2026-02-18 Nr. AB-3779-3-64-3-03389-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-231-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03389-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; 2) panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 3) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 4) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas; 5) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-1221); 6) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-970); 7) pripažinti atsakovą / darbdavį esminiai pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) / įstatymų / moralės / etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 1481 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; 8) pripažinti / suvokti, kad grobiama antri metai pareiškėjo gyvenimo nūdiena ir ateitis.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui (pareiškimui) paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundu (pareiškimu) prašo panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. A1-1221 ir Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. P1-970, tačiau skundą (pareiškimą) teismui pateikė 2025 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytus terminus pirmiau nurodytiems administraciniams aktams ginčyti.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teismui formuluoja prašymą atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, o dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašo. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas dėl šioje byloje ginčijamų aktų panaikinimo į teismą pirmą kartą kreipėsi dar 2024 metais rudenį ir 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 teismas pareiškėjo analogišką skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko 2024 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 nepakeistą. Kadangi pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus (pareiškimus), teismas vertino, jog apie skundžiamus įsakymus jis žino jau nuo 2024 m. spalio mėnesio. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs administracinėje byloje Nr. eAS-780-575/2025 nustatytas aplinkybes, 2025 m. liepos 16 d. nutartyje konstatavo, jog skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie minėtus įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) vėliausiai 2024 m. lapkričio 6 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikia analogiškus skundus (pareiškimus), jo skundai (pareiškimai) jau yra atsisakyti priimti 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11806-426/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10188-931/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12334-931/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12828-402/2025, 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12945-780/2025 ir t. t. Be to, teismas akcentavo, kad įsiteisėjusioje Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 konstatuota, jog yra pagrindas atsisakyti priimti analogiškus pareiškėjo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Teismas pažymėjo, kad iš Liteko duomenų matyti, jog pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), todėl sprendė, kad objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nepagrindė. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus administracinius sprendimus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą (pareiškimą) teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) reikalavimus kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, jog nėra pagrindo jį atnaujinti.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimo pripažinti atsakovą / darbdavį esminiai pažeidus Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant – savavaldžiavimą (BK 294 str.) ir persekiojimą (BK 1481 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą, nurodė, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, o ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Kadangi atskirosios nutarties priėmimo / pranešimo prokurorui klausimą teismas sprendžia tik nagrinėdamas administracinę bylą, teismas vertino, kad nurodytas pareiškėjo reikalavimas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakytina priimti, negali būti nagrinėjamas, todėl minėtą reikalavimą taip pat atsisakė priimti.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju vienu iš reikalavimų pareiškėjas prašo pripažinti, jog teiginiai, pateikti Konstitucinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės. Tačiau teismas sprendė, kad toks pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimas taip pat nenagrinėtinas administracinių teismų dėl to, jog tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku.

Kadangi pareiškėjas, teikdamas skundą (pareiškimą), nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas nurodė, kad jo grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Administracijos netiesą. Pasak pareiškėjo, tikslingai ir sąmoningai veikiama prieš teisingumą, taip pat teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas. Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.). Pareiškėjas nurodo, kad teisėjas veikia prieš teisingą, objektyviai sąžiningą, protingą, ekonomišką ir operatyvų bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo (pareiškimo) padavimo terminas yra nepraleistas, bet tik dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija.

Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus ir įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą, vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko sistemoje esantys duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 10 str.) gautus, vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės. Pasak pareiškėjo, tas pats asmuo, spręsdamas tą patį skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia, tikslingai ir klaidingai taiko įstatymo normą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui (pareiškimui) paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remdamasi Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo (pareiškimo) reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. lapkričio 6 d., praleido įstatymo nustatytus terminus nurodytiems administraciniams aktams ginčyti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo (pareiškimo) reikalavimui dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo (pareiškimo) reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde (pareiškime) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712- 968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas