5805d5c2-78dc-4eb4-aefb-ee3a474bd70e · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-1437-933/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22418-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

J. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28522-925/2018 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Lietuvos teismo ekspertizės centras. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. J. prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos (valstybės) priteisti 5 774,99 Eur turtinės ir 35 550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 1.1. Turtinės žalos dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad 2009-09-18 ieÅ¡kovas nedirbo, bet buvo registruotas darbo biržoje.

PraÅ¡oma priteisti neturtinė 35 550 Eur žala skaičiuojama taip: 20 300 Eur už nepagrįstÄ ir per ilgÄ suėmimÄ ; 10 250 už nepagrįstÄ nuteisimÄ ir atliktÄ laisvės atėmimo bausmę; 5 000 Eur už per ilgÄ bendrÄ proceso trukmę. IeÅ¡kovui 2009-09-19 buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavimu labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. 1.2.

Dėl neteisėtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo. IeÅ¡kovo atžvilgiu sulaikymas ir suėmimas buvo taikyti daugiau nei dvejus metus (nuo sulaikymo 2009-09-18 iki 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo), suėmimas paliktas galioti ir po 2011-12-09 nuosprendžio priėmimo. Baudžiamojoje byloje teismai tik formaliai vertino suėmimui nustatyti reikalingas aplinkybes, suėmimo pagrįstumÄ vertino daugiausia įtariamajam gresiančia griežta laisvės atėmimo trukme, nusikaltimo sunkumu. Nors kai kuriose teismų nutartyse paminima įtariamojo Å¡eiminė padėtis, teistumas (iÅ¡nykęs), darbo santykiai (sulaikymo metu – nedirbo), tačiau Å¡ios aplinkybės nevertinamos ir nurodomos tik formaliai, teigiant, jog jos nenusveria tikimybės, kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo teismo dėl gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismai, skirdami ieÅ¡kovui suėmimÄ nebuvo nuoseklÅ«s, neatsižvelgdavo, kas buvo nustatyta anksčiau.

Teismai, pratęsdami suėmimo terminÄ , neatsižvelgė į bylos trukmę ir procesinius veiksmus. IeÅ¡kovo, kaip įtariamojo, atžvilgiu, be jo apklausos nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, vertinat tik patį bylos sudėtingumÄ dėl kaltinamųjų kiekio. Neatsižvelgta, kad kiti įtariamieji taip pat suimti, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu atliktas kardomosios priemonės suÅ¡velninimas nesutrukdytų toliau tirti bylÄ . Nei vienoje iÅ¡ nutarčių teismas nevertino kitų, t. y. Å¡velnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės. KritiÅ¡kai vertintinas nuolat nutartyje dėl kardomosios priemonės skyrimo pasikartojantis pagrindas apie tai, kad byloje yra faktinių duomenų, jog ieÅ¡kovas rengiasi daryti poveikį kitiems įtariamiesiems.

Aptariamas pagrindas netinkamai pagrįstas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vieninteliai duomenys, leidžiantys taip manyti, buvo kito įtariamojo A. Ž. atsiųsti laiÅ¡kai ieÅ¡kovui, tačiau kito asmens paraÅ¡ytų laiÅ¡kų gavimas nepatvirtina rengimosi daryti poveikį kitiems proceso dalyviams. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas skiriamÄ bausmę ieÅ¡kovui, vertindamas jo asmenybę, aptartų laiÅ¡kų nemini. Teismų nutartyse dėl suėmimo skyrimo Å¡is pagrindas kartojamas iki pat nuosprendžio priėmimo.

Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas turėjo Å¡eimÄ , mažametę dukrÄ , Å¡eima turėjo legalias pajamas pragyventi, ieÅ¡kovas neturėjo ryÅ¡ių užsienyje, nebuvo traktuojamos taip, kaip numato įstatymas, t. y. kaip panaikinančios slėpimosi pavojų, sukeltÄ griežtos gresiančios laisvės atėmimo bausmės, bet nureikÅ¡minamos, nurodant, kad jos Å¡io pavojaus neatsveria. Vienintelis pagrindas teismui buvo tai, kad įtariamasis buvo įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų, o vėliau, Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2010-04-13 nutarimu dalyje ikiteisminį tyrimÄ nutraukus – tik vieno, BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymu, todėl jam neva grėsė griežta laisvės atėmimo bausmė, kas, teismų nuomone, davė pagrindÄ manyti, kad įtariamas bėgs, slėpsis nuo teismo.

Dar 2010-06-16 teismo nutartyje paminėta, kad faktinių duomenų, įrodančių ieÅ¡kovo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo, byloje nėra, kurie vėliau pasitvirtino priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. IeÅ¡kovui taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – laikytina tapusia neteisėta po Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, kuris vėliau buvo panaikintas dalyje dėl ieÅ¡kovo nuteisimo už sunkų nusikaltimÄ . Kauno apygardos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamajame procese galiojančios taisyklės, jog visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti nagrinėjant bylÄ teisme, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos teisiamojo (ieÅ¡kovo) naudai.

Jeigu Kauno apygardos teismas nebÅ«tų padaręs nurodytų esminių byloje surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų, ieÅ¡kovo atžvilgiu jau pirmojoje instancijoje bÅ«tų priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. 1.3. Dėl neteisėto nuteisimo. IeÅ¡kovas buvo suimtas 2009-09-18. Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžiu ieÅ¡kovui paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalis, kuria ieÅ¡kovas pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį panaikinta ir ieÅ¡kovas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡teisintas, ieÅ¡kovui palikta bausmė pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, t. y. 3 metai laisvės atėmimo.

Nors aptartas nuosprendis vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-17 nutartimi buvo panaikintas, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nuosprendžiu priimtas analogiÅ¡kas nuosprendis dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 3 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos 2014-05-30, t. y. iÅ¡ viso, į bausmę įskaitant sulaikymo ir suėmimo laikÄ , atlikęs 4 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę (nuo 2009-09-18 iki 2014-05-30).

Ieškovas atliko ilgesnę laisvės atėmimo bausmę, nei jam buvo skirta galutiniu teismo nuosprendžiu, t. y. be teisėto pagrindo ieškovas atliko 1 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę. 1.4. Dėl per ilgos proceso trukmės. Nuo ieškovo sulaikymo 2009-09-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo 2017-01-09 praėjo 7 metai 3 mėnesiai 23 dienos, o skaičiuojant iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutarties, kuria atmestas prokuroro skundas ir dėl ieškovo išteisinimo praėjo 8 metai 1 mėnesis 14 dienų.

Aptariamu laikotarpiu ieÅ¡kovas patyrė didelius suvaržymus, nepagrįstai ilgai buvo suvaržyta ieÅ¡kovo laisvė. Net ir ieÅ¡kovÄ 2014-05-30 paleidus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, ieÅ¡kovas iki pat 2017-10-31 jautė netikrumÄ nežinodamas, koks bus galutinis teismo sprendimas. Aptartu laikotarpiu ieÅ¡kovas negalėjo planuoti gyvenimo, kurti planų, susijusių su Å¡eimos kÅ«rimu, verslo steigimu, bÅ«sto (imant paskolÄ ) įsigijimu ir t. t. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, neteisėtai ir nepagrįstai inicijavę didelio masto tyrimÄ dėl neegzistuojančio nusikalstamo susivienijimo.

Lengvai ir paprastai iÅ¡tiriamas ieÅ¡kovo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje, susidedantis iÅ¡ vieno epizodo buvo iÅ¡tęstas iki kelių metų. Å iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas buvo suimtas, nors procesiniai veiksmai su ieÅ¡kovu (iÅ¡skyrus kelias trumpas apklausas) nebuvo atliekami. Teismai netinkamai vykdė pareigas, priimdami sprendimus, kurie aukÅ¡tesnių instancijų teismų buvo naikinami. Nepagrįstai ilgai tęsėsi bylos nagrinėjimas jÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme: nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio priėmimo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžio priėmimo praėjo 2 metai 5 mėnesiai 21 diena.

Apeliacinis procesas užtruko ir dėl fonoskopinės ekspertizės atlikimo: skirti ekspertizę buvo nutarta 2012-12-21, ekspertizė atlikta tik 2014-01-24, t. y. truko ilgiau nei metus. Valstybinėje įstaigoje darbas organizuotas netinkamai, kadangi neužtikrintas savalaikis gautų užduočių įvykdymas. Nors fonoskopinė ekspertizė buvo paskirta tik vieno iÅ¡ nuteistųjų – A. S. praÅ¡ymu, buvo tiriamas tik A. S. balsas, byla buvo sustabdyta visiÅ¡kai. Nebuvo pasinaudota BPK numatyta galimybe iÅ¡skirti bylas ir kitų nuteistųjų atžvilgiu bylÄ iÅ¡nagrinėti greičiau. 1.5.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovo laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmimo taikymo metu, buvo įskaičiuotas į jam skirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės laikÄ , todėl ieÅ¡kovas, nors ir laiko, kad jam suėmimas skirtas nepagrįstai, turtinės žalos atlyginimo už neteisėto suėmimo laikotarpį nepraÅ¡o. IeÅ¡kovas laisvės atėmimo vietoje iÅ¡buvo ilgiau, nei buvo skirta bausmė – vietoje 3 metų laisvės atėmimo bausmės ieÅ¡kovas atliko 4 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę (2009-09-18 – 2014-05-30).

Neteisėto ieÅ¡kovo kalinimo laikas sudaro 1 metus 8 mėnesius 13 dienų (iÅ¡ viso 620 dienų), skaičiuojant nuo 2012-09-19 iki 2014-05-30 imtinai. IeÅ¡kovas, ilgai bÅ«damas įtariamuoju ir kaltinamuoju, iÅ¡gyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieÅ¡ jį baigties bÅ«senÄ , pergyveno dėl vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės. Nors dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžiu, vėliau aptartas nuosprendis buvo panaikintas, byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl prokuratÅ«ros teikiamų apeliacinių ir kasacinių skundų, kuriais buvo praÅ¡oma ieÅ¡kovÄ pripažinti kaltu, ieÅ¡kovas nebuvo tikras dėl savo padėties iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutarties, kuria atmestas prokuroro skundas dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo. IeÅ¡kovas daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus patyrė suvaržymus ir negalėjo ramiai gyventi, planuoti savo gyvenimo. Å i procesinė padėtis neigiamai veikė ieÅ¡kovo emocinę bÅ«klę, įprastÄ savijautÄ , pakenkė reputacijai.

IeÅ¡kovas jautė nerimÄ , netikrumÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . IeÅ¡kovas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis: ieÅ¡kovas dar ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo; savęs neapkalbėjo ir nedavė neteisingų parodymų, nevilkino bylos nagrinėjimo. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuokÄ , augino mažametį vaikÄ .

Dėl neteisėto ir ilgo suėmimo ieÅ¡kovas neteko galimybės gyventi Å¡eimoje, pilnavertiÅ¡kai bendrauti su sutuoktine, sÅ«numi, neteko galimybės dalyvauti sÅ«naus gyvenime. Dėl ieÅ¡kovo ilgai besitęsiančio laisvės suvaržymo santuoka iÅ¡iro, nes sutuoktinės reikalavimu Kauno miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16851-451/2012 ieÅ¡kovo santuokÄ nutraukė. Tam turėjo įtakos Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovas buvo nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme.

Iki Å¡io teismo nuosprendžio ieÅ¡kovÄ palaikiusi, lankiusi ir nuolat bendravusi sutuoktinė prarado viltį dėl ieÅ¡kovo greito paleidimo, emociÅ¡kai palūžo. VidutiniÅ¡kai priteisiama suma dėl neteisėto suėmimo yra nuo 12 Eur iki 128 Eur už vienÄ laisvės suvaržymo dienÄ , dažniausiai – apie 25 Eur. IeÅ¡kovui padaryta neturtinė žala, skaičiuojant už suėmime iÅ¡bÅ«tas 812 dienų (nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09), sudaro 20 300 Eur (25 Eur X 812 dienų). Vidutinis mėnesinis (netto darbo užmokestis 2013 m. sudarė 501,13 Eur).

IeÅ¡kovui priteistinas neturtinės žalos dydis už neteisėtÄ nuteisimÄ , trukusį 1 metus 8 mėnesius 13 dienų, sudarytų apie 10 250 Eur (500 Eur X 20,5 mėn.). Tokiu bÅ«du bendra ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos suma sudaro 35 550 Eur (20 300 Eur + 10 250 Eur + 5 000 Eur).

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime ieÅ¡kinį prašė atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais motyvais: 2.1. Nėra įrodymų, jog teismo nutartys ieÅ¡kovui skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir vėlesni Å¡ios kardomosios priemonės pratęsimai bÅ«tų pripažinti neteisėtais ir suėmimas bÅ«tų paskirtas nesilaikant BPK numatytų kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sÄ lygų. Tik Kauno apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi netenkino prokuroro praÅ¡ymo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas aptartÄ nutartį panaikino ir pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovo atžvilgiu dalyje dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo įvertino byloje surinktus įrodymus ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino.

Visgi, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo buvus esminių BPK ar BK pažeidimų, todėl pagrindo konstatuoti buvus neteisėtiems teismo veiksmams nėra. 2.2. Ieškovas, reikalaudamas priteisti negautas pajamas už 2012 m. keturis mėnesius, už 2013 m. ir 2014 m. penkis mėnesius, remiasi tuo metu buvusiu minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. jis teigia, kad tiek būtų uždirbęs, jeigu nebūtų suimtas, tačiau tokie teiginiai yra tik prielaida, kuri nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais, nes nėra pateikta duomenų apie gautas pajamas.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Negautos pajamos nepagrįstos įrodymais, todėl laikytina, kad jų dydžio ieÅ¡kovas neįrodė. IeÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl ikiteisminio tyrimo trukmės nepagrįstas. Baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu prasidėjo nuo 2009-09-19 įteikus ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2010-07-08, byla teisme gauta 2010-07-10, byloje buvo 8 įtariamieji, bylos medžiaga sudarė 11 tomų. Ikiteisminis tyrimas nuo įtarimo ieÅ¡kovui pateikimo buvo atliktas per ne pilnus 10 mėnesių, kas nelaikytina pernelyg ilgu laikotarpiu, prieÅ¡ingai, toks laikotarpis vertintinas kaip atitinkantis baudžiamosios bylos sudėtingumÄ ir ypatingumÄ bei pateisinamas.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas BPK 215 straipsnio tvarka bÅ«tų teikęs skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. IeÅ¡kovo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai netinkamai vykdė pareigas, neteisėtai ir nepagrįstai inicijavo didelio masto tyrimÄ dėl neegzistuojančio nusikalstamo susivienijimo, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas kaltinimÄ pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laikė pagrįstu ir pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-17 nutartimi panaikino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-31 nutartyje pažymėjo, kad apie nusikalstamo susivienijimo požymių buvimÄ sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. Å¡is požymis vertinamasis. Tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė nusikalstamo susivienijimo, nereiÅ¡kia, kad byloje ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos buvo inicijuotas ir atliekamas nepagrįstai. IeÅ¡kovo samprotavimai apie jo padaryto nusikaltimo iÅ¡tyrimÄ ir perdavimÄ teismui bei bylos iÅ¡nagrinėjimÄ pagreitinto proceso tvarka nepagrįsti.

IeÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas ir byla nagrinėjama teisme dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena – dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Esant Å¡iam įtarimui, neaiÅ¡ku, kaip galima bÅ«tų ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡skirti bylÄ ir perduoti teismui.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos teismo ekspertizės centras atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atliekant fonoskopinę ekspertizę pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266/2012 darbas buvo organizuotas tinkamai, ekspertizės atlikimo vilkinimas nenustatytas ir ekspertizė, kuri buvo didelės apimties, buvo atlikta per trumpiausiÄ objektyviai galimÄ laikÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-21 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266/2012 ekspertams pavesta atsakyti į 21 klausimÄ . 21-asis klausimas „Ar 2010-03-04 protokolo apie techninių priemonių panaudojimÄ atliekant operatyvius veiksmus prieduose-pokalbių suvestinėse, esantis tekstas atitinka garso įraÅ¡uose užfiksuotas frazes? Jeigu ne, praÅ¡ome padaryti tikslias Å¡ių pokalbių suvestines“, esant neigiamam teismo ekspertų atsakymui į pirmÄ jÄ klausimo dalį, reikalauja ypatingai didelių laiko sÄ naudų.

Atsakant į 21 klausimÄ , teismo ekspertai iÅ¡tyrė kompaktinę plokÅ¡telę, kurioje yra įraÅ¡yti 62 tiriamieji įraÅ¡ai, kurių bendra trukmė yra apytiksliai 554 minutės, t. y. daugiau nei 9 valandos. Didelė dalis tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose užfiksuotų kalbos signalų yra prastos kokybės. Teismo ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad 2010-03-04 protokolo apie techninių priemonių panaudojimÄ atliekant operatyvius veiksnius prieduose-pokalbių suvestinėse esantis tekstas ne visai atitinka tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose užfiksuotas frazes, todėl patikslintos suvestinės pateiktos priede. 2014-01-24 ekspertizės akto priedo „Tiriamųjų garso įrašų, esančių kompaktinėje plokÅ¡telėje Verbatim DVD+R 4.7 GB 120 min 16x speed vitesse, gamyklinis Nr. 9025 513 +R E D 21465, ant kurios ranka mėlynai užraÅ¡yta „20-7/2-L-404 (RN), 2009 m.

OSB Nr.20-3-020-07“, stenogramos (pokalbių suvestinės)“ apimtis 202 puslapiai, todėl teismo ekspertai atliko didelės apimties ir didelių laiko sÄ naudų reikalaujantį darbÄ . II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos (valstybės), atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisė 5 774,99 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusiÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė. 5.1.

Apylinkės teismas nustatė, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžiu, ieÅ¡kovas buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos 2014-05-30, t. y. iÅ¡ viso, į bausmę įskaitant sulaikymo ir suėmimo laikÄ , atlikęs 4 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę (nuo 2009-09-18 iki 2014-05-30). 5.2. Dėl neteisėto nuteisimo, jo pagrindu atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendis dalyje, kurioje ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos nuskalstamos veikos padarymo ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, buvo panaikintas instancine tvarka, kas reiÅ¡kia, jog konstatuota, kad priimtas nuosprendis ieÅ¡kovo atžvilgiu nurodytoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nors ir neįsiteisėjęs, Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendis ieÅ¡kovui sukėlė neigiamas pasekmes – pagal paminėtÄ apygardos teismo nuosprendį ieÅ¡kovui iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo buvo palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo datos (2011-12-09). Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžiu iÅ¡teisinus ieÅ¡kovÄ pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir palikus ieÅ¡kovui bausmę pagal BK 266 straipsnio 1 dalį – 3 metus laisvės atėmimo, susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovas atliko ilgesnę bausmę nei jam buvo skirta galutiniu teismo nuosprendžiu, t. y. vietoje įsiteisėjusiu galutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, atliko 4 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę (laikotarpis nuo 2009-09-18 iki 2014-05-30).

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neteisėtai buvo nuteistas 1 metus 8 mėnesius 13 dienų (620 dienų). 5.3. Teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, palikdamas ieÅ¡kovui galioti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nurodydamas laisvės atėmimo pradžiÄ ieÅ¡kovui skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos, nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Dėl neteisėto suėmimo ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , nes ilgÄ laikÄ buvo nepagrįstai suvaržyta ieÅ¡kovo (asmens) laisvė. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas jo suėmimo metu buvo užsiregistravęs darbo biržoje, pripažinta, kad ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ ir turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovo paskaičiuotas turtinės žalos dydis pagrįstas aktualiais neteisėto nuteisimo laikotarpiu buvusiais minimalios mėnesinio atlyginimo dydžiais, todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl 5 774,99 Eur turtinės žalos laikytas pagrįstu. 5.4.

IeÅ¡kovui, dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl jo kaltės padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , buvo pradėtas skaičiuoti bausmės atlikimas. IeÅ¡kovui paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė buvo panaikinta tik po maždaug 2,5 metų, kai Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendis peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Teismas sprendė, kad bÅ«damas suimtas pagal neįsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo buvo paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė, ieÅ¡kovas patyrė negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus: baimės jausmÄ , netikrumÄ dėl ateities, stresÄ .

Iki suėmimo ieÅ¡kovas gyveno Å¡eimoje, po 2011-12-09 apkaltinamojo nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmimo dėl neteisėto suėmimo ieÅ¡kovas neteko galimybės pilnavertiÅ¡kai bendrauti su sutuoktine, mažamečiu vaiku, iÅ¡iro ieÅ¡kovo santuoka (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), kurios iÅ¡irimui, tikėtina, didelę įtakÄ padarė ieÅ¡kovui paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė. Aptarti iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala. Apylinkės teismas atsižvelgė į neteisėto ieÅ¡kovo laisvės apribojimo trukmę (620 dienų), taip pat į paties ieÅ¡kovo veiksmus, t. y. tai, kad 2011-12-09 nuosprendžio dalis, kuriuo ieÅ¡kovas nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, palikta nepakeista, t. y. ieÅ¡kovas, atlikdamas bausmę pagal neįsitesėjusį 2011-12-09 nuosprendį, negalėjo tikėtis visiÅ¡ko iÅ¡teisinimo, todėl priteisė 1 500 Eur neturtinę žalÄ . 5.5.

Dėl taikytos kardomosios priemonės – suėmimo. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta faktinių duomenų, leidžiančių įtarti ieÅ¡kovÄ nusikalstamų veikų padarymu bei vykdyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas leido byloje surinktų duomenų visuma: operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, kratos protokolas, specialisto iÅ¡vados, įtariamojo R.

G., liudytojų parodymai, kiti teisėtomis priemonėmis surinkti duomenys. Baudžiamosios bylos duomenys sudarė pakankamÄ pagrindÄ pagrįstai įtarti ieÅ¡kovÄ padarius įtarimuose nurodytas nusikalstamas veikas, pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui kaltinimus ir juos palaikyti teisme. Tai, jog apeliacinės instancijos teismas iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, savaime nereiÅ¡kia, kad visi iki ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo nurodytoje kaltinimo dalyje atklikti procesiniai veiksmai buvo nepagrįsti ar neteisėti.

IeÅ¡kovo teiginiai, jog vien jo iÅ¡teisinimas dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pagrindžia viso ikiteisminio proceso nuo jo pradžios neteisėtumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, nepagrįsti. Civilinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmų neteisėtumo, nenustatyta klaidų, turėjusių esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę baudžiamajame procese dėl kaltinimų ieÅ¡kovui pagal BK 249 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kimo. Civilinėje byloje taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai netinkamai vykdė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.

Vertinant visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, kad vien ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimas dėl kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, susiję su kardomosios priemonės – suėmimo – ieÅ¡kovui taikymu. IÅ¡ teismų nutarčių skirti ieÅ¡kovui suėmimÄ matyti, jog aptarta kardomÄ ja priemone buvo siekta BPK numatytų tikslų, buvo BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, turint pagrįstų įtarimų, kad jis gali bÅ«ti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Objektyviai egzistavo pagrindinė Å¡ių ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo sÄ lyga – pagrįstas įtarimas, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Teismo nutartys skirti ieÅ¡kovui suėmimÄ patikrintos instancine tvarka, pripažintos teisėtomis bei pagrįstomis. Byloje buvo duomenų, jog ieÅ¡kovas rengėsi daryti poveikį kitiems įtariamiesiems, taip pat kitų duomenų, tuo metu leidusių teismui pagrįstai spręsti, jog ieÅ¡kovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teismo, trukdys procesui bei darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalis.

Nenustatyta duomenų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų buvus nutartyse nurodytus suėmimo pagrindus ar leistų manyti, jog teisėjai, spręsdami dėl suėmimo paskyrimo, pratęsimo, atliko neteisėtus veiksmus ar procesinius sprendimus priėmė aplaidžiai bei nerÅ«pestingai. Ä®tarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Teismas sprendė, kad paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai nulėmė pagrindÄ baudžiamajam persekiojimui pradėti ir kartu sÄ lygojo kardomosios priemonės – suėmimo – taikymÄ , kad suėmimas ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, taip pat bylÄ perdavus nagrinėti teismui iki Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio priėmimo buvo taikomas teisėtai ir pagrįstai. 5.6.

Dėl bendros proceso trukmės. Apylinkės teismas kaip nepagrįstus vertintino ieÅ¡kovo teiginius, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko nepagrįstai ilgai. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas pagal nagrinėtos bylos medžiagos apimtį, bylos pobÅ«dį ieÅ¡kovo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui. IeÅ¡kovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ir teismo neteisėtų veiksmų. Pradedant ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ bei atliekant tolesnius veiksmus, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu prasidėjo nuo 2009-09-19, įteikus ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2010-07-08, byla Kauno apygardos teismui perduota 2010-07-10, byloje buvo 8 įtariamieji. Ikiteisminis tyrimas nuo įtarimo ieÅ¡kovui pateikimo buvo atliktas per ne pilnus 10 mėnesių, kas atitinka baudžiamosios bylos sudėtingumÄ ir ypatingumÄ bei pateisina ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų bÅ«tinumÄ . Nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas BPK 215 straipsnio tvarka bÅ«tų teikęs skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Teismas sprendė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, neteisėtai ir nepagrįstai inicijavo didelio masto tyrimÄ dėl neegzistuojančio nusikalstamo susivienijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-31 nutartyje pažymėjo, kad apie nusikalstamo susivienijimo požymių buvimÄ sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. Å¡is požymis vertinamasis. Tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė buvus nusikalstamÄ susivienijimÄ , nereiÅ¡kia, kad byloje ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos buvo inicijuotas ir atliekamas nepagrįstai.

IeÅ¡kovo samprotavimai apie jo padaryto nusikaltimo iÅ¡tyrimÄ ir perdavimÄ teismui bei bylos iÅ¡nagrinėjimÄ pagreitinto proceso tvarka taip pat nepagrįsti. IeÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas ir byla nagrinėjama teisme dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena – dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Esant tokio pobÅ«džio įtarimams, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo galima ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡skirti bylÄ . Nenustatyta, kad ilgÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę bÅ«tų įtakojęs nepateisinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo delsimas ar laikotarpis, kuomet byloje buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai.

Bylos nagrinėjimo trukmei didelę įtakÄ turėjo bylos apimtis ir sudėtingumas, tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės taikymo aspektais, apeliacinės instancijos teismo paskirta sudėtinga fonoskopinė ekspertizė, taip pat pačių kaltinamųjų skundai. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 6. IeÅ¡kovas A. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys atmestas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 6.1. Dėl neteisėto nuteisimo, jo pagrindu atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai remdamasis vieninteliu motyvu, t. y. kad ieÅ¡kovas, atlikdamas bausmę pagal neįsitesėjusį Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendį, negalėjo tikėtis visiÅ¡ko iÅ¡teisinimo, patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino pernelyg maža suma. Priteista 1 500 Eur suma neatitinka patirtos neturtinės žalos dydžio.

IeÅ¡kovui laisvė neteisėtai buvo suvaržyta labai ilgÄ laikÄ , todėl suėmimas turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kovo asmenybei, jo reputacijai, sveikatai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014 už 199 dienas neteisėto laisvės suvaržymo dienų buvo priteista 3 475,44 Eur (arba 17,46 Eur už vienÄ dienÄ ). Kitais atvejais sÄ lygiÅ¡kai panaÅ¡iose bylose neturtinės žalos atlygis buvo nustatytas toks: 116 dienų trukmės neteisėto suėmimo atveju – 2 896 Eur (24,97 Eur/d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010); 988 dienos kardomojo kalinimo – dviem ieÅ¡kovėms priteista atitinkamai 15 060,24 Eur (15,24 Eur/d.) ir 12 164,04 Eur (12,31 Eur/d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014); 27 mėn. ir 11 dienų neteisėto suėmimo – 10 000 Eur (12,18 Eur/d.) (Kauno apygardos teismo 2016-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-789-324/2016); 961 diena neteisėto suėmimo ir nuteisimo – 13 171,53 Eur (13,71 Eur/d.) (Vilniaus apygardos teismo 2015-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2308-392/2015); 45 dienų neteisėto suėmimo atveju – 5 792 Eur (128,72 Eur/d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-19 nutartis Nr. 2A-584/2009); 351 dienos neteisėto suėmimo ir nuteisimo – 5 792,40 Eur (16,50 Eur/d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis Nr. 3K-3-196/2007).

IeÅ¡kovo atveju už 620 dienų neteisėto kalinimo laikotarpį buvo priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2,42 Eur/d.). Dėl neteisėto nuteisimo (ilgalaikio) iÅ¡iro ieÅ¡kovo santuoka (Å¡eima), ieÅ¡kovas neteko galimybės gyventi Å¡eimoje, auginti vaikÄ , patyrė kitas sunkias pasekmes (psichologines, socialinių ryÅ¡ių netekimo, adaptavimosi visuomenėje, darbo rinkoje ir pan.), priteista suma neadekvati. IeÅ¡kovas nesutinka, kad atlikdamas bausmę pagal neįsitesėjusį 2011-12-09 nuosprendį, negalėjo tikėtis visiÅ¡ko iÅ¡teisinimo, todėl tai turi svariÄ reikÅ¡mę nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

IeÅ¡kovas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis – ieÅ¡kovas dar ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 266 straipsnio 1 dalyje. Už padarytÄ nusikaltimÄ ieÅ¡kovas bausmę atliko. Kadangi BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas nesunkiu, ieÅ¡kovas, kaip laikytinas neteistu, savo kaltę pripažįstantis asmuo pagrįstai galėjo tikėtis gauti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, blogiausiu atveju – bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Maksimali sankcijoje numatyta bausmė yra 3 metai laisvės atėmimo, todėl ieÅ¡kovas, kalinamas ilgiau nei trejus metus, suvokė ir suprato, kad yra kalinamas nepagrįstai. Ir ta pati trejų metų laisvės atėmimo bausmė ieÅ¡kovui buvo skirta tik dėl to, kad jau buvo atlikta, t. y. teismas praktiÅ¡kai negalėjo taikyti kitos bausmės rÅ«Å¡ies ar taikyti bausmės atidėjimo, kÄ bÅ«tų buvę įmanoma padaryti, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs neteisėtai suimtas ir kalinamas. IeÅ¡kovo paskaičiuotas 10 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas nevirÅ¡ija teismų praktikoje priteisiamų sumų Å¡ios kategorijos bylose (16,53 Eur/d.). 6.2.

Dėl neteisėto suėmimo. Pagrindas pagrįstai įtarti savaime nereiÅ¡kia bÅ«tinybės taikyti ieÅ¡kovo atžvilgiu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Nei vieno iÅ¡ suėmimo pagrindų ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo (arba jie iÅ¡nyko greitai po ieÅ¡kovo sulaikymo), todėl suėmimas buvo tęsiamas nepagrįstai. Vienintelis pagrindas, anot teismų, suėmimui buvo tas, kad ieÅ¡kovas buvo įtariamas dviejų sunkių (BK 249 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, o vėliau, Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2010-04-13 nutarimu dalyje ikiteisminį tyrimÄ nutraukus – tik vieno, BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, padarymu, todėl ieÅ¡kovui neva grėsė griežta laisvės atėmimo bausmė, kas esÄ davė pagrindÄ manyti, kad įtariamas bėgs, slėpsis nuo teismo.

Aptartas pagrindas buvo nustatytas nepagrįstai, nesant byloje faktinių duomenų apie ieÅ¡kovo padarytÄ sunkų nusikaltimÄ . Tokia aplinkybė buvo aiÅ¡ki jau ikiteisminio tyrimo metu (2010-06-16 teismo nutartyje nurodoma, kad faktinių duomenų, įrodančių ieÅ¡kovo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo byloje nėra). Gresiančios bausmės griežtumas svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių.

Faktinių aplinkybių analizė civilinėje byloje iÅ¡ esmės neatlikta, o nutartyse dėl suėmimo buvo pateiktos tik bendro pobÅ«džio iÅ¡vados dėl tyrimo eigos ir jame atliekamų procesinių veiksmų. Sprendžiant dėl suėmimo teisėtumo svarbu įvertinti baudžiamojo proceso eigÄ suėmimo metu, nustatant, kokie konkrečiai procesiniai veiksmai ir kada buvo atliekami, kokios buvo pertraukos tarp jų, ar nebuvo nepagrįstai delsiama ir pan., o Å¡ioje byloje teismas tokio vertinimo, pagrįsto konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nepateikė.

Teismas, nurodė, kad objektyviai egzistavo pagrindinė ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo sÄ lyga – pagrįstas įtarimas, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas ir tuo remdamasis konstatavo, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu galėjo bÅ«ti imamasi bÅ«tinų procesinės prievartos priemonių, tačiau toks konstatavimas savaime nereÅ¡kia suėmimo pagrindų ir sÄ lygų buvimo. Teismas motyvavo, kad teismo nutartys skirti ieÅ¡kovui suėmimÄ buvo patikrintos instancine tvarka ir pripažintos teisėtomis bei pagrįstomis, tačiau aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumÄ civilinio proceso tvarka.

Teismas motyvavo, kad byloje buvo duomenų, jog ieškovas rengėsi daryti poveikį kitiems įtariamiesiems, taip pat duomenų, tuo metu leidusių teismui pagrįstai spręsti, jog ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdys procesui bei darys naujas nusikalstamas veikas, tačiau konkrečių duomenų nenurodė, apsiribodamas formaliu visų bylos duomenų išvardijimu. Duomenų visuma neanalizuota. Suėmimas ieškovo atžvilgiu buvo taikomas nepagrįstai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, tęsiamas automatiškai ir šabloniškai kartojant ankstesnėse nutartyje išdėstytus kardomosios priemonės taikymo motyvus.

Teismai, skirdami kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ nebuvo nuoseklÅ«s, neįsigilino į bylos aplinkybes, neatsižvelgdavo, kas buvo nustatyta anksčiau. Pavyzdžiui, nurodydavo, kad vienas iÅ¡ kardomosios priemonės suėmimo pagrindų Å¡alinamas, kaip nepasitvirtinęs, tačiau naujai pratęsiant suėmimo terminÄ , jis vėl atsirasdavo. Teismai, pratęsdami suėmimo terminÄ , neatsižvelgė į bylos trukmę ir procesinius veiksmus. IeÅ¡kovo, kaip įtariamojo, atžvilgiu, be jo apklausos, nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, vertinant tik patį bylos sudėtingumÄ (dėl kaltinamųjų kiekio).

Nebuvo atsižvelgta, kad kiti įtariamieji taip pat yra suimti, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu atliktas kardomosios priemonės suÅ¡velninimas nesutrukdytų toliau tirti bylÄ , atliekant procesinius veiksmus su kitais įtariamaisiais. Nei vienoje iÅ¡ nutarčių teismas realiai neapsvarstė ir nevertino kitų, Å¡velnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės ir nenurodė konkrečių motyvų, dėl ko tokios priemonės bÅ«tų neveiksmingos. KritiÅ¡kai vertinamas ir kitas nutartyje dėl kardomosios priemonės skyrimo pasikartojantis pagrindas apie tai, kad byloje yra faktinių duomenų, jog ieÅ¡kovas rengiasi daryti poveikį kitiems įtariamiesiems, kadangi toks pagrindas nebuvo tinkamai pagrįstas.

VidutiniÅ¡kai priteisiama suma dėl neteisėto suėmimo yra nuo 12 Eur iki 128 Eur už vienÄ laisvės suvaržymo dienÄ , dažniausiai – apie 25 Eur. IeÅ¡kovui padaryta neturtinė žala, skaičiuojant už neteisėtai suėmime iÅ¡bÅ«tas 812 dienų (nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09), sudaro 20 300 Eur. IeÅ¡kovas, laikant jį suėmime, patyrė žalÄ ir nepatogumus, kadangi visuotinai pripažįstama, kad suėmimo sÄ lygos, suimtÄ asmenį laikant tardymo izoliatoriuje žymiai sunkesnės ir sukeliančios daugiau nepatogumų nei bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose.

IeÅ¡kovas buvo priverstas neteisėtai didžiÄ jÄ dalį bausmės (dvejus metus ir tris mėnesius iÅ¡ trejų metų bausmės) atlikti sunkesnėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas, aukščiau paminėtu bÅ«du atlikęs laisvės atėmimo bausmę (tiek dėl neteisėtos kardomosios priemonės, tiek dėl neteisėto nuteisimo už sunkų nusikaltimÄ ) neteko galimybės pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekse numatytomis galimybėmis, t. y. taikyti lygtinį paleidimÄ , atlikus tik vienÄ trečdalį skirtos bausmės. Å ia galimybe ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs naudotis, jei suėmimas jo atžvilgiu nebÅ«tų buvęs taikomas, ir jis bÅ«tų buvęs nukreiptas atlikti laisvės atėmimo bausmės tik įsiteisėjus nuosprendžiui. 6.3.

Dėl per ilgos proceso trukmės. IeÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamasis procesas truko ilgiau nei aÅ¡tuonerius metus: nuo sulaikymo 2009-09-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo 2017-01-09 praėjo septyneri metai trys mėnesiai 23 dienos, o iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutarties praėjo 8 metai 1 mėnuo 14 dienų. IeÅ¡kovas pripažintas kaltu tik dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (dėl kurio jis iÅ¡ karto pripažino kaltę), dėl kito nusikaltimo padarymo ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas. Aptartu laikotarpiu nepagrįstai ilgai buvo suvaržyta ieÅ¡kovo laisvė: ir dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo, ir dėl neteisėtai per ilgai taikytos laisvės atėmimo bausmės. Net ir ieÅ¡kovÄ paleidus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos 2014-05-30, ieÅ¡kovas iki 2017-10-31 jautė netikrumÄ nežinodamas, koks bus galutinis teismo sprendimas.

Aptartu laikotarpiu ieÅ¡kovas negalėjo planuoti savo gyvenimo, kurti planų, susijusių su Å¡eimos kÅ«rimu, verslo steigimu, bÅ«sto (imant paskolÄ ) įsigijimu ir t. t. Per ilga proceso trukmė yra objektyviai matoma iÅ¡ termino, virÅ¡ijančio aÅ¡tuonerius metus, o toks terminas savaime negali bÅ«ti laikomas įmanomai trumpiausiu, todėl ar Å¡i trukmė konkrečios bylos atveju yra pateisinama, privalėjo įrodyti atsakovė. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu truko 1 metus 1 mėnesį, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – 1 metus 3 mėnesius, apeliacinė instancija (pirmÄ kartÄ ) – 2 metus 5 mėnesius, kasacinis procesas (pirmÄ kartÄ ) – 9 mėnesius, apeliacinė instancija (antrÄ kartÄ ) – 1 metus ir 10 mėnesių, kasacinis procesas (antrÄ kartÄ ) – 9 mėnesius.

Tokio bylos nagrinėjimo negalima laikyti pagrįstu ir įmanomai trumpiausiu. Ä®vertinus teismo posėdžių laikÄ gautume, kad jų įvykdavo mažiau nei vienas per metus. Ilgai teismo proceso trukmei įtakos padarė ir tai, kad teismai netinkamai vykdė pareigas, kadangi priimdavo neteisėtus, nepagrįstus sprendimus, kurie aukÅ¡tesnių instancijų teismų buvo naikinami. Nesutiktina, kad ilgas bylos nagrinėjimo procesas pateisinamas, nes jį sÄ lygojo kaltinamųjų skundai. Kaltinami asmenys baudžiamajame procese teisėtai naudojosi teise apskųsti teismo nuosprendį ir tÄ daryti vertė objektyvus reikalingumas, sÄ lygotas neteisėtų teismų sprendimų.

Nepagrįstai ilgai tęsėsi bylos nagrinėjimas, jÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl labai ilgo fonoskopinės ekspertizės atlikimo: skirti ekspertizę buvo nutarta 2012-12-21, o ekspertizė atlikta tik 2014 m. sausio mėn. pabaigoje, t. y. truko ilgiau nei metus. 6.4. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ekspertizė nebuvo vertinama kaip sudėtinga ar ilgalaikė. Ekspertizė nebuvo atliekama dėl didelio darbo krÅ«vio bei eksperto atostogų. Trečiasis asmuo pripažino, kad ekspertizės atliekamos ne iÅ¡ karto, o atsižvelgiant į jų eiliÅ¡kumÄ , kuris priklauso nuo teismo suformuotų kriterijų.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybinėje įstaigoje darbas nebuvo organizuojamas tinkamai, neužtikrinamas savalaikis gautų užduočių įvykdymas. Eilių buvimas (galimai sÄ lygojamas ekspertų trÅ«kumo, nepakankamo finansavimo ir pan.) taip pat patvirtina netinkamÄ valstybinių institucijų neveikimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-21 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo nenurodytos ekspertizės atlikimo eiliÅ¡kumÄ keičiančios aplinkybės, nors tai turėjo bÅ«ti padaryta, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos trukmę bei nemaÅ¾Ä asmenų, nuteistų realia laisvės atėmimo bausme ir įkalintų pagal apskųstÄ teismo nuosprendį, kiekį.

Nors fonoskopinė ekspertizė buvo paskirta tik vieno iÅ¡ nuteistųjų – A. S. praÅ¡ymu, buvo tiriamas tik jo balsas, byla buvo sustabdyta visiÅ¡kai. Nebuvo pasinaudota BPK numatyta galimybe iÅ¡skirti bylas ir kitų nuteistųjų atžvilgiu bylÄ iÅ¡nagrinėti greičiau.

7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kovo A. J. apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodomomis aplinkybėmis: 7.1. Kauno apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi netenkino Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymo pratęsti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Aptariama nutartis buvo apskųsta. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-06-18 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010-06-16 nutartį ir priėmė naujÄ nutartį – ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ pratęsė trims mėnesiams.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar dideles apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Iš apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo byla yra sudėtinga ir didelės apimties, įtarimai pareikšti keliolikai asmenų, todėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, ikiteisminio tyrimo vilkinimo nenustatyta.

Apeliacinis teismas manė, kad ieÅ¡kovui suėmimo terminas nėra nepateisinamai ilgas, BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus suėmimo terminas nepažeistas. Kauno apygardos teismas 2011-06-14 nutartimi ieÅ¡kovui pratęsė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ trims mėnesiams. Aptarta nutartis buvo apskųsta, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-13 nutartimi skundas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog byloje yra nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad apygardos teismui perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pagrįstai kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 249 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Å ie duomenys nurodyti kaltinamajame akte. Suėmimo skyrimas buvo tikrinamas instancine tvarka ir buvo įvertinti skyrimo pagrindai bei sÄ lygos. Vertinant nurodytas aplinkybes ir suėmimo skyrimÄ civilinės teisės prasme darytina iÅ¡vada, kad kardomoji priemonė – suėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. 7.2.

Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kompensuojamÄ jÄ neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį, o nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas.

8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytais motyvais: 8.1. Suėmimo ir bausmės skyrimo tikslai skirtingi, todėl teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas neteisėtai buvo nuteistas 620 dienų – nepagrįstas. IeÅ¡kovui buvo skirta kardomoji priemonė (suėmimas) nepažeidžiant BPK nuostatų ir paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimÄ pagal BK 266 straipsnio 2 dalį.

Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, taigi objektyviai egzistavo pagrindinė Å¡ių ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo sÄ lyga – pagristas įtarimas, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Tiek 2009-09-19 nutartyje skirti suėmimÄ , tiek vėlesnėse teismo nutartyse pratęsti suėmimo terminÄ nurodyti ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, taip pat duoda pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovas galimai dalyvavo jų padaryme.

Teismo nutartys skirti ieÅ¡kovui suėmimÄ patikrintos instancine tvarka ir pripažintos teisėtomis bei pagristomis. Byloje buvo duomenų, jog ieÅ¡kovas rengėsi daryti poveikį kitiems įtariamiesiems, taip pat kitų duomenų, tuo metu leidusių teismui pagrįstai spręsti, jog ieÅ¡kovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teismo, trukdys procesui bei darys naujas nusikalstamas veikas. Nenustatyta duomenų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų buvus nutartyse nurodytus suėmimo pagrindus ar leistų manyti, jog teisėjai, spręsdami dėl suėmimo paskyrimo, pratęsimo, atliko neteisėtus veiksmus ar procesinius sprendimus priėmė aplaidžiai bei nerÅ«pestingai.

IeÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, tačiau iki iÅ¡teisinimo pagal minėtÄ BK straipsnį, ieÅ¡kovui buvo skirta kardomoji priemonė (suėmimas), bet tuo metu jis neatliko laisvės atėmimo bausmės. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovui buvo suvaržyta laisvė ilgiau negu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, gali sukelti pasekmes – kilti civilinė atsakomybė, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje bÅ«tų įrodyta, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo padaryti esminiai BK ir BPK pažeidimai. 8.2.

Apylinkės teismas sprendime padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nes, viena vertus, nurodė, kad suėmimas ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, taip pat bylÄ perdavus nagrinėti teismui iki 2011-12-09 nuosprendžio byloje priėmimo buvo taikomas teisėtai ir pagrįstai, tačiau, antra vertus, minėtÄ iÅ¡vadÄ padarė nevertindamas ir nepasisakydamas dėl aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 kardomoji priemonė (suėmimas) palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

NeaiÅ¡ku, kokiais motyvais remdamasis teismas nusprendė, kad suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo civiline prasme yra neteisėtas veiksmas. Teismas tik konstatavo, kad ilgÄ laikÄ buvo suvaržyta ieÅ¡kovo laisvė, tačiau motyvų dėl laisvės suvaržymo teisėtumo nenurodė. Apylinkės teismas, nustatydamas atsakovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovui laisvė buvo suvaržyta neteisėtai ir ieÅ¡kovas neteisėtai buvo nuteistas 620 dienų. Apylinkės teismas rėmėsi viena aplinkybe, kad ieÅ¡kovui laisvė buvo suvaržyta ilgiau (4 m. 8 mėn. 13 d.), negu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė (3 m.), tačiau toks sprendimas neteisėtas, nes bendras laisvės suvaržymo laikas negali bÅ«ti tapatinamas su neteisėtu nuteisimu, o turi bÅ«ti vertinama ar buvo padaryti esminiai BK ir BPK pažeidimai priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ . Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovo atžvilgiu dalyje dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo įvertino byloje surinktus įrodymus ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino, tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo buvus esminių BPK ar BK nuostatų pažeidimų. 8.3.

Paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu ir paties ieÅ¡kovo nuteisimÄ . Apylinkės teismas nepasisakė dėl Å¡io atsakovės atstovo motyvo. Apylinkės teismas turėjo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti įrodymus, kurie patvirtintų (labiau tikėtina buvus) arba paneigtų (labiau tikėtina nebuvus) aplinkybes Å¡alinančias valstybės civilinę atsakomybę, tačiau to nepadarė.

9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime į ieÅ¡kovo A. J. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus prašė ieÅ¡kovo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti, o Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundÄ tenkinti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 9.1. Dėl atsakovės apeliacinio skundo. Sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neteisėtai buvo nuteistas 620 dienų.

Ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Ieškovo laisvės suvaržymas susidaro iš dviejų dalių: kardomosios priemonės – suėmimo, kuris truko nuo 2009-09-18 (ieškovo sulaikymo) iki 2011-12-09 nuosprendžio priėmimo, t. y. 2 m. 2 mėn. 21 d.; ir Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri buvo skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo ir truko iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžio, t. y. 2 m. 5 mėn. 21 d.

Kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovÄ pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę bei pagal BK 266 straipsnio 1 dalį skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, galutinę bausmę 11 metų laisvės atėmimo, sprendimas palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo atitiko įstatymo reikalavimus. IeÅ¡kovas iki nuosprendžio priėmimo suėmime iÅ¡buvo 2 m. 2 mėn. 21 d., t. y. trumpiau, nei nuosprendžiu paskirta mažiausia bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė pagal nuosprendį truko 2 m. 5 mėn. 21 d., į laisvės atėmimo bausmę buvo įskaičiuotas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas. Teismas nenustatė ir sprendime nenurodė, kad kardomoji priemonė buvo palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo neteisėtai. Visas ieÅ¡kovo laisvės suvaržymo laikotarpis buvo teisėtas, o civilinę bylÄ nagrinėjęs teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo neteisėtai nuteistas 1 m. 8 mėn. 13 d. Vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino įrodymus, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo veiksmus, paliekant ieÅ¡kovui galioti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nurodant laisvės atėmimo pradžiÄ ieÅ¡kovui skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, vertinti kaip neteisėtus. 9.2.

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo. Generalinė prokuratÅ«ra palaiko Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentus ir mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus veiksmus bei nepagrįstai priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Ä®statyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reguliavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas.

Suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiÅ¡ko pobÅ«džio neteisėtiems veiksmams. IeÅ¡kovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktÄ ir dydį. Byloje nėra duomenų apie nuteisimo padarinius ieÅ¡kovo sveikatai, psichinei bÅ«klei.

IeÅ¡kovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. iki neteisėtu pripažinto nuteisimo, todėl Å¡is teiginys nesusijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalos dydžiu dėl neteisėto nuteisimo. 9.3. Ginčydamas teismo sprendimÄ dalyje dėl neteisėto suėmimo apeliantas nurodo, kad nebuvo nė vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnyje numatyto suėmimo pagrindo (arba jie iÅ¡nyko labai greitai po jo sulaikymo), tačiau Å¡ie argumentai nepagrįsti. Teismas nenustatė duomenų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų buvus nutartyse nurodytus suėmimo pagrindus ar leistų manyti, jog teisėjai, spręsdami dėl suėmimo paskyrimo, pratęsimo, atliko neteisėtus veiksmus ar procesinius sprendimus priėmė aplaidžiai bei nerÅ«pestingai, tokių iÅ¡vadų nepaneigia ir apeliacinio skundo motyvai.

IeÅ¡kovas, kuris buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo ir už visÄ suėmimÄ , ir už neteisėtÄ nuteisimÄ , t. y. už visÄ laisvės suvaržymo laikotarpį, nors Å¡io laikotarpio 3 metai yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. 9.4. Vertinant baudžiamojo proceso trukmę atsižvelgtina ne tik į matematinį baudžiamojo proceso trukmės termino skaičiavimÄ , bet ir į kitas aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės Å¡io proceso trukmei.

Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad darbas valstybinėje institucijoje (t. y. teismuose) nebuvo organizuojamas tinkamai. Apeliantas nedetalizuoja Å¡ių teiginių ir nenurodo juos patvirtinančių įrodymų. Sutinka, kad negali bÅ«ti priekaiÅ¡taujama dėl naudojimosi numatytomis teisinės gynybos priemonėmis, tačiau tai yra objektyvus veiksnys, galintis nulemti proceso pailginimÄ , už kurį valstybė neatsako. Apeliantas teikia naujus argumentus, t. y. keičia ieÅ¡kinio pagrindÄ , nes dalyje dėl per ilgos proceso trukmės nurodo naujas aplinkybes, t. y. kad proceso trukmei įtakos turėjo prokuroro instancine tvarka teikiami skundai. 2014-01-24 ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimas atliktas: 2013-04-26–2013-07-19, 2013-08-30–2013-10-25 ir 2013-11-04–2014-01-24.

Tai patvirtina, kad nebuvo delsimo atliekant ekspertizę, o jos trukmei įtakos turėjo tyrimo apimtis.

10. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė nuomonę į ieÅ¡kovo A. J. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus. Nurodė, kad ekspertizės atliekamos eilės tvarka, atsižvelgiant į anksčiausiai gautos nutarties atlikti ekspertizę datÄ ir per trumpiausiÄ galimÄ terminÄ . Ekspertizės atlikimo terminui įtakos gali turėti ekspertizės sudėtingumas, ekspertinio tyrimo medžiagos kokybė, pakankamumas ir kitos objektyvios priežastys.

Ekspertizės eiliÅ¡kumas keičiamas ir pirmiausia atliekamos ekspertizės, kai raÅ¡te (nutartyje, užduotyje ar lydraÅ¡tyje) nurodoma, kad byloje yra suimtas asmuo ar įvardijamos kitos svarbios priežastys. Lietuvos teismo ekspertizės centras nenustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-21 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266/2012 bÅ«tų nurodytos ekspertizės atlikimo eiliÅ¡kumÄ keičiančios aplinkybės, todėl ekspertizė buvo atliekama vadovaujantis bendrÄ ja nuostata, įpareigojančia ekspertizę atlikti eilės tvarka.

Fonoskopinė ekspertizė savaime yra sudėtinga ekspertizė. Tais atvejais, kai teismo ekspertai atlieka didelės apimties fonoskopinę ekspertizę ir rengia didelės apimties stenogramas, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, ekspertizės atlikimo terminas paprastai siekia 1 metus. Stenogramų rengimo procesas nėra vien techninio pobūdžio veikla, kai garso įrašo išklotinė yra pateikiama raštu. Tokia veikla nėra atliekama mechaniškai, kadangi įrašus klauso ir juos perteikia rašte teismo ekspertas, todėl tam yra reikalingas ypatingai didelis susikaupimas, atidumas bei kruopštumas.

Atsižvelgus į įrašų kiekį, trukmę bei kokybę, darytina iÅ¡vada, kad teismo ekspertai atliko labai didelės apimties ir labai didelių laiko sÄ naudų reikalaujantį darbÄ . Ekspertizė buvo atlikta per trumpiausiÄ objektyviai galimÄ laikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. J. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

13. Apeliaciniais skundais iÅ¡ esmės ginčijamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. atsakovė ginčija sprendimÄ toje dalyje, kurioje buvo priteista turtinė ir neturtinė žala už neteisėtÄ ieÅ¡kovo A. J. nuteisimÄ , o ieÅ¡kovas A. J. praÅ¡o padidinti priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ nuteisimÄ bei patenkinti atmestus ieÅ¡kinio reikalavimus – priteisti neturtinę žalÄ už nepagrįstai per ilgÄ suėmimÄ bei per ilgos bendros baudžiamojo proceso trukmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apylinkės teismas, siekdamas tinkamai iÅ¡nagrinėti byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ , 2018-11-21 pasireikalavo baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 medžiagÄ (el. b. t. 2, b. l. 82). Apylinkės teisme baudžiamoji byla Nr. 1-64-493/2011, kuriÄ sudaro 26 tomai, gauta 2018-11-23 (el. b. t. 2, b. l. 83). Kadangi civilinėje byloje ieÅ¡kovo pateikiami įrodymai didžiÄ ja dalimi yra duomenys iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 medžiagos, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinių skundų pagrįstumÄ , faktines aplinkybes vertins vadovaudamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 esančiais duomenimis.

15. Analizuojant skundžiamÄ apylinkės teismo sprendimÄ (el. b. t. 2, b. l. 92–107) matyti, jog apylinkės teismo sprendimo motyvacija susideda iÅ¡ reikÅ¡mingų civilinei bylai faktinių aplinkybių nustatymo, neteisėto ieÅ¡kovo nuteisimo bei neteisėtu nuteisimo pagrindu atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) priteisimo vertinimo, dėl taikytos ieÅ¡kovui kardomosios priemonės – suėmimo – vertinimo laiko aspektu ir motyvai dėl bendros baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 trukmės vertinimo.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu (el. b. t. 2, b. l. 117–121) nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad ieÅ¡kovas 620 dienų (1 metus 8 mėnesius 13 dienų) iÅ¡ esmės buvo nuteistas neteisėtai ir dėl to jam priteisė 5 774,99 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos. IeÅ¡kovas ginčija aptariamo apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir už neteisėtÄ 620 dienų nuteisimÄ praÅ¡o neturtinės žalos dydį padidinti iki 10 250 Eur.

IeÅ¡kovas taip pat nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimo dalimis, kuriomis atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 20 300 Eur neturtinės žalos už nepagrįstai ilgai taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ bei atmestas 5 000 Eur reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ už per ilgÄ bendrÄ baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 trukmę. Dėl reikÅ¡mingų bylai faktinių aplinkybių analizės 17. Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) buvo pradėtas 2009-05-12 pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinktÄ operatyvinę medžiagÄ (baudžiamosios bylos (toliau – b. b.) t. 1, b. l. 2–4).

Atliekant ikiteisminį turimÄ , t. y. darant kratas pas įtariamuosius, atliekant daiktų, reikÅ¡mingų ikiteisminių tyrimo poėmius, taip pat atliekant įtariamųjų, įskaitant ir laikinai sulaikytų, bei liudytojų apklausas, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pavyzdžiui, slaptÄ sekimÄ ar slaptÄ Ä¯tariamųjų pasiklausymÄ , taip pat gautų daiktinių įrodymų tyrimus buvo nustatyta, kad prie nusikalstamų veikų galimai prididėjęs ir ieÅ¡kovas A. J. (žr. b. b. tomus Nr. 1–7 (detalesnis ikiteisminio tyrimo metu atliktas informacijos rinkimas civilinėje byloje sprendžiamų reikalavimų (ne)pagrįstumui vertinti neaktualus, todėl plačiau neaptariamas)).

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 Kauno apygardos prokuratÅ«ra 2009-06-08 ieÅ¡kovÄ (A. J.) pripažino įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamas susivienijimas) bei BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) (b. b. t. 8, b. l. 54–55). IÅ¡ aptariamo 2009-06-08 nutarimo turinio matyti, jog ieÅ¡kovas (A. J.), sulaikius kitus įtariamuosius asmenis iÅ¡ karto pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, todėl buvo paskelbta ieÅ¡kovo paieÅ¡ka.

18. IeÅ¡kovas A. J. buvo sulaikytas 2009-09-18 21 val. 45 min. (b. b. t. 8, b. l. 23, 24). Kauno apygardos prokuratÅ«ra 2009-09-19 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , o Kauno apylinkės teismas 2009-09-19 nutartimi skyrė ieÅ¡kovui A. J. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ 2 mėnesiams (b. b. t. 8, b. l. 32) (plačiau dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo bus pasisakyta kitose procesinio sprendimo dalyse – teisėjų kolegijos pastaba).

IeÅ¡kovui A. J. praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, įteiktas 2009-09-19 (b. b. t. 8, b. l. 62–63). Kauno apygardos prokuratÅ«ra 2010-04-13 nutarime nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį dėl įtarimų, pareikÅ¡tų ieÅ¡kovui A. J., pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 2010-04-13 pareiÅ¡kė naujus įtarimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)) (b. b. t. 8, b. l. 75–77).

Kauno apygardos prokuratÅ«ra ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 baigė 2010-05-13 (b. b. t. 11, b. l. 40). Kaltinamasis aktas A. J. suraÅ¡ytas 2010-07-08 (b. b. t. 11, b. l. 105–128).

19. Teisminiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui byla perduota 2010-07-10 (b. b. t. 11, b. l. 131–132). Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į teisiamÄ jį posėdį 2010-08-16 (b. b. t. 11, b. l. 172–174). Pirmosios instancijos teismas, t. y. Kauno apygardos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-64-493/2011 iÅ¡nagrinėjo 2011-12-09 priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. J. atžvilgiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė) ir BK 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)) (skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė) bei paskirta galutinė subendrinta 11 metų bausmė, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant taikytÄ sulaikymÄ ir suėmimÄ nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09 (b. b. t. 18, b. l. 54–140).

IeÅ¡kovas A. J. 2011-12-30 padavė apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio (b. b. t. 19, b. l. 29–38). IeÅ¡kovas (nuteistasis) A. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, aptartoje dalyje priimant iÅ¡teisinamÄ jÄ nuosprendį, o likusioje dalyje, kuria ieÅ¡kovas A. J. buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, pakeisti apkaltinamÄ jį nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę suÅ¡velninant.

20. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-29 nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalį pagal kuriÄ ieÅ¡kovas A. J. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ nuosprendį – ieÅ¡kovÄ A. J. iÅ¡teisino pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių, o bausmę pagal BK 266 straipsnio 1 dalį paliko nepakeistÄ , taip pat, įskaičius ieÅ¡kovui A. J. į bausmės laikÄ sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2009-09-18, A. J. laikė atlikusiu bausmę (b. b. t. 21, b. l. 57–122). IeÅ¡kovas A. J. į laisvę buvo paleistas 2014-05-30 (b. b. t. 21, b. l. 146).

21. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra 2014-08-18 kasaciniu skundu Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendį (b. b. t. 22, b. l. 62–69). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-17 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui (b. b. t. 22, b. l. 163–181).

22. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-09 nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ A. J. iÅ¡teisino pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių, o bausmę pagal BK 266 straipsnio 1 dalį paliko nepakeistÄ , taip pat įskaitė ieÅ¡kovui A. J. į bausmės laikÄ sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09, ir bausmės laikÄ , atliktÄ pagal nuosprendį nuo 2011-12-09 iki 2014-05-30, ir A. J. laikė atlikusiu bausmę (b. b. t. 24, b. l. 96–169).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra 2017-04-07 padavė kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nuosprendžio, kuriame prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nuosprendį dalyje dėl A. J. iÅ¡teisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalį, kuria A. J. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų (b. b. t. 25, b. l. 79–84). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-31 nutartimi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros kasacinį skundÄ atmetė ir Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nutartį paliko nepakeistus (b. b. t. 25, b. l. 156–178).

23. Aukščiau aptarti faktiniai duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas A. J. nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 buvo sulaikytas, o nuo 2009-09-19 iki 2011-12-09 ieÅ¡kovui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Aptarti duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas A. J. sulaikyme ir suėmime iÅ¡buvo iÅ¡ viso 812 dienų: nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 buvo laikinajame sulaikyme ir nuo 2009-09-19 iki 2011-12-09 buvo suimtas (taikant kardomÄ jÄ priemonę). Analizuojant Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio turinį matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas – buvo palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog po Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ieÅ¡kovas skirtos kardomosios priemonės panaikinti neprašė.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas į laisvę faktiškai buvo paleistas 2014-05-30, t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo. Bylos duomenys rodo, kad ieškovui laisvė buvo suvaržyta nuo 2009-09-18 iki 2014-05-30 (iš viso 1 715 dienų). Kadangi ieškovui paskirta reali 3 metų laisvės atėmimo bausmė buvo pripažinta teisėta, todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, susiklostė tokia procesinė situacija, kai asmens, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, laisvė buvo suvaržyta 1 metus 8 mėnesius 12 dienų (arba 618 dienų) ilgiau, nei įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariamu atveju egzistuoja daug individualių aplinkybių, kurios, svarstant civilinės atsakomybės (ne)taikymÄ valstybei (Lietuvos Respublikai) CK 6.272 straipsnio 1 dalies kontekste, turi bÅ«ti tinkamai įvertintos visų procesinių veiksmų, atliktų baudžiamojo proceso Nr. 1-64-493/2011 kontekste. Pažymėtina, kad:

i) ieškovas buvo kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje; ii) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 1 dalyje, ieškovas prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu; iii) ieškovo apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalyje dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 266 straipsnio dalį buvo paduotas tik dėl paskirtos 3 metų bausmės sušvelninimo; iv) ieškovas kaltę dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos neigė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios;

v) ieÅ¡kovo laisvė buvo suvaržyta tiek ikiteisminio tyrimo metu (nuo 2009-09-18 iki 2010-07-10), tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (nuo 2010-07-10 iki 2011-12-09), tiek nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ir priėmimo iki 2014-05-30, kai buvo priimtas ir paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendis; vi) ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas tik dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau ne dėl BK 266 straipsnio 1 dalies (dėl kurios taikymo baudžiamojoje byloje ginčo nebuvo, iÅ¡skyrus konkretaus bausmės dydžio pagal BK 266 straipsnio 1 dalį parinkimÄ ); vii) iÅ¡teisinus ieÅ¡kovÄ pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovo laisvė buvo suvaržyta 1 metus 8 mėnesius 12 dienų ilgiau, nei buvo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.

Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinio skundo 26. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog ieškovas neteisėtai buvo nuteistas 620 dienų.

27. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Nei CK, nei kiti įstatymai nedetalizuoja sÄ vokos neteisėtas nuteisimas turinio.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovas neginčija aplinkybės, jog pagal BK 266 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai, o vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas tik pagal vienÄ iÅ¡ dviejų BK straipsnių nereiÅ¡kia, kad baudžiamasis procesas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ buvo pradėtas be teisinio pagrindo. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad buvo nuteistas suklastotų įrodymų pagrindu, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teisėjo (teismo) tyčinių veiksmų pasėkoje, ar padarius kokius nors Å¡iurkščius baudžiamojo proceso pažeidimus ar klaidas.

Baudžiamosios bylos eiga ir jos rezultatas rodo, kad baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ (baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 kaltinamaisiais patraukta 10 asmenų) buvo pradėtas pagrįstai. Vien ta aplinkybė, jog aukÅ¡tesnės instancijos teismas byloje sutrinktus duomenis įvertino ar teisės normÄ (BK 249 straipsnio 1 dalį) aiÅ¡kino kitaip, nei tÄ darė pirmosios instancijos teismas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas neteisėtai.

29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nepripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ab initio (liet. nuo pat pradžių); ii) tai, kad asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“; visais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ , kuriame turi bÅ«ti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžiÄ Å¡io proceso eigÄ ; iii) valstybės civilinės atsakomybės požiÅ«riu iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra ipso iure (liet. pačia teise, pagal įstatymÄ ) pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, todėl turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; taip pat papildomai žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-190-464/2019 30 punktÄ ). Aptartas iÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų požiÅ«riu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados, negu padarytoji baudžiamajame procese.

30. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, viena vertus, vien tai, jog byloje egzistuoja aplinkybė, kad ieÅ¡kovui laisvė buvo suvaržyta 1 metus 8 mėnesius 12 dienų (arba 618 dienų) ilgiau, nei įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo neteisėto nuteisimo. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad be pagrįsto teisinio pagrindo asmens laisvės suvaržyti negalima (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis). Aptarta aplinkybė (kai asmens laisvė baudžiamajame procese buvo suvaržyta ilgiau, nei paskirta galutinė bausme įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu), kolegijos vertinimu, įgalina svarstyti ar visi baudžiamojo persekiojimo metu atlikti procesiniai veiksmai, ypač kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas, buvo pagrįsti ir ar bÅ«tini, taip pat kokios konkrečiai priežastys lėmė, kad asmens laisvė buvo suvaržyta ilgiau, nei galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė, ir ar tokios situacijos pagal egzistuojantį teisinį reguliavimÄ buvo galima apskritai iÅ¡vengti.

Pastebėtina, jog aptarta situacija gali susiklostyti ir dėl objektyvių priežasčių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos prieÅ¡ priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

31. Byloje iš esmės turi būti analizuojamas klausimas, ar baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir laikotarpio nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo iki apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimo stadijų ypatumus, buvo organizuotas tinkamai, taip pat siekiant išvengti ir tokios situacijos, kad asmens laisvė būtų suvaržyta ne ilgiau, nei galutiniu (įsiteisėjusiu) teismo nuosprendžiu paskirta bausmė.

32. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ bei apeliacinius skundus, pastebi, jog, kaip teisingai nurodė Teisingumo ministerija, ieÅ¡kovo laisvė viso baudžiamojo proceso metu, iki ieÅ¡kovas buvo paleistas į laisvę 2014-05-30, buvo suvaržyta ieÅ¡kovui taikius kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (BPK 120–131 straipsniai, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta aplinkybė indikuoja teisėjų kolegijÄ iÅ¡tirti kardomosios priemonės – suėmimo, kuris tęsėsi nuo 2009-09-19 iki 2014-05-30, o dalis jo įskaityta į paskirtÄ bausmę, skyrimo ir pratęsimo aplinkybes.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumas civilinės teisės prasme pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sprendė situacija, kuomet asmeniui kardomoji priemonė – suėmimas – buvo taikomas 821 dienÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 60 punktÄ ). Kasacinis teismas vertino, jog 821 diena suėmimo gali bÅ«ti traktuojama kaip ilga ir rodanti itin svaraus pagrindimo bÅ«tinybę.

Dėl taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – (ne)pagrįstumo 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovo laisvės suvaržymÄ (suėmimÄ ) chronologijÄ pagal baudžiamojo persekiojimo stadijas gali suskirstyti į keturis etapus: pirmas etapas – laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19; antras etapas – suėmimo laikotarpis nuo 2009-09-19 iki 2010-07-10, kuomet baudžiamoji byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui; trečias etapas – suėmimo laikotarpis nuo 2010-07-10, kai byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui, iki 2011-12-09, kai buvo priimtas ir paskelbtas Kauno apygardos teismo (pirmosios instancijos teismo) 2011-12-09 nuosprendis bei; ketvirtasis etapas – laikotarpis nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ir priėmimo iki 2014-05-30, kai buvo priimtas ir paskelbtas (bei įvykdytas) Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendis.

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sÄ lyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 55 punktas).

35. Pasisakant dėl ieÅ¡kovo sulaikymo nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 pastebėtina, kad nutarime dėl laikino sulaikymo nurodyta, jog laikinas sulaikymas atliekamas vadovaujantis BPK 140 straipsniu (b. b. t. 8, b. l. 23–24). BPK 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau negu tai bÅ«tina asmens tapatybei nustatyti ir bÅ«tiniems proceso veiksmams atlikti, o maksimalus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos. Aptariamu atveju laikino sulaikymo terminas nevirÅ¡ijo 48 valandų. BPK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra visos sÄ lygos, nurodytos BPK 140 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose. 35.1.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjo aplinkybės, jog laikinas sulaikymas buvo atliktas nepagrįstai. Visgi tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodydamas neteisėto sulaikymo laikotarpį (nuo 2009-09-18) įtraukia ir laikino sulaikymo laikotarpį. 35.2. BPK 140 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog laikinas sulaikymas galimas, kai paaiÅ¡kėja, kad yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos (BPK 140 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kadangi ieškovas, paskelbus jį įtariamuoju 2009-06-08, prieš tai sulaikius kitus byloje kaltinamus asmenis, kurie bendravo su ieškovu (žr. b. b. t. 5, b. l. 83–134), slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir buvo paskelbta jo paieška (b. b. t. 7, b. l.

54) laikytina, jog aptarta BPK sÄ lyga buvo tenkinta; 35.3. BPK 140 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog laikinas sulaikymas galimas, kai tuoj pat bÅ«tina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi ieÅ¡kovas po sulaikymo 2009-09-18 buvo apklaustas 2009-09-19 dėl jam 2009-06-08 pareikÅ¡tų kaltinimų ir tuo pačiu įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 3 dalyje (b. b. t. 8, b. l. 64–65), taip pat buvo atlikta asmens krata (b. b. t. 8, b. l. 25), paimti tyrimų mėginiai (2009-09-19) (b. b. t. 8, b. l.

26) sprendžiama, kad BPK 140 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga taip pat buvo iÅ¡pildyta, kadangi atliktais procesiniais veiksmais buvo užtikrintos įtariamojo teisės dalyvauti procese bei buvo siekiama vykdyti ikiteisminį tyrimÄ toliau. 35.4. BPK 140 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog laikinas suėmimas galimas, kai nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismÄ dėl suėmimo skyrimo. IeÅ¡kovas buvo sulaikytas 21 val. 45 min, todėl akivaizdu, jog nebuvo galimybės įtariamojo pristatyti į teismÄ BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

36. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovės (valstybės) veiksmuose, vertinant pagrįstÄ Ä¯tarimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ atliekant laikinÄ jį sulaikymÄ laikotarpiu nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 bÅ«tų buvęs netinkamai organizuotas baudžiamasis procesas. Baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas esant pagrįstam įtarimui (surinktos medžiagos (nusikaltimo vietos stebėjimų, telefoninių pokalbių pasiklausymo, kratų metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų įtariamųjų apklausų rezultatu pagrindu), ieÅ¡kovas dėl vienos nusikalstamos veikos prisipažino (b. b. t. 8, b. l. 64–65).

Sprendžiama, jog ieškovui baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai medžiagos ir laikinas sulaikymas (laisvės apribojimas) aptartu laikotarpiu taikytas pagrįstai, todėl atsakovės (valstybės) neteisėtų veiksmų CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti teisinio pagrindo nėra.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad:

i) jeigu nustatyta, jog asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir iki ikiteisminio tyrimo pradžios momento nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiÅ¡kintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrÄ sias Å¡ių priemonių skyrimo nuostatas; ii) kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, bÅ«tina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslÄ : skiriant Å¡ias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ ; iii) iki nuteisimo įtariamasis (kaltinamasis) turi bÅ«ti laikomas nekaltu ir reikalaujama jį paleisti iÅ¡ karto, kai tik besitęsiantis suėmimas nustoja bÅ«ti pagrįstas.

Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tam tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria teisę į laisvę. Nėra fiksuoto suėmimo termino, taikytino kiekvienai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 57–59, 62 punktai).

38. Byloje nustatyta, jog pagrįstas įtarimas dėl ieÅ¡kovui inkriminuojamų dalies nusikalstamų veikų (BK 266 straipsnio 1 dalis) buvo pagrįstas ir vėlesniuose bylos etapuose buvo patvirtintas tiek paties ieÅ¡kovo prisipažinimu, tiek visų grandžių (pirmosios, apeliacinės instancijos, kasacinio teismo) teismų. BPK 168 straipsnyje numatytų pagrindų nebuvo. Pagal baudžiamosios bylos medžiagÄ , atliekant ikiteisminį tyrimÄ dalis įtarimų (pagal BK 260 straipsnio 3 dalį) ieÅ¡kovui buvo panaikinti ir dalis ikiteisminio tyrimo buvo nutraukta dar 2010-04-13 (b. b. t. 8, b. l. 75). Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas operatyviai.

39. BPK 119 straipsnis įtvirtina, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis). BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

i) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; ii) trukdys procesui; iii) darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Tuo atveju, kai yra pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).

BPK 122 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, kad skiriant suėmimÄ turi bÅ«ti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Å¡io kodekso 119 straipsnyje nurodytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

40. Pasisakant dėl antrojo ieÅ¡kovo laisvės apibojimo (suėmimo) etapo nustatyta, kad toks laisvės apribojimas tęsėsi nuo 2009-09-19 (nutarties skirti ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ) iki 2010-07-10, kuomet baudžiamoji byla Nr. 1-64-493/2011 buvo perduota teisminiam nagrinėjimui. Analizuojant aptariamÄ laikotarpį nustatyta, kad: 40.1. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-19 nutartimi skyrė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 2 mėnesiams (b. b. t. 8, b. l. 32). Teismas, skirdamas kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iÅ¡ esmės motyvavo jos skyrimÄ tuo, kad:

i) kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; ii) ieškovas įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu; ii) iki sulaikymo slapstėsi; iii) neturi legalaus pragyvenimo šaltinio; iv) yra duomenų, kad gali daryti poveikį kitiems įtariamiesiems;

v) yra pagrindas manyti, jog ieÅ¡kovas bėgs, trukdys tyrimui ir darys naujus nusikaltimus. Kauno apygardos teismas 2009-10-19 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-19 nutartį paliko nepakeistÄ (b. b. t. 8, b. l. 33–34). Teismas tik nurodė, kad argumentai, susiję su ieÅ¡kovo slapstymusi – nepagrįsti. 40.2. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-17 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 2 mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2009-11-18 (b. b. t. 8, b. l. 39–40).

Nutartis motyvuota nurodant, kodėl yra pagrindas manyti, jog ieÅ¡kovas darys įtakÄ kitiems įtariamiesiems. Nurodyta, kad nusikalstama veika buvo pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis. Kauno apygardos teismas 2009-12-17 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-17 nutartį paliko nepakeistÄ (b. b. t. 8, b. l. 42–44). Nutartyje detaliau aptarta aplinkybė dėl naujų nusikaltimų darymo (nurodyta, kad ieÅ¡kovas ilga laikÄ ruošėsi, įgijo specialių žinių), detalizuota, kodėl ieÅ¡kovas gali paveikti kitus įtariamuosius, aptarta buvusių teistumų reikÅ¡mė, ieÅ¡kovo Å¡eimyninės padėties vertinimas, paÅ¡alintas motyvas dėl slapstymosi nuo ikiteisminio tyrimo. 40.3.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-01-14 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 2 mėnesiams iki 2010-03-18 (b. b. t. 8, b. l. 47). Joje iÅ¡ esmės atkartota, kad ieÅ¡kovas gali daryti naujus nusikaltimus, paveikti kitus įtariamuosius, kitos kardomosios priemonės skyrimas negalimas. 40.4. Kauno apygardos teismas 2010-03-18 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 3 mėnesiams nuo 2010-03-18 (b. b. t. 8, b. l. 55–57). Nutartyje vėl atkartota, kad ieÅ¡kovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų.

Nurodyta, kad ieÅ¡kovas buvo įtartas sunkių nusikaltimų padarymu, anksčiau teistas, legalių pajamų neturi, gali daryti įtakÄ kitiems įtariamiesiems. 40.5. Kauno apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi netenkino prokuroro praÅ¡ymo pratęsti ieÅ¡kovui suėmimÄ (b. b. t. 11, b. l. 91–95). Nutartis iÅ¡samiai motyvuota, aptartas kiekvienas kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindas, iÅ¡analizuoti ieÅ¡kovo argumentai, pasisakyta dėl kitų alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, visi neatidėliotini procesiniai veiksmai baigti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010-06-18 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010-06-16 nutartį ir pratęsė suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, skaičiuojant terminÄ nuo 2010-06-18 (b. b. t. 11, b. l. 102–104). Nutartis nors ir platesnės apimties, tačiau motyvai pakankamai abstraktÅ«s, su bendromis nuorodomis į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ . Pakartojama, kad ieÅ¡kovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, akcentuojama gresianti ilga laisvės atėmimo bausmė. Papildomai nurodyta, kad baudžiamosios bylos apimtis didelė, įtarimai pareikÅ¡ti keliolikai asmenų, maksimalus suėmimo terminas nepažeistas, ieÅ¡kovo Å¡eimyninės padėties aplinkybės nereikÅ¡mingos. 40.6.

Kaltinamasis aktas surašytas 2010-07-08, baudžiamoji byla Kauno apygardos teismui perduota nagrinėti 2010-07-10, rašte dėl baudžiamosios bylos perdavimo pažymint, kad ieškovo suėmimo terminas baigiasi 2010-09-18 (b. b. t. 11, b. l. 131–132).

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog aplinkybė, kad kardomųjų priemonių taikymas buvo patikrintas apeliacine (instancine) tvarka teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neturi, kadangi nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieÅ¡kovo teigimu, buvo padaryta žalos, CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 39 punktÄ ).

Sutiktina su ieÅ¡kovu, jog priimant aukščiau aptartas nutartis teismai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s: vienose nutartyse nurodydavo, kad ieÅ¡kovas nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, kitose – kad slapstėsi, akcentuojama ieÅ¡kovo praeitų teistumų aplinkybė, tačiau nepasisakyta už kokius nusikaltimus ieÅ¡kovas buvo teistas anksčiau, ar tai rodo vienokį ar kitokį ieÅ¡kovo polinkį ar charakteristikÄ , ar buvę teistumai iÅ¡ tiesų susiję su inkriminuojamais kaltinimais. Teismai itin akcentavo aplinkybę, kad ieÅ¡kovui gresia ilga laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, jog ieškovas gali bandyti paveikti kitus asmenis (kaltinamuosius), tačiau konkrečių nuorodų į konkrečius įrodymus nepateikta.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartys, kuriomis buvo tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas nėra pakankamai nuoseklios ir motyvuotos. Nors neatmestina galimybė, kad aptarti suėmimo pagrindai (pavyzdžiui, naujų nusikaltimų darymo, bėgimo (slėpimosi) pavojus) pradiniu ikiteisminio tyrimo laikotarpiu galėjo egzistuoti (atsižvelgiant, be kita ko, į ieÅ¡kovui inkriminuojamų veikų, kaip buvo įtariama, sisteminį pobÅ«dį, sunkumÄ , galimÄ pelnymÄ si iÅ¡ jų, pirminius duomenis apie kai kuriuos ieÅ¡kovo ryÅ¡ius su kitais įtariamaisiais).

43. Pasisakant dėl trečiojo ieÅ¡kovo laisvės apibojimo (suėmimo) etapo nustatyta, kad jis tęsėsi nuo 2010-07-10, kai byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui iki 2011-12-09, kai buvo priimtas ir paskelbtas Kauno apygardos teismo (pirmosios instancijos teismo) 2011-12-09 nuosprendis: 43.1. Kauno apygardos teismas 2010-09-16 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 3 mėnesiams nuo 2010-09-18 (b. b. t. 12, b. l. 47–50). Nutartyje atkartojama, kad ieÅ¡kovui gresia ilga laisvės atėmimo bausmė pagal vienÄ iÅ¡ inkriminuojamų straipsnių (BK 249 straipsnio 1 dalis) ir, kad tokios aplinkybės pakanka manyti, kad ieÅ¡kovas slėpsis nuo teismo.

Pakartota, kad ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, anksčiau buvo suimtas ir teistas. Nurodyta, kad laisvėje ieškovas gali daryti įtaka kitiems kaltinamiesiems. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-06 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-09-16 nutartį paliko galioti (b. b. t. 12, b. l. 68–73). Nutartyje pritarta apskųstos nutarties motyvams, nurodant iš esmės analogiškus motyvus: ieškovui gresia ilga laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, kad ieškovas bėgs (slapstysis) nuo teismo, ieškovo vaidmuo inkriminuojamų kaltinimų kontekste yra aktyvus, t. y. vykdė organizatoriaus nurodymus, rengėsi paveikti kitus įtariamuosius. 43.2.

Kauno apygardos teismas 2010-12-09 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 3 mėnesiams, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2010-12-18 (b. b. t. 13, b. l. 87–90). Nutartyje atkartoti tie patys motyvai: gresianti ilga laisvės atėmimo bausmė, gali bėgti (slapstytis) nuo teismo, gali paveikti kitus kaltinamuosius. 43.3. Kauno apygardos teismas 2011-03-14 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 3 mėnesiams, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2011-03-18 (b. b. t. 14, b. l. 58–61).

Nutarties motyvai identiÅ¡ki prieÅ¡ tai buvusios (2010-12-09) nutarties motyvams. 43.4. Kauno apygardos teismas 2011-06-14 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 3 mėnesiams, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2011-06-18 (b. b. t. 14, b. l. 165–168). Nutarties motyvai identiÅ¡ki prieÅ¡ tai buvusios (2010-12-09) nutarties motyvams. 43.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-07-13 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-06-14 nutartį paliko galioti (b. b. t. 14, b. l. 182–187).

Nutarties motyvai iÅ¡ esmės identiÅ¡ki prieÅ¡ tai buvusios Lietuvos apeliacinio teismo (2010-10-06) nutarties motyvams. 43.6. Kauno apygardos teismas 2011-09-05 nutartimi pratęsė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ 3 mėnesiams, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2011-09-18 (b. b. t. 16, b. l. 117–120). Nutarties motyvai identiÅ¡ki prieÅ¡ tai buvusios (2010-12-09) nutarties motyvams.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartyse, kuriomis buvo tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas, nepasisakyta dėl to, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo baigti, liudytojai ir kaltinamieji apklausti, įrodymai surinkti. Teismai itin akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovas buvo anksčiau teistas. Susipažinus su baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 esančia informacija apie ieÅ¡kovo buvusius teistumus matyti, kad ieÅ¡kovas 2004 m. buvo baustas už 2 vagystes bei melagingos informacijos pateikimÄ , siekiant įgyti dokumentÄ ; administracine tvarka buvo baustas už pareigÅ«no nurodymo nevykdymÄ ir pareigÅ«no įžeidimÄ , taip pat baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. b. t. 8, b. l. 80–88).

Viena vertus, buvę asmens teistumai gali vienokiu ar kitokiu būdu charakterizuoti ieškovo asmenybės psichologija, tačiau baudžiamojo proceso metu nebuvo paaiškinta, kaip praeityje padarytos nusikalstamos veikos susijusios su inkriminuotais kaltinimais, t. y. ar yra koks nors ryšys tarp praeityje buvusių nusikalstamų veikų ir naujai inkriminuojamų, ar ieškovas sistemingai atlieka vienokio ir kitokio pobūdžio neteisėtas veikas, ar buvę nusikaltimai rodo vienokį ar kitokį ieškovo polinkį ir t. t.

Nurodyti motyvai dėl bandymo paveikti kitus kaltinamuosius teisminio nagrinėjimo metu, pastariesiems davus parodymus, o ir daliai kitų kaltinamųjų esant taip pat suimtiems, taip pat stokoja racionalumo. Teismai nurodydavo, kad ieÅ¡kovas registruotas darbo biržoje ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, tačiau tokios aplinkybės argumentacijos, skiriant suėmimÄ , nepateikiama. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas buvo vedęs, turėjo sutuoktinę, kuri dirbo. BylÄ perdavus į teismÄ buvo atlikta daugybė veiksmų, atliktos kratos, paimti kaltinamųjų daiktai.

45. Pasisakant dėl ketvirtojo ieÅ¡kovo laisvės apibojimo (sulaikymo) etapo nustatyta, kad toks laisvės apribojimas tęsėsi nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ir priėmimo (b. b. t. 18, b. l. 54–87) iki 2014-05-30, kai buvo priimtas ir paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendis ir ieÅ¡kovas 2014-05-30 buvo paleistas į laisvę (b. b. t. 21, b. l. 57–122; 146). Analizuojant aptariamÄ laikotarpį nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011-12-09 nuosprendyje kardomosios priemonės – suėmimo – tęsimo nemotyvavo, tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apsiribojo nuoroda, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymÄ ir suėmimÄ nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09.

IÅ¡ esmės Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio rezoliucinė dalis, susijusi su kardomosios priemonės taikymu, sÄ lygota BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, kurioje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Motyvų ar argumentų kodėl tokia kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, minėta, nenurodyta.

46. Kasacinis teismas jau yra analizavęs panašaus pobūdžio situacijas CK 6.272 straipsnio 1 dalies kontekste, kuomet apkaltinamajame nuosprendyje apsiribojama tik bendrojo pobūdžio įstatymine nuostata (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad kardomoji priemonė – suėmimas – paliekamas (arba skiriamas) galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Aptariamu klausimu kasacinis teismas pasisakė, kad:

i) kai suėmimas skiriamas apkaltinamuoju nuosprendžiu, apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo skyrimo ir neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuoti suėmimo taikymÄ (BPK 122 straipsnio 6 dalis ir kt.); ii) teismo sprendimai suėmimo klausimais turi bÅ«ti iÅ¡samiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais iii) aptarti principai taikytini ir tuo atveju, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ne tik skiriama, bet ir pratęsiama kardomoji priemonė – suėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, nutarties 37–43 punktai;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimas nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo iki įsiteisės aptartas nuosprendis buvo be motyvų, t. y. nebuvo nei pagrįstas, nei motyvuotas BPK numatytais kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindais.

47. Teisėjų kolegija, vertindama byloje susidariusiÄ procesinę situacijÄ , taip pat atkreipia dėmesį į reikÅ¡mingÄ aplinkybę, t. y. tai, jog jau Kauno apygardos teismo 2011-12-09 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu ieÅ¡kovo laisvė buvo suvaržyta 812 dienų (skaičiuojant nuo 2009-09-18) arba 2 metus 2 mėnesius 21 dienÄ , kas iÅ¡ esmės sudaro daugiau nei 74 procentus paskirtos bausmės pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (3 metai) laiko (laikytina, kad metuose yra 365 dienos, tuomet 3 metai sudaro 1 095 dienas, nuo kurios buvo skaičiuojama procentinė proporcija – teisėjų kolegijos pastaba).

Skaičiuojant nuo 2009-09-18 trijų metų laikotarpis, per kurį ieškovas turėtų atlikti bausmę pagal BK 266 straipsnį, jeigu Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendis nebūtų apskųstas, sueitų 2012-09-18. Ieškovas dėl BK 266 straipsnio 1 dalies inkriminavimo baudžiamojoje byloje ginčo nekėlė (nesutiko tik su maksimalios bausmės dydžiu), o dėl BK 249 straipsnio 1 dalies inkriminavimo nesutiko nuo įtarimų ieškovui įteikimo. Baudžiamoji byla kartu su apeliaciniais skundais Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta 2012-01-13 (b. b. t. 19, b. l. 88–89).

Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-18 nutartimi skyrė bylÄ pagal apeliacinius skundus parengti iki 2012-03-08 (b. b. t. 19, b. l. 92). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-19 nutartyje nurodė, kad byla pagal nuteistųjų apeliacinius skundus bus nagrinėjama 2012-03-22 (b. b. t. 19, b. l. 118). Iki 2012-11-21 nutarties skirti fonoskopinę ekspertizę (b. b. t. 19, b. l. 294–304), baudžiamoji byla pagal nuteistųjų apeliacinius skundus buvo nagrinėta 2012-03-22, 2012-05-31, 2012-11-14, 2014-11-16 (b. b. t. 19, b. l. 130–131, 158–160, 203–218).

Taigi jau 2012-11-14 teismo posėdžio metu 3 metų bausmės terminas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį buvo suėjęs. IeÅ¡kovas skundė Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalį dėl BK 249 straipsnio 1 dalies inkriminavimo. Visgi, suėjus 3 metų terminui, pagal kurį bausmė BK 266 straipsnio 1 dalies pagrindu jau laikytina atlikta (2012-09-18), pratęsus ieÅ¡kovo suėmimÄ iki Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio įsiteisėjimo buvo sukurta tokia teisinė situacija, pagal kuriÄ asmuo, kuriam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – gali iÅ¡bÅ«ti suimtas (suvaržyta laisvė) ilgiau, nei palankaus apeliacinės instancijos iÅ¡teisinamojo nuosprendžio atveju bÅ«tų paskirta galutinė bausmė, t. y., kuomet nors BPK formaliai ir leidžia taikyti suėmimÄ (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau nebuvo svarstyta Å¡velnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė.

Juolab nuo 2009-09-18 iki 2012-09-18 jau buvo pakankamai duomenų apie ieÅ¡kovo asmenybę ir elgesį, visi įrodymai baudžiamojoje byloje jau buvo surinkti ir vienÄ kartÄ Ä¯vertinti, nuteistieji ir liudytojai apklausti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovÄ laikant suėmime nuo 2012-09-18 nustatomas netinkamas baudžiamojo proceso (suėmimo taikymo) organizavimas, kas sudaro pagrindÄ taikyti CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad buvo prisiimta nepagrįsta rizika ieÅ¡kovui taikyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ kai asmuo nuteistas pagal du savarankiÅ¡kus BK straipsnius, – bausmę pagal vienÄ BK straipsnį (BK 266 straipsnio 1 dalį) jau faktiÅ¡kai buvo atlikęs, o kito BK straipsnio (BK 249 straipsnio 1 dalies) inkriminavimas buvo kvestionuojamas apeliacine tvarka ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimas ieÅ¡kovui buvo neapibrėžtoje situacijoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomoji priemonė – suėmimas – ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡ esmės buvo transformuota į bausmės vykdymÄ nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad buvo pažeista bendroji rÅ«pestingumo pareiga baudžiamÄ jį procesÄ , ypač teisminėje jo stadijoje, organizuoti atidžiau (BPK 2 straipsnis), taip pat nesudaryti procesiÅ¡kai ydingų situacijų, kuomet asmens laisvė taikant kardomÄ sias priemones gali bÅ«ti suvaržoma labiau, nei paskiriama galutinė bausmė įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

BaudžiamÄ jį procesÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu organizavus atidžiau bei rÅ«pestingiau, ieÅ¡kovui nebÅ«tų padaryta žala (nebÅ«tų suvaržyta laisvė ilgiau, nei galėjo bÅ«ti paskirta galutinė bausmė įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu), t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso ieÅ¡kovo atžvilgiu 48. IeÅ¡kovas įrodinėjo ir tai, jog visÄ baudžiamojo persekiojimo trukmė buvo pernelyg ilga.

Atsakovės atstovai su tokiais argumentais nesutiko.

49. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki galutinio sprendimo dėl pareikÅ¡to kaltinimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Laikantis nurodyto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo matyti, jog praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veiksmas, numatytas BK, ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2009-09-19, o galutinis sprendimas dėl pareikÅ¡tų kaltinimų ieÅ¡kovui priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutartimi. Aptartos aplinkybės rodo, kad bendra ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo trukmė – 8 metai 1 mėnesis 12 dienų (arba 2 964 dienas).

50. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog buvo laikyta, kad baudžiamojo persekiojimo trukmė yra labai ilga, kai baudžiamasis procesas truko: i) 7 metus 10 mėnesių 25 dienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 40 punktas); ii) 6 metai 9 mėnesiai 22 dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015); iii) 4 metai 6 mėnesiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, nutarties 90 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad proceso trukmę taip pat lemia daugybė kriterijų: įtariamųjų (kaltinamųjų skaičius), nusikalstamų veikų pobūdis ir(ar) kiekis, ikiteisminio tyrimo eiga ir jo metu atliekami procesiniai veiksmai ir pan.

51. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-05-12 (įtariant tris asmenis – M. R., G. R. ir S. L.) (b. b. t. 1, b. l. 2). Tik atlikus daug ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratų, apklausų, daiktinių įrodymų apžiÅ«rų, objektų apžiÅ«rų, surinktų įrodymų (cheminių medžiagų) laboratorinių tyrimų, pasiklausymų, įvairios raÅ¡ytinės medžiagos analizės, įrašų perklausymo, stenogramų atlikimo, liudytojų apklausų, asmens atpažinimų iÅ¡ nuotraukų ir t. t.) ir surinkus pakankamai informacijos, ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡plėstas įtraukiant daugiau įtariamųjų, o tarp jų – ir ieÅ¡kovÄ nuo 2009-06-08 (b. b. t. 7, b. l. 54).

Ieškovo laisvė apribota nuo 2009-09-18 (b. b. t. 8, b. l. 23). Pirminiai įtarimai ieškovui pareikšti 2009-09-19, o patikslinti – 2010-04-13 (b. b. t. 8, b. l. 62–63, 76–77). Ikiteisminis tyrimas baigtas 2010-05-13 (b. b. t. 11, b. l. 40). Kaltinamasis aktas ieškovui surašytas 2010-07-08 (b. b. t. 11, b. l. 105–128). Byla teismui perduota 2010-07-10 (b. b. t. 11, b. l. 131–132). Aptartos aplinkybės rodo, kad bendra ikiteisminio tyrimo trukmė – vieneri metai (2009-05-12–2010-05-13) ir, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuo įtarimo ieškovui įteikimo (2009-09-19) iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui (2010-07-10) – mažiau nei metai (apie 10 mėn.) Įtariamųjų ratas nuo 3 ikiteisminio tyrimo pradžioje iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui padidėjo iki 10 (tarp jų ieškovas (A.

J.)) (žr. b. b. t. 11, b. l. 133)). Užbaigus ikiteisminį tyrimÄ bylÄ sudarė 11 tomų raÅ¡ytinės medžiagos. Baudžiamosios bylos 1–11 tomuose esanti medžiaga rodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas intensyviai: buvo atliekamos kratos, skelbiama įtariamųjų paieÅ¡ka, nustatomi nauji įtariamieji, keletas nustatytų nusikalstamų veikų iÅ¡skirta į atskirus procesus, atlikta daug kratų, poėmių, techninių ir laboratorinių tyrimų, objektų bei daiktų apžiÅ«rų, atlikta operatyvinė veikla (pasiklausimai, sekimas, stebėjimas), gauta nemažai raÅ¡ytinės medžiagos, atliktos liudytojų apklausos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo laikotarpis nuo 2009-05-12 (ieškovo atžvilgiu pradėtas tik nuo 2009-06-08) iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui 2010-07-10, t. y. vieneri metai ir beveik du mėnesiai, atsižvelgiant į įtariamųjų kiekį (10 asmenų), vis naujai paaiškėjančių nusikalstamos veikos detalių bei aplinkybių, intensyviai atliekamų operatyvinių veiksmų, daiktinių įrodymų bei medžiagos apimties (11 tomų), taip pat atsižvelgiant į atliktus techninius bei cheminius tyrimus su medžiagomis, buvo sklandus bei operatyvus.

Nustatytos faktinės aplinkybės pateisinta nurodytÄ ikiteisminio tyrimo trukmę. Kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo persekiojimo laikotarpis, t. y. ikiteisminio tyrimo trukmė nuo 2009-05-12 (ieÅ¡kovo atžvilgiu nuo 2009-06-08) iki 2010-07-10 nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas per ilgai.

52. Kaip minėta, byla pirmosios instancijos teisme (Kauno apygardos teisme) buvo gauta 2010-07-10. Bylos duomenimis, apklausti pirmosios instancijos teisme reikėjo 10 kaltinamųjų ir 12 liudytojų (b. b. t. 11, b. l. 133). Kauno apygardos teismas nutartį perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmė 2010-08-16, o bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje paskyrė 2010-09-08 (b. b. t. 11, b. l. 172–174). Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama posėdžiuose: 2010-09-08 (atidėtas, nes posėdyje negalėjo dalyvauti advokatai), 2010-10-11 (atidėtas, nes vienas iÅ¡ kaltinamųjų gynėjų (advokatas) susirgo ir neatvyko į posėdį), 2010-10-19 (atidėtas nagrinėjimas, nes byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama trijų teisėjų kolegijos); 2010-10-27 (dėl teisėjų užimtumo kitose bylose skelbiama pertrauka), 2010-11-10 (paskelbta pertrauka siekiant iÅ¡kviesti liudytojus, kurie dar nebuvo apklausti), 2010-11-19 (paskelbta pertrauka siekiant apklausti kitus liudytojus, specialistus), 2010-12-09 (paskelbta pertrauka iki 2011-02-11, kadangi pasikeitė valstybinį kaltinimÄ palaikantis asmuo (prokuroras)), 2011-02-11 (paskelbta pertrauka dėl ieÅ¡kovo gynėjo ligos), 2011-02-25 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-03-14 (paskirta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-03-18 (padaryta pertrauka, nes susirgo gynėjas), 2011-03-28 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-03-31 (susirgo vienas iÅ¡ kaltinamųjų gynėjų, todėl padaryta pertrauka), 2011-04-04 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-04-06 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-08-30 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-08-31 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-09-02 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-09-05 (paskelbta pertrauka pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms), 2011-09-15 (klausytos baigiamosios kalbos), 2011-09-28 (tęsiamos baigiamosios kalbos, atnaujinamas bylos tyrimas dėl prokurorės naujai pateiktų dokumentų, daroma pertrauka susipažinti su dokumentais), 2011-10-25 (baigtas atnaujinto bylos nagrinėjimo įrodymų tyrimas, tęsiamos baigiamosios kalbos, nusprendžiama nuosprendį skelbti 2011-12-09) (b. b. t. 12, b. l. 36, 67–68, 75–76, 97–99; t. 13, b. l. 3–12, 49–62, 84–85, 106–108; t. 14, b. l. 46–55, 63–71, 76, 81–90, 92, 97–130; t. 15, b. l. 39–52, 56–64, 66–70; t. 16, b. l. 109–115, 138–192; t. 17, b. l. 12–18, 45–48)).

Aptarti duomenys rodo, kad tarpai tarp posėdžių nedideli, byla nagrinėta teisiamuosiuose posėdžiuose intensyviai. Daugelis posėdžių truko po 3 valandas ir ilgiau, kai kurie posėdžiai truko beveik visÄ darbo dienÄ . Buvo apklausti kaltinamieji, liudytojai, klausomasi baigiamųjų kalbų. Skelbiant pertraukas reikėjo derinti posėdžių datas su kaltinamųjų gynėjais, kurie buvo užimti ir kitose bylose. Kartais posėdžiuose pertraukos buvo skelbiamos dėl to, kad susirgdavo gynėjai.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme bylos medžiaga papildyta iki 18 tomų. Nors procesas pirmosios instancijos teisme truko daugiau kaip metus, t. y. nuo 2010-07-10 iki 2011-12-09, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į posėdžių skaičių, posėdžių intensyvumÄ , kaltinamųjų skaičių, reikalingų apklausų skaičių, baigiamÄ sias kalbas sprendžiama, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko operatyviai, todėl nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama per ilgai nėra.

Nenustatyta, kad bÅ«tų buvę galima procesÄ atlikti operatyviau ar pertraukos tarp posėdžių buvo per ilgos ir nepateisinamos.

53. Pirmosios instancijos teismui 2011-12-09 paskelbus nuosprendį (b. b. t. 18, b. l. 54–140), tiek kaltinamieji, tiek atsakovė (Lietuvos Respublika) inicijavo apeliacinį procesÄ , iÅ¡ viso buvo paduoti 9 apeliaciniai skundai (žr. b. b. t. 19, b. l. 1–84). Byla Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2012-01-13 (b. b. t. 19, b. l. 88 – 89). Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-18 nutartimi byla pagal apeliacinius skundus paskirta nagrinėti 2012-03-08 (b. b. t. 19, b. l. 92). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-19 nutartimi sudarė naujÄ teisėjų kolegijÄ (b. b. t. 19, b. l. 119).

Apeliacinio proceso metu vyko Å¡ie teismo posėdžiai: 2012-02-22 (teismo posėdis atidėtas nesant vieno iÅ¡ kaltinamųjų gynėjų), 2012-05-31 (paskelbta pertrauka, kadangi reikėjo apklausti visus į posėdį kviečiamus asmenis), 2012-11-14 (paskelbta pertrauka prijungus naujÄ Ä¯rodymÄ ), 2012-11-16 (paskelbta pertrauka dėl fonoskopinės ekspertizės paskyrimo), 2012-11-21 (kadangi buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, paskelbta pertrauka iki bus atlikta ekspertizė), 2014-03-21 (paskelbta pertrauka dėl to, kad proceso dalyviai prašė pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms), 2014-03-27 (iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos, nutarta procesinį sprendimÄ skelbti 2014-05-12), 2014-05-12 (nutarta paskelbimÄ ir priėmimÄ perkelti į 2014-05-29) (b. b. t. 19, b. l. 130–131, 158–160, 203–218, 294–304; t. 21, b. l. 26–42, 48–55).

Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-29 priėmė nuosprendį (b. b. t. 21, b. l. 57–122). Taigi apeliacinis procesas truko nuo 2012-01-13 iki 2014-05-29, t. y. daugiau kaip 2 metus 4 mėnesius. Apeliacinio proceso metu 2012-11-21 nutartimi buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė (b. b. t. 19, b. l. 295–304). Ekspertizės akte nurodyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centre tiriamoji medžiaga gauta 2012-12-03 (b. b. t. 20, b. l. 7). Ekspertizės aktas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2014-01-29 (b. b. t. 20, b. l. 1–218).

Dėl fonoskopinės ekspertizės bylos eiga sustojo nuo 2012-11-21 iki 2014-01-29, t. y. 1 metus ir daugiau kaip 2 mėnesius. Pagal bylos medžiagÄ Lietuvos apeliacinis teismas kontroliavo ekspertizės vykdymo procesÄ 2013-07-24, 2014-01-20 siuntęs užklausas ekspertinei įstaigai (b. b. t. 21, b. l. 14, 18). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2013-03-06, 2013-07-25, 2013-08-26 siuntė praneÅ¡imus apie ekspertizės eigÄ (b. b. t. 21, b. l. 11, 16–17). Lietuvos teismo ekspertizės centro praneÅ¡imuose teismui nurodoma, kad ekspertizės atlikimo eigÄ sÄ lygoja susidariusi atliktinų ekspertizių eilė bei žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių faktorius (ekspertų kasmetinės atostogos).

Apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas ekspertizės paskyrimo pagrįstumo, pastebi, jog fonoskopinė ekspertizė buvo skirta tik dėl vieno nuteistojo (A. S.). Visgi, vertinama tai, kad fonoskopinę ekspertizę teismo proceso metu gali atlikti vienintelė įstaiga – Lietuvos teismo ekspertizės centras. Teismas sutinka su Lietuvos teismo ekspertizės centro teiginiais, kad fonoskopinė ekspertizė savaime yra sudėtinga ekspertizė. Fonoskopinei ekspertizei buvo pateikti 62 garsiniai failai, ekspertai atliko garso įrašų stenogramÄ , kurios apimtis – 1 tomas (žr. b. b. t. 20).

Teismas sutinka, kad ekspertizės atlikimo terminui galėjo turėti reikÅ¡mės aplinkybės, susijusios su žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymu bei darbo paskirstymo organizavimu, tačiau negalima paneigti aplinkybės, kad ekspertizė nebuvo sudėtinga. Kolegija sprendžia, kad ekspertizės trukmė iÅ¡ esmės pateisinama, kadangi nenustatyta kokių nors priežasčių, dėl kurių ekspertizės atlikimas bÅ«tų nepateisinamai vilkinimas. Visgi, bendra proceso apeliacinės instancijos teisme trukmė, atėmus ekspertizės laikÄ , sudarytų apie 1 metus ir 2 mėnesius.

Apeliacinės instancijos teisme organizuoti iš esmės 6 teismo posėdžiai, tačiau tarpai tarp teisminių posėdžių buvo kiek ilgesni, nei pirmosios instancijos teisme. Visgi, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu buvo prijungta naujų įrodymų, atlikta fonoskopinė ekspertizė, išklausytos baigiamosios kalbos, išnagrinėti 9 apeliaciniai skundai, apeliacinio proceso trukmė laikytina pateisinama.

54. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžio priėmimo buvo gauti A. Ž., A. S., prokuratÅ«ros kasaciniai skundai (b. b. t. 22, b. l. 39–51, 53–61, 62–69). 2014-08-26 kasaciniai skundai buvo priimti (b. b. t. 22, b. l. 71–76). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartimi sudaryta teisėjų kolegija kasaciniams skundams nagrinėti ir nustatytas pasirengimo nagrinėti bylÄ terminas iki 2014-11-24 (b. b. t. 22, b. l. 89). Kasaciniame teisme teismo posėdis buvo skirtas 2015-01-06 (b. b. t. 22, b. l. 90). 2015-01-06 teismo posėdžio metu kasaciniai skundai buvo iÅ¡nagrinėti ir procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2015-02-17 (b. b. t. 22, b. l. 146–162).

Kasacinio teismo nutartis priimta 2015-02-17 (b. b. t. 22, b. l. 163–181). Aptartos aplinkybės rodo, kad procesas kasaciniame teisme truko nuo 2014-08-25 iki 2015-02-17, t. y. šiek tiek mažiau, nei pusę metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniai skundai buvo išnagrinėti itin operatyviai bei nesudaro pagrindo svarstyti aplinkybės, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo pernelyg ilgas delsimas.

55. Bylos duomenimis, byla pakartotiniam nagrinėjimui Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2015-02-20 (b. b. t. 22, b. l. 182). Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-23 nutartimi sudarė teisėjų kolegija apeliaciniams skundams nagrinėti ir paskyrė bylÄ nagrinėti 2015-04-16 (b. b. t. 22, b. l. 183). Lietuvos apeliaciniame teisme vyko Å¡ie posėdžiai: 2015-04-16 (bylos nagrinėjimas atidėtas dėl vieno iÅ¡ nuteistųjų gynėjo neatvykimo), 2015-10-01 (paskelbta pertrauka nusprendus apklausti liudytojus), 2015-10-08 (baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas nuÅ¡alinus kolegijos pirmininkę nuo bylos nagrinėjimo), 2016-01-22 (bylos nagrinėjimas atidėtas siekiant iÅ¡sireikalauti papildomų įrodymų), 2016-03-03 (paskelbta pertrauka siekiant apklausti liudytojÄ ), 2016-05-26 (paskelbta pertrauka siekiant atvesdinti liudytojÄ , taip pat nedalyvavo vieno nuteistojo gynėjas dėl ligos), 2016-11-02 (paskelbta pertrauka dėl liudytojo apklausos kitame posėdyje, kadangi į aptariamÄ posėdį neatvyko), 2016-11-23 (apeliaciniai skundai iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos) (b. b. t. 22, b. l. 207–208; t. 23, b. l. 28–33, 43–44, b. l. 100–101, 134–140, 151–152; b. b. t. 24, b. l. 7–9, 54–82).

Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-09 priima ir paskelbia nuosprendį (b. b. t. 24, b. l. 96–169). Aptartos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad pakartotinis apeliacinių skundų nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme vyko nuo 2015-02-20 iki 2017-01-09, t. y. 1 metus ir apie 11 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pertraukos tarp posėdžių tam tikrais atvejais galėjo būti ir trumpesnės. Buvo suorganizuoti 8 teismo posėdžiai, kurie buvo nuolat atidedami dėl šių priežasčių: gynėjų ligos, liudytojo atvesdinimo.

Atsižvelgiama į tai, kad apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami jau antrÄ kartÄ , iÅ¡ esmės naujos ir baudžiamajai bylai aktualios medžiagos rinkti nebereikėjo teisėjų kolegija pripažįsta, jog pakartotinis apeliacinių skundų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme galėjo vykti operatyviau.

56. Bylos duomenimis, po Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nuosprendžio buvo gauti nuteistųjų ir prokuroro kasaciniai skundai (b. b. t. 25, b. l. 64–77, 79–84). Kasaciniai skundai 2017-04-13 buvo perduoti atrankos kolegijai, o 2017-04-27 – priimti (b. b. t. 25, b. l. 91–96). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-05-19 kasacinių skundų nagrinėjimui sudarė teisėjų kolegijÄ ir nustatė pasirengimo nagrinėti bylÄ terminÄ iki 2017-05-25 (b. b. t. 25, b. l. 97–97). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-25 nutartimi byla paskirta nagrinėti 2017-09-19 (b. b. t. 25, b. l. 98).

Byloje buvo surengtas vienas teismo posėdis (2017-09-19), kurio metu kasaciniai skundai iÅ¡nagrinėti (b. b. t. 25, b. l. 147–155). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-10-31 priėmė ir paskelbė nutartį (b. b. t. 25, b. l. 156–178). Byla kasaciniame teisme truko nuo 2017-04-13 iki 2017-10-31, t. y. Å¡iek tiek daugiau nei pusę metų (6 mėnesius). Tokia proceso trukmė kasaciniame teisme laikytina optimali: byla iÅ¡nagrinėta per pirmÄ jį teismo posėdį, delsimo skirti teismo posėdį nėra.

Sprendžiama, kad pakartotinis procesas kasaciniame teisme nebuvo per ilgas.

57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ilgai proceso trukmei turėjo įtakos pakankamai didelė bylos apimtis (26 tomai), daug kaltinamųjų (10), poreikis apklausti daug liudytojų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, poreikis atlikti sudėtingÄ fonoskopinę ekspertizę. Aplinkybė, jog byla net du kartus buvo nagrinėjama kasaciniame teisme rodo, kad buvo kilę sudėtingi teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Teismas taip pat pastebi, jog proceso dalyviams negalima priekaiÅ¡tauti dėl to, kad jie naudojasi savo procesinėmis teisėmis skųsti jiems nepalankius teismų sprendimus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Visgi, net ir sÄ Å¾iningai naudojantis procesinėmis teisėmis skųsti teismų sprendimus proceso trukmė dėl bylos nagrinėjimo aukÅ¡tesnės instancijos (apeliacijos) arba kasaciniame teisme objektyviai pailgėja. Kolegijos vertinimu, nors 8 metų 1 mėnesio 12 dienų baudžiamosios bylos nagrinėjimas atrodo pakankamai ilgas, tačiau iÅ¡ esmės nedidelis delsimas nustatytas tik antra kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Visgi, net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir bÅ«tų bylÄ nagrinėjęs Å¡iek tiek operatyviau, iÅ¡ esmės bendra baudžiamojo proceso trukmė nebÅ«tų ženkliai sutrumpėjusi. Vertintina ir tai, jog baudžiamasis persekiojimas ir tyrimas buvo pradėtas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nuteistieji buvo pakankamai organizuoti. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, jog byla iÅ¡ esmės nagrinėta operatyviai, su nedideliais nagrinėjimo spartos trÅ«kumais apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ .

Dėl priteistinos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio 58. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui priteisė 5 774,99 Eur turtinės žalos už neteisėtÄ nuteisimÄ , t. y. 1 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės apribojimÄ nesant tam pakankamo objektyvaus teisinio pagrindo. Nors apeliacinės instancijos teismas kitaip aiÅ¡kino aptariamo laikotarpio esmę baudžiamosios teisės prasme, tačiau pripažino tÄ patį 1 metų 8 mėnesių 13 dienų laikotarpį, kuomet ieÅ¡kovo laisvė buvo suvaržyta iÅ¡ esmės be pakankamo teisinio pagrindo taikant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ ir sukuriant tokiÄ situacijÄ , kuomet galutinė bausmė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra mažesnė, nei asmens iÅ¡bÅ«tas laikas nelaisvėje, atitinkantį CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytÄ deliktÄ .

Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija nurodė, kad buvo paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas, kas sudaro pagrindÄ mažinti turtinės žalos dydį pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieÅ¡kovas ir buvo pripažintas kaltu pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, kas sÄ lygoja tai, kad iÅ¡ esmės pats baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ yra teisėtas, tačiau negalima konstatuoti fakto, kad ieÅ¡kovas pats buvo neatsargus prisidedamas prie teisinės situacijos sukÅ«rimo, kuomet ieÅ¡kovui paskirta galutinė bausmė buvo trumpesnė už suėmime paskirtÄ laikÄ .

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas procese laikėsi nuoseklios pozicijos, ne kartÄ skundė procesinį sprendimÄ skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , baudžiamojo proceso nevilkino, davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsti dėl didelio ieÅ¡kovo neatsargumo teisinio pagrindo aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra. Vien tai, kad asmuo teisiamas, nereiÅ¡kia, kad baudžiamasis procesas gali vykti nesilaikant bendro pobÅ«džio pareigos nesudaryti tokių procesinių situacijų baudžiamojo proceso metu, kurių metu nuteistojo asmens padėtis bÅ«ti pabloginama dėl baudžiamÄ jį procesÄ kontroliuojančio subjekto (teismo) veiksmų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui turtinė žala priteista pagrįstai.

59. Apylinkės teismas už neteisėtÄ ieÅ¡kovo laisvės apribojimÄ priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos (iÅ¡ praÅ¡ytų 10 250 Eur). Už pernelyg ilgÄ teismo procesÄ (5 000 Eur neturtinė žala) ir kardomosios priemonės – suėmimo – taikymÄ (20 300 Eur neturtinė žala už per ilgÄ suėmimÄ ) neturtinės žalos nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog neteisėto nuteisimo nebuvo, tačiau ieÅ¡kovo nepagrįstas laisvės suvaržymas atsirado dėl taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo sukÅ«rus procesinę situacijÄ , kai reali laisvės atėmimo bausmė buvo trumpesnė už taikytÄ suėmimÄ .

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog baudžiamasis procesas nors ir buvo pakankamai operatyvus, tačiau tam tikrose proceso stadijose (pakartotinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu) procesas galėjo būti labiau koncentruotas, kas reiškia, jog visgi 8 metų 1 mėnesio 12 dienų baudžiamojo proceso trukmė galėjo būti ir trumpesnė.

60. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad: 60.1. sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikÅ¡mingi kriterijai:

i) vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė; ii) asmeniui pareikÅ¡to kaltinimo sunkumas, iii) jam taikyti proceso metu teisių apribojimai; iv) delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, v) analizuotina kasacinio praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose prieÅ¡ LietuvÄ dėl teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo; vi) taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalÄ , ekonominę padėtį, jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; vii) konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, nutarties 66–72 punktai); 60.2. nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymÄ , teismas, be bendrųjų kriterijų, turi atsižvelgti papildomai į:

i) teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimÄ , pobÅ«dį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trÅ«kumus ir kt.); ii) suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); iii) suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatÄ ; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; iv) aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį;

v) nukentėjusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 83 punktas); 60.3. nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose priteistus žalos dydžius, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį.

VisiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių neįmanoma, nes bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiÅ¡ko pobÅ«džio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 91 punktas).

61. Teisėjų kolegija, nustatydama ieÅ¡kovui priteistino žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į žemiau nurodomas aplinkybes. Pirma, ilgai proceso trukmei didelės įtakos turėjo bylos sudėtingumas (byla du kartus teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimais, iÅ¡ esmės dėl BK 249 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo, nagrinėta kasaciniame teisme), kaltinamųjų skaičius (10) ir bylos apimtis (26 tomai). Antra, ieÅ¡kovo laisvė be pakankamo teisinio pagrindo, taikant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ truko 1 metus 8 mėnesius 12 dienų (arba 618 dienų).

Trečia, ieÅ¡kovas procesinėmis teisėmis baudžiamojo proceso metu naudojosi sÄ Å¾iningai; nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kliudęs baudžiamajam procesui. Ketvirta, sutiktina su ieÅ¡kovu, kad ilgas baudžiamasis procesas turėjo įtakos ir Å¡eimyninio gyvenimo aplinkybėms. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuokÄ su G. J., santuoka Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16851-451/2012 buvo nutraukta bendru sutikimu (el. b. t. 1, b. l. 416–418).

IÅ¡ aptarto teismo sprendimo turinio matyti, jog ieÅ¡kovas turėjo nepilnametį sÅ«nų, gim. (duomenys neskelbtini); iÅ¡ nepilnamečio ir ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos sÄ lygų matyti, jog jos specifinės, jose aptariami ypatumai dėl vaiko bendravimo su tėvu, jam esant nuteistam, pažymima, jog tėvas laisvės atėmimo bausmę atliks iki vaiko pilnametystės (sprendimo priėmimo momentu buvo beveik 11 metų). Vertinama, jog net jeigu ieÅ¡kovo nuteisimas ir nebuvo pagrindine santuokos nutraukimo priežastimi, tačiau tokia aplinkybė prisidėjo prie santuokos iÅ¡irimo.

Penkta, vertinama ir tai, jog ieÅ¡kovas visgi dėl BK 266 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų prisipažino, kas reiÅ¡kia, jog baudžiamasis procesas iÅ¡ esmės turėjo vykti ir ieÅ¡kovas turėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl padarytų nusikalstamų veikų. Å eÅ¡ta, vertinama, jog valstybės (prokuroro, teismo) atlikti neteisėti veiksmai buvo atlikti netyčiniais veiksmais, iÅ¡ esmės tik nepakankamai atidžiai taikant kardomÄ jÄ priemonė – suėmimÄ , ypač po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo.

Septinta, vertinama, jog ieÅ¡kovas baudžiamojo proceso metu buvo vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbo. Kadangi ieÅ¡kovas į laisvę buvo paleistas 2014-05-30, todėl turėjo galimybių įsidarbinti arba pateikti duomenis apie tai, kad baudžiamasis procesas kaip nors bÅ«tų objektyviai sutrukdęs dirbti bent nekvalifikuotÄ darbÄ . AÅ¡tunta, vertinama sprendimo priėmimo metu esanti Å¡alies ekonominė padėtis, t. y. atsižvelgiama į minimalų Å¡ios nutarties priėmimo momentu galiojantį darbo užmokestį (ieÅ¡kovas pats rėmėsi minimalios algos kriterijumi); nenustatyta, kad valstybė bÅ«ti nepajėgi atlyginti priteisiamos žalos.

Devinta, nekvestionuotina, jog baudžiamasis procesas sukelia neigiamų emocinių bei psichologinių padarinių, tačiau ieškovas teismui nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas ir nenustatė, kad ieškovas būtų patyręs kokių nors ypatingų padarinių (sveikatos sutrikimų, visuomenės ignoravimo, socialinės atskirties ir pan.).

62. Pasisakant dėl konkretaus neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė tiek nacionalinę, tiek tarptautinę teisminę praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kuriose pasisakyta dėl konkretaus neturtinės žalos dydžio. IeÅ¡kovas teikė skaičiavimus, neturtinės žalos vidurkius. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje yra pakankamai daug unikalių faktinių aplinkybių, kurios neleidžia remtis vienu ar kitu konkrečiu teisminiu precedentu, o reikalauja apeliacinės instancijos teismÄ vykdyti teisingumÄ ir, nenukrypti nuo teisminėje jurisprudencijoje vyraujančių priteistinų sumų dydžių apimties.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vertinant ieÅ¡kovo neturtinius iÅ¡gyvenimus už neteisėtÄ 618 dienų suėmimÄ (pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes vertino kaip nuteisimÄ ) egzistuotÄ pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistÄ 1 500 Eur sumÄ padidinti iki 4 500 Eur, o už pernelyg ilgas baudžiamojo proceso procedÅ«ras apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėjant pakarotinai taip pat priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos sumos atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

64. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

65. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas ne visiÅ¡kai tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nevisiÅ¡kai tinkamai nustatė ir aptarė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, ne visai tiksliai atliko teisinę ginčo Å¡alių teisinių santykių kvalifikacijÄ , todėl priėmė tik iÅ¡ dalies teisingÄ sprendimÄ , kurį apeliacinės instancijos teismas pakeičia atlikdamas tikslesnį ginčo aplinkybių nustatymÄ bei teisinį kvalifikavimÄ bei padidina iÅ¡ atsakovės (Lietuvos Respublikos) ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi atlyginimo 66. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–4 dalyse. Bylai aktualioje CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Nustatyta, jog nors ieÅ¡kovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nei patirtų iÅ¡laidų dydžio, nei jų apmokėjimo faktÄ patvirtinančių duomenų į bylÄ nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 5 774,99 Eur (penkis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 99 ct) turtinės ir 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui A.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje ieškinį atmesti“. Teisėjai Rita Kisielienė Irmantas Šulcas Tomas Venckus