pervesdamas į asmeninę sÄ skaitÄ , o 3000 Lt – į O. Ž. sÄ skaitÄ ), dar 61 300 Lt sumÄ nuėmė čekiu. IÅ¡ byloje pateiktų kasos iÅ¡laidų orderių ir įrašų vidaus operacijų registravimo žurnale matyti, kad per laikotarpį nuo 2004-12-23 iki 2005-09-14 fiksuojamas 255 000 Lt skolos O. Ž. grÄ Å¾inimas (neįskaitant mokėjimo nurodymu O. Ž. pervestų 3000 Lt skolos grÄ Å¾inimui), kuri realiai nebuvo suteikta ir nepanaudota UAB „Gremista“ reikmėms, todėl tokios paskirties iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos teisėtomis iÅ¡laidomis. Atsakovas A. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl

200 000 Lt sumÄ , kuri, pasak jo, buvo skirta ieÅ¡kovo UAB „Gremista“ skolos O. Ž. grÄ Å¾inimui, jis iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos pervedė į

savo asmeninę sÄ skaitÄ banke, po to Å¡iÄ sumÄ iÅ¡gryninęs, jÄ pajamavo UAB

„Gremista“ kasos pajamų orderiais kaip savų lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ UAB „Gremista“ kasÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad į kasÄ pinigai priimami iÅ¡ atskaitingo asmens, kuris Å«kio subjekto vardu gavo pinigus iÅ¡ kitų Å«kio subjektų arba gyventojų už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktas paslaugas arba avansÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas. Taisyklių 11 punkte nurodoma, kad pinigai priimami arba iÅ¡mokami tik kasos pajamų arba iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ . Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pirmosios

instancijos teismo 2009 m. balandžio 28 d. posėdyje apklaustos liudytojos J. T., nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2007 m. pabaigos dirbusios UAB „Gremista“ buhaltere, parodymai (t. 2, b. l. 85-86) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo A. B. iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos paimtos lėšos, nurodant,

kad jomis grÄ Å¾inama skola O. Ž., net nebuvo užpajamuotos bendrovės kasoje. Pradėjusi dirbti nuo 2005 m. sausio mėnesio ir tvarkydama apskaitÄ už praėjusį laikotarpį, liudytoja J. T. pastebėjo, kad dalį UAB „Gremista“ lėšų atsakovas A. B. yra pervedęs į savo asmeninę sÄ skaitÄ ir Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta užpajamavus pinigus pagal kasos pajamų orderį (pasak liudytojos, taip buvo padaryta pasikonsultavus su mokesčių inspekcija). Ä®neÅ¡ant pinigus į kasÄ liudytoja nematė, kasos pajamų orderiai buvo įforminti atgaline data pagal mokesčių inspekcijos patarimÄ ne anksčiau kaip nuo 2005 m. sausio mėn. Pažymėtina, kad ant dalies į bylÄ pateiktų kasos iÅ¡laidų orderių, fiksuojančių pinigų iÅ¡davimÄ (10 000 Lt ir 175

000 Lt sumos) atsakovui O. Ž. (t. 1, b. l. 90-91), nėra gavėjo parašų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad  jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas A. B., teigdamas, jog nepasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos 61 300 Lt, kuriuos aukščiau nurodytu laikotarpiu nuėmė iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos čekiu, turėjo pateikti ne tik įrodymus apie tai, kad tokia suma buvo įneÅ¡ta į bendrovės kasÄ , bet ir kasos iÅ¡laidų orderius arba kitus buhalterinius dokumentus, pagrindžiančius tokios sumos pateisinamÄ panaudojimÄ (iÅ¡leidimÄ ) įmonės reikmėms. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2003 m. gruodžio

18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu bÅ«tina įtraukti į apskaitÄ . Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais (Ä®statymo 12 str. 1 ir 2 d.). Byloje nepateikta jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių, jog atsakovams iÅ¡mokėtos lėšos, kaip avansinė apyskaita, iÅ¡ tikrųjų buvo tuo pagrindu apskaitytos (tai yra patirtos su darbu įmonėje susijusios kuro sÄ naudos, iÅ¡mokėti dienpinigiai ir pan.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, kuriam taip pat tenka atsakomybė ir už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas A. B. neįrodė, kad iÅ¡gryninus iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos 61 300 Lt sumÄ , ji buvo panaudota įmonės reikmėms (CPK

12 str. ir 178 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad atsakovas A. B., pasinaudodamas savo, kaip juridinio asmens vadovo įgalinimais, iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos neteisėtai bei nepagrįstai iÅ¡grynino ir pasisavino iÅ¡ viso 261 300 Lt sumÄ , kuri buvo gauta iÅ¡ UAB „VB Lizingas“, taip pat be pagrindo pervedė į atsakovo O. Ž. sÄ skaitÄ 3000 Lt sumÄ , kuria Å¡is nepagrįstai praturtėjo, laikytini

teisingais. Tokiais neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais veiksmais atsakovas A. B. padarė ieÅ¡kovui žalÄ , kuriÄ pirmosios instancijos

teismas pagrįstai priteisė iš šio atsakovo (CK 2.87 str. 1 ir 7 d.).

Teismas tinkamai kvalifikavo aplinkybę dėl atsakovo O. Ž. nepagrįsto praturtėjimo 3000 Lt suma, kuri priteistina

ieÅ¡kovo naudai CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, o už Å¡ios sumos ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inimÄ subsidiari atsakomybė tenka ir atsakovui A. B. vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi.

Konstatavus, kad iÅ¡ UAB „Gremista“ sÄ skaitos atsakovo A. B. veiksmais buvo paimta ir neteisėtai pasisavinta 264

300 Lt suma, taip padarant ieÅ¡kovui Å¡ios sumos dydžio žalÄ , kurios atlyginimo prievolė tenka atsakovui, kaip buvusiam ieÅ¡kovo administracijos vadovui, neturi teisinės reikÅ¡mės ir prasmės byloje pateiktų 2004-11-30 Tarpininkavimo paslaugų sutarties, 2005-12-16 Jungtinės veiklos sutarties, 2004-12-06 Preliminariosios sutarties, 2004-12-16 Finansinio lizingo sutarties, 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas ir Å¡ių sandorių teisinis kvalifikavimas.  2004-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad prekės pardavėjas UAB „Gremista“ neturėjo teisės gautomis už prekes lėšomis laisvai naudotis savo nuožiÅ«ra, o privalėjo jas panaudoti tik konkrečiam tikslui. Tačiau įvertinant aplinkybes dėl UAB „Gremista“ sutartinių prievolių, susijusių su autobusų įgijimo sandorio vykdymu, sutiktina su pirmosios instancijos nuomone, kad veikdamas sÄ Å¾iningai ir teisingai, laikydamasis sÄ Å¾iningos verslo praktikos principų, atsakovas A. B., kaip prievolių subjekto vadovas, turėjo ir galėjo lėšas, gautas iÅ¡ UAB „VB Lizingas“ panaudoti 2004-12-21 pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintoms pardavėjo prievolėms vykdyti, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, savo sutartinių prievolių pardavėjas neįvykdė.   Â

Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl UAB „Gremista“ lėšų neteisėto pasisavinimo ir civilinės atsakomybės atsakovui A. B. taikymo už žalos padarymÄ pagrindų buvimo, taip pat atsakovo O. Ž. nepagrįsto praturtėjimo UAB „Gremista“ lėšų sÄ skaita, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl patenkindamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jų priteistinos ieÅ¡kovo pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus iÅ¡laidų dokumentus (CPK 98 str. 1 ir 3 d.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Fortūna Travel“ iš atsakovų A. B. ir O. Ž. po 1 905,75 Lt (iš viso 3 811,50 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                                          Gintaras Pečiulis

Donatas Å ernas

Egidijus Žironas