580ff49c-dffd-4960-9aec-601af757197e · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedKAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo RamÅ«no AntanaviÄiaus, teisÄjų Algerdo UrbÅ¡io, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Rolandai BuÄmienei, Vidai ButiÅ¡kienei, Astai LeonaviÄienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui AloseviÄiui, nuteistajam R. Å ., jo gynÄjui advokatui Aidui Venckui, nukentÄjusiajai L. B., nukentÄjusiosios atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.
Legislator headnote
AI generated580ff49c-dffd-4960-9aec-601af757197e · Kauno apygardos teismas: Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nurodÄ, jog vadovaudamasis liudytojo D. L. parodymais konstatuoja, kad įvykio metu kelyje eismas nebuvo intensyvus, lijo, taÄiau silpnai, kelio ruožas buvo apÅ¡viestas, stotelÄje stovinÄius keleivius liudytojas matÄ prieÅ¡ 150 m, o apelianto vairuojamo automobilio âstopâ žibintus prieÅ¡ 300 m iki jo vairuojamo automobilio, dÄl ko teismas daro iÅ¡vadÄ , kad maždaug tokiu atstumu priekyje esanÄius objektus turÄjo matyti ir apeliantas, taÄiau tuo paÄiu pabrÄžia, kad tokiu bÅ«du aptarta aplinkybÄ dÄl kelio matomumo, buvusio įvykio metu, teismas nuosprendžio negrindžia.
Full text
PraneÅ¡Äjas: RamÅ«nas AntanaviÄius                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-785-2014;TeisÄjas: Rimantas SipaviÄius                                            Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01393-2008-9;                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                               2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo RamÅ«no AntanaviÄiaus, teisÄjų Algerdo UrbÅ¡io, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Rolandai BuÄmienei, Vidai ButiÅ¡kienei, Astai LeonaviÄienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui AloseviÄiui, nuteistajam R. Å ., jo gynÄjui advokatui Aidui Venckui, nukentÄjusiajai L. B., nukentÄjusiosios atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.
Å . apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. rugsÄjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 3 (trejiems) metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieneriems) metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimÄ 1 (vieneriems) metams. NukentÄjusiosios L. B. civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ draudimo bendrovÄs âS. I.
AS Lietuvos filialasâ priteista 3452 Lt, iÅ¡ kaltinamojo R. Å . â 46548 Lt neturtinei žalai atlyginti; iÅ¡ draudimo bendrovÄs âS. I. AS Lietuvos filialasâ priteista 6470 Lt turtinei žalai atlyginti.NukentÄjusiajai L. B. iÅ¡ kaltinamojo R. Å . priteista 3500 Lt iÅ¡laidoms už advokato paslaugas atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: R. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2008-10-23, apie 7.15 val., vairuodamas automobilį âAudi A8â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iÅ¡ Kauno Vilniaus kryptimi, magistraliniame kelyje A1 Vilnius âKaunas â KlaipÄda, ties kelio 95-uoju kilometru, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 8, 9, 133 punktų reikalavimus, nesilaikÄ visų atsargumo priemonių, nesielgÄ taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgÄ Ä¯ kelio ženklÄ , įspÄjantį, kad vairuoja automobilį kelio ruožu, kurio važiuojamÄ ja dalimi vaikÅ¡to pÄstieji (ženklas Nr. 128), neatsižvelgÄ Ä¯ kelio bÅ«klÄ, eismo intensyvumÄ ir meteorologines sÄ lygas â tamsiu paros metu, lyjant lietui, esant Å¡lapiai kelio dangai, nepasirinko tokio greiÄio, kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios atsiradusios kliÅ«ties, apie kuriÄ Ä¯spÄjo kelio ženklas Nr. 128, greiÄio nesulÄtino ir transporto priemonÄs nestabdÄ, ir atsiradusios kliÅ«ties nematÄ iki susidÅ«rimo momento, partrenkÄ kelio važiuojamÄ ja dalimi ÄjusiÄ pÄsÄiÄ jÄ E. B., kuri nuo jai padarytų sužalojimų žuvo.Nuteistasis R.
Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2013-09-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį â dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti laikomas nei teisÄtu, nei pagrįstu, kadangi yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , vadovaujantis prielaidomis ir spÄjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirti įrodymai, pažeidžiant procesinÄs teisÄs normas bei nukrypstant nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau â LAT) suformuotos vienodos teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, dÄl ko nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Skunde nurodoma, kad, nors nuosprendyje ir nurodyta, kad pripažindamas kaltu teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis pažeidÄ KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, taÄiau iÅ¡ nuosprendžio turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios KET redakcijos punktų pažeidimus konstatavo pirmos instancijos teismas.
Skundžiamame nuosprendyje nÄra jokių duomenų apie tai, kuo pasireiÅ¡kÄ tariamai padarytas KET 8, 9 punktų pažeidimas ir kokie bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirti įrodymai tai patvirtina, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, dÄl ko negali bÅ«ti laikomas nei pagrįstu, nei teisÄtu. Teismų praktikoje konstatuota, kad atsakomybÄ pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡iame straipsnyje numatytais padariniais.
Nustatant, ar kaltininko veiksmai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus â sprendžiama, ar konkreÄioje situacijoje asmuo turÄjo objektyviÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio. NustaÄius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas KET, nebÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1297(09) matyti, kad joje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad iÅ¡ bylos duomenų nÄra pagrindo teigti, kad automobilio âAUDI A8â vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis turÄjo įtakos eismo įvykio kilimui.
Taigi, Å¡ia specialisto iÅ¡vada, kuri nepaneigta jokiais kitais bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, neginÄijamai nustatyta, jog nuteistasis nepažeidÄ tuo metu galiojusios KET redakcijos 133 punkto reikalavimų, o tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nÄra priežastinio ryÅ¡io. Toje paÄioje iÅ¡vadoje tik nurodyta teorinÄ prielaida, kad vairuotojas turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti pÄsÄiosios partrenkimo laiku stabdydamas esant tam tikroms sÄ lygoms, nurodytoms iÅ¡vadoje. Vertinant iÅ¡vadoje pateiktus duomenis akivaizdu, jog, nustaÄius, kad nukentÄjusioji per keliÄ Äjo ar bÄgo ne didesniu, kaip 9,3 km/h greiÄiu, vairuotojas neturÄjo techninÄs galimybÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo netgi turÄdamas galimybÄ jÄ pamatyti didesniu kaip 54,3 ar 67,3 m atstumu.
Svarbi aplinkybÄ yra ta, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas nustatÄ, jog iki pat susidÅ«rimo vairuotojas pÄsÄiosios nematÄ. Tame paÄiame nuosprendyje konstatuota, kad iÅ¡ bylos duomenų negalima nustatyti pÄsÄiosios judÄjimo per kelio važiuojamÄ jÄ dalį greiÄio, kas reiÅ¡kia, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentÄjusioji per keliÄ Äjo ar bÄgo ne didesniu, kaip 9,3 km /h greiÄiu. PažymÄta, kad minÄta specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡Äs specialistas teisme net nebuvo apklaustas.
Teismo posÄdyje buvo apklaustas specialisto R. Å . kolega V. M., kuris kategoriÅ¡kai nurodÄ, kad byloje nÄra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kokiu greiÄiu per keliÄ Äjo ar bÄgo nukentÄjusioji ir nurodÄ, kad tuo atveju, jei pÄsÄioji bÄgo per kelio važiuojamÄ jį dalį greitai, kas pilnai tikÄtina vertinant įvykio situacijÄ , tai vairuotojas kategoriÅ¡kai neturÄjo jokios galimybÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo, o jei bÄgo nelabai greitai, tai vairuotojo galimybÄ tampa neapibrÄžta.
Apelianto įsitikinimu akivaizdu, kad iÅ¡naudojÄs visas galimybes ir bylos nagrinÄjimo metu nenustatÄs pÄsÄiosios judÄjimo prieÅ¡ susidÅ«rimÄ greiÄio, teismas negalÄjo daryti prielaidos, kad ji per keliÄ Äjo ar bÄgo ne didesniu, kaip 9,3 km/h greiÄiu, nes tai patvirtinanÄių įrodymų byloje nÄra. Darydamas tokiÄ prielaidÄ pirmos instancijos teismas nukrypo nuo LAT suformuotos vienodos teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. IÅ¡ byloje esanÄios 2009-09-17 specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2182(09) akivaizdu, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, jog eismo įvykio aplinkybÄms pÄsÄiosios veiksmai â tinkamai neįsitikinusi situacijos saugumu kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį, sudarydama kliÅ«tį artÄjanÄiam automobiliui âAUDI A8â, dÄl ko buvo partrenkta â techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .
Å i specialisto iÅ¡vada bylos nagrinÄjimo metu nenuginÄyta jokiais kitais bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. IÅ¡ esmÄs tokios paÄios aplinkybÄs konstatuotos ir 2013-03-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. MV 2013-17, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo pÄsÄiosios E. B. veiksmai. NÄ vienoje iÅ¡ trijų specialistų iÅ¡vadų nÄra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų virÅ¡ijÄs leistinÄ greitį ar, kad jo pasirinktas važiavimo greitis, netgi mažesnis, už leistinÄ maksimalų, bÅ«tų turÄjÄs įtakos eismo įvykio kilimui, kas neginÄijamai patvirtina, kad prieÅ¡ingos pirmos instancijos teismo iÅ¡vados dÄl apelianto tariamai padaryto KET 133 punkto pažeidimo ir tokių veiksmų priežastinio ryÅ¡io su kilusiomis pasekmÄmis ne tik, kad nepagrįstos bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu, bet akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bylos nagrinÄjimo metu nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms.
Taip pat paminÄtose trijose specialisto iÅ¡vadose kategoriÅ¡kai teigiama, kad byloje nagrinÄjamo eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo ne apelianto, o nukentÄjusiosios E. B. veiksmai, neatitinkantys KET reikalavimų, kas pirmos instancijos teismui taip pat leido daryti abejonių nekelianÄiÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje elementai. Skunde taip pat atkreipiamas dÄmesys į tai, kad byloje nÄra jokių duomenų, kurie leistų daryti abejonių nekelianÄiÄ iÅ¡vadÄ apie kelio matomumÄ Ä¯vykio metu ir vairuotojo galimybÄ pamatyti per keliÄ bÄganÄiÄ tamsiai apsirengusiÄ pÄsÄiÄ jÄ , kadangi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmos instancijos teismas nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento matomumui nustatyti protokolu, o tuo paÄiu ir jo metu gautais duomenimis.
Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nurodÄ, jog vadovaudamasis liudytojo D. L. parodymais konstatuoja, kad įvykio metu kelyje eismas nebuvo intensyvus, lijo, taÄiau silpnai, kelio ruožas buvo apÅ¡viestas, stotelÄje stovinÄius keleivius liudytojas matÄ prieÅ¡ 150 m, o apelianto vairuojamo automobilio âstopâ žibintus prieÅ¡ 300 m iki jo vairuojamo automobilio, dÄl ko teismas daro iÅ¡vadÄ , kad maždaug tokiu atstumu priekyje esanÄius objektus turÄjo matyti ir apeliantas, taÄiau tuo paÄiu pabrÄžia, kad tokiu bÅ«du aptarta aplinkybÄ dÄl kelio matomumo, buvusio įvykio metu, teismas nuosprendžio negrindžia.
Pažymima, kad iÅ¡ byloje esanÄių keturių specialistų iÅ¡vadų tik vienoje, t. y. specialistÄs O. L. suraÅ¡ytoje, teigiama, kad pagrindinÄ ir vienintelÄ eismo įvykio kilimo priežastis techniniu požiÅ«riu buvo automobilio âAUDI A8â įvažiavimas į greitÄjimo juostÄ dideliu greiÄiu, kuriam esant pilnas stabdymo kelias daugiau, kaip dvigubai, virÅ¡ijo kelio matomumÄ Ä¯ priekį esant įjungtoms artimoms žibintų Å¡viesoms, kurios keliÄ Ä¯ priekį apÅ¡vietÄ tik 50 m.
IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados akivaizdu, kad iÅ¡vada apie tariamai didelį greitį ir tuo paÄiu â įvykio kilimo sÄ lygÄ , yra susieta su atstumu tarp numatomos arba, kitaip tariant, spÄjamos nukentÄjusiosios partrenkimo vietos, ir automobilio stovÄjimo vietos po įvykio laikant, kad visÄ nurodytÄ atstumÄ , t. y. 129 m. automobilis buvo intensyviai stabdomas, nors tokių duomenų byloje nÄra. DÄl to vadovautis Å¡ia specialisto iÅ¡vada nÄra pagrindo. Skunde taip pat atkreipiamas dÄmesys į tai, kad įvykio metu galiojusios KET 134 punkto redakcijos numatytos pareigos iÅ¡imtinai susietos su vairuotojo galimybe pastebÄti atsiradusiÄ kliÅ«tį.
Å iuo atveju skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad iki pats susidÅ«rimo atsiradusios kliÅ«ties, t. y. per važiuojamÄ jÄ kelio dalį bÄganÄios tamsiai apsirengusios pÄsÄiosios, vairuotojas nepastebÄjo, o bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtino ir tai, kad vairuotojas kliÅ«ties pastebÄti ir negalÄjo. Pirmos instancijos teismas, vertindamas pÄsÄiosios veiksmus ir jų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmÄmis, padarÄ aiÅ¡kiai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kelias A1 Vilnius â Kaunas â KlaipÄda 95-ame kilometre nÄra automagistralÄ, todÄl, vadovaujantis KET, jame pÄstiesiems vaikÅ¡Äioti nedraudžiama.
Ä®vykio metu galiojusių KET 55.2 punktas imperatyviai numatÄ, kad pÄstiesiems draudžiama eiti automagistrale ar greitkeliu, o įvertinus tai, kad kelio atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus yra greitkelis, teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje tiek nukentÄjusioji, tiek apeliantas pasinaudojo savo teise teikti įrodymus, abi Å¡alys pateikÄ teismui specialistų iÅ¡vadas, kuriose pateiktos iÅ¡vados kardinaliai viena kitai prieÅ¡tarauja. Ä® posÄdį buvo kvieÄiama ir apklausta nukentÄjusiajai naudingÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi specialistÄ.
Teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas apklausti ir kitÄ specialistÄ V. M., toks praÅ¡ymas buvo patenkintas, taÄiau specialistui neatvykus, teismas savo nuomonÄ pakeitÄ ir nutarÄ specialisto nebekviesti. Tokį nenuoseklumÄ teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis ir jo gynÄjas neužtikrino, jog specialistas atvyktų į posÄdį, į kurį buvo kvieÄiamas, taÄiau BPK tokios pareigos nei kaltinamajam, nei gynÄjui nenumato. Be to, tokį savo apsisprendimÄ teismas motyvavo ir tuo, kad V. M. suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada buvo pateikta tik pabaigus įrodymų tyrimÄ , tuo paÄiu nenurodydamas jokių tuo padarytų procesinių pažeidimų.
Toks teisÄjo nenuoseklumas, kuris iÅ¡ esmÄs nepagrįstas jokiomis BPK normomis, ne tik akivaizdžiai suvarÅ¾Ä kaltinamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ , bet ir pažeidÄ BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungtyniÅ¡kumo principÄ bei leidžia pagrįstai manyti, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas pirmos instancijos teismas. TeisÄjo Å¡aliÅ¡kumas baudžiamajame procese laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu. Civilinis atsakovo âS. I. ASâ Lietuvos filialo atstovas, žalų departamento teisininkas G.
V. (toliau â civilinis atsakovas) atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â civilinÄs ieÅ¡kovÄs L. B. reikalavimus dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pareiga iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ grindžiama ne civilinÄs deliktinÄs atsakomybÄs pagrindais, o sutartiniais privalomojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo pagrindais, todÄl draudiko prievolÄ atlyginti žalÄ yra ribojama draudimo sutarties ir įstatymo.
Taip pat atkreipiamas dÄmesys į tai, kad draudikas ar Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dÄl padarytos žalos pareikÅ¡ta per 1 m. nuo žalos atsiradimo dienos arba per 1 m. nuo dienos, kuriÄ nukentÄjÄs treÄiasis asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vÄliau kaip per 4 m. nuo eismo įvykio dienos. Eismo įvykis įvyko 2008-10-23, todÄl darytina iÅ¡vada, kad nukentÄjusioji L. B. apie savo pažeistÄ teisÄ turÄjo sužinoti 2008-10-23. BÅ«tent nuo Å¡io momento skaiÄiuojamas naikinamasis 4 m. terminas, kurį L.
B. jau yra praleidusi.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas apeliacinį skundÄ palaikÄ, praÅ¡Ä tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä skundÄ atmesti. NukentÄjusioji ir jos atstovÄ taip pat praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Å . nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis dÄl jo kaltÄs padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Apelianto manymu neteisingas byloje esanÄių įrodymų vertinimas, rungimosi principo nesilaikymas ir teisÄjo Å¡aliÅ¡kumas sutrukdÄ teismui priimti teisÄtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinÄs instancijos teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus â vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.BPK normos, reglamentuojanÄios įrodinÄjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinÄ baudžiamojo proceso teisÄs dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį â ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.Apygardos teismo teisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, paminÄtas teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kino ir taikÄ netinkamai.
Teismas nuosprendį pagrindÄ tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). PažymÄtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todÄl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymus, kuriais remiasi sprÄsdamas R.
Å . kaltÄs klausimÄ , taip pat nurodÄ kuriuos įrodymais jis nesiremia ir atmeta kaip nepatikimus ar neturinÄius nagrinÄjamoje byloje įrodomosios reikÅ¡mÄs, savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai argumentavo. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinÄjamoje byloje įrodyta, jog R. Å ., nesilaikydamas KET reikalavimų, partrenkÄ kelio važiuojamÄ ja dalimi ÄjusiÄ pÄsÄiÄ jÄ E. B., kuri dÄl jai padarytų sužalojimų žuvo. Tokie R. Å . veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Nors R. Å . apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nenurodÄ, kokiais veiksmai jis pažeidÄ KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, kad nÄ vienas iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų jo kaltÄs dÄl eismo įvykio metu kilusių pasekmių neįrodo, prieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kalta pati nukentÄjusioji, apygardos teismo teisÄjų kolegija sutikti su tokiais skundo motyvais neturi pagrindo. IÅ¡ skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dÄstÄ byloje surinktus įrodymus, juos iÅ¡analizavo, vertindamas įrodymus motyvuotai pasisakÄ dÄl jų įrodomosios reikÅ¡mÄs. Taip pat teismas aptarÄ R.
Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos sudÄties požymius, atskleidÄ, kokie bÅ«tent R. Å . veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄtį. BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2008-06-27) baudžiamoji atsakomybÄ numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio žuvo žmogus. Byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dÄsningai nulÄmÄ padarinius â kito žmogaus žūtį.
Teismo iÅ¡vada dÄl priežastinio ryÅ¡io buvimo turi bÅ«ti motyvuota. PažymÄtina, kad pagal BK 281 straipsnį priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklÄ Ä¯pareigoja teismÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių atsiradimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dÄsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.
Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonÄ vairuojanÄio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galÄjusius turÄti reikÅ¡mÄs padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minÄti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukÄlusio BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, priežastis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008).
Jeigu transporto priemonÄ vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekÄs į avarinÄ situacijÄ , susidariusiÄ dÄl nukentÄjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkreÄioje situacijoje jis turÄjo realiÄ galimybÄ iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009). BÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei pagal minÄtÄ straipsnį kilti yra specialaus subjekto â vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykÄs eismo įvykis ir su Å¡iuo įvykiu susijÄ neigiami padariniai â kito žmogaus žūtis.
BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminÄ norma yra blanketinÄ, nukreipianti į kitus teisÄs aktus, kuriuose apibrÄžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukÄlÄs BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimÄ , užtraukia atsakomybÄ pagal minÄtÄ straipsnį. Å iuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011).
Byloje nustatyta, kad R. Å . pažeidÄ KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, dÄl kurių įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Å iuo atveju, nors ir buvo padarytas pažeidimas nenurodant įvykio metu galiojusios KET redakcijos, tai esminÄs įtakos nuosprendžio teisÄtumui ir pagrįstumui neturi, teismo iÅ¡vadų teisingumo nepaneigia. Eismo įvykis įvyko 2008-10-23, todÄl taikoma KET 8, 9, 133 punktų redakcija, galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2010-01-01.KET 8 punkte numatyta, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti Å¡ių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti Å¡iose taisyklÄse ir kituose teisÄs aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.
Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punkte pažymÄta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jų paÄių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.Pagal KET 133 punktÄ vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio.
Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, ypaÄ kai blogas matomumas.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nÄra pasisakyta, kokiais veiksmais R.
Å . pažeidÄ minÄtų KET punktų reikalavimus, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis minÄtus reikalavimus pažeidÄ, apygardos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, įvyko kelyje A1 Vilnius â Kaunas â KlaipÄda ties 95-uoju kilometru. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad kelio A1 atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus yra greitkelis, o pagal KET 55.2 punktÄ pÄstiesiems eiti automagistrale ar greitkeliu yra draudžiama.
TaÄiau situacijoje reikÅ¡minga aplinkybÄ yra ta, kad toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, greitis yra ribojamas, o be to, yra pastatytas kelio ženklas Nr. 128 (pÄstieji). Å is kelio ženklas priskiriamas įspÄjamiesiems kelio ženklams, įspÄjantiems vairuotojÄ apie bÅ«simÄ pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä , kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. KET nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 128 žymi kelio ruoÅ¾Ä , kurio važiuojamÄ jÄ dalimi (kelkraÅ¡Äiu) skersai arba iÅ¡ilgai kelio vaikÅ¡to pÄstieji.
Apklausiamas nuteistasis R. Å . neneigÄ aplinkybÄs, kad kelio ženklas Nr. 128 buvo, patvirtino šį kelio ženklÄ matÄs, taÄiau taip pat nurodÄ, kad, pamatÄs minÄtÄ kelio ženklÄ , jokių atsargumo priemonių nesiÄmÄ, į šį kelio ženklÄ nereagavo, važiavo, kaip važiavÄs, visÄ dÄmesį buvo sutelkÄs į persirikiavimÄ iÅ¡ greitÄjimo juostos į greitkelį. Å iuo atveju pats R. Å . patvirtino, kad nekreipÄ dÄmesio į kelio ženklu Nr. 128 pateikiamÄ informacijÄ , Å¡iuo ženklu, įspÄjanÄiu vairuotojÄ bÅ«ti itin dÄmesingu ir atidžiu, nesivadovavo, todÄl nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai nustatyta, kad KET 8 punkto reikalavimus R.
Å . pažeidÄ. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad R. Å . pažeidÄ ir KET 9 bei 133 punktų nustatytas pareigas vairuotojams. Kaip jau minÄta, KET 9 punkte numatyta bendra pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių. Ä®vertinus visus byloje esanÄius įrodymus daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Å . buvo atsargus, nÄra pagrindo. Nustatyta, kad R. Å ., iÅ¡važiuodamas į greitÄjimo juostÄ Ä¯spÄjamojo kelio ženklo Nr. 128 nepaisÄ, visÄ dÄmesį buvo sutelkÄs į persirikiavimÄ stebÄdamas tik galinio vaizdo ir iÅ¡orinius veidrodÄlius.
Vairuotojas, bÅ«damas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju, turi itin dÄmesingai stebÄti situacijÄ , įvertinti galimus pavojus tiek kelyje prieÅ¡ automobilį, tiek jam iÅ¡ paskos ir imtis visų atsargumo priemonių, kad jo vairuojama transporto priemone nebÅ«tų padaryta žalos kitiems eismo dalyviams ar jų turtui. Å iuo atveju nuteistasis pats patvirtino, kad jo dÄmesys buvo sutelktas į tai, kas vyksta už jo automobilio. R. Å . tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodÄ, kad pÄsÄiosios net nematÄ, stabdyti pradÄjo tik tada, kai pajuto, kad kažkas atsitrenkÄ Ä¯ jo automobilį.
Taip pat R. Å . pažymÄjo, kad pÄsÄiosios ir negalÄjo matyti, kadangi eismas buvo intensyvus, eismo sÄ lygos nepalankios (tamsus paros metas, lijo), pÄsÄioji buvo apsirengusi tamsiais rÅ«bais. AukÅ¡tesnysis teismas tokius R. Å . paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai kaip gynybinÄ taktikÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Byloje esanÄių įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais yra paneigta, kad eismo įvykio vietoje pamatyti pÄsÄiÄ jÄ nebuvo objektyvios galimybÄs. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, taÄiau esant įjungtam kelio apÅ¡vietimui.
Apklaustas liudytojas D. L. nurodÄ, kad 2008-10-23 ryte vairavo marÅ¡rutinį autobusÄ , įvažiuodamas į keliÄ KlaipÄda â Vilnius gal 300 m atstumu pamatÄ užsidegusius R. Å . vairuojamo automobilio âstopâ žibintus. MinÄtas liudytojas patvirtino, kad, nors ir lijo, matomumas buvo geras, kelias apÅ¡viestas, eismo intensyvumas nedidelis, pÄstieji buvo matomi apie 150 m atstumu. TapaÄias aplinkybes apie įvykio metu buvusias eismo sÄ lygas, matomumÄ nurodÄ ir liudytojas A. S., kuris paaiÅ¡kino, kad tuo metu lijo, taÄiau apÅ¡vietimas buvo geras, ties atitvaru įrengtas Å¡viestuvas, kuris buvo įjungtas, matÄ stovinÄiÄ merginÄ , kuri praleidinÄjo atvažiuojantį automobilį.
Liudytojas R. Ä. taip pat nurodÄ, kad toje vietoje jis vaikÅ¡to dažnai, kelio matomumas ten yra geras, todÄl jam nesuprantama, kaip toje vietoje galÄjo bÅ«ti partrenktas žmogus. Remdamasis liudytojų parodymais pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. Å ., jeigu bÅ«tų laikÄsis KET reikalavimų, turÄjo objektyviÄ galimybÄ pamatyti pÄsÄiÄ jÄ ir imtis visų atsargumo priemonių savo ir kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti. Apeliaciniame skunde itin kritikuojamas R. Å . inkriminuoto KET 133 punkto pažeidimas akcentuojant, kad nenustatyta, jog R.
Å . greitį virÅ¡ijo. PažymÄtina, kad ta aplinkybÄ, ar nuteistasis įvykio metu greitį virÅ¡ijo, ar ne, Å¡ioje byloje nÄra esminÄ aplinkybÄ. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje taip pat nÄra konstatuota, kad R. Å . virÅ¡ijo greitį, dÄl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Nors byloje apklausti liudytojai nurodÄ, kad pats R. Å . teigÄ važiavÄs ne mažesniu, kaip 90 km/h greiÄiu, teismas Å¡ių liudytojų parodymais nesirÄmÄ, kadangi byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad greitis visgi buvo virÅ¡ytas, byloje nÄra.
PažymÄtina, kad KET 133 punkte yra numatyta bendra pareiga nevirÅ¡yti leistino greiÄio. TaÄiau tame paÄiame punkte numatyta ir kita vairuotojo pareiga pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje 2008-10-23, 7.00 val. buvo apsiniaukÄ, nuo 0 val. iki 7.40 val. lijo vidutinio stiprumo iÅ¡tisinio pobÅ«džio lietus.
AplinkybÄ, kad buvo tamsu, asfaltas Å¡lapias, patvirtina ir byloje esantis eismo įvykio vietos protokolas, autoavarijos vietos planas, foto nuotraukos, bei, kaip jau minÄta, liudytojų bei paties R. Å . paaiÅ¡kinimai. Ä®vertinus paminÄtas aplinkybes laikytina, kad vairuotojas eismo sÄ lygas turÄjo atitinkamai įvertinti ir pasirinkti tokį greitį, kuris užtikrintų saugų eismÄ kelyje. Jeigu tikÄti R. Å . nurodyta aplinkybe, kad tuo metu eismo sÄ lygos buvo sudÄtingos ne tik dÄl meteorologinių reiÅ¡kinių, bet ir dÄl intensyvaus eismo, tai R.
Å . turÄjo bÅ«ti itin atsargus ir dÄmesingas, Å¡iÄ pareigÄ , be kita ko, numato ir kelio ženklas Nr. 128, stebÄti kas vyksta tiek priekyje, tiek per galinio vaizdo veidrodÄlius ir pasirinkti tokį greitį, kuris leistų ne tik saugiai persirikiuoti iÅ¡ greitÄjimo juostos į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , bet ir, esant bÅ«tinumui, laiku sustoti. Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad R. Å . nepaisÄ minÄtų reikalavimų, nebuvo dÄmesingas, nepastebÄjo per keliÄ einanÄios pÄsÄiosios ir jÄ partrenkÄ.
AplinkybÄ, kad R. Å . nestebÄjo, kas vyksta kelyje prieÅ¡ jo automobilį, patvirtina ir tas faktas, kad R. Å . vairuojamas automobilis net nebuvo stabdomas, o stabdyti pradÄjo tik tada, kai pÄsÄioji jau buvo partrenkta. Kad R. Å . nebuvo pakankamai dÄmesingas, kad pÄsÄiosios nematÄ ne dÄl objektyvių priežasÄių, o dÄl to, kad visÄ dÄmesį buvo sutelkÄs iÅ¡važiavimui iÅ¡ greitÄjimo juostos, patvirtina ir tai, kad pÄsÄioji buvo partrenkta ties pirma eismo juosta, t. y. jau praÄjusi kitas dvi eismo juostas, buvo partrenkta automobilio priekine dalimi ties viduriu, kas patvirtina, kad R.
Å . dÄl savo nedÄmesingumo pÄsÄiosios net nematÄ ir nebandÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Apeliantas tiek duodamas parodymus, tiek savo apeliaciniame skunde sutinka, kad bÅ«tent jo vairuojamas automobilis partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ , taÄiau kategoriÅ¡kai tvirtina, kad dÄl Å¡io eismo įvykio kalta pati pÄsÄioji, kuri, nesilaikydama KET reikalavimų, Äjo ar bÄgo per keliÄ . Siekiant nustatyti, kurio iÅ¡ eismo dalyvių veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduoti atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ ir ekspertizÄ pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizÄs centrui.
Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1297(09) nustatyta, kad pÄsÄiosios E. B. veiksmai â tinkamai nesitikinusi situacijos saugumu, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį sudarydama kliÅ«tį artÄjanÄiam automobiliui, dÄl ko buvo partrenkta â techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Toje paÄioje iÅ¡vadoje taip pat nustatyta ir tai, kad jei automobilio âAudi A8â vairuotojas turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti pÄsÄiosios partrenkimo, tuomet jo veiksmai â iÅ¡kilus eismo saugumo grÄsmei, kai į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įžengÄ pÄsÄioji E. B., laiku nestabdÄ automobilio ir jÄ partrenkÄ â techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .
Å ioje iÅ¡vadoje akcentuojama esminÄ aplinkybÄ â t. y. objektyvi galimybÄ vairuotojui pamatyti pÄsÄiÄ jÄ , nuo kurios nustatymo ir priklauso, kurio iÅ¡ eismo dalyvių veiksmai buvo pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Atlikus papildomÄ tyrimÄ taip pat nebuvo pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kurio iÅ¡ eismo dalyvių veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi. Å ioje iÅ¡vadoje (Nr. 11-2182(09)) taip pat nurodyta, kad, jeigu R. Å . turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti pÄsÄiosios partrenkimo, tuomet jo veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .
Teisminio bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais nÄra paneigta, kad R. Å . turÄjo objektyviÄ galimybÄ pamatyti pÄsÄiÄ jÄ , taip pat turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti pÄsÄiosios partrenkimo, jeigu bÅ«tų nepažeidÄ KET reikalavimų, t. y. jeigu bÅ«tų stebÄjÄs kelio ženklus ir į juos reagavÄs, pasirinkÄs važiavimo greitį pagal tuo metu buvusias eismo sÄ lygas, atidžiai stebÄjÄs eismÄ tiek prieÅ¡ save, tiek už automobilio. Å ių reikalavimų R.
Å . nevykdÄ ir tokia iÅ¡vada apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje atlikus įrodymų tyrimÄ , nebuvo paneigta. Nors byloje yra pateiktos dar dvi specialisto iÅ¡vados, pirmos instancijos teismas, įvertinÄs jas kartu su kitais byloje esanÄiais įrodymais, pagrįstai jų nelaikÄ Ä¯rodymu, patvirtinanÄiu ar paneigianÄiu R. Å . kaltÄ dÄl padaryto nusikaltimo. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kaltinamojo, gynÄjo ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu privataus eksperto ar kito asmens, turinÄio specialių žinių, atliktas tyrimas nÄra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todÄl jų suraÅ¡ytas dokumentas nÄra nei ekspertizÄs aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto iÅ¡vada BPK 90 straipsnio prasme â tai konsultacinÄ iÅ¡vada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2009, Nr. 2K-31/2013, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga, IÅ¡vadų 10 punktas, ir kt.). Taigi, konsultacinÄ iÅ¡vadÄ teismas vertina kartu su kitais byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir ja remiasi tiek, kiek joje nustatytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Kaip jau buvo minÄta, teismas įrodymus vertina ne kiekvienÄ atskirai, o jų visumÄ , kas Å¡iuo atveju pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ dÄl inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir kalto asmens nustatymo. NagrinÄjamoje byloje atkreiptinas dÄmesys į tai, kad tiek specialistÄs O. L., tiek eksperto V. M. iÅ¡vadose, tyrimÄ atlikus vadovaujantis tomis paÄiomis metodikomis, įvertinus tuos paÄius duomenis ir tas paÄias aplinkybes, buvo padarytos kardinaliai viena kitai prieÅ¡taraujanÄios ir kategoriÅ¡kos iÅ¡vados.
NukentÄjusiosios ir jos atstovÄs iniciatyva atliktoje iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai nustatyta, kad pagrindinÄ ir vienintelÄ eismo įvykio priežastis techniniu požiÅ«riu yra automobilio âAudi A8â įvažiavimas į greitÄjimo juostÄ dideliu greiÄiu, netgi virÅ¡ijant maksimalų 90 km/h greitį. Tuo tarpu eksperto V. M. iÅ¡vadoje, atlikus tyrimÄ nuteistojo gynÄjo iniciatyva, konstatuota, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo pÄsÄiosios E. B. veiksmai, prieÅ¡taravÄ KET 51 punkto reikalavimui â tinkamai neįsitikinusi situacijos saugumu, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį, sudarydama kliÅ«tį artÄjanÄiam automobiliui âAudi A8â, dÄl ko buvo partrenkta.
NagrinÄjant bylÄ pirmos instancijos teisme minÄtos iÅ¡vados buvo iÅ¡tirtos, buvo kvieÄiami Å¡ias iÅ¡vadas suraÅ¡Ä specialistai, apklausta specialistÄ O. L.. Ekspertas V. M. į posÄdį neatvyko, todÄl apklaustas nebuvo. Apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kus abejonÄ, kad buvo pažeistas rungimosi principas, apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta tiek specialistÄ O. L., tiek ekspertas V. M.. TaÄiau ir atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo vienÄ iÅ¡ paminÄtų iÅ¡vadų laikyti R.
Å . kaltÄs ar nekaltumo įrodymu, kadangi minÄtose iÅ¡vadose pasisakyta ir įvertintos tos aplinkybÄs, kurios ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo nustatytos, iÅ¡vados yra subjektyvios, ir negali bÅ«ti laikomos, kad yra priimtos remiantis objektyviais byloje surinktais duomenimis, o jose nustatytos aplinkybÄs prieÅ¡tarauja Lietuvos teismo ekspertizÄs centro iÅ¡vadoje nustatytoms aplinkybÄms. Atsižvelgiant į paminÄtas aplinkybes pritariama pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad V. M. ir O. L. iÅ¡vados neatitinka kitų byloje esanÄių įrodymų, todÄl vertintinos kritiÅ¡kai ir jų iÅ¡vadomis apygardos teismas vadovautis neturi pagrindo.
Sutinkama su tuo, kad pÄsÄioji E. B. taip pat pažeidÄ KET 51 punkto reikalavimus, t. y. Äjo per keliÄ neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, taÄiau pÄsÄiosios padarytas pažeidimas R. Å . atsakomybÄs nepaÅ¡alina. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieno asmens KET reikalavimų pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių nuo pareigos laikytis KET reikalavimų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010).
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad R. Å . pažeidÄ KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, t. y. nesivadovavo kelio ženklu, nebuvo atidus ir dÄmesingas, nepasirinko saugaus greiÄio, kad, esant bÅ«tinybei, vairuojamÄ transporto priemonÄ galÄtų sustabdyti laiku, nestebÄjo, kas vyksta priekyje, dÄl to nepamatÄ per keliÄ einanÄios pÄsÄiosios, dÄl to įvyko eismo įvykis ir pÄsÄioji dÄl patirtų sužalojimų mirÄ. Duomenų, kad R. Å . neturÄjo objektyvios galimybÄs laiku pastebti pÄsÄiosios, byloje nÄra, todÄl pirmos instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad bÅ«tent R.
Å . veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Kolegijai nekyla abejonių, kad tarp R. Å . dÄl neatsargumo padarytų KET 8, 9, 133 punktų reikalavimų pažeidimų, ir eismo įvykio, kurio metu žuvo E. B., yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. R. Å . kaltÄ visiÅ¡kai įrodyta esant visiems bÅ«tiniems BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymiams, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.Apeliaciniame skunde analizuojamas ir KET 134 punkto reikalavimų pažeidimas.
Atkreipiamas dÄmesys, kad nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje minÄto KET punkto pažeidimas R. Å . nÄra inkriminuojamas. DÄl to apeliacinÄs instancijos teismas dÄl apelianto teiginių, susijusių su Å¡io KET punkto pažeidimu (nepažeidimu) nepasisako.Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs pirmos instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kad buvo pažeistas rungimosi principas ir tai sutrukdÄ teismui priimti teisÄtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. NuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje.
NÄ vieno iÅ¡ paminÄtame straipsnyje numatytų pagrindu apeliantas savo skunde nenurodÄ, tokių pagrindų nenustatÄ ir apeliacinÄs instancijos teismas. PastebÄtina, kad abejonÄs teismo neÅ¡aliÅ¡kumu atsirado tada, kai teismas, neatvykus ekspertui V. M., nutarÄ jo pakartotinai nekviesti ir priimant nuosprendį vadovautis tais įrodymais, kurie yra byloje. Kaip jau minÄta, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Ä®statyme nÄra apibrÄžta kiek ir kokių įrodymų turi bÅ«ti surinkta kaltinamo asmens kaltei pagrįsti.
Å iuo atveju pirmos instancijos teismas, įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, priÄjo iÅ¡vados, kad surinkti įrodymai yra pakankami vienokiai ar kitokiai iÅ¡vadai dÄl R. Å . kaltÄs pagrįsti. Ta aplinkybÄ, kad teismas, į posÄdį neatvykus ekspertui V. M., nutarÄ jo pakartotinai nekviesti, negali bÅ«ti laikoma besÄ lygiÅ¡ku pagrindu pripažinti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku. Taip pat nÄra pagrindo pripažinti, kad nagrinÄjant bylÄ pirmos instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas.
Tiek nukentÄjusiajai tiek kaltinamajam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jų procesinÄs teisÄs, duomenų, kad galimybÄ pasinaudoti procesinÄmis teisÄmis buvo suvaržyta, byloje nÄra, o iÅ¡ teismo posÄdžio protokolų matyti, kad savo procesinÄmis teisÄmis Å¡alys naudojosi aktyviai. Byloje nukentÄjusiosios L. B. naudai yra priteistas civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalo atlyginimo. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu teisingam ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybÄs įvertintos tinkamai, teismo iÅ¡vados dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡samiai motyvuotos, pagrįstos.
Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad draudimo bendrovÄs âS. I. AS Lietuvos filialasâ praÅ¡ymas taikyti senatį yra nepagrįstas. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dÄl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kuriÄ nuketÄjÄs treÄiasis asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vÄliau, kaip per 4 m nuo eismo įvykio dienos.
Å ioje normoje yra numatytas bendras 1 m. terminas, per kurį asmuo turi pareikÅ¡ti pretenzijÄ dÄl žalos atlyginimo bei naikinamasis 4 m. terminas, kuriam pasibaigus tokia pretenzija nÄra tenkinama. Konstatuoti, kad Å¡iuo atveju L. B. praleido terminÄ pretenzijai dÄl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, nÄra pagrindo. IÅ¡ byloje esanÄio draudimo bendrovÄs âS. I. AS Lietuvos filialasâ raÅ¡to nukentÄjusiajai L. B. matyti, kad draudimo bendrovÄ nukentÄjusiosios praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ dÄl eismo įvykio, įvykusio 2008-10-23, gavo 2008-12-24, t. y. praÄjus dviem mÄnesiams po eismo įvykio (3 t., 77 b. l.).
Atsisakymas atlyginti žalÄ buvo motyvuotas tuo, kad Å¡ioje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kaltas asmuo dar nÄra nustatytas. Ä®vertinus tai darytina iÅ¡vada, kad L. B. nei 1 m. bendro termino pretenzijai pareikÅ¡ti, nei naikinamojo 4 m. termino nepraleido, todÄl âS. I. AS Lietuvos filialasâ pagrįstai į bylÄ Ä¯traukta civiliniu atsakovu ir teisingai bei pagrįstai iÅ¡ Å¡ios bendrovÄs priteistas žalos atlyginimas nukentÄjusiajai. Ta aplinkybÄ, kad eismo įvykis įvyko pakankamai seniai, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinÄjimas užsitÄsÄ, negali bÅ«ti pagrindu atimti iÅ¡ nukentÄjusiojo asmens teisÄ Ä¯ nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ . Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, teismo iÅ¡vados iÅ¡samiai motyvuotos, pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo klausimÄ procesinių pažeidimų nepadaryta. BausmÄ nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytųjų bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų, individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, ji keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nÄra.NukentÄjusiosios L. B. atstovÄ advokatÄ L. NoreikienÄ teismo praÅ¡Ä nukentÄjusiajai iÅ¡ nuteistojo priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinÄs instancijos teisme apmokÄti.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentÄjusiosios turÄtos iÅ¡laidos advokatÄs paslaugoms apmokÄti pagal 2013-11-18 pinigų priÄmimo kvitÄ (4 t., 60 b. l.) yra adekvaÄios proceso trukmei bei sudÄtingumui ir byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių sunkiÄ R. Å . turtinÄ padÄtį, nukentÄjusiajai L. B. iÅ¡ nuteistojo R. Å . priteistina 1500 Lt Å¡ių iÅ¡laidų (BPK 106 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R.
Å . apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ R. Å . L. B. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turÄtų iÅ¡laidų atstovo paslaugoms apeliacinÄs instancijos teisme apmokÄti. Pirmininkaujantis teisÄjas                                                                                    RamÅ«nas AntanaviÄius TeisÄjai                                                                                                                Olegas Å ibkovas                                                                                                                              Algerdas UrbÅ¡ys