5809f6dd-e76c-4eba-b08f-f58676bf3ab1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinės byla NrAdministracinės byla Nr. A822-3127/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01190-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 25 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo atstovei Rasetai Medutienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Nr. (15/6-9)-15PR-124 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M.

B. bei jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso bei papildomos apsaugos ir įsigaliojus Å¡iam sprendimui iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.Skunde (b. l. 1-2) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad jo praÅ¡ymas suteikti prieglobstį akivaizdžiai nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) jis negali gyventi, nes yra persekiojamas KGB pareigÅ«nų.

Jo atžvilgiu nuolat taikoma psichologinė prievarta, o persekiojimo veiksmai pasireiÅ¡kia nuolatiniu jo ir jo artimųjų stebėjimu. KGB pareigÅ«nai jam skambina, domisi juo per pažįstamus. Persekiojimo tikrosios priežasties nežino, tačiau mano, kad ji gali bÅ«ti susijusi su tuo, kad jis anksčiau mokėsi Karo akademijoje, dažnai vykdavo į užsienį. KartÄ buvo nepagrįstai areÅ¡tuotas (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje. Atsakovo prielaida, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo areÅ¡tuotas pagrįstai, kaip neteisėtai perėjęs sienÄ , ir Å¡is areÅ¡tas neturi jokio ryÅ¡io su persekiojimo veiksmais, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimÄ dėl prieglobsčio, turėjo iÅ¡analizuoti visus jo nurodytus faktus ir savo iÅ¡vadas grįsti faktais ar prieÅ¡taravimais, o ne abejonėmis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas.Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-12) nurodo, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedÅ«ros reikalavimus, manydamas, jog vien prieglobsčio praÅ¡ymo pateikimas ES valstybėje narėje, Å¡iuo atveju, subjektyvus paaiÅ¡kinimas apie persekiojimÄ kilmės valstybėje, savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo bÅ«tinumÄ .

Prieglobsčio praÅ¡ytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ , o Migracijos departamentas – įvertinti praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Prieglobsčio procedÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo iÅ¡vykimo iÅ¡ kilmės valstybės tikslas – per LietuvÄ nuvykti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir ten susirasti darbÄ . AiÅ¡kino, kad sugrįžus į kilmės valstybę KGB vėl jo klausinės, kodėl jis vyko į LietuvÄ , nes vienÄ kartÄ jau taip buvo. PareiÅ¡kėjas Lietuvoje dėl prieglobsčio kreipėsi 2005 m., tačiau nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2012 metais pareiÅ¡kėjas Lietuvos pareigÅ«nų buvo sulaikytas, kai neteisėtai bandė iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos per Kybartų PKP į Rusijos FederacijÄ , ir tik tada pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, pagrįstÄ tais pačiais motyvais, kaip ir 2005 metais.

Atsakovas pagal kompetencijÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek 2005 metais, tiek 2012 m. balandžio 2 d. pareiÅ¡kėjas kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , ne tam, kad pateikti tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ , o turėdamas kitų, asmeninių tikslų, nuvykti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, kur gyvena jo brolis ir ten susirasti darbÄ . Paminėti faktai įrodo, kad kilmės valstybėje jis neturėjo pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamu, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų į jÄ savanoriÅ¡kai grįžęs. Taigi pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai nėra patikimi ir nuoseklÅ«s, jie prieÅ¡tarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su jo atveju, todėl remiantis ES Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 5 dalimi, pareiÅ¡kėjas privalėjo pagrįsti tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ dokumentaliais įrodymais.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3644/2011) yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimams. Įrodymus turi pateikti prieglobsčio besikreipiantis asmuo.

Pateikdamas skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidina teismÄ , bandydamas sudaryti įspÅ«dį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta, nors iÅ¡ tikrųjų visa informacija, kuriÄ užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigÅ«nams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant praÅ¡ymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedÅ«rinių reikalavimų bei įvertinta remiantis nacionalinės bei Europos SÄ jungos teisės aktais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. kovo 24 d. atvykęs į Lietuvos RespublikÄ , buvo sulaikytas, kai neteisėtai bandė iÅ¡vykti į Rusijos FederacijÄ per Kybartų pasienio kontrolės punktÄ (PKP). PareiÅ¡kėjas apklausiamas pasakojo, kad pagrindinis jo kelionės tikslas buvo nuvykti į Kaliningrado sritį, kur gyvena jo brolis, ir susirasti darbÄ . Taip pat teigė, kad iÅ¡ Å¡alies iÅ¡vyko, nes buvo persekiojamas KGB (valstybės saugumo komiteto) pareigÅ«nų, kurie 2006-2007 m. klausėsi jo telefoninių pokalbių, domėjosi juo per pažįstamus. 2006 m. jis buvo areÅ¡tuotas dėl neteisėto buvimo pasienio zonoje. 2008-2010 m. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į UkrainÄ , kur dirbo samdomu darbininku.

Grįžęs 2010 m. gruodžio mėn. pasieniečių buvo apklaustas apie buvimÄ Ukrainoje. Nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 kovo mėnesio dirbo individualioje įmonėje „Volchovickij“ samdomu darbuotoju. Pinigų pragyvenimui pakako tik todėl, kad padėjo tėvai (prieglobsčio byla, b. l. 62-68, 80-86). Prieglobsčio praÅ¡ytojo byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ neteisėtai atvyko ne pirmÄ kartÄ . 2005 m. balandžio 22 d. jis neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sienÄ Vilniaus rajone, netoli Å umsko gyvenvietės, eidamas pėsčiomis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ . 2005 m. balandžio 23 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų Kybartų PKP geležinkelio stoties patalpose, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir teisėtÄ buvimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų. 2005 m. balandžio 23 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6091-05, 2005 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas minėto užsieniečio atžvilgiu buvo nutrauktas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutarimu pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), 2005 m. gegužės 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio praÅ¡yme nurodė, kad 1997-2001 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) karinėje akademijoje, o iÅ¡eidamas iÅ¡ ginkluotųjų pajėgų pasirašė dokumentus dėl duomenų neatskleidimo ir neiÅ¡vykimo į užsienio valstybes penkerius metus be ministerijos sutikimo.

Jis pažeidė pasižadėjimÄ dėl neiÅ¡vykimo, todėl jis bijo grįžti į kilmės valstybę. Tačiau kaip pagrindinį iÅ¡vykimo iÅ¡ kilmės valstybės tikslÄ nurodė siekį nuvykti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, kur gyvena jo brolis, ir susirasti darbÄ . Migracijos departamento 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-15PR-55 buvo nuspręsta jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį nagrinėti iÅ¡ esmės, suteikti jam laikinÄ teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei iÅ¡duoti užsieniečio registracijos pažymėjimÄ . 2005 m. birželio 30 d.

Užsieniečių registracijos centras informavo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ centro pasiÅ¡alino ir per nustatytÄ laikÄ negrįžo. Migracijos departamento 2005 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-16PR-2 M. B. praÅ¡ymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, o 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (15/6-1 l)-14PR-5 – nutrauktas (prieglobsčio byla, b. l. 1-58).IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ ir pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti prieglobsčio praÅ¡ymo motyvai, sÄ lygoję jo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo bÅ«tinumo ir neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

PareiÅ¡kėjas yra (duomenys neskelbtini) tautybės, iÅ¡pažįsta pravoslavų tikėjimÄ , jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso, jokiuose mitinguose, nukreiptuose prieÅ¡ valdžios institucijas nedalyvavo, apklausiamas pats nurodė, kad „politika neužsiima“, dėl Å¡ių priežasčių (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų nebuvo persekiojamas. PrieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nebuvo panaudoti jokie veiksmai, prilyginami persekiojimui Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties bei 1951 m.

Konvencijos dėl pabėgėlių statuso prasme. Remiantis pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais ir byloje surinkta informacija, nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui gresia diskriminacinio pobÅ«džio persekiojimas, kuris kiltų dėl jo priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. PareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieÅ¡ jį, pavojaus kilmės valstybėje, o jo pateikti pavieniai faktai nelaikytini patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu. (Duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu nevyksta Europos SÄ jungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inus į kilmės Å¡alį jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai Å¡iurkÅ¡tÅ«s nežmoniÅ¡ki žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieÅ¡tarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui.

PareiÅ¡kėjo nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sÄ lygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio bÅ«tinybe susijusiomis priežastimis, jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, dėl kurio asmeniui reikėtų suteikti tarptautinę apsaugÄ . Pagal byloje esančius duomenis apie padėtį pareiÅ¡kėjo kilmės valstybėje bei jo pateiktus paaiÅ¡kinimus, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad pagrindiniai motyvai paskatinę pareiÅ¡kėjÄ pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra ekonominiai, todėl atsakovas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra ekonominis migrantas, kurio iÅ¡vykimas iÅ¡ kilmės valstybės susijęs su geresnių gyvenimo sÄ lygų paieÅ¡ka.Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Ä®statymo 77 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 2 dalimi, ir nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, bei atsisakė suteikti laikinÄ teritorinį prieglobstį, nes jo praÅ¡ymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Ä®statymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų jo sulaikymo ir prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimo metu visumÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjas prieglobsčio praÅ¡ymo metu buvo supažindintas su visomis jo pareigomis ir teisėmis, bei nebuvo jokių kliūčių jas įgyvendinti, nurodant visas galimo persekiojimo priežastis, skunde teismui ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė nenurodė teismui jokių papildomų aplinkybių ar argumentų, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodomos priežastys nėra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes neatitinka nei persekiojimo, nei smurto, nei diskriminacijos apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bei tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimÄ .

Teismas vertino, kad Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarkÄ , ir priėmė sprendimÄ remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012 m. balandžio 19 d. iÅ¡vada Nr. (15/6-9)-19PR-124RN, kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieglobsčio praÅ¡ytojas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieÅ¡ jį pavojaus kilmės Å¡alyje, todėl atsakovas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui suteikti pabėgėlio statusÄ pagal Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomÄ apsaugÄ , pagal Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Atsisakius pareiÅ¡kėjui suteikti laikinÄ teritorinį prieglobstį, pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusÄ bei papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje, jis prarado teisę bÅ«ti Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio, iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Ä®statymo 133 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis.Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (15/6-9)-15PR-124 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M.

B. bei jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, vadovaujantis skunde iÅ¡dėstytais ar kitais argumentais. III. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio d. sprendimu, praÅ¡o panaikinti šį sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ panaikinti Migracijos departamento 2012 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Nr. (15/6-9)-15PR-124 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M.

B. bei jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo (b. l. 40-42). Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėjui negresia joks diskriminacinio pobÅ«džio persekiojimas, ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į teismo posėdyje jo pateiktus paaiÅ¡kinimus.

PareiÅ¡kėjo nuomone, aplinkybės, kad po iÅ¡vykimo į LietuvÄ 2005 metais ir grįžimo į (duomenys neskelbtini), jis buvo suimtas ir 9 mėnesius laikomas be jokių kaltinimų pareiÅ¡kimo, po to jį nuolat persekiojo (duomenys neskelbtini) KGB pareigÅ«nai, jam nebuvo leista iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į UkrainÄ , jis ir jo Å¡eimos nariai yra nuolatos sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių, atitinka persekiojimo turinį. GrÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini), jis vėl bus suimtas, tardomas, t. y. jo atžvilgiu bus naudojama tiek psichinė, tiek fizinė prievarta.

Pirmosios instancijos teismas, nevertinęs pateiktų paaiÅ¡kinimų, o tik deklaratyviai nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas tariamai nieko naujo teismui nepaaiÅ¡kino, pažeidė pareigÄ tinkamai, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ . Be to, teismas nemotyvavo, kodėl atmetė paaiÅ¡kinimus dėl persekiojimo ir pareiÅ¡kėjui gresiančių žmogaus teisių pažeidimų, jei jis bus grÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini).2. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas yra ekonominis migrantas, o (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus grėsmės, yra nepagrįstos.

Pripažįstama, jog net ir socialinių bei ekonominių teisių neužtikrinimas, kuris savo Å¡iurkÅ¡tumu neprilygtų persekiojimui, gali bÅ«ti pakankamas, kad bÅ«tų paneigta vidinės apsaugos alternatyva. TokiÄ pozicijÄ palaiko Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba. PanaÅ¡i pozicija iÅ¡dėstyta ir 2003 m. JTVPK Gairių dėl vidinės persikėlimo alternatyvos 29 punkte, pabrėžiant, kad vidinės apsaugos alternatyva turėtų reikÅ¡ti aukÅ¡tesnį negu minimalų pragyvenimo lygį.

Pirmos instancijos teismas Å¡ių nuostatų nepaisė, jų neanalizavo, todėl netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai nesivadovavo Migracijos departamento surinkta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), kuri pateikta 2011 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. BLR-15/6-15-12-38 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. pažymoje Nr. BLR-(15/6-14)-12-34, ir kuri patvirtina, kad bendra žmogaus teisių padėtis valstybėje neatitinka elementarių tarptautinių žmogaus teisių standartų.

Apie įkalintų asmenų padėtį ir sÄ lygas, kokiomis jie yra laikomi, pateikta ypatingai daug informacijos. Å ie faktai leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inus į (duomenys neskelbtini), su juo bus elgiamasi žiauriai, nežmogiÅ¡kai, jis bus kankinamas, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.4. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu byloje Nr. C- 465/07, konstatavo, kad bendras smurto lygis prieglobsčio praÅ¡ytojo kilmes Å¡alyje gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nuspręsti, kad grÄ Å¾inimo atveju asmeniui kiltų reali rimto ir individualaus pavojaus grėsmė ir pareiÅ¡kėjas, praÅ¡antis suteikti jam papildomÄ apsaugÄ ir siekiantis įrodyti rimtÄ grėsmę jo gyvybei ar asmeniui, neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų bÅ«tent su jo asmeniu susijusių aplinkybių.

Grėsmės egzistavimui įrodyti pakanka to, kad grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę ar regionÄ atveju asmeniui kiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje ir joje paplitusio bendro pobÅ«džio smurto. IÅ¡ pažymose pateiktos informacijos akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į kilmės Å¡alį atveju, jam kiltų reali ir individualaus pavojaus grėsmė dėl bendro ir paplitusio smurto, kylančio iÅ¡ vietinės valdžios, tuo labiau, kad tokio pobÅ«džio veiksmus jis jau yra patyręs 2005 metais.

Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti.Atsiliepime (b. l. 47-48) nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1. Nei teismo posėdyje, nei jo praÅ¡ymo nagrinėjimo Migracijos departamente metu, apeliantas nepateikė jokios objektyvios informacijos, kuriÄ bÅ«tų galima laikyti persekiojimu, kaip tai apibrėžiama prieglobsčio teisėje. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsakydamas į visus pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Manytina, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidina teismÄ , bandydamas sudaryti įspÅ«dį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta, nors iÅ¡ tikrųjų visa informacija, kuriÄ užsienietis norėjo atskleisti Migracijos departamentui ir teismui, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant praÅ¡ymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedÅ«rinių reikalavimų.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dėl prieglobsčio suteikimo esančiÄ faktinę informacijÄ , pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas yra migrantas, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių (ekonominių, asmeninių) savanoriÅ¡kai iÅ¡vykęs iÅ¡ savo Å¡alies.

PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės apie darbo paieÅ¡kas parodo, kad apeliantas turėjo finansinių problemų ir kad ieÅ¡kojo įvairių bÅ«dų kaip jas iÅ¡spręsti, iÅ¡ kurių vienas ? nuvykti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir ten susirasti darbÄ , tačiau neteisėtai vykdamas per Lietuvos Respublikos teritorijÄ buvo sulaikytas ir siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės pateikė prieglobsčio praÅ¡ymÄ .3. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimus įvertino visÄ byloje dėl prieglobsčio suteikimo esančiÄ informacijÄ , taip pat ir apelianto nurodytas pažymas apie padėtį jo kilmės valstybėje.

Tačiau minėtos pažymos nėra ir negali bÅ«ti iÅ¡samÅ«s dokumentai, be to, jos negali nulemti sprendimo dėl konkretaus praÅ¡ymo suteikti prieglobstį, jose nepateikiama Migracijos departamento nuomonė ir nedaromas joks politinis pareiÅ¡kimas. Kiekvienu atveju prieglobsčio praÅ¡ymas yra nagrinėjamas individualiai ir individualiai vertinami faktai susiję su konkrečiu prieglobsčio praÅ¡ytoju.4. Apeliantas netinkamai interpretavo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (EBTT) 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ byloje Nr. C-465/07 dėl bendros nesaugios padėties ir atleidimÄ nuo pareigos pateikti įrodymus dėl kylančios grėsmės kilmės valstybėje.

Minėtu sprendimu EBTT iÅ¡aiÅ¡kino 2004 m. balandžio 29 d. Europos SÄ jungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punktÄ , aiÅ¡kinamÄ kartu su minėtos direktyvos 2 straipsnio e punktu, pagal kuriuos „papildomÄ apsaugÄ galintis gauti asmuo ? tai trečiosios Å¡alies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali bÅ«ti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis arba ji bÅ«tų grÄ Å¾intas (-a) į savo kilmės Å¡alį, arba asmens be pilietybės atveju ? į jo arba jos gyventÄ Å¡alį, jam arba jai iÅ¡kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurtinius veiksmus, kuriam arba kuriai netaikomos 17 straipsnio 1 ir 2 dalys ir kuris arba kuri negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos Å¡alies apsauga“.

BÅ«tent minėtos direktyvos 15 straipsnio c punktas ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad smurto veiksmus sudaro rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. EBTT konstatavo, kad prieglobsčio praÅ¡ytojo grėsmės egzistavimui įrodyti pakanka to, kad grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę ar regionÄ atveju asmeniui kiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje ir joje paplitusio bendro pobÅ«džio smurto, tačiau kuris kyla bÅ«tent tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. tik tada prieglobsčio praÅ¡ytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų bÅ«tent su jo asmeniu susijusių aplinkybių.

Remiantis surinkta informacija apie M. B. kilmės Å¡alį, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos SÄ jungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl teisės gauti laikinÄ teritorinį prieglobstį ar prieglobstį (pabėgėlio statusÄ arba papildomÄ apsaugÄ ).

PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo jam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, yra teisėti ir pagrįsti.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilusio ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos, inter alia, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardytų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Å¡io Ä®statymo 88 straipsnyje.Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Ä®statymo 86 ir 87 straipsnyje įtvirtintose teisės normose nustatyta visiÅ¡kai pagrįstos baimės buvimo sÄ lyga, iÅ¡ vienos pusės, turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne bÅ«ti vien tik praÅ¡ančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sÄ voka baimė yra dvasinė bÅ«sena ir subjektyvi bÅ«klė, todėl minėta visiÅ¡kai pagrįstos baimės sÄ lyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iÅ¡ tikrųjų yra visiÅ¡kai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d.

LVAT administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iÅ¡ esmės konstatavo, jog atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nepritaria.Visų pirma pažymėtina, kad Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog akivaizdžiai nepagrįstas praÅ¡ymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio praÅ¡ymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės Å¡alyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka Å¡iame Ä®statyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį.

Taigi iÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio matyti, jog norint konstatuoti, kad asmens praÅ¡ymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, bÅ«tina nustatyti bent vienÄ Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ sÄ lygÄ : tai, kad praÅ¡yme akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus pagrindimo, jis yra paremtas apgaule arba juo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka. Ä®statymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio praÅ¡ytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikinÄ teritorinį prieglobstį, jeigu, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, paaiÅ¡kėja, kad jis atvyko iÅ¡ saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį.

Toks prieglobsčio praÅ¡ytojas įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba yra iÅ¡ jos iÅ¡siunčiamas.Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai nepagrindė persekiojimo pavojaus kilmės Å¡alyje, piktybiÅ¡kai naudojasi Lietuvos Respublikos prieglobsčio procedÅ«ra (pareiÅ¡kėjas Lietuvoje dėl prieglobsčio kreipėsi 2005 m., tačiau nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)), siekdamas nebÅ«ti iÅ¡siųstu iÅ¡ Lietuvos Respublikos bei tokiu bÅ«du įteisinti savo buvimÄ Europos SÄ jungos teritorijoje.Pagal Ä®statymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ , kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d.

Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio bÅ«tiniausių standartų, 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti praÅ¡ytojo pareiga kuo greičiau pateikti visÄ informacijÄ pareiÅ¡kimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio praÅ¡ytojas turi pareigÄ praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl praÅ¡ymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

AnalogiÅ¡kai, pagal Užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktÄ prieglobsčio praÅ¡ymas turi bÅ«ti motyvuotas, jame turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio praÅ¡ymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi bÅ«ti atskleisti pirminėje prieglobsčio praÅ¡ytojo apklausoje, nurodytoje Å¡io apraÅ¡o 9.5 punkte, jeigu prieglobsčio praÅ¡ytojas atsisako nurodyti prieglobsčio praÅ¡ymo pateikimo motyvus, toks praÅ¡ymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.Akivaizdu, kad asmuo, praÅ¡antis suteikti jam prieglobstį, privalo visapusiÅ¡kai ir tinkamai bendradarbiauti su praÅ¡ymÄ nagrinėjančia institucija, pateikti tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ ir padėti praÅ¡ymÄ nagrinėjančiai institucijai nustatyti visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Pabėgėlio statuso nustatymo procedÅ«rų ir kriterijų vadovo 205 punkte. Pati prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«ra yra atliekama siekiant užtikrinti bÅ«tent praÅ¡ymÄ pateikusio asmens teises ir interesus, be to, bendriausia prasme įrodinėjimo naÅ¡ta tenka praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui (Vadovo 196 punktas).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė pareigos pateikti tikrovę atitinkančius iÅ¡samius (t. y. visapusiÅ¡kus) paaiÅ¡kinimus dėl prieglobsčio praÅ¡ymo motyvų, tokie paaiÅ¡kinimai nebuvo pateikti ir pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tinkamai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti prieglobsčio praÅ¡ymo motyvai, sÄ lygoję jo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo bÅ«tinumo.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog nėra pagrindo teigti, kad grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) jis bÅ«tų persekiojamas.

Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad po iÅ¡vykimo į LietuvÄ 2005 metais ir grįžimo į (duomenys neskelbtini), jis buvo suimtas ir 9 mėnesius laikomas be jokių kaltinimų pareiÅ¡kimo, po to jį nuolat persekiojo (duomenys neskelbtini) KGB pareigÅ«nai, jam nebuvo leista iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į UkrainÄ , jis ir jo Å¡eimos nariai yra nuolatos sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių. Å i aplinkybė dėl suėmimo nėra svarbi nagrinėjamoje byloje laiko požiÅ«riu, nes siekiant atsakyti į klausimÄ , ar prieglobsčio praÅ¡ytojas, atvykęs į LietuvÄ , visiÅ¡kai pagrįstai bijojo bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, yra svarbu nustatyti, kaip jautėsi pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į LietuvÄ ir bÅ«damas Lietuvoje, o ne prieÅ¡ 5 - 6 metus, per kuriuos pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į UkrainÄ dirbti, o grįžęs nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 kovo mėnesio dirbo individualioje įmonėje „Volchovickij“.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo vėlesni veiksmai po to, kai 2006 metais buvo suimtas, ir iki prieglobsčio papraÅ¡ymo paneigia bet kokiÄ pareiÅ¡kėjo pagrįstÄ baimę minėto suėmimo pagrindu.Teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat į aplinkybę, kad 2012 metais pareiÅ¡kėjas Lietuvos pareigÅ«nų buvo sulaikytas, kai neteisėtai bandė iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos per Kybartų PKP į Rusijos FederacijÄ , ir pareiÅ¡kėjas tik tada pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, pagrįstÄ tais pačiais motyvais, kaip ir 2005 metais.

PareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieÅ¡ jį. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių suabejoti atsakovo iÅ¡vada, kad praÅ¡yme akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės Å¡alyje pagrindimo, o tuo pačiu ir iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

LVAT praktikoje Å¡i nuostata aiÅ¡kinama taip, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymÄ papildoma apsauga asmeniui gali bÅ«ti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimÄ (žr., 2010 m. gruodžio 8 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai (ir paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, ir 2011 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. BLR-15/6-15-12-38 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. BLR-(15/6-14)-12-34) nesudaro pagrindo daryti prielaidÄ , jog pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inus į (duomenys neskelbtini) jam grėstų tokio pobÅ«džio grėsmė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime M. Elgafaji, N. Elgafaji prieÅ¡ Staatssecretaris van Justitie byloje Nr. C-465/07 pateiktÄ Direktyvos nuostatų aiÅ¡kinimÄ , taip pat iÅ¡analizavusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimo metu (duomenys neskelbtini) nevyko ginkluotas konfliktas, nebuvo informacijos, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje grėstų realus pavojus patirti rimtÄ grėsmę ar bÅ«tų sudarytos sÄ lygos sistemingiems pagrindinių žmogaus teisių ribojimams.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju vertintinos su pareiÅ¡kėju susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiÅ¡kėjui kilmės Å¡alyje grėstų realus pavojus, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bÅ«tų pažeistos.Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo M. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai              Audrius Bakaveckas              Ričardas Piličiauskas              Skirgailė Žalimienė