5810acdc-e00b-48a4-b557-83ab8039a1db · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-1155-803/2023

Teisminio proceso Nr.2-39-3-00834-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3;

(S)

2.6.1.6.1; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo N. V. (N. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui N. V. (N. V.) dėl paveldėjimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo neteisėtu ir daiktinių teisių įregistravimo, tretieji asmenys byloje: S. V. (S. V.) ir antstolė T. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad atsakovo paveldėjimo teisių perleidimo sandorio dalis, kuria atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises tėvui S. V., yra negaliojanti ir taikyti restitucijÄ : įpareigoti atsakovÄ jam grÄ Å¾intÄ turtÄ Ä¯registruoti savo vardu, nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius per teismo nustatytÄ terminÄ teismo įpareigojimų, ieÅ¡kovė turi teisę atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovo lėšomis. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-460-576/2009 buvo patenkintas ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys, priteisiant jai iÅ¡ atsakovo 3 705,70 Lt (1 073,24 Eur) žalos atlyginimo.

2. Teismas 2010 m. sausio 26 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-460-576/09 dėl priteistos 1 073,24 Eur skolos iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pateikė antstolei, kuri nuo 2010 m. balandžio 26 d. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00595. Antstolė nustatė, kad atsakovo motina L. V. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butÄ ir Å¡iÄ nuosavybės teisę 2016 m. balandžio 2 d. įregistravo. L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas su broliu V. V. ir tėvu S. V. kreipėsi į notarÄ , 2022 m. vasario 3 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, pagal kuriÄ atsakovas pretendavo į 3/8 dalį palikimo arba 3/16 dalį palikėjos buto.

3. Atsakovas 2022 m. vasario 3 d. padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtÄ ir turtines teises tėvui S. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta notaro. Notaras 2022 m. balandžio 25 d. iÅ¡davė S. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , pagal kurį buvo įregistruota nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ . Atsakovas gyvena tėvui priklausančiame bute, pagal Gyventojų registro duomenis ten yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovui perleidus nuosavybės teisę į turtÄ , buvo pažeisti ieÅ¡kovės interesai, nes neliko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į paveldėtÄ turtÄ , siekiant įvykdyti teismo 2010 m. sausio 26 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-460-576/09. Kito turto, kuris galėtų bÅ«ti realizuotas, atsakovas neturi.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Trečiasis asmuo antstolė T. G. nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 26 d. vykdo vykdomÄ jÄ Nr. 0045/10/00595 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-460-576/09 dėl 1 073,24 Eur žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei. Vykdymo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina, po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis buto. Šį nekilnojamÄ jį turtÄ 2022 m. vasario 3 d. kartu su kitais įpėdiniais – broliu ir tėvu – paveldėjo atsakovas, kuris padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtÄ ir turtines teises savo tėvui paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, 2022 m. vasario 3 d. patvirtinta notaro. Paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas pretendavo į 3/8 dalį palikimo (arba 3/16 dalį palikėjos buto). Atsakovo veiksmai, kuriais jis perleido paveldėjimo teises, pripažinti nesÄ Å¾iningais ir neteisėtais, nes tokiu bÅ«du atsakovas bandė iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl to, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, interesus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatas paveldėjimo teisės perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia.

6. Trečiasis asmuo S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jis informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino atsakovo N. V. paveldėjimo teisių perleidimo sandorio dalį, kuria atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises tėvui S. V., negaliojančia ir taikė restitucijÄ . Pripažino negaliojančia Å alčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ž. B. patvirtintÄ 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalyje palikimo (arba 3/16 dalyje palikėjos buto). Nukreipė atsakovo N. V. skolų valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose į nekilnojamÄ jį turtÄ , paveldėtÄ po L. V. mirties (duomenys neskelbtini), valdomÄ trečiojo asmens S. V., – į 3/8 dalis palikimo (arba 3/16 dalis palikėjos buto). Ä®pareigojo atsakovÄ N. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus bÅ«tinus veiksmus – kreiptis į notarÄ su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtÄ . Neįvykdžius įpareigojimo, leido iÅ¡ieÅ¡kotojai Valstybinei ligonių kasai atlikti visus bÅ«tinus veiksmus – kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota N. V. nuosavybės teisė į 3/8 dalis palikimo (arba 3/16 dalis palikėjos buto) skolininko lėšomis. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo N. V. 24,00 Eur žyminio mokesčio, 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas iki ginčijamo sandorio sudarymo 2022 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovei buvo skolingas 1 073,24 Eur. Dėl to byloje įrodyta pirmoji actio Pauliana sÄ lyga, t. y. ieÅ¡kovė įrodė savo neabejotinÄ , galiojančiÄ reikalavimo teisę bei savo teisės atsiradimÄ iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės buvo pažeista iÅ¡ieÅ¡kotojos teisė patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto. Atsakovas yra nemokus, duomenų apie jo darbovietę, gaunamas pajamas nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pradėjęs mokėti skolÄ , pateikęs praÅ¡ymÄ mokėti skolÄ dalimis, informavęs antstolę apie savo darbovietę, apie turimÄ turtÄ ir pan. Atsakovo skola nesumokėta nuo 2010 m. Atsisakius palikimo, sumažėjo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ . Atsakovas yra iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tikslingai siekė sudaryti sandorį nuo palikimo atsisakymo po motinos mirties, kad apsunkintų iÅ¡ieÅ¡kotojos, kaip kreditorės, teises iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ paveldėto turto.

9. Atsisakydamas palikimo po motinos mirties, atsakovas turėjo skolÄ ieÅ¡kovei. Byloje nėra įrodymų, kad tokie atsakovo veiksmai buvo nulemti kokio nors bÅ«tinumo, todėl toks laisvas atsakovo apsisprendimas nepriimti palikimo, vertintinas kaip siekimas iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Darytina iÅ¡vada, kad nebuvo bÅ«tinumo skolininkui nepriimti atsiradusio palikimo po motinos mirties. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktÄ preziumuojama, kad skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovas yra trečiojo asmens S. V. sÅ«nus. NesÄ Å¾iningumo prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir žinojo, jog atsisakius palikimo, antstolė negalės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ jo skolos, dėl to nukentės iÅ¡ieÅ¡kotojos interesai.

10. Ginčijamas sandoris sudarytas 2022 m. vasario 3 d., ieÅ¡kovė teismui ieÅ¡kinį pateikė 2022 m. liepos 18 d., todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus teisės aktuose nustatyto termino. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad atsakovo vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo jis atsisakė jam priklausančios pagal įstatymÄ palikimo dalies po motinos mirties, pažeidė iÅ¡ieÅ¡kotojos teises, nes antstolė negalės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į šį turtÄ . Atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles iÅ¡ieÅ¡kotojai reikÅ¡mingai pasunkėjo. Byloje neįrodyta, kad atsakovas privalėjo nepriimti palikimo. Atsakovo atsisakymas nuo palikimo pažeidė iÅ¡ieÅ¡kotojos teises ir skolininkas apie tai žinojo. Atsakovui nepriėmus palikimo, turtÄ paveldėjo trečiasis asmuo, t. y. vienaÅ¡alis sandoris sudarytas artimo giminaičio, tėvo, naudai (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Dėl to atsakovo 2022 m. vasario 3 d. vienaÅ¡alis sandoris (atsisakymas priimti palikimÄ ) pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

11. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamÄ jį daiktÄ asmuo. Atsakovui nesant paveldėto turto savininku, antstolė negalės nukreikti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į šį atsakovo turtÄ . Dėl to teismas įpareigoja atsakovÄ atlikti visus bÅ«tinus veiksmus – kreiptis į notarÄ su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtÄ , o neįvykdžius įpareigojimo, leisti iÅ¡ieÅ¡kotojai atlikti visus bÅ«tinus veiksmus – kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ skolininko lėšomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atsakovas N. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

12.1. IeÅ¡kovė nepateikė teismui atsakovo ir trečiojo asmens S. V. 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, nors pagrindinis ieÅ¡kovės reikalavimas buvo pareikÅ¡tas bÅ«tent dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas turi procesinę pareigÄ tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas tinkamu įrodymų iÅ¡tyrimu ir bylai reikÅ¡mingų aplinkybių konstatavimu. IeÅ¡kovei pateikus tik Testamento registro iÅ¡raÅ¡Ä , o teismui neiÅ¡reikalavus ginčijamos sutarties, Å¡is sandoris nebuvo tinkamai iÅ¡analizuotas bei įvertintas. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo S. V. neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi, todėl buvo pažeistos jų teisės susipažinti su visais ieÅ¡kovės teikiamais duomenimis, kuriais yra grindžiamas ieÅ¡kinys.

12.2. Actio Pauliana suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymuose nėra numatyta galimybė atsisakyti nuo palikimo kito asmens naudai. Palikimas yra arba priimamas, arba nuo jo atsisakoma. Dėl to atsakovas su broliu, sudarydami su savo tėvu paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valia atsisakyti nuo palikimo. IÅ¡ esmės byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto dalies, kuri nuosavybės teise nepriklauso atsakovui. Atsakovas neprisidėjo prie palikimo pagerinimo darbais, neinvestavo lėšų į buto remontÄ . Butas yra jo tėvų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas ir priklauso iÅ¡imtinai jo tėvui. Atsakovas nebuvo pranešęs tėvui apie savo prievoles tretiesiems asmenims. Taigi atsakovas ir trečiasis asmuo elgėsi sÄ Å¾iningai.

12.3. Pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. IeÅ¡kovės pateikti duomenys neatskleidžia, kokia buvo atsakovo turtinė padėtis reikalavimo teisės atsiradimo dienÄ , koks turtas priklauso atsakovui, kokių kitų įsipareigojimų turėjo atsakovas, ar atsakovas nors iÅ¡ dalies mokėdavo skolas kitiems kreditoriams. Atsakovas Å¡iuo metu yra iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), kurioje turi nuolatinę darbo vietÄ . Taigi ieÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

12.4. Teismas nepasisakė dėl notaro 2022 m. gegužės 25 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo. Nepripažinus Å¡io liudijimo negaliojančiu, teismo sprendimas nesukurs teisinių pasekmių proceso Å¡alims, nes trečiojo asmens S. V. nuosavybės teisės į 3/8 dalis palikimo atsirado pagal 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , o ne pagal 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį. Palikimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ . Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas nebuvo, todėl atsakovas negalėjo disponuoti palikimÄ sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Dėl to nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad atsakovas, perleidęs paveldėjimo teises savo tėvui, pažeidė ieÅ¡kovės teises ir interesus.

12.5. Teismas turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens S. V. procesinę padėtį pakeisti į atsakovo, taip pat trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti V. V.. Ginčijama 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp dovanotojų atsakovo ir V. V. bei apdovanotojo trečiojo asmens S. V.. Pagal šį sandorį notaras 2022 m. gegužės 25 d. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuris sukÅ«rė teises ir pareigas atsakovui, V. V. ir trečiajam asmeniui S. V.. V. V. taip pat yra ginčijamos paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties Å¡alis, todėl turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu.

13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Valstybinė ligonių kasa nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

13.1. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad ieÅ¡kovė nepateikė 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties. Atsakovo sprendimÄ nepriimti palikimo ir sutarties su trečiuoju asmeniu S. V. sudarymo faktÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateiktas Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as. Taigi teismas iÅ¡nagrinėjo tik į bylÄ pateiktus įrodymus. Valstybės registro duomenys laikytini teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas nenurodė, kad kurie nors Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenys bÅ«tų neteisingi. Atsakovas ir trečiasis asmuo S. V. galėjo susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo S. V. neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi, yra nepagrįsta, nes bÅ«tent atsakovas su trečiuoju asmeniu ir sudarė ginčijamÄ sandorį. Akivaizdu, kad sutarties turinys jiems žinomas ir jie patys galėjo Å¡iÄ sutartį pateikti teismui.

13.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo sÄ Å¾iningas, sudarydamas ginčijamÄ sutartį. Atsakovas sudarė paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį – neatlygintinį sandorį. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sutartis, kaip neatlygintinis sandoris, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo, todėl atsakovo argumentai dėl trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo yra nereikÅ¡mingi ir nevertintini. Atsakovas daugiau nei deÅ¡imt metų žino apie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-576/09, kuriuo iÅ¡ jo ieÅ¡kovei buvo priteistos nukentėjusio asmens gydymo iÅ¡laidos, vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimÄ ir tai, kad antstoliui nepavyksta iÅ¡ieÅ¡koti teismo priteistos sumos. Taigi atsakovas žinojo, kad jam atsisakius palikimo, antstolis negalės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo skolos, todėl nukentės iÅ¡ieÅ¡kotojos interesai.

13.3. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir aplinkybė, kad jis iki Å¡iol nededa jokių pastangų skolai atlyginti bent iÅ¡ dalies. Atsakovas stengiasi, kad žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neįmanomas. Atsakovas nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokios informacijos apie savo galimybes atlyginti skolÄ , turimÄ turtÄ ir naudojasi tuo, kad Lietuvoje nėra jokios antstoliui prieinamos oficialios informacijos apie jo turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokių argumentų ir aplinkybių, kurios pagrįstų jo sÄ Å¾iningumÄ , sudarant sutartį. Dėl to teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas.

13.4. Atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad byloje nebuvo ginčijamas notaro 2022 m. gegužės 25 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas nebuvo ir atsakovas negalėjo disponuoti turtu, nes jis pats aktyviais veiksmais užkirto tam keliÄ , atsisakydamas paveldėjimo teisės. Teismas iÅ¡sprendė klausimus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimu, įpareigodamas atsakovÄ atlikti reikalingus veiksmus – kreiptis į notarÄ su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtÄ .

13.5. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo trečiajam asmeniui S. V., todėl jis neatitinka atsakovo procesinio statuso. IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės V. V. ir jo sandorio dalis (paveldėjimo teisių dovanojimas) nėra ginčijama. Nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimas V. V. teisėms arba pareigoms įtakos neturi ir neturės. Teismas sprendimu pripažino negaliojančiu tik atsakovo paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį. Todėl V. V. neatitinka nei atsakovo, nei trečiojo asmens statuso ir į bylÄ buvo neįtrauktas pagrįstai.

14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo antstolė T. G. praÅ¡o procesinį sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra pagal iÅ¡tirtas aplinkybes ir teisinius argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

14.1. Antstolė nuo 2010 m. balandžio 26 d. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0045/10/00595 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-460-576/09 dėl 1 073,24 Eur žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei, taip pat 12 kitų vykdomųjų bylų dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo. Vykdymo metu yra reguliariai atliekamos užklausos ir tikrinama atsakovo turtinė padėtis, bet nuo 2010 m. iÅ¡ieÅ¡koti teismo priteistos žalos nepavyko, nes skolininkas nedirba, registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, iÅ¡ areÅ¡tuotų sÄ skaitų lėšų negauta, pats skolininkas įmokų nemoka. Priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko motina, po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas. 

14.2. Susipažinus su Testamentų registro iÅ¡raÅ¡u, nustatyta, kad skolininkas, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , kreipėsi į notarÄ ir pareiÅ¡kimu priėmė palikimÄ po motinos mirties. Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ , 2022 m. vasario 3 d., atsakovas sudarė sandorį ir savo įgytas teises į motinos palikimÄ perleido tėvui S. V.. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismui nebuvo pateikta duomenų apie jo turtinę padėtį. Antstolė pateikė visÄ vykdomosios bylos medžiagÄ , kurioje yra duomenys, kad atsakovas jokio registruoto turto neturi, iÅ¡ areÅ¡tuotų banko sÄ skaitų lėšų negauta, nedirba, skola nemokėta. Atsakovas teismui nenurodo jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, turimÄ turtÄ ir pajamas.

14.3. Teisė į palikimÄ po motinos mirties skolininkui priklauso pagal įstatymÄ , nepriklausomai nuo to, ar skolininkas iki palikimo atsiradimo prisidėjo prie paveldėtino turto atsiradimo, pagerinimo, priežiÅ«ros ar pan. Paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu skolininkas perleido teisę į 3/8 dalis palikimo (arba 3/16 dalis palikėjos buto), nors tai buvo vienintelis skolininko turtas, iÅ¡ kurio buvo galimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Darytina iÅ¡vada, kad, perleisdamas turtines teises į palikimÄ , atsakovas pablogino savo turtinę padėtį ir taip pažeidė kreditoriaus interesus. Tokie veiksmai, kuriais skolininkas perleido paveldėjimo teises, laikytini nesÄ Å¾iningi ir neteisėti, nes tokiu bÅ«du skolininkas bandė iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl to paveldėjimo teisės perleidimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir taikoma restitucija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Apeliacijos objektas yra paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) pagrindu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-460-576/2009 buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ atsakovo priteista 3 705,70 Lt (1 073,24 Eur) ieÅ¡kovei. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-460-576/09 dėl 3 705,70 Lt (1 073,24 Eur) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotojai Valstybinei ligonių kasai. IeÅ¡kovė šį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 2010 m. balandžio 23 d. pateikė antstolei, kuri pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0045/10/00595.

16. Antstolė, 2010 m. balandžio 26 d. patvarkymu priėmusi ieÅ¡kovės vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdyti, periodiÅ¡kai, kiekvienais metais atlikdavo atsakovo turto, į kurį galimÄ bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , paieÅ¡kÄ , tačiau teismo priteistos 1 073,24 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo nepavyko. Antstolė nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina, L. V., kuri nuosavybės teise buvo įgijusi butÄ . Mirusios L. V. palikimÄ 2022 m. vasario 3 d. priėmė atsakovas kartu su savo broliu ir tėvu, taip pat tÄ pačiÄ dienÄ , 2022 m. vasario 3 d., atsakovas kartu su broliu perleido savo paveldėjimo teises tėvui. Pagal notaro 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ atsakovo tėvas paveldėjo palikėjos L. V. turtÄ , kurį sudaro ½ dalis buto. Kadangi pagal įstatymÄ atsakovas galėjo paveldėti 3/8 dalis palikimo arba 3/16 dalis buto, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Dėl teismo ištirtų įrodymų ir įrodinėjimo pareigos

17. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs ginčijamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo S. V. neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi, todėl buvo pažeistos jų teisės susipažinti su ieškovės teikiamais įrodymais, kuriais buvo grindžiamas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

18. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

19. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

20. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė teismui Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame įregistruota, kad 2022 m. vasario 3 d. palikėjos L. V. palikimÄ priėmė S. V., V. V. ir atsakovas, o 2022 m. vasario 3 d. atsakovas ir V. V. perleido paveldėjimo teises S. V., paveldėjimo teisių perleidimo sandorį patvirtino notarė Ž. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Notaro 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodyta, kad notarė Ž. B., vadovaudamasi CK 5.13 straipsniu bei 2022 m. vasario 3 d. jos patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtina, kad įpėdinis S. V. (palikėjo sutuoktinis) paveldi turtÄ , kurios savininkas yra palikėja L. V., mirusi (duomenys neskelbtini), paveldimÄ turtÄ sudaro ½ dalis buto.

21. Testamento registro iÅ¡raÅ¡as ir 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovas 2022 m. vasario 3 d. priėmė savo motinos palikimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ kartu su broliu perleido paveldėjimo teises savo tėvui, taip pat, kad notarė Ž. B. 2022 m. vasario 3 d. patvirtino paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuri buvo pagrindas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ palikėjos turtÄ tik atsakovo tėvui. Taigi Å¡ie duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo sudaręs ginčijamÄ paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, taip pat, kad Å¡ia sutartimi atsakovo paveldėjimo teisės į mirusios motinos palikimÄ buvo dovanotos atsakovo tėvui. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti Å¡ių ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu.

22. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – Å¡alių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). CPK 199 straipsnyje nustatyti raÅ¡ytinių įrodymų rinkimo bÅ«dai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka; įrodymų iÅ¡reikalavimas yra viena iÅ¡ teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teisės doktrinoje yra žinoma ir kasacinio teismo praktikoje iÅ¡plėtota Contra spoliatorem prezumpcija, kuria vadovaujantis, Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymÄ , laikoma egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).

23. Pažymėtina, kad bÅ«tent atsakovas ir trečiasis asmuo S. V. yra ginčijamo sandorio Å¡alys, paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta paties atsakovo valia. Taigi tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui yra žinomas tiek ginčijamo sandorio turinys, tiek jo sudarymo aplinkybės. Dėl to atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo ir trečiojo asmens teisės, nes jie neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi. BÅ«tent atsakovas turėjo pareigÄ nagrinėjamoje byloje pateikti teismui ginčijamÄ 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, tačiau Å¡ios savo pareigos neįvykdė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei teikdamas apeliacinį skundÄ . Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ , tinkamai iÅ¡nagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

24. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens S. V. procesinę padėtį pakeisti į atsakovo, taip pat trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti V. V., nes jie abu yra paveldėjimų teisės dovanojimo sutarties Å¡alys ir nuo teismo sprendimo priklauso jų teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais.

25. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

26. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal Å¡iÄ teisės normÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant Å¡iuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali bÅ«ti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).

27. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ginčijo ir pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia tik paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises S. V.. Tuo tarpu paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovo brolis V. V. perleido tėvui savo paveldėjimo teises liko nepakeista. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo pakeista V. V. teisinė padėtis, nebuvo jam nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos materialiosios teisės ir pareigos. Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, taip pat apeliaciniame skunde nenurodė jokios Å¡ios sutarties sÄ lygos, kuri galėtų pavirtinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų kokios nors įtakos V. V. teisėms ir pareigoms. Dėl to nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dviÅ¡alis sandoris, iÅ¡reiÅ¡kiamas dviejų Å¡alių suderinta prieÅ¡prieÅ¡ine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtÄ ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dovanÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015). Nagrinėjamoje byloje apdovanotasis asmuo S. V. į bylÄ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, taigi pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį turėjo visas Å¡alies procesines teises ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį.

29. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo S. V., jam tinkamai praneÅ¡us apie ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje, neteikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimo, nedalyvavo teismo posėdyje bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, taip pat nepateikė apeliacinio skundo ir nei karto neginčijo savo procesinio statuso bylos nagrinėjimo metu ar paties pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pagal CPK 328 straipsnį iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais. Dėl to aplinkybė, kad S. V. byloje dalyvavo tik trečiuoju asmeniu, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl actio Pauliana taikymo pagrindų

30. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atsisakyti nuo palikimo, nes atsakovas neprisidėjo prie palikimo pagerinimo darbais, neinvestavo lėšų į paveldimo buto remontÄ , o turtas priklausė iÅ¡imtinai jo tėvui, taip pat atsakovas nebuvo informavęs tėvo apie turimas skolas, todėl Å¡ios aplinkybės paneigia nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . Be to, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir galimybes sumokėti iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ , taigi neįrodė kreditorės teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais.

31. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

32. Actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir apsaugoti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

33. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

34. IeÅ¡kovė ginčijo atsakovo 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kaip pažeidžiančiÄ jos, kaip kreditorės teises, nes atsakovas, perleisdamas savo paveldėjimo teisę į dalį buto, sumažino savo mokumÄ taip, kad ieÅ¡kovė neteko galimybės patenkinti savo reikalavimo.

35. Nagrinėjamoje byloje antstolė pateikė pirmosios instancijos teismui vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0045/10/00595, kurios duomenys patvirtina, jog antstolė nuo 2010 m. balandžio 26 d. periodiÅ¡kai, kiekvienais metais iki pat ginčijamo sandorio sudarymo atlikdavo atsakovo turto, į kurį galimÄ bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , paieÅ¡kÄ . Antstolė nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, banko sÄ skaitose piniginių lėšų ir vertybinių popierių sÄ skaitų neturi, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Antstolei pavyko 2010 m. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo tik 83,53 Lt (24,19 Eur), 2012 m. – 138,46 Lt (40,10) ir 3,73 Lt vykdymo iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ viso – 64,29 Eur.

36. Taigi ieÅ¡kovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, be palikimÄ sudarančio buto dalies, daugiau neturi jokio turto, į kurį antstolė galėtų nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o savanoriÅ¡kai atsakovas nei karto jokių mokėjimo ieÅ¡kovei neatliko. Atsakovas 2023 m. kovo 1 d. deklaravo savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«tent atsakovas, teigdamas, kad paveldėjimo teisių perleidimo sandoris nepažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės teisių, turėjo pareigÄ pateikti įrodymus, galinčius paneigti vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00595 esančius duomenis, t. y. pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ bei gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini). Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė, ketinimo ir galimybių savanoriÅ¡kai sumokėti skolÄ ieÅ¡kovei nepagrindė.

37. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas dovanojimo sandoris, kuris pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį yra neatlygintinas. Dėl to aplinkybė, kad trečiasis asmuo S. V. galimai nežinojo apie atsakovo skolÄ ieÅ¡kovei, neturi įtakos sprendžiant klausimÄ dėl actio Pauliana taikymo ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Be to, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas savo paveldėjimo teisę dovanojo savo tėvui. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad butas iÅ¡imtinai yra jo tėvo nuosavybė, nepaneigia byloje konstatuotos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad butas faktiÅ¡kai buvo jo tėvo asmeninė nuosavybė.

38. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nebuvo ginčijamas notaro 2022 m. gegužės 25 d. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojančiu. Ginčijamu teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pats kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota jo nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė bylÄ pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neginčijo notaro 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo, nėra pagrindas netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl paveldėjimo teisių perleidimo sandorio nuginčijimo bei restitucijos taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

42. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovė neprašė teismo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

43. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atmesti atsakovo N. V. apeliacinį skundÄ .

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Vaclovas Paulikas

Rūta Petkuvienė

Inga Staknienė