Legislator Case Law & Legislation
580ff49c-dffd-4960-9aec-601af757197e AI generated

580ff49c-dffd-4960-9aec-601af757197e · Kauno apygardos teismas

Case Number 580ff49c-dffd-4960-9aec-601af757197e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo RamÅ«no Antanavičiaus, teisėjų Algerdo UrbÅ¡io, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Vidai ButiÅ¡kienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nuteistajam R. Å ., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui, nukentėjusiajai L. B., nukentėjusiosios atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

Legislator headnote

AI generated

580ff49c-dffd-4960-9aec-601af757197e · Kauno apygardos teismas: Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nurodė, jog vadovaudamasis liudytojo D. L. parodymais konstatuoja, kad įvykio metu kelyje eismas nebuvo intensyvus, lijo, tačiau silpnai, kelio ruožas buvo apÅ¡viestas, stotelėje stovinčius keleivius liudytojas matė prieÅ¡ 150 m, o apelianto vairuojamo automobilio „stop“ žibintus prieÅ¡ 300 m iki jo vairuojamo automobilio, dėl ko teismas daro iÅ¡vadÄ , kad maždaug tokiu atstumu priekyje esančius objektus turėjo matyti ir apeliantas, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad tokiu bÅ«du aptarta aplinkybė dėl kelio matomumo, buvusio įvykio metu, teismas nuosprendžio negrindžia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas: Ramūnas Antanavičius                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-785-2014;Teisėjas: Rimantas Sipavičius                                            Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01393-2008-9;                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                               2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo RamÅ«no Antanavičiaus, teisėjų Algerdo UrbÅ¡io, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Vidai ButiÅ¡kienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nuteistajam R. Å ., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui, nukentėjusiajai L. B., nukentėjusiosios atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Nukentėjusiosios L. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ draudimo bendrovės „S. I.

AS Lietuvos filialas“ priteista 3452 Lt, iÅ¡ kaltinamojo R. Å . – 46548 Lt neturtinei žalai atlyginti; iÅ¡ draudimo bendrovės „S. I. AS Lietuvos filialas“ priteista 6470 Lt turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiajai L. B. iÅ¡ kaltinamojo R. Å . priteista 3500 Lt iÅ¡laidoms už advokato paslaugas atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2008-10-23, apie 7.15 val., vairuodamas automobilį „Audi A8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iÅ¡ Kauno Vilniaus kryptimi, magistraliniame kelyje A1 Vilnius –Kaunas – Klaipėda, ties kelio 95-uoju kilometru, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į kelio ženklÄ , įspėjantį, kad vairuoja automobilį kelio ruožu, kurio važiuojamÄ ja dalimi vaikÅ¡to pėstieji (ženklas Nr. 128), neatsižvelgė į kelio bÅ«klę, eismo intensyvumÄ ir meteorologines sÄ lygas – tamsiu paros metu, lyjant lietui, esant Å¡lapiai kelio dangai, nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios atsiradusios kliÅ«ties, apie kuriÄ Ä¯spėjo kelio ženklas Nr. 128, greičio nesulėtino ir transporto priemonės nestabdė, ir atsiradusios kliÅ«ties nematė iki susidÅ«rimo momento, partrenkė kelio važiuojamÄ ja dalimi ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ E. B., kuri nuo jai padarytų sužalojimų žuvo.Nuteistasis R.

Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-09-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, kadangi yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai, pažeidžiant procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, dėl ko nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Skunde nurodoma, kad, nors nuosprendyje ir nurodyta, kad pripažindamas kaltu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis pažeidė KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, tačiau iÅ¡ nuosprendžio turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios KET redakcijos punktų pažeidimus konstatavo pirmos instancijos teismas.

Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių duomenų apie tai, kuo pasireiÅ¡kė tariamai padarytas KET 8, 9 punktų pažeidimas ir kokie bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai tai patvirtina, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, dėl ko negali bÅ«ti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu. Teismų praktikoje konstatuota, kad atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡iame straipsnyje numatytais padariniais.

Nustatant, ar kaltininko veiksmai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas KET, nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1297(09) matyti, kad joje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad iÅ¡ bylos duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio „AUDI A8“ vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

Taigi, Å¡ia specialisto iÅ¡vada, kuri nepaneigta jokiais kitais bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis nepažeidė tuo metu galiojusios KET redakcijos 133 punkto reikalavimų, o tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io. Toje pačioje iÅ¡vadoje tik nurodyta teorinė prielaida, kad vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo laiku stabdydamas esant tam tikroms sÄ lygoms, nurodytoms iÅ¡vadoje. Vertinant iÅ¡vadoje pateiktus duomenis akivaizdu, jog, nustačius, kad nukentėjusioji per keliÄ Ä—jo ar bėgo ne didesniu, kaip 9,3 km/h greičiu, vairuotojas neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo netgi turėdamas galimybę jÄ pamatyti didesniu kaip 54,3 ar 67,3 m atstumu.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas nustatė, jog iki pat susidÅ«rimo vairuotojas pėsčiosios nematė. Tame pačiame nuosprendyje konstatuota, kad iÅ¡ bylos duomenų negalima nustatyti pėsčiosios judėjimo per kelio važiuojamÄ jÄ dalį greičio, kas reiÅ¡kia, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusioji per keliÄ Ä—jo ar bėgo ne didesniu, kaip 9,3 km /h greičiu. Pažymėta, kad minėta specialisto iÅ¡vadÄ surašęs specialistas teisme net nebuvo apklaustas.

Teismo posėdyje buvo apklaustas specialisto R. Å . kolega V. M., kuris kategoriÅ¡kai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kokiu greičiu per keliÄ Ä—jo ar bėgo nukentėjusioji ir nurodė, kad tuo atveju, jei pėsčioji bėgo per kelio važiuojamÄ jį dalį greitai, kas pilnai tikėtina vertinant įvykio situacijÄ , tai vairuotojas kategoriÅ¡kai neturėjo jokios galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo, o jei bėgo nelabai greitai, tai vairuotojo galimybė tampa neapibrėžta.

Apelianto įsitikinimu akivaizdu, kad iÅ¡naudojęs visas galimybes ir bylos nagrinėjimo metu nenustatęs pėsčiosios judėjimo prieÅ¡ susidÅ«rimÄ greičio, teismas negalėjo daryti prielaidos, kad ji per keliÄ Ä—jo ar bėgo ne didesniu, kaip 9,3 km/h greičiu, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Darydamas tokiÄ prielaidÄ pirmos instancijos teismas nukrypo nuo LAT suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. IÅ¡ byloje esančios 2009-09-17 specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2182(09) akivaizdu, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, jog eismo įvykio aplinkybėms pėsčiosios veiksmai – tinkamai neįsitikinusi situacijos saugumu kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį, sudarydama kliÅ«tį artėjančiam automobiliui „AUDI A8“, dėl ko buvo partrenkta – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .

Å i specialisto iÅ¡vada bylos nagrinėjimo metu nenuginčyta jokiais kitais bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. IÅ¡ esmės tokios pačios aplinkybės konstatuotos ir 2013-03-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. MV 2013-17, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo pėsčiosios E. B. veiksmai. Nė vienoje iÅ¡ trijų specialistų iÅ¡vadų nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį ar, kad jo pasirinktas važiavimo greitis, netgi mažesnis, už leistinÄ maksimalų, bÅ«tų turėjęs įtakos eismo įvykio kilimui, kas neginčijamai patvirtina, kad prieÅ¡ingos pirmos instancijos teismo iÅ¡vados dėl apelianto tariamai padaryto KET 133 punkto pažeidimo ir tokių veiksmų priežastinio ryÅ¡io su kilusiomis pasekmėmis ne tik, kad nepagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu, bet akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Taip pat paminėtose trijose specialisto iÅ¡vadose kategoriÅ¡kai teigiama, kad byloje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo ne apelianto, o nukentėjusiosios E. B. veiksmai, neatitinkantys KET reikalavimų, kas pirmos instancijos teismui taip pat leido daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje elementai. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ apie kelio matomumÄ Ä¯vykio metu ir vairuotojo galimybę pamatyti per keliÄ bėgančiÄ tamsiai apsirengusiÄ pėsčiÄ jÄ , kadangi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmos instancijos teismas nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento matomumui nustatyti protokolu, o tuo pačiu ir jo metu gautais duomenimis.

Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nurodė, jog vadovaudamasis liudytojo D. L. parodymais konstatuoja, kad įvykio metu kelyje eismas nebuvo intensyvus, lijo, tačiau silpnai, kelio ruožas buvo apÅ¡viestas, stotelėje stovinčius keleivius liudytojas matė prieÅ¡ 150 m, o apelianto vairuojamo automobilio „stop“ žibintus prieÅ¡ 300 m iki jo vairuojamo automobilio, dėl ko teismas daro iÅ¡vadÄ , kad maždaug tokiu atstumu priekyje esančius objektus turėjo matyti ir apeliantas, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad tokiu bÅ«du aptarta aplinkybė dėl kelio matomumo, buvusio įvykio metu, teismas nuosprendžio negrindžia.

Pažymima, kad iÅ¡ byloje esančių keturių specialistų iÅ¡vadų tik vienoje, t. y. specialistės O. L. suraÅ¡ytoje, teigiama, kad pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio kilimo priežastis techniniu požiÅ«riu buvo automobilio „AUDI A8“ įvažiavimas į greitėjimo juostÄ dideliu greičiu, kuriam esant pilnas stabdymo kelias daugiau, kaip dvigubai, virÅ¡ijo kelio matomumÄ Ä¯ priekį esant įjungtoms artimoms žibintų Å¡viesoms, kurios keliÄ Ä¯ priekį apÅ¡vietė tik 50 m.

IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados akivaizdu, kad iÅ¡vada apie tariamai didelį greitį ir tuo pačiu – įvykio kilimo sÄ lygÄ , yra susieta su atstumu tarp numatomos arba, kitaip tariant, spėjamos nukentėjusiosios partrenkimo vietos, ir automobilio stovėjimo vietos po įvykio laikant, kad visÄ nurodytÄ atstumÄ , t. y. 129 m. automobilis buvo intensyviai stabdomas, nors tokių duomenų byloje nėra. Dėl to vadovautis Å¡ia specialisto iÅ¡vada nėra pagrindo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio metu galiojusios KET 134 punkto redakcijos numatytos pareigos iÅ¡imtinai susietos su vairuotojo galimybe pastebėti atsiradusiÄ kliÅ«tį.

Å iuo atveju skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad iki pats susidÅ«rimo atsiradusios kliÅ«ties, t. y. per važiuojamÄ jÄ kelio dalį bėgančios tamsiai apsirengusios pėsčiosios, vairuotojas nepastebėjo, o bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtino ir tai, kad vairuotojas kliÅ«ties pastebėti ir negalėjo. Pirmos instancijos teismas, vertindamas pėsčiosios veiksmus ir jų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, padarė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kelias A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 95-ame kilometre nėra automagistralė, todėl, vadovaujantis KET, jame pėstiesiems vaikščioti nedraudžiama.

Ä®vykio metu galiojusių KET 55.2 punktas imperatyviai numatė, kad pėstiesiems draudžiama eiti automagistrale ar greitkeliu, o įvertinus tai, kad kelio atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus yra greitkelis, teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje tiek nukentėjusioji, tiek apeliantas pasinaudojo savo teise teikti įrodymus, abi Å¡alys pateikė teismui specialistų iÅ¡vadas, kuriose pateiktos iÅ¡vados kardinaliai viena kitai prieÅ¡tarauja. Ä® posėdį buvo kviečiama ir apklausta nukentėjusiajai naudingÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi specialistė.

Teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas apklausti ir kitÄ specialistÄ V. M., toks praÅ¡ymas buvo patenkintas, tačiau specialistui neatvykus, teismas savo nuomonę pakeitė ir nutarė specialisto nebekviesti. Tokį nenuoseklumÄ teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis ir jo gynėjas neužtikrino, jog specialistas atvyktų į posėdį, į kurį buvo kviečiamas, tačiau BPK tokios pareigos nei kaltinamajam, nei gynėjui nenumato. Be to, tokį savo apsisprendimÄ teismas motyvavo ir tuo, kad V. M. suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada buvo pateikta tik pabaigus įrodymų tyrimÄ , tuo pačiu nenurodydamas jokių tuo padarytų procesinių pažeidimų.

Toks teisėjo nenuoseklumas, kuris iÅ¡ esmės nepagrįstas jokiomis BPK normomis, ne tik akivaizdžiai suvaržė kaltinamojo teisę į gynybÄ , bet ir pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungtyniÅ¡kumo principÄ bei leidžia pagrįstai manyti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmos instancijos teismas. Teisėjo Å¡aliÅ¡kumas baudžiamajame procese laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu. Civilinis atsakovo „S. I. AS“ Lietuvos filialo atstovas, žalų departamento teisininkas G.

V. (toliau – civilinis atsakovas) atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ civilinės ieÅ¡kovės L. B. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžiama ne civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pagrindais, todėl draudiko prievolė atlyginti žalÄ yra ribojama draudimo sutarties ir įstatymo.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad draudikas ar Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per 1 m. nuo žalos atsiradimo dienos arba per 1 m. nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per 4 m. nuo eismo įvykio dienos. Eismo įvykis įvyko 2008-10-23, todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji L. B. apie savo pažeistÄ teisę turėjo sužinoti 2008-10-23. BÅ«tent nuo Å¡io momento skaičiuojamas naikinamasis 4 m. terminas, kurį L.

B. jau yra praleidusi.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovė taip pat prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Å . nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apelianto manymu neteisingas byloje esančių įrodymų vertinimas, rungimosi principo nesilaikymas ir teisėjo Å¡aliÅ¡kumas sutrukdė teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, paminėtas teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kino ir taikė netinkamai.

Teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais remiasi spręsdamas R.

Å . kaltės klausimÄ , taip pat nurodė kuriuos įrodymais jis nesiremia ir atmeta kaip nepatikimus ar neturinčius nagrinėjamoje byloje įrodomosios reikÅ¡mės, savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai argumentavo. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog R. Å ., nesilaikydamas KET reikalavimų, partrenkė kelio važiuojamÄ ja dalimi ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ E. B., kuri dėl jai padarytų sužalojimų žuvo. Tokie R. Å . veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Nors R. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nenurodė, kokiais veiksmai jis pažeidė KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, kad nė vienas iš byloje esančių įrodymų jo kaltės dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių neįrodo, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kalta pati nukentėjusioji, apygardos teismo teisėjų kolegija sutikti su tokiais skundo motyvais neturi pagrindo. Iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo, vertindamas įrodymus motyvuotai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Taip pat teismas aptarė R.

Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, atskleidė, kokie būtent R. Š. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2008-06-27) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį.

Teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo turi bÅ«ti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal BK 281 straipsnį priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja teismÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių atsiradimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008).

Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situacijÄ , susidariusiÄ dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009). BÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtÄ straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su Å¡iuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis.

BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimÄ , užtraukia atsakomybę pagal minėtÄ straipsnį. Å iuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011).

Byloje nustatyta, kad R. Å . pažeidė KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Å iuo atveju, nors ir buvo padarytas pažeidimas nenurodant įvykio metu galiojusios KET redakcijos, tai esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi, teismo iÅ¡vadų teisingumo nepaneigia. Eismo įvykis įvyko 2008-10-23, todėl taikoma KET 8, 9, 133 punktų redakcija, galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2010-01-01.KET 8 punkte numatyta, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti Å¡ių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti Å¡iose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punkte pažymėta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.Pagal KET 133 punktÄ vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta, kokiais veiksmais R.

Å . pažeidė minėtų KET punktų reikalavimus, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis minėtus reikalavimus pažeidė, apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, įvyko kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ties 95-uoju kilometru. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad kelio A1 atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus yra greitkelis, o pagal KET 55.2 punktÄ pėstiesiems eiti automagistrale ar greitkeliu yra draudžiama.

Tačiau situacijoje reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, greitis yra ribojamas, o be to, yra pastatytas kelio ženklas Nr. 128 (pėstieji). Å is kelio ženklas priskiriamas įspėjamiesiems kelio ženklams, įspėjantiems vairuotojÄ apie bÅ«simÄ pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä , kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. KET nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 128 žymi kelio ruoÅ¾Ä , kurio važiuojamÄ jÄ dalimi (kelkraščiu) skersai arba iÅ¡ilgai kelio vaikÅ¡to pėstieji.

Apklausiamas nuteistasis R. Å . neneigė aplinkybės, kad kelio ženklas Nr. 128 buvo, patvirtino šį kelio ženklÄ matęs, tačiau taip pat nurodė, kad, pamatęs minėtÄ kelio ženklÄ , jokių atsargumo priemonių nesiėmė, į šį kelio ženklÄ nereagavo, važiavo, kaip važiavęs, visÄ dėmesį buvo sutelkęs į persirikiavimÄ iÅ¡ greitėjimo juostos į greitkelį. Å iuo atveju pats R. Å . patvirtino, kad nekreipė dėmesio į kelio ženklu Nr. 128 pateikiamÄ informacijÄ , Å¡iuo ženklu, įspėjančiu vairuotojÄ bÅ«ti itin dėmesingu ir atidžiu, nesivadovavo, todėl nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai nustatyta, kad KET 8 punkto reikalavimus R.

Å . pažeidė. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad R. Å . pažeidė ir KET 9 bei 133 punktų nustatytas pareigas vairuotojams. Kaip jau minėta, KET 9 punkte numatyta bendra pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių. Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Å . buvo atsargus, nėra pagrindo. Nustatyta, kad R. Å ., iÅ¡važiuodamas į greitėjimo juostÄ Ä¯spėjamojo kelio ženklo Nr. 128 nepaisė, visÄ dėmesį buvo sutelkęs į persirikiavimÄ stebėdamas tik galinio vaizdo ir iÅ¡orinius veidrodėlius.

Vairuotojas, bÅ«damas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju, turi itin dėmesingai stebėti situacijÄ , įvertinti galimus pavojus tiek kelyje prieÅ¡ automobilį, tiek jam iÅ¡ paskos ir imtis visų atsargumo priemonių, kad jo vairuojama transporto priemone nebÅ«tų padaryta žalos kitiems eismo dalyviams ar jų turtui. Å iuo atveju nuteistasis pats patvirtino, kad jo dėmesys buvo sutelktas į tai, kas vyksta už jo automobilio. R. Å . tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad pėsčiosios net nematė, stabdyti pradėjo tik tada, kai pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį.

Taip pat R. Å . pažymėjo, kad pėsčiosios ir negalėjo matyti, kadangi eismas buvo intensyvus, eismo sÄ lygos nepalankios (tamsus paros metas, lijo), pėsčioji buvo apsirengusi tamsiais rÅ«bais. AukÅ¡tesnysis teismas tokius R. Å . paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai kaip gynybinę taktikÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais yra paneigta, kad eismo įvykio vietoje pamatyti pėsčiÄ jÄ nebuvo objektyvios galimybės. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau esant įjungtam kelio apÅ¡vietimui.

Apklaustas liudytojas D. L. nurodė, kad 2008-10-23 ryte vairavo marÅ¡rutinį autobusÄ , įvažiuodamas į keliÄ Klaipėda – Vilnius gal 300 m atstumu pamatė užsidegusius R. Å . vairuojamo automobilio „stop“ žibintus. Minėtas liudytojas patvirtino, kad, nors ir lijo, matomumas buvo geras, kelias apÅ¡viestas, eismo intensyvumas nedidelis, pėstieji buvo matomi apie 150 m atstumu. Tapačias aplinkybes apie įvykio metu buvusias eismo sÄ lygas, matomumÄ nurodė ir liudytojas A. S., kuris paaiÅ¡kino, kad tuo metu lijo, tačiau apÅ¡vietimas buvo geras, ties atitvaru įrengtas Å¡viestuvas, kuris buvo įjungtas, matė stovinčiÄ merginÄ , kuri praleidinėjo atvažiuojantį automobilį.

Liudytojas R. Č. taip pat nurodė, kad toje vietoje jis vaikÅ¡to dažnai, kelio matomumas ten yra geras, todėl jam nesuprantama, kaip toje vietoje galėjo bÅ«ti partrenktas žmogus. Remdamasis liudytojų parodymais pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. Å ., jeigu bÅ«tų laikęsis KET reikalavimų, turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti pėsčiÄ jÄ ir imtis visų atsargumo priemonių savo ir kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti. Apeliaciniame skunde itin kritikuojamas R. Å . inkriminuoto KET 133 punkto pažeidimas akcentuojant, kad nenustatyta, jog R.

Š. greitį viršijo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, ar nuteistasis įvykio metu greitį viršijo, ar ne, šioje byloje nėra esminė aplinkybė. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje taip pat nėra konstatuota, kad R. Š. viršijo greitį, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Nors byloje apklausti liudytojai nurodė, kad pats R. Š. teigė važiavęs ne mažesniu, kaip 90 km/h greičiu, teismas šių liudytojų parodymais nesirėmė, kadangi byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad greitis visgi buvo viršytas, byloje nėra.

Pažymėtina, kad KET 133 punkte yra numatyta bendra pareiga nevirÅ¡yti leistino greičio. Tačiau tame pačiame punkte numatyta ir kita vairuotojo pareiga pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje 2008-10-23, 7.00 val. buvo apsiniaukę, nuo 0 val. iki 7.40 val. lijo vidutinio stiprumo iÅ¡tisinio pobÅ«džio lietus.

Aplinkybę, kad buvo tamsu, asfaltas Å¡lapias, patvirtina ir byloje esantis eismo įvykio vietos protokolas, autoavarijos vietos planas, foto nuotraukos, bei, kaip jau minėta, liudytojų bei paties R. Å . paaiÅ¡kinimai. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes laikytina, kad vairuotojas eismo sÄ lygas turėjo atitinkamai įvertinti ir pasirinkti tokį greitį, kuris užtikrintų saugų eismÄ kelyje. Jeigu tikėti R. Å . nurodyta aplinkybe, kad tuo metu eismo sÄ lygos buvo sudėtingos ne tik dėl meteorologinių reiÅ¡kinių, bet ir dėl intensyvaus eismo, tai R.

Å . turėjo bÅ«ti itin atsargus ir dėmesingas, Å¡iÄ pareigÄ , be kita ko, numato ir kelio ženklas Nr. 128, stebėti kas vyksta tiek priekyje, tiek per galinio vaizdo veidrodėlius ir pasirinkti tokį greitį, kuris leistų ne tik saugiai persirikiuoti iÅ¡ greitėjimo juostos į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , bet ir, esant bÅ«tinumui, laiku sustoti. Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad R. Å . nepaisė minėtų reikalavimų, nebuvo dėmesingas, nepastebėjo per keliÄ einančios pėsčiosios ir jÄ partrenkė.

Aplinkybę, kad R. Å . nestebėjo, kas vyksta kelyje prieÅ¡ jo automobilį, patvirtina ir tas faktas, kad R. Å . vairuojamas automobilis net nebuvo stabdomas, o stabdyti pradėjo tik tada, kai pėsčioji jau buvo partrenkta. Kad R. Å . nebuvo pakankamai dėmesingas, kad pėsčiosios nematė ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl to, kad visÄ dėmesį buvo sutelkęs iÅ¡važiavimui iÅ¡ greitėjimo juostos, patvirtina ir tai, kad pėsčioji buvo partrenkta ties pirma eismo juosta, t. y. jau praėjusi kitas dvi eismo juostas, buvo partrenkta automobilio priekine dalimi ties viduriu, kas patvirtina, kad R.

Å . dėl savo nedėmesingumo pėsčiosios net nematė ir nebandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Apeliantas tiek duodamas parodymus, tiek savo apeliaciniame skunde sutinka, kad bÅ«tent jo vairuojamas automobilis partrenkė pėsčiÄ jÄ , tačiau kategoriÅ¡kai tvirtina, kad dėl Å¡io eismo įvykio kalta pati pėsčioji, kuri, nesilaikydama KET reikalavimų, ėjo ar bėgo per keliÄ . Siekiant nustatyti, kurio iÅ¡ eismo dalyvių veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduoti atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ ir ekspertizę pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1297(09) nustatyta, kad pėsčiosios E. B. veiksmai – tinkamai nesitikinusi situacijos saugumu, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį sudarydama kliÅ«tį artėjančiam automobiliui, dėl ko buvo partrenkta – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Toje pačioje iÅ¡vadoje taip pat nustatyta ir tai, kad jei automobilio „Audi A8“ vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, tuomet jo veiksmai – iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, kai į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įžengė pėsčioji E. B., laiku nestabdė automobilio ir jÄ partrenkė – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Å ioje iÅ¡vadoje akcentuojama esminė aplinkybė – t. y. objektyvi galimybė vairuotojui pamatyti pėsčiÄ jÄ , nuo kurios nustatymo ir priklauso, kurio iÅ¡ eismo dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Atlikus papildomÄ tyrimÄ taip pat nebuvo pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kurio iÅ¡ eismo dalyvių veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi. Å ioje iÅ¡vadoje (Nr. 11-2182(09)) taip pat nurodyta, kad, jeigu R. Å . turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, tuomet jo veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .

Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais nėra paneigta, kad R. Å . turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti pėsčiÄ jÄ , taip pat turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu bÅ«tų nepažeidę KET reikalavimų, t. y. jeigu bÅ«tų stebėjęs kelio ženklus ir į juos reagavęs, pasirinkęs važiavimo greitį pagal tuo metu buvusias eismo sÄ lygas, atidžiai stebėjęs eismÄ tiek prieÅ¡ save, tiek už automobilio. Å ių reikalavimų R.

Å . nevykdė ir tokia iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimÄ , nebuvo paneigta. Nors byloje yra pateiktos dar dvi specialisto iÅ¡vados, pirmos instancijos teismas, įvertinęs jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai jų nelaikė įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu R. Å . kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl jų suraÅ¡ytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto iÅ¡vada BPK 90 straipsnio prasme – tai konsultacinė iÅ¡vada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2009, Nr. 2K-31/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga, IÅ¡vadų 10 punktas, ir kt.). Taigi, konsultacinę iÅ¡vadÄ teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir ja remiasi tiek, kiek joje nustatytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Kaip jau buvo minėta, teismas įrodymus vertina ne kiekvienÄ atskirai, o jų visumÄ , kas Å¡iuo atveju pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir kalto asmens nustatymo. Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek specialistės O. L., tiek eksperto V. M. iÅ¡vadose, tyrimÄ atlikus vadovaujantis tomis pačiomis metodikomis, įvertinus tuos pačius duomenis ir tas pačias aplinkybes, buvo padarytos kardinaliai viena kitai prieÅ¡taraujančios ir kategoriÅ¡kos iÅ¡vados.

Nukentėjusiosios ir jos atstovės iniciatyva atliktoje iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai nustatyta, kad pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio priežastis techniniu požiÅ«riu yra automobilio „Audi A8“ įvažiavimas į greitėjimo juostÄ dideliu greičiu, netgi virÅ¡ijant maksimalų 90 km/h greitį. Tuo tarpu eksperto V. M. iÅ¡vadoje, atlikus tyrimÄ nuteistojo gynėjo iniciatyva, konstatuota, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo pėsčiosios E. B. veiksmai, prieÅ¡taravę KET 51 punkto reikalavimui – tinkamai neįsitikinusi situacijos saugumu, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį, sudarydama kliÅ«tį artėjančiam automobiliui „Audi A8“, dėl ko buvo partrenkta.

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme minėtos iÅ¡vados buvo iÅ¡tirtos, buvo kviečiami Å¡ias iÅ¡vadas surašę specialistai, apklausta specialistė O. L.. Ekspertas V. M. į posėdį neatvyko, todėl apklaustas nebuvo. Apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kus abejonę, kad buvo pažeistas rungimosi principas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta tiek specialistė O. L., tiek ekspertas V. M.. Tačiau ir atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vienÄ iÅ¡ paminėtų iÅ¡vadų laikyti R.

Š. kaltės ar nekaltumo įrodymu, kadangi minėtose išvadose pasisakyta ir įvertintos tos aplinkybės, kurios ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo nustatytos, išvados yra subjektyvios, ir negali būti laikomos, kad yra priimtos remiantis objektyviais byloje surinktais duomenimis, o jose nustatytos aplinkybės prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nustatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes pritariama pirmos instancijos teismo išvadai, kad V. M. ir O. L. išvados neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, todėl vertintinos kritiškai ir jų išvadomis apygardos teismas vadovautis neturi pagrindo.

Sutinkama su tuo, kad pėsčioji E. B. taip pat pažeidė KET 51 punkto reikalavimus, t. y. ėjo per keliÄ neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, tačiau pėsčiosios padarytas pažeidimas R. Å . atsakomybės nepaÅ¡alina. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieno asmens KET reikalavimų pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių nuo pareigos laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Å . pažeidė KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus, t. y. nesivadovavo kelio ženklu, nebuvo atidus ir dėmesingas, nepasirinko saugaus greičio, kad, esant bÅ«tinybei, vairuojamÄ transporto priemonę galėtų sustabdyti laiku, nestebėjo, kas vyksta priekyje, dėl to nepamatė per keliÄ einančios pėsčiosios, dėl to įvyko eismo įvykis ir pėsčioji dėl patirtų sužalojimų mirė. Duomenų, kad R. Å . neturėjo objektyvios galimybės laiku pastebti pėsčiosios, byloje nėra, todėl pirmos instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad bÅ«tent R.

Å . veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Kolegijai nekyla abejonių, kad tarp R. Å . dėl neatsargumo padarytų KET 8, 9, 133 punktų reikalavimų pažeidimų, ir eismo įvykio, kurio metu žuvo E. B., yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. R. Å . kaltė visiÅ¡kai įrodyta esant visiems bÅ«tiniems BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.Apeliaciniame skunde analizuojamas ir KET 134 punkto reikalavimų pažeidimas.

Atkreipiamas dėmesys, kad nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje minėto KET punkto pažeidimas R. Å . nėra inkriminuojamas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto teiginių, susijusių su Å¡io KET punkto pažeidimu (nepažeidimu) nepasisako.Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmos instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kad buvo pažeistas rungimosi principas ir tai sutrukdė teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. NuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje.

Nė vieno iš paminėtame straipsnyje numatytų pagrindu apeliantas savo skunde nenurodė, tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pastebėtina, kad abejonės teismo nešališkumu atsirado tada, kai teismas, neatvykus ekspertui V. M., nutarė jo pakartotinai nekviesti ir priimant nuosprendį vadovautis tais įrodymais, kurie yra byloje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Įstatyme nėra apibrėžta kiek ir kokių įrodymų turi būti surinkta kaltinamo asmens kaltei pagrįsti.

Å iuo atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, priėjo iÅ¡vados, kad surinkti įrodymai yra pakankami vienokiai ar kitokiai iÅ¡vadai dėl R. Å . kaltės pagrįsti. Ta aplinkybė, kad teismas, į posėdį neatvykus ekspertui V. M., nutarė jo pakartotinai nekviesti, negali bÅ«ti laikoma besÄ lygiÅ¡ku pagrindu pripažinti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas.

Tiek nukentėjusiajai tiek kaltinamajam buvo išaiškintos jų procesinės teisės, duomenų, kad galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis buvo suvaržyta, byloje nėra, o iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad savo procesinėmis teisėmis šalys naudojosi aktyviai. Byloje nukentėjusiosios L. B. naudai yra priteistas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalo atlyginimo. Aukštesniojo teismo vertinimu teisingam ieškinio išsprendimui reikšmingos aplinkybės įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsamiai motyvuotos, pagrįstos.

Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad draudimo bendrovės „S. I. AS Lietuvos filialas“ praÅ¡ymas taikyti senatį yra nepagrįstas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kuriÄ nuketėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau, kaip per 4 m nuo eismo įvykio dienos.

Å ioje normoje yra numatytas bendras 1 m. terminas, per kurį asmuo turi pareikÅ¡ti pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo bei naikinamasis 4 m. terminas, kuriam pasibaigus tokia pretenzija nėra tenkinama. Konstatuoti, kad Å¡iuo atveju L. B. praleido terminÄ pretenzijai dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, nėra pagrindo. IÅ¡ byloje esančio draudimo bendrovės „S. I. AS Lietuvos filialas“ raÅ¡to nukentėjusiajai L. B. matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ dėl eismo įvykio, įvykusio 2008-10-23, gavo 2008-12-24, t. y. praėjus dviem mėnesiams po eismo įvykio (3 t., 77 b. l.).

Atsisakymas atlyginti žalÄ buvo motyvuotas tuo, kad Å¡ioje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kaltas asmuo dar nėra nustatytas. Ä®vertinus tai darytina iÅ¡vada, kad L. B. nei 1 m. bendro termino pretenzijai pareikÅ¡ti, nei naikinamojo 4 m. termino nepraleido, todėl „S. I. AS Lietuvos filialas“ pagrįstai į bylÄ Ä¯traukta civiliniu atsakovu ir teisingai bei pagrįstai iÅ¡ Å¡ios bendrovės priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajai. Ta aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko pakankamai seniai, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas užsitęsė, negali bÅ«ti pagrindu atimti iÅ¡ nukentėjusiojo asmens teisę į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ . Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, teismo iÅ¡vados iÅ¡samiai motyvuotos, pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo klausimÄ procesinių pažeidimų nepadaryta. Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytųjų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ji keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Nukentėjusiosios L. B. atstovė advokatė L. Noreikienė teismo prašė nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistojo priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Atsižvel­giant į tai, kad nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos advokatės paslaugoms apmo­kėti pagal 2013-11-18 pinigų priėmimo kvitÄ (4 t., 60 b. l.) yra ade­k­­va­Äios pro­ceso trukmei bei sudėtingumui ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkiÄ R. Å . turtinę padėtį, nukentėjusiajai L. B. iÅ¡ nuteistojo R. Å . priteistina 1500 Lt Å¡ių iÅ¡laidų (BPK 106 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R.

Å . apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ R. Å . L. B. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turėtų iÅ¡laidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                    RamÅ«nas Antanavičius Teisėjai                                                                                                                Olegas Å ibkovas                                                                                                                              Algerdas UrbÅ¡ys