2019-12-18 Nr. AB-23909-3-64-3-00956-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2348-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00956-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 20 d. buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi buvo laikomas kamerose po 4–6 asmenis, o ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numatė teisės aktų normos. Pareiškėjo teigimu, dėl trūkstamo ploto, kurį užėmė ir kameroje esantys baldai, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Dėl didelio suimtųjų kiekio pareiškėjui tekdavo valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus reikėjo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, o kiemelių plotas per mažas. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis buvo per mažas, be to, kamerose buvo šalta, žiemą temperatūra nukrisdavo iki 10–14 C°, o vasarą pakildavo iki 35 C°, kamerose kaupėsi pelėsis, grybelis, buvo drėgna, byrėjo dažai ir tinkas, dėl to pareiškėjui pasireikšdavo galvos, gerklės skausmai, kildavo temperatūra, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per stipri. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neplaudavo. Būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, per mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis. Buvimo Šiaulių TI metu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne.

3. Pareiškėjo teigimu, privatumas gyvenamosiose kamerose, naudojantis tualetu taip pat nebuvo užtikrinamas, sienelės žemos, kameroje iš tualeto sklisdavo nemalonūs kvapai, atskiros oro šalinimo sistemos iš tualeto nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad jam ne visada buvo užtikrinama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, o kartais nebūdavo karšto vandens. Pareiškėjo tvirtinimu, kameroje buvo pilna tarakonų, pelių, blakių, deratizacija, dezinsekcija nebuvo vykdomos, ar vykdomos tik po daugkartinių prašymų. Maistas buvo nekaloringas, dienos norma buvo apie 1300–1500 kcal ir neatitiko numatytų fiziologinių normų, nebuvo sąlygų pavalgyti. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, todėl jis pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo, kaip žmogaus, orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, sumažėjo galimybės bendrauti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) nustatė, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje „Dėl S. L.“ nurodyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo laikomas kamerose Nr. 83, 103, 102, 58, 90, 106, 27 ir 44, kuriose būdavo 1–6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nebuvo tas pats, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,84 kv. m iki 23,1 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūdavo gyvenamojoje kameroje.

6. Atsakovas teigė, kad kiekvienoje kameroje buvo inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius buvo išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalėjo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius buvo skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadindavo inventorių. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyko natūraliu būdu. Nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas buvo tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, savanoriškos užimtumo programos buvo vykdomos. Švarą kamerose turėjo palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant poreikiui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose buvo atlikti atitikimo higienos normoms patikrinimai: 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 90 pelėsio nebuvo; 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 102 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, buvo pelėsio, tačiau 2017 m. kovo 22 d. rašte konstatuota, jog pažeidimas pašalintas; 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 44 per mažas dirbtinis apšvietimas, kamerose Nr. 58, 90, 106 dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, oro temperatūra kameroje Nr. 90 atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 106 buvo mažesnė, nei reikalauja higienos normos, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 106 atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 106 buvo pelėsio, kitose kamerose nebuvo; 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 27 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nebuvo. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Atsakovas paaiškino, kad apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokamai pareiškėjas nesikreipė. Tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės buvo išduodamas pagal nustatytas normas. Patalynė būdavo išduodama pagal nustatytas normas, ji buvo tinkamai dezinfekuojama. Dušu buvo naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Maitinimas atitiko fiziologines normas. Dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė.

8. Atsakovas nurodė, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

9. Atsakovo nuomone, kadangi pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo S. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad Įsakymas nustatė, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teismo vertinimu, kadangi teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktoje 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. 60/09-116615 „Dėl S. L.“ esančią informaciją, nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. vasario 8 d. kamerose Nr. 83, 103, 102, 58, 90, 106, 27 ir 44 buvo kalinamas 207 dienas po 1–6 asmenis kameroje ir per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,84 kv. m iki 23,05 kv. m kameros ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, iš viso 207 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui. Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, jam teko ne mažiau kaip 3,84 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

12. Vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, teismas nustatė, jog tualetai nuo kameros atskirti sienele, sienelės mažiausias aukštis yra 2,05 m (kameroje Nr. 58), kitose kamerose sienelės aukštis yra 2,27 m (kameroje Nr. 83) – 2,33 m (kameroje Nr. 44). Teismui pateiktoje Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 60/09-16957 nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso, o pateiktoje 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. 60/09-16732 nurodyta, jog pareiškėjui jo buvimo Šiaulių TI metu nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, ir pažymėta, jog prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iš pareiškėjo nebuvo gauta. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. 61/04-843 „Dėl S. L.“ nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 20 d. nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose.

13. Teismas nustatė, kad pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ nurodyta, jog remonto darbai buvo vykdomi, 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais kamerose Nr. 90 ir 103 nuvalytas pelėsis, 2016 m. spalio–gruodžio mėnesiais visiškai įrengtos ilgalaikio pasimatymo kameros; pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažymoje Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ nurodyta, jog 2017 m. kovo mėnesį kameroje Nr. 90 nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos ir nutrupėję sienų plotai, 2017 m. gegužės mėnesį kameroje Nr. 106 nuvalytas pelėsis, užteptas hermetikas, perdažytos sienos, lubos. Pareiškėjo buvimo kamerose remonto darbai nebuvo atlikti.

14. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis, patalyne pagal galiojančias normas, o duomenų, jog būtų pateikęs skundus dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymus dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu galiojo nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ redakcija, kurioje buvo numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas išduodamas pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. esant jų rašytiniam prašymui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs rašytinių prašymų, kurie nebuvo tinkamai išspręsti.

15. Teismo vertinimu, pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems užtikrinamas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore per parą, o pareiškėjas pripažino, jog ši tvarka buvo vykdoma. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems buvo skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas,pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas buvo atliekami suimtajam neturint pinigų ir nemokamai. Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 Šiaulių TI buvo vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“ ir įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, teismui nebuvo pateikta.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje, be to, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdė licencijuota įmonė, patalynė buvo keičiama kartą per savaitę, kameros buvo dezinfekuojamos. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. balandžio 5 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo akte nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimo nebuvo nustatyta, 2017 m. vasario 10 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo akte nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimo nebuvo nustatyta. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius Cheminių tyrimų protokole, surašytame 2016 m. kovo 17 d., nustatyta, jog maisto davinio energetinė vertė buvo 2 848 kcal.

17. Teismas, susipažinęs su asmens sveikatos istorija, nustatė, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi dėl rėmens ir nurodė, kad buvo infekuotas ŽIV, tačiau, kad susirgimai susiję su sąlygomis kameroje, nenurodė. Nebuvo duomenų, jog būtų kreipęsis dėl galvos, gerklės skausmo, padidėjusios temperatūros.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms nebuvo paneigtas, nes jis iš dalies patvirtintas, nustačius, jog kamerose Nr. 90, 102, buvo pelėsis, kameroje Nr. 106 buvo nustatyta per žema oro temperatūra, kameroje Nr. 44 per mažas dirbtinis apšvietimas, iš dalies ir paneigtas, nustačius, jog kamerose Nr. 102, 27 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nebuvo pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje.

Vertinant netinkamas sąlygas kamerose, nustatyta, kad pelėsis iš kameros Nr. 90 pašalintas dar iki ten patenkant pareiškėjui, tačiau kameroje dalis sienų buvo nutrupėjusios, o kameroje Nr. 102 pelėsis nustatytas po to, kai šioje kameroje buvo laikytas pareiškėjas, viso 56 dienas. Kameroje Nr. 106, kur pareiškėjas praleido 8 dienas, pelėsis ir žemo oro temperatūra nustatyti po to, kai ten buvo pareiškėjas, remonto darbai taip pat atlikti po pareiškėjo buvimo kameroje. Nors buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 44 per mažas dirbtinis apšvietimas, šiuo argumentu pareiškėjas savo skundo negrindė.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo skunde nurodė, jog kamerose buvo drėgna ir tamsu, tačiau kitoje vietoje nurodė, jog šviesa buvo per stipri. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 2 m 17 cm aukščio, todėl privatumo pažeidimo nebuvo nustatyta, tačiau, atsižvelgdamas, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, teismas pripažino pagrįsta. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, šis laikas buvo nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, todėl teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi.

Teismui nebuvo pateikti įrodymai dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių, tačiau nebuvo pateikti ir tai paneigiantys įrodymai. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentavo pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kuo remdamasis teigia, jog buvo asbesto šiferyje, o tuo labiau kanalizacijoje ir sienose, todėl teismas šiuos argumentus atmetė. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl per mažai išduodamo tualetinio popieriaus, kadangi jis buvo išduodamas pagal nustatytas normas, nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam šis kiekis nebūtų suteiktas. Taip pat teismui nebuvo pateikta įrodymų dėl netinkamai ar per mažai išduodamos patalynės, jis neteikė prašymų patalynę pakeisti dėl netinkamos kokybės, kaip ir nebuvo įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas buvo teisingas.

Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas savo skunde nurodė, jog visą laiką turėjo sėdėti ar gulėti dėl per mažo ploto kameroje, tačiau kitoje vietoje nurodė, jog kasdien sportuodavo. Nors pareiškėjas nurodė, jog kai kada nebuvo vedamas į dušą, tačiau to niekaip nedetalizavo, todėl ir šis argumentas teismo atmestas. Teismas nustatė, kad ilgalaikių pasimatymų kambariai Šiaulių TI įrengti, tačiau pareiškėjas neteikė prašymų dėl ilgalaikio pasimatymo gavimo.

19. Teismas nustatė, kad aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors teismas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nenustatė, tačiau sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

20. Teismas, įvertinęs, jog 64 dienas pareiškėjas buvo kameroje, kurioje buvo nustatytas pelėsis, bei 8 dienas kameroje, kurioje buvo žema oro temperatūra, 161 dieną pareiškėjas kameroje buvo su dar 3–5 asmenimis, todėl blogas kvapas iš sanitarinio mazgo buvo pakankamai reikšmingas faktorius, jog pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI, pareiškėjui priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes Šiaulių TI kamerose buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, už visą jo buvimo Šiaulių TI laikotarpį, t. y. už 207 dienas, turėtų būti jam priteisiama neturtinės žalos suma, nurodyta jo skunde.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įstaigoje bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas 207 dienas ir visas pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas jam tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, net ir buvo viršyta, t. y. visomis pareiškėjo kalinimo dienomis teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m (nuo 3,84 kv. m iki 23,05 kv. m).

25. Atsakovo teigimu, nors teismo konstatuoti nežymūs kai kurių kamerų pažeidimai dėl jų neatitikimo higienos normos reikalavimams (pelėsis, dirbtinės apšvietos pažeidimas, kvapas iš sanitarinio mazgo), tačiau kiti pažeidimai nenustatyti. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Taip pat byloje nenustatyta, kad Šiaulių TI administracija pareiškėją išskyrė iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai jam sudarė ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas.

26. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliaciniame skunde pasisako abstrakčiai, reiškia nepasitenkinimą apskritai dėl situacijos Lietuvos kalėjimuose, o ne konkrečiai dėl bylos aplinkybių, nenurodo jokio juridinio apeliacinio skundo pagrindo. Taip pat pareiškėjas nenurodo (nepateikia) jokių naujų argumentų ar motyvų dėl nesutikimo su teismo sprendimu, todėl atsakovas mano, kad priteista 150 Eur neturtinė žala yra adekvati nustatytiems nežymiems pažeidimams (prastos higienos sąlygos kai kuriose kamerose).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Bylos ginčo dalykas – 12 000 Eur neturtinės žalos priteisimas iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pareiškėjui S. L. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 20 d.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, nustatė, kad kamerose Nr. 90, 102 ir106 buvo pelėsis, kameroje Nr. 106 buvo žema oro temperatūra, sklido blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 64 dienas pareiškėjas buvo kameroje, kurioje buvo nustatytas pelėsis, bei 8 dienas buvo kameroje, kur buvo žemo oro temperatūra, 161 dieną iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, nustatė, jog yra pagrindas pareiškėjui priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismo nustatytus jo teisių pažeidimus ir nurodo, kad adekvati neturtinės žalos atlyginimo suma už jo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus yra 12 000 Eur, ir prašo priteisti iš atsakovo 12 000 Eur, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą atlygintinos neturtinės žalos dydį.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolius – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Vertinant pirmosios instancijos teismo priteistą pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo sumą (150 Eur) už nustatytus pažeidimus, pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI kamerose Nr. 90, 102 ir106 buvo pelėsis (64 dienos), kameroje Nr. 106 buvo žema oro temperatūra (8 dienos), sklido blogas kvapas iš sanitarinio mazgo (161 diena), tai reiškia, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų higienos sąlygų pakankamai ilgą laiką.

35. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI truko pakankamai ilgą laiką, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (150 Eur) nėra adekvatus atsakovo atstovo padarytam pažeidimui ir pareiškėjo patirtai žalai.

36. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 1 500 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Pareiškėjas prašo priteisti jam 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 1 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui S. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė