580f2844-e59f-435b-b14e-bdeb432be990 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-579-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01094-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11.; 3.3.2.4.; 3.4.3.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autotops“ bankrotas pripažintas tyčiniu bankroto byloje Nr. B2-5033-864/2016 pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autotops“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stinkoma“ praÅ¡ymÄ , suinteresuoti asmenys A.

A. V., M. V., O. V., V. Z.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi patenkino 2014 m. gegužės 16 d. pateiktÄ kreditorės UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ pareiÅ¡kimÄ ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autotops“ (toliau – UAB ,,Autotops“) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 8 d. Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėliau patikslinti.

Atsakovės administratorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio nuostatomis, 2015 m. spalio 26 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad jai iki Å¡iol nėra perduoti įmonės turtas ir dokumentai; kad visos lėšos, gautos iki 2014 m. vasario 25 d. buvo nuraÅ¡ytos arba pervestos į M. V., O. V. ir A. A. V. asmenines sÄ skaitas, tačiau lėšų pervedimo teisėtumÄ pagrindžiantys dokumentai taip pat neperduoti.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pripažino UAB „Autotops“ bankrotÄ tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs suinteresuotųjų asmenų atskirÄ jį skundÄ , 2016 m. birželio 9 d. nutartimi Å¡iÄ teismo nutartį panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad nesilaikyta Ä®BÄ® 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. gavus bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimo tyčiniu, apie tai nepranešė kreditoriams, nenustatė jiems termino pateikti žinomÄ ir byloje aktualiÄ informacijÄ , neįpareigojo administratorės atlikti Å¡iuos veiksmus; kad į bylÄ nebuvo įtrauktas vienintelis įmonės akcininkas V.

Z., kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos sprendimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę informuoti kreditorius apie teisme gautÄ praÅ¡ymÄ pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu bei jų teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos pateikti jiems žinomÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui; suinteresuotais asmenimis į bylÄ Ä¯traukė V.

Z., M. V. ir O. V., juos įpareigojo pateikti atsiliepimus į šį praÅ¡ymÄ ; kadangi V. Z. yra Baltarusijos pilietis ir ten gyvena, įpareigojo bankroto administratorių pateikti teismui Å¡iam skirtų dokumentų (patikslinto praÅ¡ymo dėl įmonės pripažinimo tyčiniu ir jo priedų) vertimus į baltarusių arba rusų kalbÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino, pripažino UAB ,,Autotops“ bankrotÄ tyčiniu. Teismas nustatė, kad UAB „Autotops“ įmonių registre įregistruota 2011 m. gegužės 31 d.; kad įmonės direktoriumi nuo įregistravimo iki 2012 m. kovo 8 d. buvo O.

V., nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2013 m. vasario 6 d. – T. R., nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. – A. A. V., nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. – R. A., nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 14 d. – A. A. V.; kad akcininkais nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 2 d. buvo A. B., nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. – R. A., nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. vasario 6 d. – A. A. V., nuo 2014 m. vasario 6 d. – V.

Z. (t. 1, b. l. 32-37); kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi (c. b. Nr. B2-283-565/2016) iÅ¡kėlė UAB „Autotops“ bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. M.; kad, be kita ko, įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus (t. 2, b. l. 1-2); kad teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi įmonės bankroto administratore paskirta O. P.; kad ji teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atstatydinta ir nauju įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Stinkoma“; kad 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as 227 699,79 Lt sumai.  Teismas, įvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2012 m., pagal kuriuos įmonės turto vertė buvo 357 399 Lt (107 666 Lt – ilgalaikis materialus turtas, trumpalaikis turtas – 49 733 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 224 057 Lt, po vienerių metų – 86 839 Lt;

įmonė gavo 28 375 Lt pelnÄ (t. 2, b. l. 15-17), konstatavo, kad nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog įmonės nemokumas atsirado 2012 m.  Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Autotops“ ir M. V. 2013 m. sausio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ M. V. už 706 000 Lt pardavė įmonei 145/786 dalį žemės sklypo, esančio adresu Vykinto g. 26, Vilnius, ir pastatÄ -kÅ«rybines dirbtuves, adresu Vykinto g. 26A, Vilnius (t. 1, b. l. 132-141; t. 2, b. l. 48-49); kad daiktų kaina turėjo bÅ«ti sumokėta dalimis: 2013 m. sausio 3 d.

– 106 000 Lt, 284 912,21 Lt iki 2013 m. vasario 14 d., 315 087,79 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iÅ¡ kredito unijos įmonei suteiktos paskolos lėšų); kad 2013 m. sausio 15 d. kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Autotops“ sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Autotops“ iki 2023 m. sausio 15 d. suteikta 755 000 Lt paskola nekilnojamojo turto (žemės sklypo dalis ir pastatas), esančio adresu Vykinto g. 26 / Birutės g. 5, Vilnius, įsigyti ir apyvartinėms lėšoms, paskolos grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas minėto turto įkeitimu (t. 2, b. l. 18-21); kad nuo 2013 m. birželio 16 d.

įmonės mokėjimai pagal paskolos sutartį sutriko; kad 2013 m. gruodžio 17 d. UAB „Autotops“ ir Belgijos bendrovė Sibico CVOA sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Autotops“ už 1 650 000 Lt pardavė Sibico CVOA žemės sklypo dalį ir pastatÄ , esantį adresu Vykinto g. 26 / Birutės g. 5, Vilnius (t. 2, b. l. 31-47); kad Å¡alys sutarė, jog dalis kainos bus sumokėta tiesiogiai UAB „Autotops“ kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, kita dalis – UAB „Autotops“; kad 2013 m. gruodžio 18 d. kredito unijai buvo grÄ Å¾inta 576 554,60 Lt pagrindinės skolos, 15 731,44 Lt palÅ«kanų ir 3 213,88 Lt delspinigių, viso 595 499,92 Lt, paskolos likutis sudarė 148 939,86 Lt.

Teismas iÅ¡ AB SEB banke esančių UAB „Autotops“ sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatė, kad V. K. V. (Belgijos bendrovės atstovė) 2013 m. gruodžio 18 d. pervedė į UAB „Autotops“ sÄ skaitÄ likusiÄ nekilnojamojo turto kainos dalį – 1 054 500 Lt (t. 1, b. l. 184-188); kad Kredito unija ir UAB „Autotops“ 2013 m. gruodžio 18 d. pasirašė susitarimÄ dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo nustatė, jog paskolos suma yra 148 939,86 Lt, nustatyta 0 proc. metinė palÅ«kanų norma ir 0 proc. delspinigių dydis; kad UAB „Autotops“ įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti kredito unijos svarstyti jo pateikto praÅ¡ymo grÄ Å¾inti pajinį įnaÅ¡Ä arba panaudoti jį paskolos grÄ Å¾inimui, taip pat nereikalauti grÄ Å¾inti pajinį įnaÅ¡Ä ar panaudoti jį paskolos grÄ Å¾inimui arba kitų įmokų mokėjimui; taip pat nustatė, kad UAB „Autotops“ reikalavimo teisė į kredito unijoje esantį pajinį įnaÅ¡Ä Ä¯keičiama kredito unijos naudai UAB „Autotops“ prievolių įvykdymui užtikrinti, o unija atsisako paskolos sutartyje nustatytų užtikrinimo priemonių (žemės sklypo dalies ir pastato įkeitimo) bei įsipareigoja grÄ Å¾inti UAB „Autotops“ hipotekos ir įkeitimo lakÅ¡tus su įraÅ¡u, kad prievolė įvykdyta (t. 2, b. l. 50-51); kad 2015 m. gegužės 16 d.

įsiteisėjusia 2015 m. vasario 26 d. nutartimi trečios eilės UAB „Autotops“ kreditorių sÄ raÅ¡e buvo patvirtintas 148 939,86 Lt kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimas, nustačius, jog nuo paskolos sutarties pakeitimo sudarymo įmonė negrÄ Å¾ino skolos kredito unijai, t. y. nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas pagal sutartyje suderintÄ grafikÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal įmonės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us matyti, jog nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. visos už turtÄ pardavimÄ gautos lėšos buvo pervestos kitiems asmenims, iÅ¡ jų net 997 000 Lt įmonės vadovui A.

A. V. ir su juo giminystės ryÅ¡iais susijusiems asmenims: M. V. 2013 m. gruodžio 18 d. pervesta 49 000 Lt, 2013 m. gruodžio 19 d. – 600 000 Lt, 2013 m. gruodžio 20 d. – 321 000 Lt, iÅ¡ viso 970 000 Lt (mokėjimo paskirtyse nurodant kaip skolos grÄ Å¾inimÄ pagal paskolos sutartį Nr. 2013/01); O. V. 2013 m. gruodžio 18 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodant skolos grÄ Å¾inimÄ ); A. A. V. 2013 m. gruodžio 19 d. grynaisiais pinigais iÅ¡mokėta 22 000 Lt; kad po paskutinio 321 000 Lt sumos pervedimo M.

V. UAB „Autotops“ su kitais kreditoriais praktiÅ¡kai neatsiskaitinėjo – 150,15 Lt pervesta SODRAi, 3 000 Lt buvo iÅ¡imti iÅ¡ bankomatų, 77 Lt nuraÅ¡yta banko mokesčiams. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad Å¡ių lėšų pervedimu susijusiems asmenims metu UAB „Autotops“ jau turėjo pradelstų įsipareigojimų daliai kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (t. 2, b. l. 52-63). Teismas nustatė, kad A. A. V. ir O. V. nepateikė jokių įrodymais pagrįstų duomenų, konkrečių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jiems pervestų lėšų pagrįstumÄ .

Pažymėjo, kad nors M. V. savo galimybes suteikti paskolÄ Ä¯monei grindžia 2013 m. pajamų deklaracija, iÅ¡ kurios matyti, jog 2013 m. gavo 706 000 Lt pajamų iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo ir 25 919 Lt iÅ¡ individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ (t. I, b. l. 179-183), tačiau jokia paskolos sutartis nebuvo pateikta. Papildomai pažymėjo, kad net jei ji iÅ¡ tikrųjų suteikė įmonei paskolÄ , tai nesudaro pagrindo spręsti, jog 2013 m. gruodžio 18-20 d. M. V. pervedant lėšas (97 0000 Lt), nebuvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su tos pačios eilės kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarka.

Priešingai, pagal 2013 m. sausio 14 d. M. V. ir UAB „Autotops“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, įmonė turėjo atsiskaityti tokia tvarka: 2013 m. sausio 3 d. sumokėti – 106 000 Lt, 284 912,21 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įmonei suteiktos paskolos lėšų), 315 087,79 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos įmonei suteiktos paskolos lėšų). Pažymėjo, kad Kredito unija ir UAB „Autotops“ paskolos sutartį dėl 755 000 Lt kredito sudarė 2013 m. sausio 15 d., todėl M.

V. 106 000 Lt įmonei galėjo paskolinti ne anksčiau 2013 m. sausio 3 d., likusiÄ sumÄ â€“ ne anksčiau 2013 m. sausio 15 d. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad M. V. įmonės kreditore galėjo tapti jau po to, kai įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų UAB „Unikort“ ir UAB „Sprendimai verslo plėtrai“, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o UAB „Autotops“ lėšos sÄ moningai buvo pervestos (iÅ¡grynintos) kitiems asmenims, be to, neaiÅ¡kiais pagrindais, tokiu bÅ«du pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytÄ atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo tai, jog iš aukščiau minėtos kitiems kreditoriams pervestos 57 000 Lt sumos, 2013 m. gruodžio 18 d. 48 339,20 Lt buvo pervesti UAB „Baltijos portalas“, kurioje A. A. V. dirbo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 8 d., įmonės vadovu buvo nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. spalio 19 d., įmonės kontaktiniu asmeniu – nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (t. 2, b. l. 64-67). Konstatavo, kad tiek aukščiau nustatytos, tiek žemiau dėstomos aplinkybės patvirtina, jog iš parduoto turto gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su M.

V., neaiÅ¡kiais pagrindais pervestos arba iÅ¡grynintos, nesiekiant tęsti įmonės veiklos bei atsiskaityti su ankstesniais ilgalaikiais kreditoriais. Teismas, įvertinęs VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus duomenis, nustatė, kad „Autotops“ iki 2013 m. gruodžio mėn. valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo pati ar įmokos buvo nuraÅ¡omos kredito įstaigoms pateikiant debeto mokėjimo nurodymus (paskutinį kartÄ Ä¯mokos buvo nuraÅ¡ytos 2014 m. sausio 22 d.; kad mokėjimai sutriko nuo 2014 m. sausio mėn.; kad paskutiniai du įmonės darbuotojai atleisti 2014 m. vasario 14 d. (t. 1, b. l. 100-102).

Konstatavo, kad tiek biudžetui, tiek kitiems kreditoriams skolos susidarė nuo 2014 m. sausio 15 d., t. y. po didelės vertės įmonės turto pardavimo.Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat konstatavo, kad po didelės vertės įmonės turto pardavimo ir gautų lėšų pervedimo (iÅ¡gryninimo) (nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) A. A. V., M. V. ir O. V. įmonė faktiÅ¡kai tapo nemoki ir nesugebanti vykdyti turtinio pobÅ«džio prievolių kreditoriams bei toliau jokios veiklos nebevykdė, tokiu bÅ«du dar labiau suvaržant kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , o įmonės perleidimas Baltarusijos piliečiui V.

Z. buvo sÄ moningai fiktyvus, perleidžiant akcijas kitam asmeniui (užsienio piliečiui), kuris net neketino vykdyti įmonės veiklos. Pažymėjo, kad, A. A. V. pateikti dokumentai neįrodo, jog naujajam akcininkui buvo perduotas ir UAB „Autotops“ turtas, tame tarpe 2012 m. gamybos lengvasis automobilis VW Jetta, kuriuo Vilniaus mieste daromi sistemingi administraciniai teisės pažeidimai (t. 2, b. l. 71-72). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors bankroto byla UAB „Autotops“ iÅ¡kelta dar 2014 m. birželio 7 d., tačiau iki Å¡iol bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas (Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); kad teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi A.

A. V. už UAB „Autotops“ įmonės dokumentų ir turto neperdavimÄ buvo paskirta 1 000 Eur bauda, kurios panaikinti ar sumažinti buvęs vadovas į teismÄ nesikreipė (t. 2, b. l. 80-81). Konstatavo, kad tai leidžia spręsti, jog ir įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko buhalterinės apskaitos teisės aktų reikalavimų ir dėl to sÄ moningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra iÅ¡saugoti, kas įrodo aplaidų ir (arba) netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas konstatavo, jog UAB „Autotops“ prie bankroto buvo privesta sÄ moningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarkÄ , įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl UAB „Autotops“ bankrotÄ pripažino tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktai).Suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas dėl baudos bankroto administratoriui skyrimo atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 95 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo A. A. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:  Teismas neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje numatytų įpareigojimų ir nenustatė bei neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. kad jo vadovavimo metu įmonė faktiÅ¡kai neturėjo pelno, todėl skolos buvo dengiamos iÅ¡ jo asmeninių lėšų; kad apyvartinėms lėšoms ir einamiesiems mokėjimams atlikt iÅ¡ M.

V. buvo pasiskolinta 970 000 Lt, O. V. – 5 000 Lt, kurios buvo vėliau joms grÄ Å¾intos; kad 22 000 Lt iÅ¡ įmonės kasos sau iÅ¡simokėjo kaip įmonės skolos grÄ Å¾inimÄ . Å ie veiksmai patvirtina, kad jis siekė atgaivinti įmonę, veikė jos interesais, todėl nėra pagrindo jo baudžiamajai bei civilinei atsakomybei kilti.  Teismas ignoravo aplinkybę, kad visi įmonės dokumentai yra perduoti naujajam jos savininkui – V. Z., todėl jis savo argumentų negali pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.  Teismas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs raÅ¡ytinio proceso tvarka, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi principus.

Ginčijama teismo nutartis gali sukelti neigiamas pasekmes net ik apeliantui, bet ir naujajam įmonės savininkui, kuris privalo bÅ«ti apklaustas, iÅ¡klausyta jo pozicija. Nepaskyrus žodinio posėdžio suvaržyta jo galimybė dalyvauti įrodymų tyrime, jis neturėjo galimybės atsikirsti į bankroto administratorius teiginius, paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus. Teismas nepagrįstai suabsoliutino bankroto administratoriaus pateiktÄ informacijÄ bei nesiaiÅ¡kino tikrųjų bylos aplinkybių.

Bankroto administratorius neatliko jam pavestų pareigų, neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrųjų bylos aplinkybių, nesikreipė į naujÄ jį įmonės akcininkÄ dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo.   Atsakovės BUAB „Autotops“ bankroto administratorius UAB ,,Stinkoma“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ankstesni atsakovės bankroto administratoriai ji neperdavė nei įmonės turto, nei dokumentų, nes įmonės vadovas nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacine tvarka sprendžiama, ar atsakovės BUAB ,,Autotops“ bankroto bylÄ nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai Å¡ios įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu.Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal apeliacinio / atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nenustatė (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Teismas sprendžia, kad prieÅ¡ pradedant iÅ¡ esmės nagrinėti apelianto suinteresuoto asmens A. A. V. atskirajame skunde pateiktus argumentus yra tikslinga pirmiausiai nurodyti Å¡ios kategorijos byloms aktualias CPK, Ä®BÄ® normas, teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡iais klausimais.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus, – tai atlikdami teismai turi remtis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Pažymėtina ir tai, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; atskiro įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę teismas turi įvertinti įrodymų viseto kontekste ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 etc.).

Å iame kontekste paminėtina, kad vertinant konkrečių įrodymų sÄ sajumÄ su byla tyčinio bankroto atveju, teismas nėra saistomas dispozityvumo principo, todėl nustatydamas teisinį pagrindÄ turi teisę nesilaikyti Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje įstatymų leidėjas yra suformulavęs požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti esant bankrotÄ tyčiniu.

Taigi pagal 20 straipsnio 2 dalį atsakovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta / aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio / struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Teismų praktikoje nurodyta, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai), kad pareigÄ pagrįsti svarbumÄ priežasčių, kurios nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai; kad sÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-163-381/2016 etc.).Nagrinėjamoje byloje yra aktualu taip pat ir tai, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje yra įvardintos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti bÅ«tent buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai).

Å ios teisės normos 2 punkte nurodyta, kad tyčinis bankrotas preziumuojamas, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais / negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Akivaizdu, kad bÅ«tent administracijos vadovas, kuris įmonės vardu atlikdamas bet kokius veiksmus – tiek vidiniuose, tiek ir iÅ¡oriniuose teisiniuose santykiuose – turi pareigÄ bÅ«ti lojaliu savo darbdaviui – įmonei, kuri jį yra pasamdžiusi, jam yra patikėjusi tvarkyti savo turtÄ , rÅ«pintis reputacija ir už tai moka atlyginimÄ , asmeniui su kuriuo jį neiÅ¡vengiamai sieja pasitikėjimo (fiduciarinio) pobÅ«džio santykiai, – yra tas asmuo, kuris geriausiai žino / privalo žinoti įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti jau prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, ir prisiimti naujus įsipareigojimus, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė, tai yra užkirsdamas keliÄ tolesniam tiek pačios įmonės, tiek jos darbuotojų, tiek ir kitų kreditorių nuostolių didėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 etc.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindami ir taikydami Å¡ios kategorijos bylose aktualias teisės normas, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo; kad kiekvienu konkrečiu atveju, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, jų įtaka mokumui, kitas aplinkybes, nulėmusias nemokumÄ , jos valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste: kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės turtÄ suvaržymas, sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas; sÄ moningas skolinių įsipareigojimų vykdymo pirmenybės atidavimas kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado vėliau, žinant, kad pirmesni kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimus etc. Teismai yra nurodę, kad sprendžiant šį klausimÄ nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , – turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014 etc.).Aktualių Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste atskirai pabrėžtina ir tai, kad Ä®BÄ® įsakmiai reikalauja, jog bendrovė, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo nedelsdama sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias iÅ¡mokas, įmokas į valstybės, savivaldybės, VSDFV, Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus.

Toks įstatymų leidėjo atsiskaitymo eiliÅ¡kumo, darbuotojo prioriteto ir atitinkamai darbdavio prievolės nustatymas yra susijęs tiek su nacionalinės, tiek su tarptautinės teisės reikalavimais – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbÄ , gauti teisingÄ apmokėjimÄ už jį ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, o valstybė Å¡iÄ Å¾mogaus teisę užtikrina, sudarydama ekonomines, socialines ir įstatymines prielaidas, įskaitant ir apsaugÄ vienos iÅ¡ svarbiausių darbuotojų teisių – teisės į atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ laiku.

Todėl darbo užmokestis yra priskirtinas prie svarbiausių darbo santykių aspektų (pvz., DK 93, 95 straipsniai, Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijoje Nr. 198 „Rekomendacija dėl darbo santykių“ iÅ¡vardinti kriterijai, kurių vienas – periodinis atlyginimo mokėjimas, Europos Tarybos 1991 m. spalio 14 d. direktyvos Nr. 91/533/EEB 2 straipsnis, kuris nustato darbdavio pareigÄ , priimant darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , suteikti informacijÄ apie darbo užmokesčio, kurį Å¡is turi teisę gauti, pradinę bazinę sumÄ , kitas jo sudedamÄ sias dalis ir iÅ¡mokėjimo dažnumÄ , Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika etc.).Kaip žinoma, apeliacinis teismas, yra ne tik teisės, bet ir fakto instancija, todėl suinteresuoto asmens A.

A. V. atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis Å¡iomis bei čia žemiau nurodytomis įstatymo, teismų praktikos nuostatomis ir remiantis tiek bankroto bylos medžiaga, tiek ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančiai kitais aktualiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Pirmiau Å¡ioje nutartyje buvo paminėta, kad apelianto A. A. V. atskirasis skundas, kuriame praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡ esmės yra grindžiamas tuo, kad Å¡is teismas, ignoravo aplinkybę, jog visi įmonės dokumentai yra perduoti naujajam jos savininkui – V.

Z., todėl, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, pažeidė tiek apelianto, tiek ir Å¡io asmens teises; kad nenustatė bei neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios rodo, jog atsakovė BUAB ,,Autotops“ jo vadovavimo metu faktiÅ¡kai neturėjo pelno, todėl siekiant palaikyti veiklÄ skolos buvo dengiamos iÅ¡ jo asmeninių lėšų; kad apyvartinėms lėšoms ir einamiesiems mokėjimams atlikti iÅ¡ M. V. buvo pasiskolinta 970 000 Lt, O. V. – 5 000 Lt, kad Å¡ios skolos vėliau joms buvo grÄ Å¾intos, o iÅ¡ įmonės kasos jis susigrÄ Å¾ino bendrovei suteiktÄ 22 000 Lt skolÄ .Apeliacinis teismas, nagrinėjant Å¡iuos apelianto argumentus, pirmiausiai pasisako dėl, jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, suteikiančių pagrindÄ naikinti Å¡iÄ nutartį.

Atmestinas apelianto tvirtinimas, kad iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka teismas pažeidė procesines teises ne tik jo paties, bet taip pat ir suinteresuoto asmens V. Z.. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas Å¡iuo klausimu, pažymi, kad pagal bylos medžiagÄ Baltarusijos Respublikos pilietis V. Z. nei procesinių praÅ¡ymų, nei atsiliepimo nepateikė, taip pat nepateikė atsiliepimo į nagrinėjamÄ suinteresuoto asmens A. A. V. atskirÄ jį skundÄ . Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek pareiÅ¡kėja, tiek ir suinteresuoti asmenys teismui teikė iÅ¡samiai motyvuotus procesinius dokumentus, aiÅ¡kiai pasisakydami dėl pareikÅ¡to reikalavimo, o taip pat atsižvelgiant į įmonių bankroto proceso ypatumus, į jame vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į Ä®BÄ® imperatyviai reglamentuotus ir glaustus terminus, per kuriuos turi bÅ«ti atliekami daugelis procedÅ«rinio pobÅ«džio veiksmų, taip siekiant Å¡io proceso operatyvumo, jo kaÅ¡tų ir atitinkamai kreditoriams tenkančių nuostolių mažinimo, – pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o apelianto argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti jo procesinių teisių pažeidimo, suteikiančio pagrindÄ naikinti Å¡iÄ teismo nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Teismas taip pat atmeta apelianto argumentÄ , kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidus įrodinėjimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti tikrÄ sias atsakovės BUAB ,,Autotops“ bankroto priežastis, remdamasis dokumentais, gautais iÅ¡ kredito įstaigų ir nagrinėdamas didelių bendrovei priklausančių pinigų sumų pervedimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , be kita ko, nustatė, kad nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. visos už parduotÄ Ä¯monės turtÄ gautos lėšos buvo pervestos ne skolų kredito unijai grÄ Å¾inimui pagal suderintÄ grafikÄ , o kitiems asmenims, iÅ¡ jų net 997 000 Lt sumokėta įmonės vadovui A.

A. V. ir su juo giminystės ryÅ¡iais susijusiems asmenims: M. V. 2013 m. gruodžio 18 d. pervesta 49 000 Lt, 2013 m. gruodžio 19 d. – 600 000 Lt, 2013 m. gruodžio 20 d. – 321 000 Lt, iÅ¡ viso 970 000 Lt (mokėjimo paskirtyse nurodant kaip skolos grÄ Å¾inimÄ pagal paskolos sutartį Nr. 2013/01); O. V. 2013 m. gruodžio 18 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodant skolos grÄ Å¾inimÄ ); A. A. V. 2013 m. gruodžio 19 d. grynaisiais pinigais iÅ¡mokėta 22 000 Lt; o po paskutinio – 321 000 Lt sumos, pervedimo M.

V. atsakovė BUAB ,,Autotops“ su kitais kreditoriais praktiÅ¡kai neatsiskaitinėjo – 150,15 Lt pervesta SODRA, 3 000 Lt buvo iÅ¡imti iÅ¡ bankomatų, 77 Lt nuraÅ¡yta banko mokesčiams. Teismas taip pat nustatė, kad nors minimu laikotarpiu likusi 57 500 Lt suma, gauta už parduotÄ turtÄ , buvo pervesta kitiems kreditoriams (VSDFV, AB Lesto, AB Lietuvos dujos, UAB „Baltijos portalas“, AB DNB lizingas), tačiau bylos medžiaga rodo, jog lėšų iÅ¡mokėjimo metu atsakovė jau turėjo pradelstų įsipareigojimų daliai kreditorių (UAB „Unikort“ 733,69 Lt skola turėjo bÅ«ti apmokėta dar iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ 22 650 Lt – iki 2013 m. sausio 22 d., K.

A. 28 894,3 Lt – ne vėliau nei iki 2013 m. gruodžio 17 d. (bankroto bylos t. I, l. 91-92, 97-103), su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.Bylos medžiaga, prieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, patvirtina kitÄ esminį teismo argumentÄ , kad nei pats A. A. V., nei O. V. į bylÄ nepateikė jokių įrodymų ar konkrečių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie lėšų jiems pervedimo pagrįstumÄ . Teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad bet kuris sÄ Å¾iningas, protingas ir apdairus žmogus, suteikęs įmonei paskolÄ ar kitokiu teisiniu pagrindu perdavęs ar gavęs iÅ¡ įmonės lėšas, žino / turi žinoti tokius teisinius santykius pagrindžiančias aplinkybes, juolab, kad pagal tuo metu galiojusiÄ CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcijÄ buvo imperatyviai reikalaujama, jog fizinio asmens paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų.

Papildant teismo argumentus pabrėžtina, kad tokie reikalavimai, akivaizdu, buvo / turėjo būti žinomi tiek pačiam apeliantui A. A. V., tiek ir kitam suinteresuotam asmeniui O. V., kurie, kaip jau minėta šioje nutartyje aukščiau, pagal teismo išreikalautus Juridinių asmenų registro duomenis, yra patys vadovavę šiai bendrovei (apeliantas A. A. V. 3 kartus), o apeliantui A. A. V. yra priklausę 100 procentų bendrovės akcijų (CK 2.50, 2.81, 2.82, 2.87 straipsniai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14, 20, 37 straipsniai etc.).Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teisingai sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu M.

V. iÅ¡mokėtomis lėšomis buvo dengiama gauta paskola, 2013 m. gruodžio 18-20 d. atliktais mokėjimais buvo pažeista CK 6.9301 straipsnio nustatyta atsiskaitymų su tos pačios eilės kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarka. Å iame kontekste teismas taip pat teisingai pažymėjo ir tai, kad dar neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4564-803/2016 yra pripažinęs negaliojančiu 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „Autotops“ lėšų pervedimÄ , nurodytÄ kaip galutinį atsiskaitymÄ pagal paskolos sutartį Nr. 2013/1, ir priteisė iÅ¡ atsakovės M.

V. 92 968,03 Eur ieÅ¡kovės BUAB Autotops naudai; kad iÅ¡ minėtos kitiems kreditoriams pervestos 57 000 Lt sumos, 2013 m. gruodžio 18 d. net 48 339,2 Lt suma buvo pervesta UAB „Baltijos portalas“, kurioje pats A. A. V. dirbo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 8 d., įmonės vadovu – nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. spalio 19 d., įmonės kontaktiniu asmeniu – nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d.; kad atsakovės skolos kitiems į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktiems kreditoriams susidarė nuo 2014 m. sausio 15 d., t. y. kai įmonė, pardavusi didelės vertės turtÄ , visiÅ¡kai nustojo mokėti įmokas kreditorei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, vėliau iki 2014 m. gegužės 22 d. neatsiskaitė su UAB „Vilniaus vandenys“ už patiektÄ vandenį ir nuotekų tvarkymÄ pagal 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ .Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino suinteresuoto asmens A.

A. V. argumentus bei pateiktus įrodymus, susijusius su UAB „Autotops“ akcijų pardavimu Baltarusijos piliečiui V. Z.. Šiuo klausimu teismas nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis paskutinis registruotas įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. A. V. pateikė dokumentus, jog 2014 m. vasario 3 d. minimas akcijas pardavė ir veiklos dokumentus perdavė šiam asmeniui. Tačiau, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, jog po didelės vertės įmonės turto pardavimo ir nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. atlikto didžiosios gautų lėšų dalies pervedimo (išgryninimo) suinteresuotiems asmenims A.

A. V., M. V., O. V., tokiu bÅ«du suvaržant kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , pastaroji nebevykdė jokios veiklos, prievolių kreditoriams ir faktiÅ¡kai tapo nemokia, o tai pagrįstu teismo vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įmonės perleidimas buvo sÄ moningai fiktyvus. Teismas teisingai laikė, kad suinteresuoto asmens A. A. V. pateikti dokumentai visiÅ¡kai neįrodo, jog naujajam akcininkui buvo perduotas ir visas UAB „Autotops“ turtas (2012 m. gamybos lengvasis automobilis VW Jetta).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas taip pat teisingai nurodė, kad 2015 m. liepos 21 d. nutartimi A. A. V. už įmonės dokumentų ir turto neperdavimÄ bankroto administratoriui buvo paskirta 1 000 Eur bauda, dėl kurios panaikinimo ar sumažinimo Å¡is asmuo į teismÄ nesikreipė, tačiau iki Å¡iol teismo įpareigojimas nėra įvykdytas (Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisingai sprendė, kad BUAB „Autotops“ prie bankroto buvo privesta sÄ moningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarkÄ , įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl yra pagrindas Å¡ios bankrotÄ pripažinti tyčiniu (Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktai).Beje, kaip yra žinoma, pagal 329 straipsnio 1 dalį netgi nustačius procesinius pažeidimus, dėl jų teismo sprendimas / nutartis gali bÅ«ti naikinami tik tada, kai neteisingai iÅ¡spręsta bylÄ , Gi Å¡iuo atveju apeliacinis teismas nustatė, kad atsakovės BUAB ,,Autotops“ bankrotas teisėtai ir pagrįstai pripažintas tyčiniu (CPK 185 straipsnis).Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtina savo skunde suinteresuotas asmuo A.

A. V., aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai suteikia pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai visiÅ¡kai patvirtina iÅ¡vadÄ skundžiamoje nutartyje, jog atsakovės BUAB „Autotops“ bankrotas yra teisėtai bei pagrįstai konstatuotas kaip tyčinis. Kaip žinoma, teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad Å¡iuo įmonių bankroto proceso institutu iÅ¡ esmės yra siekiama to, kad privalomai bÅ«tų patikrinti bendrovėje sudaryti sandoriai už 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai dėl neteisėtų sandorių nuginčijimo (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis); suteikti galimybę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai asmenims, kaltiems dėl žalos bendrovei padarymo (CK 2.87 straipsnis); taip pat suteikti teisinę galimybę inicijuoti procesÄ dėl tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės; galimybę taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ sankcijÄ , apribojančiÄ tokių asmenų teisę vadovauti įmonėms.

Tokiu bÅ«du, Å¡ioje procedÅ«rinio pobÅ«džio teismo nutartyje, kurioje negali bÅ«ti ne tik sprendžiami, bet ir nagrinėjami materialinio pobÅ«džio aspektai (sandorių pripažinimo negaliojančiais, civilinės atsakomybės sÄ lygos ir kt.), nustačius minėtas Ä®BÄ® 20 straipsnyje nurodytas sÄ lygas ir jų pagrindu pripažinus atsakovės bankrotÄ tyčiniu Å¡ie tikslai yra pasiekti.Apeliacinis teismas, apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, sprendžia, kad suinteresuoto asmens A.

A. V. atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl Å¡i paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), iÅ¡samiau nenagrinėjant ir čia nepasisakant dėl kitų skunde nurodytų motyvų, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nes, kaip žinoma, tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Virginija Čekanauskaitė