Legislator Case Law & Legislation
5802e654-6c3d-44bf-b36b-356bc09c14fe AI generated

5802e654-6c3d-44bf-b36b-356bc09c14fe · Kauno apygardos teismas

Case Number 5802e654-6c3d-44bf-b36b-356bc09c14fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., atstovaujamos advokato D. V. ir atsakovo G. P., atstovaujamo advokatės R. L., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-826-896/2016 pagal ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovui G. P., institucijai, byloje teikiančiai iÅ¡vadÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo G.

Legislator headnote

AI generated

5802e654-6c3d-44bf-b36b-356bc09c14fe · Kauno apygardos teismas: Teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas netoleravo vienas kito elgesio, kurį manė esant nesuderinamÄ su santuoka, sprendė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie, gyvendami santuokoje, nesugebėjo rasti kompromiso savo santykiuose. Kartu teismas konstatavo, kad 2013 m. gruodžio mėn. tarp Å¡alių įvykęs konfliktas nebuvo santuokos nutrÅ«kimo priežastis, o laikytinas ilgai trukusio tarpusavio nesupratimo pasekme.Tarp Å¡alių ginčo dėl nepilnamečio sÅ«naus K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-31-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09911-  2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

P., atstovaujamos advokato D. V. ir atsakovo G. P., atstovaujamo advokatės R. L., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-826-896/2016 pagal ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovui G. P., institucijai, byloje teikiančiai iÅ¡vadÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo G.

P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. P., institucijai, byloje teikiančiai iÅ¡vadÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (1 t. b. l. 3 – 6) prašė nutraukti santuokÄ tarp I. P. ir G. P., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti ikisantuokinę pavardę „V.“; nepilnamečio sÅ«naus K.

P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su motina (ieÅ¡kove); nepilnamečiui vaikui K. P. priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2399,46 Eur; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2013-12-01 neveda bendro Å«kio, atsakovas nesirÅ«pina Å¡eima, nepadeda iÅ¡laikyti sÅ«naus.

Atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko kildavo barniai. Atsakovo visiškas nesirūpinimas šeimos interesais, nuolatinis alkoholio vartojimas, psichologinis smurtas prieš šeimos narius traktuotinas kaip žiaurus elgesys su sutuoktiniu, todėl dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, jo minimalių poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga apie 500 Eur. Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 50 – 53) prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Su kitais ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje (1 t. b. l. 70 – 77) prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; po santuokos nutraukimo G. P. palikti pavardę „P.“, o I. P. – „V.“; nepilnamečio sÅ«naus K. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su motina I. P.; nepilnamečiui vaikui K. P. priteisti iÅ¡ G. P. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti G.

P. bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi K. P., nustatant, kad G. P. su sÅ«numi K. P. bendrauja: kas antrÄ savaitgalį su nakvyne, penktadienį pasiimant sÅ«nų K. P. iÅ¡ motinos I. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį atvežant atgal; kas antras Å¡ventes – Å v. Kūčios, ir Å v. Kalėdos, Naujieji metai, Å v. Velykos, sÅ«naus gimtadienis; kasmetinių vasaros atostogų metu, iÅ¡ anksto suderinus laikÄ su ieÅ¡kove, dviems savaitėms; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji buvo neiÅ¡tikima, gyvena su kitu vyru.

IeÅ¡kovės veiksmuose pasireiÅ¡kė moralinės, materialinės paramos, lojalumo Å¡eimai bei savitarpio pagarbos nebuvimas. Nurodė, kad atsakovas neturi galimybės skirti savo vaikui iÅ¡laikymÄ po 250 Eur kas mėnesį, nes toks iÅ¡laikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir sutiko skirti po 100 Eur sÅ«naus iÅ¡laikymui. Su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo atsakovas nesutiko, kadangi ieÅ¡kovė laisvai disponavo atsakovo banko sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, be to, bÅ«nant (duomenys neskelbtini) buvo daromi papildomi pavedimai vaiko iÅ¡laikymui.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti po 150 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui kas mėnesį. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 99 – 102) prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės ir dėl 100 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui priteisimo atmesti. LikusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį prašė tenkinti.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje (1 t. b. l. 48 – 49) nurodė, kad priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė santuokÄ tarp I. P. ir G. P., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo I. P. paliko pavardę „V.“, G. P. pavardę „P.“. Nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su motina I. P..Nustatė vaiko K. P. bendravimo tvarkÄ su tėvu G.

P. pagal kuriÄ tėvas su sÅ«numi bendrauja: AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį, penktadienį 18 val. pasiimdamas sÅ«nų K. P. iÅ¡ motinos I. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 18 val. atveždamas atgal; Poriniais metais – Å v. Kūčios ir Å v.Kalėdos, sÅ«naus gimtadienis, neporiniais metais - Naujieji metai, Å v.Velykos. Kasmetinių vasaros atostogų metu, iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį, suderinus laikÄ su ieÅ¡kove, dvi savaites; Nepilnamečiui vaikui K. P. priteisė iÅ¡ G.

P. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015-05-18, iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka.Priteisė iÅ¡ G. P. jo nepilnamečiui vaikui K. P. 1 298,14 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . I. P. paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Priteisė iÅ¡ G. P. 91,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Dėl santuokos nutrÅ«kimo pagrindų.

Teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas netoleravo vienas kito elgesio, kurį manė esant nesuderinamÄ su santuoka, sprendė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie, gyvendami santuokoje, nesugebėjo rasti kompromiso savo santykiuose. Kartu teismas konstatavo, kad 2013 m. gruodžio mėn. tarp Å¡alių įvykęs konfliktas nebuvo santuokos nutrÅ«kimo priežastis, o laikytinas ilgai trukusio tarpusavio nesupratimo pasekme.Tarp Å¡alių ginčo dėl nepilnamečio sÅ«naus K.

P. gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, todėl teismas K. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su ieÅ¡kove.Tarp Å¡alių ginčo dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nekilo. Teismas nustatė atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ jos iÅ¡ esmės nekeisdamas.Dėl iÅ¡laikymo priteisimo teismas nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė nurodomų specialių vaiko poreikių kainų, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl paslaugų kainų teismas laikė neįtikinamais.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė netinkamai planuoja savo iÅ¡laidas, neiÅ¡naudoja galimybių gauti nemokamÄ valstybės apsaugÄ ir toks netinkamas ieÅ¡kovės elgesys iÅ¡laidų planavimo srityje, t.y. siekiant gauti tik mokamas paslaugas, tačiau atsisakant valstybės teikiamos apsaugos, negali bÅ«ti pateisinamas, ir todėl atsakovui dėl tokių ieÅ¡kovės veiksmų negali atsirasti platesnė pareigų iÅ¡laikyti vaikÄ apimtis, o valstybės teikiamų iÅ¡mokų pilnai pakanka vaiko specialiesiems poreikiams užtikrinti.Spręsdamas dėl iÅ¡laikymo dydžio teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė vaiko poreikių lentelėje (t. 1, b.l.

15) nurodė iÅ¡laidas, kurių dalis faktiÅ¡kai yra mažesnė. Teismas sprendė, kad komunalinių mokesčių dalis yra 36,67 Eur, kad vaiko higienos priemonės nėra iÅ¡skirtinės ir 50 Eur vaiko higienos priemonėms per mėnesį nepagrįstos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nurodė 178,06 Eur iÅ¡laidas vaiko maistui per mėnesį, tačiau ieÅ¡kovei užtikrinus vaiko ugdymÄ specialioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikas gautų maitinimÄ ten, todėl Å¡i dalis sumažėtų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad vaiko poreikiams, iÅ¡skyrus specialiuosius, užtikrinti yra pakankamas 300 Eur iÅ¡laikymas. Vertindamas ieÅ¡kovės pajamas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, kuri yra dirbusi (duomenys neskelbtini) žuvies fabrike, turi galimybes dirbti, gauti, kad ir nedideles, dėl savo sveikatos bÅ«klės, pajamas, tačiau tokios galimybės neiÅ¡naudoja. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė negali gintis visiÅ¡ku negalėjimu gauti pajamų iÅ¡ darbinių santykių, tačiau teismas pripažino, kad jos galimybės gauti pajamas sÅ«naus iÅ¡laikymui mažesnės. Vertindamas atsakovo pajamas, teismas pažymėjo, kad atsakovas, bÅ«damas pilnai darbingas, turi platesnes galimybes teikti materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, be to, atsižvelgė į tai, kad kai su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas, jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu.

Teismas sprendė, kad tikslinga iÅ¡ atsakovo priteisti po 170 Eur jo sÅ«naus iÅ¡laikymui.Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo teismas sprendė, kad tikslinga terminÄ Ä¯rodinėjamam iÅ¡laikymo įsiskolinimui skaičiuoti nuo 2013-12-15. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog jo sesers iÅ¡ jos sutuoktinio į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervestos lėšos buvo paties atsakovo lėšos, skirtos jo teikiamam vaiko iÅ¡laikymui. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas per laikotarpį nuo 2013-12-15 iki 2015-05-18 suteikė iÅ¡ viso 1 608,86 Eur iÅ¡laikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog atsakovo pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ yra teikiant iÅ¡laikymo po 170 Eur per mėnesį, teismas sprendė, kad per minėtÄ laikotarpį atsakovas turėjo suteikti vaikui 2 907 Eur iÅ¡laikymÄ (85 Eur už 2013 m. gruodžio mėn., 2040 Eur per 2014 m., 680 Eur per 2015 m. sausio – balandžio mėn. ir 102 Eur už 2015 m. 18 gegužės mėn. dienų). Todėl iÅ¡ atsakovo priteisė 1 298,14 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas sprendė, kad reikalavimai patenkinti vienodai, todėl Å¡alys paliktinos prie jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

PrieÅ¡ingu atveju, vienai Å¡aliai gaunant teisinę pagalbÄ pro bono, kita Å¡alis turėtų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ dėl savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kainos. IÅ¡ atsakovo G. P. teismas priteisė žyminio mokesčio dalį, nuo kurios atsakovė buvo atleista, t.y. 20,50 Eur už patenkintÄ reikalavimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir ( (70 Eur (iÅ¡laikymo dalis, dėl kurios nesutiko, ir kuri buvo priteista) x 12 + 1298,14 Eur (iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma) ) x 3 proc. = 64,14 Eur, ir pusę byloje susidariusių paÅ¡to iÅ¡laidų, t.y. 6,96 Eur.

Todėl iÅ¡ atsakovo valstybei iÅ¡ viso priteisė 91,60 Eur. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 153 – 156) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo pakeisti ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisiant iÅ¡ atsakovo po 250 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; teismo sprendimo dalį dėl 1298,14 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir 2 531,86 Eur suma jÄ padidinti, priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso 3 830 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; paÅ¡alinti teismo sprendimo 7 psl. 3 pastraipos 1-Ä sakinį, t.y. teismo motyvÄ apie vaiko poreikiams užtikrinti pakankamÄ 300 Eur iÅ¡laikymÄ ; teismo sprendimo dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės turėtas 680 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės turėtas apeliacinėje instancijoje; priimti naujus įrodymus apie Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikius ir gydymÄ , atsiradusius po teismo sprendimo priėmimo, kadangi bÅ«tinybė juos pateikti kilo susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais (CPK 314 str.); iÅ¡reikalauti iÅ¡ VFSDFV Kauno skyriaus duomenis apie atsakovo dabartinę darbo vietÄ ar jos nebuvimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl sÅ«naus specialiųjų poreikių ieÅ¡kovė negalėjo užraÅ¡yti sÅ«nų į specialiÄ ugdymo įstaigÄ , kokiÄ galimybę teismas 6 sprendimo puslapyje nurodė kaip priemonę iÅ¡vengti didelių iÅ¡laidų sÅ«naus iÅ¡laikymui. Teikiamas 2016-04-06 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame iÅ¡samiai nurodomi ieÅ¡kovės sÅ«naus gydymosi laikotarpiai ir nurodoma, kokios paslaugos ir kada yra jam teikiamos ir kompensuojamos Å¡ioje įstaigoje.

IeÅ¡kovė tik 2016-04-04 pateikė praÅ¡ymÄ (kopija pridedama) užsiregistruoti lankyti nuo 2016-09-01 į lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini), kol kas jis nėra patenkintas, nes dar reikia pateikti pažymÄ apie vaiko raidos įvertinimo duomenis iÅ¡ Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos, į kuriÄ ieÅ¡kovė užsirašė 2016-05-04 dienai. 2016-05-16 paskirta operacija VšĮ Kauno Medicinos Universiteto Klinikų ligoninėje, po ko laukia reabilitacinis laikotarpis vaikų reabilitacijos ligoninėje (duomenys neskelbtini) (40 dienų intensyvios 6 valandų beveik kasdieninės priežiÅ«ros).

IeÅ¡kovės sÅ«naus leisti į darželį ar kitÄ ugdymo įstaigÄ visai dienai kol kas nėra galimybių, tačiau teismas nepagrįstai tokios aplinkybės nevertino. NebÅ«damas ligoninėse, Å¡alių sÅ«nus lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini) galės lankyti tik 4 valandas per dienÄ , kadangi Å¡i įstaiga neteikia priežiÅ«ros diabetu sergantiems vaikams. Spręsdamas, kad bendri vaiko poreikiai, neskaitant specialiųjų, yra 300 Eur per mėnesį (sprendimo 7 psl. 3 pastraipa) teismas neatsižvelgė į konkretaus vaiko, t.y. ieÅ¡kovės vaiko specialiuosius poreikius, kurių buvimo niekas byloje ir neginčijo (įrodymai bei medicininiai dokumentai yra pateikti), tik atsakovas nurodė, kad jiems apmokėti atsakovė iÅ¡leidžia per daug.

Liudytoja E. S. nurodė, kad ieškovei tam, kad išlaikyti neįgalų, ženklių raidos (psichikos), kalbos (beveik nekalba), judėjimo sutrikimų (savarankiškai nevaikšto) turintį bei diabetu sergantį sūnų reikia apie 1 000 eurų per mėnesį, prašoma priteisti 250 Eur išlaikymo per mėnesį suma iš atsakovo yra per maža. Teismas teismų praktikos išaiškinimus taikė formaliai ir faktiškai neteisingai, kadangi jų pagrindu gautųsi, jog 470 Eur uždirbantis atsakovas turi teikti vos 170 Eur iš realiai reikalingo bendrojo 1 000 Eur išlaikymo per mėnesį.

Tokiu bÅ«du teismas nustatė, ieÅ¡kovė ir valstybė turėtų pati padengti likusiÄ apie 830 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ , nepaisant to, kad jai ir taip tenka didesnioji iÅ¡laikymo naÅ¡ta, atsakovas beveik visiÅ¡kai neprisideda prie iÅ¡laikymo, motyvuodamas tariamai sunkia savo turtine padėtimi. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieÅ¡kovės pateikti vaiko poreikių lentelės duomenys apie 50 Eur higienos ir 178,06 Eur maisto iÅ¡laidas per mėnesį yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė su 2015-08-11 atsiliepimo į ieÅ¡kinį 1 priedu pateikė 19 lapų įvairių parduotuvių ir įstaigų kvitų, kuriuose matyti ir iÅ¡laidos higienai, ir maistui.

Å ių kvitų teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, dėl to nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė su ieÅ¡kiniu pateiktÄ iÅ¡laidų paskaičiavimÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovei atsakius, kad perkamos higienos priemonės nėra iÅ¡skirtinės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad suma nepagrįsta ir mažintina (nenurodoma, kokia dalimi). Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga, pateikdama teismui tariamai kito, 2015 metų pradžios laikotarpio komunalinių paslaugų iÅ¡laidų kvitus už butÄ , kuriame ji nuo 2014 rugsėjo tariamai nebegyveno.

IeÅ¡kovė teismui nurodė, kad kai jÄ paliko atsakovas, ji iÅ¡ tėvų namų iÅ¡sikraustė po poros mėnesių, 2014 vasarį, pas draugę į (duomenys neskelbtini), esantį nuomojamÄ butÄ , kuriame gyveno iki 2015 rugsėjo. BÅ«tent ieÅ¡kovės turimus ir jos apmokėtus 2015 metų pradžios laikotarpio komunalinių paslaugų iÅ¡laidų kvitus už šį butÄ ieÅ¡kovė teismui ir pateikė. TÄ patį iÅ¡sikraustymo gyventi iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), 2015 m. viduryje momentÄ , be pačios ieÅ¡kovės teismui dar nurodė ir 3 liudytojai - S. S., ieÅ¡kovės mama bei atsakovo mama.

Su ieÅ¡kiniu buvo pateikti komunalinių paslaugų kvitai ir apmokėjimo dokumentai tik už vieno buto iÅ¡laikymÄ , dėl to nepagrįsti yra teismo motyvai ir dėl tariamo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo, ir dėl nepripažinimo, jog ieÅ¡kovei apskritai tenka susimokėti bÅ«sto komunalinius mokesčius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovei su sÅ«numi Å¡ioms iÅ¡laidoms vidutiniÅ¡kai pakanka vos 36,67 Eur per mėnesį. Atsakovas neįrodė, kad nors kokiÄ pagalbÄ ieÅ¡kovės sÅ«nui teikė atsakovo mama (liudytoja), kadangi ji taip ir nesugebėjo teismui paaiÅ¡kinti, kada yra perdavusi tiesiogiai ieÅ¡kovei kokius nors maisto produktus ar pinigus, - nurodė, kad perduodavo juos sÅ«nui, o Å¡is turėjęs perduoti ieÅ¡kovei.

Ji taip pat nurodė tik jautusi, kad sÅ«nus siųsdavo ieÅ¡kovei pinigus iÅ¡ Norvegijos, jis pats mamai apie tai nesakė. Vertindamas pačios ieÅ¡kovės galimybę dirbti teismas nepagrįstai sprendė (CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d.), kad auginanti neįgalų, nevaikÅ¡tantį ir nekalbantį sÅ«nų, nuolat besigydantį ligoninėse ir reabilitacijos klinikose, ieÅ¡kovė gali dirbti ir pati, nors jai pačiai ir nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Teismas neatsižvelgė ir į ieÅ¡kovės teiginius, kad dėl cukraligės (diabeto) ji negali dirbti fizinio darbo, o sÅ«naus priežiÅ«rai reikia skirti visÄ savo laikÄ .

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini), dėl to turi galimybę dirbti pati, gauti nedideles pajamas, tačiau tuo nepasirÅ«pino, savo sveikata nesirÅ«pina ir dėl to negali gintis visiÅ¡ku pajamų neturėjimu. Å is ieÅ¡kovės 2011-2012 m. darbingumo (duomenys neskelbtini) faktas nesusijęs su ieÅ¡kovės nedarbingumo, nėštumo ir vaiko auginimo laikotarpiais, dėl to jo paminėjimas sprendime yra neteisingas. Taip pat su bylos medžiaga nesusijęs sprendimo motyvas apie tai, kad ieÅ¡kovė rÅ«ko.Atsakovo vengimas nurodyti savo turtinę padėtį, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nedelsiamas iÅ¡vykimas dirbti atgal į (duomenys neskelbtini) rodo, kad atsakovui proceso eigos metu buvo naudinga dirbti mažai apmokamÄ 470 Eur atlyginimÄ teikiantį darbÄ Lietuvoje, kad teismas patikėtų jo teiginiais apie negalėjimÄ skirti daugiau kaip 100 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo sÅ«nui.Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo pervedimų iÅ¡ kitų asmenų, ne atsakovo banko sÄ skaitų, teismas nepagrįstai sprendė, kad tai yra paties atsakovo, jo lėšomis suteiktas iÅ¡laikymas.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad tai yra atsakovo sesės ir jos vyro skirta parama jos sÅ«nui, taip pat jų dovanos gimtadienio proga (2016-02-22 posėdžio garso įraÅ¡o 55-56 min), taip pat kad tai buvo ir jos pačios (duomenys neskelbtini) uždirbto ir dar negrÄ Å¾into atlyginimo dalis, kurios jai dar nebuvo atidavusi atsakovo sesuo, niekaip nepatvirtina teismo iÅ¡vados dėl minėtų pervedimų, kad „atsakovas įrodė, kad tai yra jo suteiktas iÅ¡laikymas“. IeÅ¡kovei ginčijant kito asmens pervedamų lėšų kilmę ir paskirtį teismas neturėjo pagrindo remtis vien atsakovo pateiktais paaiÅ¡kinimais ir kitų, į bylÄ neįtrauktų asmenų, nedavusių liudytojo priesaikos, raÅ¡teliais ir „patvirtinimais“, pateiktais į bylÄ tik paskutiniojo teismo posėdžio metu.

Taip pat teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas neturėjo galimybės siųsti pinigų ieÅ¡kovei pats tiesiogiai. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas tuo pačiu laikotarpiu disponavo ženkliomis piniginėmis lėšomis keliuose bankuose Lietuvoje, iÅ¡sigrynindavo gautus pinigus, todėl neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas iÅ¡laikymÄ Lietuvoje gyvenančiai ieÅ¡kovei turėtų mokėti per savo seserį ir jos vyrÄ , gyvenančius ir turinčius banko sÄ skaitas (duomenys neskelbtini). Teisingas priteistinos iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos skaičiavimas yra toks: 250 Eur už 2013 m. gruodį, 3000 Eur 2014 metais, 1000 Eur 2015 metų 1-4 mėnesiais ir 150 Eur už 2015 m. gegužės 18 dienų, viso 4400 Eur.

Ä®skaitant tai, kad ieÅ¡kinyje nurodyta ir pripažįstama, jog ieÅ¡kovas nereguliariai ir nepakankamai, bet yra pervedęs 570,14 Eur iÅ¡laikymÄ (29+469+72 Eur), susidaro 3829,86 Eur įsiskolinimas. Teismas priteisė tik jo dalį - 1298,14 Eur, vadinasi papildomai turėjo priteisti dar 2531,86 Eur sumÄ (CPK 376 str. 3 d.). Teismo sprendimas Å¡io dalyje keistinas minėtos sumos dydžiu.Po Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė yra praÅ¡iusi atsakovo perduoti pinigų įvairiems tikslams, pvz., specialaus vežimėlio sÅ«nui pirkimo iÅ¡laidoms, tačiau atsakovas jai atsakydavo, kad turi sumokėti už atstovavimÄ Å¡ioje byloje, dėl to pinigų visiÅ¡kai neturintis.

Dėl to abejotini yra atsakovo atstovės argumentai bei teismo motyvai dėl atsakovo Å¡ioje byloje atstovavimo pro bono, ir teismo iÅ¡laidų nepaskirstymo, nes į bylÄ apskritai nepateiktas joks susitarimas dėl atstovavimo pro bono, be to, jis pagal CPK 93 ir 98 str. nuostatas neįpareigoja ieÅ¡kovės taip pat nereikalauti savo patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovo 680 Eur ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. PraÅ¡o prijungti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės vieÅ¡ai skelbiamus jos reabilitacijos paslaugų įkainius bei ieÅ¡kovės parengtÄ jų iÅ¡raÅ¡Ä konkrečioms jos sÅ«nui reikalingoms paslaugoms, kurias ji turėtų pirkti po reabilitacinio laikotarpio vaikų reabilitacijos ligoninėje (duomenys neskelbtini) pasibaigimo, t. y. jos nekompensuojamos.

Matyti, kad masažai, vonios, psichoterapija ir užsiėmimai baseine, specialistų konsultacijos ir kiti individualÅ«s K. P. reikalingi užsiėmimai kainuoja nuo 2 iki 21 Eur, tai iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovė į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius paslaugų ir iÅ¡laikymo skaičiavimus.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 13 – 22) atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: IeÅ¡kovės motyvai neva teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės iÅ¡laidas vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

IeÅ¡kovė grįsdama vaiko poreikius remiasi ne faktinėmis vaiko poreikiams patenkinti reikalingomis iÅ¡laidomis, o savo pačios pateiktais apmÄ stymais, kiek galimai daugiausia galėtų reikalauti iÅ¡ atsakovo, esant byloje nustatytam faktui, kad vaikas turi specialiųjų poreikių. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų ir motyvų nebėra aiÅ¡ku, koks iÅ¡laikymo dydis per mėnesį yra vis tik reikalingas Å¡alių sÅ«nui, kadangi prieÅ¡ingai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu jau teigia, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia ne 500 Eur, o net dvigubai daugiau, t.y. net 1000 Eur per mėnesį.

Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė net neturi pajamų teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui, jau net nekalbant apie tai, kad ieÅ¡kovė byloje net nepagrindė 500 Eur iÅ¡laikymo reikalingo vaiko poreikiams patenkinti. IeÅ¡kovė 1000 Eur dydžio vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ grindžia iÅ¡skirtinai tik 2016-02-22 vykusio teismo posėdžio metu pateiktais E. S. paaiÅ¡kinimais. E. S. yra dabartinio ieÅ¡kovės sugyventinio sesuo, todėl pastaroji yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, E. S. kartu su apeliante niekada negyveno, pati neaugina vaiko su tokio pobÅ«džio specialiaisiais poreikiais, kurie nustatyti Å¡alių sÅ«nui, dėl ko net subjektyviai negali žinoti, koks iÅ¡laikymas tokiam vaikui yra reikalingas.Valstybė ne tik teikia Å¡alių sÅ«nui neįgalumo paÅ¡alpÄ , kuri nagrinėjamu atveju sudaro 210 Eur, bet dar papildomai finansuoja ir vaiko specialiuosius poreikius teikdama nemokamas paslaugas: vaikui reikalingas mankÅ¡tas, masažus ir logopedo konsultacijas.

Valstybė suteikia galimybes lankyti vaikui ir specialiÄ Ä¯staigÄ , kurioje bÅ«tų užtikrintas jo specialiųjų poreikių patenkinimas. Taip pat valstybė kompensuoja ir visus vaikui reikalingus vaistus, kuriuos jis vartoja nepertraukiamai, iÅ¡skyrus vaistinį preparatÄ Maninil, kuris kainuoja vos 6 Eur mėnesiui. Valstybė net suteikia vaikui nemokamÄ ortopedinę avalynę. IeÅ¡kovės motyvai neva pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad bendri vaiko poreikiai, neskaitant specialiųjų, yra 300 Eur per mėnesį, neatsižvelgė į konkretaus vaiko, t.y. ieÅ¡kovės vaiko specialiuosius poreikius, kurių buvimo byloje niekas neginčijo, yra absurdiÅ¡ki, ne tik dėl to, kad ieÅ¡kovė neįrodė reikalingų iÅ¡laidų vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti, bet ir dėl to, kad ieÅ¡kovė netinkamai planuoja savo iÅ¡laidas, neiÅ¡naudoja galimybių gauti nemokamÄ valstybės apsaugÄ ir toks netinkamas ieÅ¡kovės elgesys iÅ¡laidų planavimo srityje, t. y. siekiant gauti tik mokamas paslaugas, tačiau atsisakant valstybės teikiamos apsaugos, negali bÅ«ti pateisinamas, ir todėl atsakovui dėl tokių ieÅ¡kovės veiksmų negali atsirasti platesnė pareigų iÅ¡laikyti vaikÄ apimtis.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kaip dažnai K. P. turi lankyti mankÅ¡tas, baseinÄ , masažus, logopedÄ ar kt. užsiėmimus. Negana to, ieÅ¡kovė įrodinėja, kad K. P. yra reikalingos ir papildomos mokamos tokio pobÅ«džio medicininės paslaugos, tačiau iki Å¡iol į byla nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kad tokiomis mokamomis paslaugos ji faktiÅ¡kai bÅ«tų bent kartÄ pasinaudojusi.Taip pat visiÅ¡kai nesuprantami ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, dėl sÅ«naus užraÅ¡ymo į specialiÄ ugdymo įstaigÄ .

Apeliacinio skundo motyvuose ieÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai specialiÄ ugdymo įstaigÄ nurodė kaip priemonę iÅ¡vengti didelių vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, kadangi ieÅ¡kovė, dėl sÅ«nui nuolatinai reikalingų reabilitacijų negali užraÅ¡yti vaiko į specialiÄ ugdymo įstaigÄ negali. Tuo tarpu jau su apeliaciniu skundu pateikė įrodymÄ , jog vis tik kreipėsi į Kauno miesto Å¡vietimo įstaigÄ , dėl sÅ«naus užraÅ¡ymo į specialiÄ ugdymo įstaigÄ Kauno lopÅ¡elį — darželį (duomenys neskelbtini).

Taigi, kyla pagrįstas klausimas, ar anot ieškovės šalių sūnus vis tik turi ar neturi galimybės lankyti šį darželį.Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bendri vaiko poreikiai, neskaitant specialiųjų, sudaro 300 Eur per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunaliniai mokesčiai per mėnesį sudaro viso apie 110,00 Eur ir, kad šiame bute ji gyvena su savo sugyventiniu ir vaiku.

Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai pateikdama teismui įrodymus apie komunalinių mokesčių iÅ¡laidas ne buto, kuriame faktiÅ¡kai gyvena. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo teismui pateikė 2015-05-15 ir Å¡iame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), t.y. nurodė adresÄ , kuriame iki Å¡iol kartu gyvena su savo sugyventiniu. IeÅ¡kovė net ir bylos nagrinėjimu metu paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai negyvena, nepateikė teismui dabartinio buto komunalinių mokesčių iÅ¡laidų.

Atmestini ieÅ¡kovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktÄ iÅ¡laidų paskaičiavimÄ . Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje (6 p.) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „nors ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog vaikui reikalinga vartoti vaistus, vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad tai sudaro 102,59 Eur, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad vaistai Maninil kainuoja maždaug 6 Eur per mėnesį, o kiti vaistai kompensuojami“.

Taigi, vien Å¡ioje dalyje vaiko poreikiai mažintini net 96,59 Eur. Minėtoje spendimo dalyje buvo aptariami ir ieÅ¡kovės nurodyti 178,06 Eur dydžio vaiko poreikiai maistui. Teismas ne tik motyvavo ieÅ¡kovės nurodytų vaiko poreikiams tenkinti iÅ¡laidų mažinimÄ , bet ir analizavo ieÅ¡kovės byloje patektus kvitus. Be to, pirmosios instancijos teismas neturi pareigos motyvuojamoje dalyje pasisakyti, dėl kiekvieno ieÅ¡kovės byloje pateikto parduotuvės kvito. Juolab atsižvelgiant į tai, kad kvitai visiÅ¡kai neatitinka ieÅ¡kovės pateiktų sumų vaiko iÅ¡laikymui, yra pateikti ne vieno, o keleto mėnesių laikotarpiu, iÅ¡ kvitų neiÅ¡skaičiuota ieÅ¡kovei ir jos sugyventiniui tenkanti iÅ¡laidų dalis.

Ieškovės motyvai neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji gali dirbti ir gauti pajamas, yra visiškai nepagrįsti. Pabrėžtina, kad ieškovei yra nustatytas tik 50 procentų nedarbingumas, kas neginčytinai rodo, jog ieškovė turi galimybę dirbti. Darbingumo lygio nustatymas yra reglamentuojamas neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu.

Taip pat ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog ji yra dirbusi (duomenys neskelbtini) žuvų fabrike yra nesusijusi su nagrinėjama byla, kadangi bÅ«tent Å¡i aplinkybė įrodo, jog ieÅ¡kovei nėra bÅ«tina, dėl neįgalumo, pritaikyti darbo vietos, todėl ieÅ¡kovės galimybes dirbti ir gauti pajamas yra plačios, tačiau ieÅ¡kovė byloje nepateikė duomenų, kad apskritai bÅ«tų bent bandžiusi susirasti jos gebėjimus atitinkantį darbÄ .Atmestini ir ieÅ¡kovės argumentai, kad ji visÄ savo laikÄ turi skirti sÅ«naus priežiÅ«rai.

Be abejonės, kiekvienas tėvas norėtų nedirbti ir leisti visÄ savo turimÄ laikÄ su vaiku, tačiau tėvai dar turi pareigÄ ir iÅ¡laikyti savo vaikus.Atmestini kaip visikai nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai neva atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai vengdamas parodyti savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį. Byloje buvo pateikti faktiniai duomenys, kad atsakovas dirba kvalifikuotÄ darbÄ baldų surinkėjo pozicijoje įmonėje (duomenys neskelbtini), kur vidutiniÅ¡kai gauna po 389,63 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį (t. 1, b.l. 79).

Byloje taip pat buvo pateikta darbdavio charakteristika (t. 1, b.l. 177-178). Ä® (duomenys neskelbtini) atsakovas iÅ¡vyko tik aplankyti savo artimųjų giminaičių, tačiau kaip matyti, ieÅ¡kovė ir vėl elgdamasi nesÄ Å¾iningai, sugalvojo visiÅ¡kai absurdiÅ¡kai versijÄ neva daugiau nei metus laiko atsakovas dirbo Lietuvoje turėdamas tikslÄ nuslėpti savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį.Atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo sesers A.

P. R. ir jos sutuoktinio N. R. pervedimai buvo paties atsakovo lėšos, skirto jo vaiko iÅ¡laikymui. Byloje yra pateikti Å¡ių asmenų raÅ¡tu duoti paaiÅ¡kinimai, kad jų pervestos lėšos buvo siųstos nuo atsakovo vaiko iÅ¡laikymui. Be to, ieÅ¡kovė klaidina teismÄ , kad atsakovas tuo metu, kuomet atsakovo sesuo su sutuoktiniu siuntė pinigus į jos sÄ skaitÄ , gyveno Lietuvoje. Pabrėžtina, kad atsakovas į LietuvÄ grįžo gyventi tik 2014 metų gruodžio mėnesį, o iki tol dirbo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios ir siuntė ieÅ¡kovei lėšas vaiko iÅ¡laikymui pasinaudodamas sesers ir jos sutuoktinio banko sÄ skaitomis.

Aplinkybę, kad nagrinėjamos lėšos buvo paties G. P. siųstos vaiko iÅ¡laikymui įrodo ir faktas, kad grįžus atsakovui į LietuvÄ , ieÅ¡kovė jokių pavedimų iÅ¡ A. P. R. ir jos sutuoktinio N. R. nebegaudavo. Atmestini ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog be pervedamų lėšų, pastarasis dar papildomai vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu teikė iÅ¡laikymÄ sÅ«nui maistu ir kitais daiktais. Minėtas aplinkybes paliudijo atsakovo motina A. P., ieÅ¡kovės motina M.

V..IeÅ¡kovės argumentai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovo jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Teismas tik atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas gavo teisinę pagalbÄ pro bono, tačiau sprendimÄ palikti Å¡alis prie jų bylinėjimosi iÅ¡laidų priėmė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų Å¡alių reikalavimų proporcijas, o bÅ«tent, kad Å¡alių reikalavimai buvo patenkinti vienodai, dėl ko neginčytina, kad Å¡ioje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neginčytinas.

Be to, abejoti, jog atsakovas nebuvo atstovaujamas pro bono nėra jokio pagrindo. Minėtas aplinkybes patvirtino atsakovo advokatė. Be to, atsakovas nereikalavo atlyginti bylinėjimosi išlaidų nereiškė ir apeliacinėje instancijoje.Ieškovės prašymas priimti byloje naujus įrodymus, remiantis tuo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, yra visiškai nepagrįstas, todėl teismo turi būti atmestinas. Ieškovė galėjo pateikti pridedamus apeliacinio skundo įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

Teismui nusprendus priimti naujus įrodymus, atsakovas naujai pateiktų įrodymų kontekste nori pažymėti, kad pastarieji iÅ¡ esmės pagrindžia ne ieÅ¡kovės, o atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingas paslaugas finansuoja valstybė. Be to, ieÅ¡kovė net pateikdama naujus įrodymus ir vėl piktybiÅ¡kai klaidina teismÄ nurodydama, kad jos pateikti kainoraščiai iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus, jog K. P. reikalingi užsiėmimui (masažai, vonios, logopedo paslaugos ir kt.) kainuoja nuo 2 iki 21 Eur.

Visų pirma, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu įrodinėjo, kad mankÅ¡tos kainuoja po 10 Eur, masažai po 15 Eur, baseinas mėnesiui 50 Eur. Antra, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų kainoraščių matyti, kad brangiausia teikiama mokama medicininė paslauga (logopedo) kainuoja 9,56 Eur, o į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina ne viena, o net trys konsultacijos, kas reiÅ¡kia, jog brangiausia mokama paslauga yra net septynis kartus pigesnė nei nurodė ieÅ¡kovė. Atsakovas apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 138 – 148) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, 170 Eur dydžio vaiko iÅ¡laikymo kas mėnesį mokamo periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės bei 1 298,14 Eur vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ : nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikui iki 150 Eur/mėn., atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, o kai kurių įrodymų net netyrė, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ skundžiamose dalyse.

Teismas pažeidė LR CPK 176-182 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika bylose, dėl santuokos nutraukimo ir vaiko iÅ¡laikymo priteisimo, tuo padarė esminius materialinės teisės normų ir procesinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pažeidimus. Teismas iÅ¡imtinai atsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų. Priimdamas sprendimÄ vadovavosi prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymų visuma.

Santuoka nutrūko išimtinai tik dėl ieškovės kaltės, pastarajai iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas sprendė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė tuo, kad atsakovas neskyrė pakankamai dėmesio šeimai, trūko paramos, tačiau ši teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi buvo priimta vertinant byloje surinktus įrodymus išimtinai tik ieškovės naudai. Teismas rėmėsi liudytojos M.

V. parodymais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimai buvo prieÅ¡taringi ir, kad Å¡i liudytoja turi artimÄ ryšį su ieÅ¡kove, dėl ko jos paaiÅ¡kinimai apskritai turi bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad to paties teismo posėdžio metu liudytoja M. V. paaiÅ¡kino, kad atsakovas visada rÅ«pinosi vaiku ir Å¡eima. Nesuprantama, kodėl teismas vertindamas aplinkybes, įrodančias atsakovo kaltę, visiÅ¡kai nevertino atsakovo ir jo motinos A.

P. paaiÅ¡kinimų. Aplinkybę, kad atsakovui grįžus į LietuvÄ pas savo Å¡eimÄ , užuot laikÄ leidusi su atsakovu ir savo Å¡eima, ieÅ¡kovė palikdavo sÅ«nų prižiÅ«rėti atsakovui ir iÅ¡eidavo su draugėmis, patvirtino ieÅ¡kovės motina, liudytoja M. V., todėl pagrindo abejoti atsakovo pateiktais paaiÅ¡kinimais, dėl santuokos nutraukimo priežasčių, nėra. Be to, dar gyvenant kartu atsakovas buvo radęs ne vienÄ V. S., dabartinio ieÅ¡kovės sugyventinio, sms žinutę ieÅ¡kovės mobiliajame telefone.

Akivaizdu, kad jų tarpusavio ryÅ¡ys užsimezgė dar faktiÅ¡kai sutuoktiniams gyvenant kartu. IeÅ¡kovė niekada neįrodinėjo atsakovo kaltės, dėl santuokos nutraukimo, remdamasi tuo, kad pastarajai trÅ«ko atsakovo dėmesio ar paramos. IeÅ¡kovė atsakovo kaltę įrodinėjo atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, tačiau Å¡ios nurodytos ieÅ¡kovės aplinkybės buvo visiÅ¡kai nepagrįstos. Teismas neatsižvelgė į kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį, siekiant iÅ¡saugoti santuokÄ .

Po 2013 metų gruodžio mėnesį įvykusio konflikto, atsakovas geranoriÅ¡kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų. IÅ¡vyko dirbti į (duomenys neskelbtini), nenutraukė finansavo sÅ«nui, o grįžęs į LietuvÄ net žinodamas, kad ieÅ¡kovė gyvena su kitu vyru, prašė ieÅ¡kovės atkurti bendrus Å¡eiminius santykius. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis mokamomis kas mėnesį po 170 Eur.

Atsakovo sutikimas mokėti sÅ«nui 150 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį yra ne tik pakankamas užtikrinti bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams, bet ir perteklinis, įvertinus vaiko gaunamÄ neįgalumo paÅ¡alpÄ . Teismas nustatė ir pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nurodytų iÅ¡laidų vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui nepagrindė jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Nesuprantama teismo iÅ¡vada neva ieÅ¡kovė vien tik vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui kas mėnesį iÅ¡leidžia visÄ valstybės teikiamÄ paramÄ , neįgaliam vaikui iki 18 metų, tačiau iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad vaiko specialieji poreikiai per mėnesį nesudaro 210 Eur valstybės teikiamos paramos, neįgaliam vaikui iki 18 m., dėl ko ieÅ¡kovė likusiÄ dalį valstybės gaunamos iÅ¡mokos gali skirti vaiko bÅ«tiniausių poreikių patenkinimui.

Aplinkybę, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡naudoja visų galimybių, kad pasinaudotų valstybės teikiamomis paslaugomis vaiko specialiesiems poreikiams užtikrinti, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. D. 2016-02-22 vykusio teismo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių vaiko iÅ¡laikymo principo remiantis tuo, kad atsakovas turi platesnes galimybes teikti materialinį iÅ¡laikymÄ , tačiau apeliantas neturi didesnių galimybių teikti vaikui didesnį materialinį iÅ¡laikymÄ nei ieÅ¡kovė.

Ieškovas yra įdėjęs maksimalias pastangas gauti pajamas atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes nors nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo. Atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, todėl vieninteles jo turimas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis įmonėje (duomenys neskelbtini), kur vidutiniškai gauna po 389,63 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Pats darbdavys neinicijuoja darbo užmokesčio padidinimo, todėl laikytina, kad atsakovas galimybių padidinti savo gaunamas pajamas šiuo metu neturi dėl objektyvių priežasčių.

Vien nuomos kaÅ¡tai sudaro 150 Eur per mėnesį, taip pat papildomai reikia mokėti ir komunalinius mokesčius, kas sudaro daro apie 50 Eur. Akivaizdu, kad skinant vaikui iÅ¡laikymÄ po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, atsakovas pats prarastų galimybę patenkinti net bÅ«tiniausius savo poreikius maistui ir bÅ«stui.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi mažesnes galimybes gauti pajamas sÅ«naus iÅ¡laikymui. Teismas vertindamas ieÅ¡kovės pajamas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį gauna valstybės skiriamÄ paramÄ :

Å¡alpos pensijÄ , dėl jos neįgalumo, kuri sudaro 78,50 Eur; vaiko priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ , kuri sudaro 52,50 Eur bei naÅ¡laičio pensijÄ , kuri sudaro 88,48 Eur. Taigi, ieÅ¡kovė kas mėnesį vien iÅ¡ valstybės gauna 220, Eur paÅ¡alpÄ , neskaitant valstybės skiriamos paÅ¡alpos, neįgaliam vaikui iki 18 metų, kuri dar papildomai sudaro 157 Eur. Vien tik ieÅ¡kovei skiriama valstybės parama kas mėnesį sudaro tokias pačias pajamas, kurias gauna atsakovas dirbdamas pilnu etatu.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas. Pagal Å¡io straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 30—55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebÅ«tina pritaikyti darbo vietos. IeÅ¡kovė net turėdama neįgalumÄ yra dirbusi (duomenys neskelbtini) žuvies fabrike. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei nėra bÅ«tina, dėl neįgalumo, pritaikyti darbo vietos, todėl ieÅ¡kovės galimybes dirbti ir gauti pajamas yra plačios, tačiau ieÅ¡kovė net nebandė susirasti jos gebėjimus atitinkančio darbo.

Be to, ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai nei atsakovas, buto nesinuomoja, gyvena kartu su sugyventiniu, todėl jos patiriamos iÅ¡laidos bÅ«stui, prieÅ¡ingai nei atsakovo atveju, yra dalijamos ne vienam asmeniui.Teismas neatsižvelgė į atsakovo bei liudytojų byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad atsakovas viso gyvenimo skyrium laikotarpiu (vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu) prisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo papildomai pirkdamas vaikui sauskelnes, maistÄ , žaislus, rÅ«bus ir, kad ieÅ¡kovė niekada nesiskundė atsakovui, jog pastarojo teikiamas vaiko iÅ¡laikymas nėra pakankamas.

Minėtas aplinkybes paliudijo atsakovo motina A. P., ieÅ¡kovės motina M. V., tačiau teismas Å¡ių atsakovo bei liudytojų paaiÅ¡kinimų net nevertino. Be to, teismas priteisdamas vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį gaudavo valstybės skiriamÄ paramÄ neįgaliam vaikui bei tikslinę vaiko priežiÅ«ros kompensacijÄ , kuri sudarė net 210 Eur. Net neįskaičiuojant ieÅ¡kovo papildomai suteiktų lėšų perkant sÅ«nui maistÄ , rÅ«bus bei žaislus, t. y.

įvertinus tik pervestas lėšas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ (viso 1608,86 Eur), atsakovas per mėnesį vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu skyrė vidutiniÅ¡kai po 107 Eur (1 608,86 Eur/15 mėn). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė kartu su valstybės skiriama parama vaikui, dėl jo neįgalumo, kas mėnesį gavo po 317 Eur, kas visiÅ¡kai padengia pirmosios instancijos teismo nustatytÄ faktiÅ¡kai reikalingÄ sumÄ vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį (300 Eur). Todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimas iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteistas.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 23 – 28) ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ; iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ VSDFV apie gaunamas atsakovo darbo santykius Lietuvoje; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Teismas yra klaidinamas ne tik dėl ieÅ¡kovės darbo aplinkybių, bet ir teismui neatskleidžiama, jog po santuokos su atsakovu, ieÅ¡kovė dirbo (duomenys neskelbtini) tik iki gimstant Å¡alių sÅ«nui, o po jo gimimo paaiÅ¡kėjus, kad jis yra neįgalus, kelių atskirų tipų, ieÅ¡kovė jį augina pati ir nedirba, nes pati turi didelį nedarbingumÄ dėl diabeto. Atsakovas ketina pateikti teismui ieÅ¡kovės apsisprendimÄ atsidėti sÅ«naus visapusiÅ¡kai ir tinkamai priežiÅ«rai kaip ieÅ¡kovės nenorÄ dirbti, uždirbti ir iÅ¡laikyti sÅ«naus.

Šalių sūnaus raida, intelektas, yra sutrikę, jo fizinė būklė net neleidžia jam normaliai vaikščioti, nors jam šiuo metu yra 3,5 metų. Šiuo metu atsakovas yra išvykęs ir dirba (duomenys neskelbtini). Manytina, kad dabartinė jo turtinė padėtis žymiai geresnė nei šios bylos nagrinėjimo metu gyvenant Lietuvoje, dėl to nepagrįsti yra ieškovo samprotavimai apie tai, kad jo galimybės užsidirbti yra nedidelės. 170 Eur priteistas išlaikymas per mėnesį nėra pakankamas šalių sūnaus išlaikymui, įvertinant tai, kad vaiko priežiūros ir lavinimo poreikiai dėl jo neįgalumo yra dideli.

IÅ¡ kartu su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu pateiktos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės teikiamų medicininių ir priežiÅ«ros paslaugų įkainių lentelės matyti, kad vaiko raidos pratimams ir rekomenduojamos terapijos užsiėmimams skirtina suma sudarytų iÅ¡ viso 162,55 Eur per savaitę, t. y. apie 650 Eur per mėnesį. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįeina vaiko maitinimas, bÅ«sto iÅ¡laikymas, transportas, vaistai, rÅ«bai, žaislai ir higienos ir kitos priemonės. Jokio iÅ¡laikymo nei daiktais, nei pinigais per kitus asmenis atsakovas neteikė.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad mokėjo iÅ¡laikymÄ . Atsakovas apeliaciniame skunde net nenurodė, kokia suma jis vertina byloje neįrodytų „maisto produktų, žaislų“ perdavimÄ . Atsakovas turėjo įrodyti, kad iÅ¡laikymo tvarka ir forma buvo nustatyta ieÅ¡kovės ir jo susitarimu, kad ieÅ¡kovei jis realiai perdavė iÅ¡laikymÄ ne pinigais, kad ieÅ¡kovei perduotos kitų asmenų lėšos buvo jo lėšos, kad jis jiems juos perdavė, o prieÅ¡ tai turėjo ar uždirbo. Be to, nesuprantama, kodėl pats atsakovas negalėjo persiųsti „savo“ papildomų pinigų ieÅ¡kovei (jeigu jų apskritai turėjo), nors pats pervesdamas ieÅ¡kovės pripažįstamas kaip iÅ¡ jo gautas sumas, atsakovas siuntė tuo pačiu metu, kaip ir jo sesuo su vyru – 2014 metais.

Matydami, kad Å¡eimÄ palikęs atsakovas nepadeda savo neįgaliam 2 m. sÅ«nui jokia forma, atsakovo sesuo su vyru rėmė ieÅ¡kovę nuosavomis lėšomis, tuo tarpu kai atsakovas taip pat gaudavo pajamų iÅ¡ N. R.. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad žaislų ir rÅ«bų perdavimo bÅ«du teiktÄ iÅ¡laikymÄ teismui patvirtino ir ieÅ¡kovės motina M. V.. TokiÄ iÅ¡laikymo formÄ paneigė pati ieÅ¡kovė, o ieÅ¡kovės motina M. V. nurodė, kad po išėjimo iÅ¡ namų atsakovas 2014 m. perdavė sauskelių ir rÅ«belį.

Atsakovas nepagrįstai „cituoja“ M. V. savo naudai, tačiau tokių parodymų, kokie nurodomi apeliaciniame skunde ir kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti tinkamo, pakankamo iÅ¡laikymo nuolatinį teikimÄ , Å¡i liudytoja nedavė. PrieÅ¡ingai, ji patvirtino, kad atsakovo teikiamo 150 Eur iÅ¡laikymo aiÅ¡kiai neužtenka jo sÅ«nui iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti. Atsakovas įskaičiuoja jo paties mokėtino iÅ¡laikymo sumÄ Ä¯ valstybės teikiamos paramos neįgalų vaikÄ auginančiai ieÅ¡kovei sumÄ .

Atsakovas mano, kad jei valstybė teikia paramÄ vaikui, tėvas neprivalo prisidėti prie iÅ¡laikymo, tačiau tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. IeÅ¡kovė neteikė apeliacinio skundo, tačiau nesutinka, jog santuoka iÅ¡iro ne dėl atsakovo kaltės. Å alių santuoka aiÅ¡kiai iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes ieÅ¡kovės kaltės nei dėl žalingų įpročių, nei dėl neiÅ¡tikimybės atsakovas neįrodė, jos nėra ir nebuvo. Atsakovas skunde nurodė, jog „iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad specialieji vaiko poreikiai nesudaro 210 Eur“.

Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, dėl to ir visos tolimesnės atsakovo kalkuliacijos yra visiÅ¡kai nepagrįstos. Jokiais byloje analizuotais duomenimis nepagrįsti taip pat ir atsakovo pasvarstymai, kad jis pats nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kad turi mokėti nuomos ir bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Pagal pateikiamus vieÅ¡ojo registro duomenis, atsakovo nurodytu teismui adresu esantis butas priklauso kitam asmeniui, tačiau jokia nuomos ar panaudos sutartis nėra registruota, teismui ji taip pat nepateikta, jokių atsakovo iÅ¡laidų tokiam tikslui dokumentai nepateikti.

Apklausti liudytojai nurodė, kad vaikui reikalingas padidinto dydžio iÅ¡laikymas. Be to, Å¡alių sÅ«nui ortopedinė avalynė valstybės yra kompensuojama tik vienai porai batų per metus. Užsakius sÅ«nui žieminius batus, vasarinius ir rudeninius batus reikia pirkti. Taip pat ir drabužius ieÅ¡kovė stengiasi pirkti iÅ¡ medvilnės ar iÅ¡ vilnos, o tokie rÅ«bai taip pat nemažai kainuoja, kas didina sÅ«naus iÅ¡laikymo poreikius. Liudytojų parodymai, su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu papildomai pateikti įrodymai bei su Å¡iuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikiami nauji, papildomi įrodymai pagrindžia, jog Å¡alių sÅ«nus yra sunkus ligonis, neįgalus, jam reikia ypatingai daug priežiÅ«ros ir užsiėmimų, jo poreikiai yra dideli.

Leisti į specializuotÄ darželį ieÅ¡kovė ketina, tačiau jame neteikiamos vaikų, sergančių cukralige, ugdymo paslaugos, joks specialistas nesutinka matuoti kraujo lygį, kas yra bÅ«tina daryti kas 4 valandas. IÅ¡ 2016-05-12 Kauno pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad Å¡alių sÅ«nui yra negalia dėl judesio ir padėties sutrikimo, žymus kalbos sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos ir sveikatos problemų, jam reikalinga įvairiapusė pagalba.

Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu Å¡alių sÅ«nus specialiųjų poreikių neturėjo, nepagrįsti faktais ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės I. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Atsakovo G. P. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Dėl naujų įrodymų. Apeliantė (ieÅ¡kovė) prie apeliacinio skundo pateikė ir praÅ¡o priimti naujus įrodymus apie Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikius ir gydymÄ : VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2016-04-06 raÅ¡to „Dėl informacijos pateikimo“ dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus gydymo iki 2016-03-24 ir kitų jo sveikatos bÅ«klės bei gydymo aplinkybių, 2016-04-04 ieÅ¡kovės praÅ¡ymo lopÅ¡eliui-darželiui (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ai skelbiamų VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės paslaugų įkainių bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės paslaugų, teiktinų ieÅ¡kovės sÅ«nui ir jų įkainių santraukos kopijas, taip pat su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ pateikė 2016-04-28 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, 2016-05-12 Kauno pedagoginės pagalbos tarnybos pažymÄ , bei atskiru praÅ¡ymu 2016-11-02 pateikti 2016-10-20 ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ir 2016-10-21 lopÅ¡elio (duomenys neskelbtini) atsakymas, 2016-07-05 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, 2016-08-30, 2016-09-28 3 įdėtiniai lapai iÅ¡ Å¡alių sÅ«naus ligos istorijos.

Apeliantė nurodo, kad būtinybė juos pateikti iškilo susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais bei atsakovo apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 156-162, 3 t. b. l. 29-35, 43-55).CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus yra gavęs ir su jais susipažinęs (3 t. b. l. 4-5, 43, 60-62).

Kadangi ginčas kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, apeliantės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai gali turėti įtakos bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl apeliantės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimami į bylÄ ir vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 314 str.).IeÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinių skundų esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).       Dėl iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo IeÅ¡kovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto iÅ¡laikymo vaikui po 170 Eur kas mėnesį dydžio, praÅ¡o iÅ¡laikymÄ vaikui padidinti iki 250 Eur kas mėnesį, o iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ praÅ¡o padidinti iki 3 830 Eur.Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto iÅ¡laikymo vaikui po 170 Eur kas mėnesį dydžio, praÅ¡o iÅ¡laikymÄ vaikui sumažinti iki 150 Eur kas mėnesį, o reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo kaip nepagrįstÄ atmesti.Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vystytis vaikui.

Tėvai turi ne teisę, bet pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus ir šį iÅ¡laikymÄ teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008,2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – iÅ¡silavinimas, amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.).Taip pat nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo vaikui tenkino iÅ¡ dalies ir, įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, vaiko poreikius, priteisė iÅ¡ atsakovo po 170 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį bei 1 298,14 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013-12-15 iki 2015-05-28.Byloje ieÅ¡kovė prašė vaiko iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ atsakovo po 250 Eur kas mėnesį, nurodė, kad vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma.

Pateikė skaičiuotę apie vaiko išlaikymo dydį, nurodydama išlaidas: maistui-178 Eur, aprangai ir avalynei-58 Eur, mokomajam švietimui – 28 Eur, higienai- 50 Eur, vitaminams, vaistams -102 Eur, komunaliniams mokesčiams -50 Eur, kitoms lavinimo priemonėms, iš viso 514 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendriems vaiko poreikiams, neskaitant specialiųjų, reikalinga 300 Eur/mėn. suma.Apeliantė (ieškovė) teigia, kad bendriems vaiko poreikiams, neskaitant specialiųjų, 300 Eur per mėnesį suma nepakankama, kad teismas neatsižvelgė į vaiko specialiuosius poreikius, kurių buvimo niekas byloje ir neginčijo, kad liudytoja E. S. nurodė, kad ieškovei tam, kad išlaikyti neįgalų, ženklių raidos (psichikos), kalbos (beveik nekalba), judėjimo sutrikimų (savarankiškai nevaikšto) turintį bei diabetu sergantį sūnų reikia apie 1 000 eurų per mėnesį, kad prašoma priteisti 250 Eur išlaikymo per mėnesį suma iš atsakovo yra per maža.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vaiko poreikiams, išskyrus specialiuosius, užtikrinti yra pakankamas 300 Eur išlaikymas.

Todėl apeliantės praÅ¡ymas paÅ¡alinti teismo sprendimo 7 psl. 3 pastraipos 1-Ä sakinį, t.y. teismo motyvÄ apie vaiko poreikiams užtikrinti pakankamÄ 300 Eur iÅ¡laikymÄ nepagrįstas ir netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui ieÅ¡kovė kas mėnesį gauna 288, 75 Eur valstybės teikiamos paramos neįgaliam vaikui iki 18 m. bei priežiÅ«ros iÅ¡laidų (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ , kad vaikas turi teisę gauti specialiųjų poreikių tenkinimui nemokamas paslaugas: vaikui reikalingas mankÅ¡tas, masažus ir logopedo konsultacijas. Apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai - vaiko medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad vaikas su dideliais specialiaisiais ugdymo poreikiais, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad vaiko specialiosios pedagoginės pagalbos (kuri reikalinga ne mažiau kaip 5 kartus (pratybos) per savaitę, 3 k./sav. logopedo, 2 k. /sav. specialiojo pedagogo), psichologinės pagalbos teikimas (reikalinga trumpalaikė pagalba iki 10 susitikimų) yra mokamas (3 t. b. l. 29-35, 44-46).

IÅ¡ apeliantės pateiktų prie apeliacinio skundo, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ bei atskiru praÅ¡ymu raÅ¡ytinių įrodymų:VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raÅ¡tų, iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų, kauno pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų, Kauno lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) informacijos (2 t. b. l. 157-162, 3 t.b. l. 29-35, 44-46, 52-53) nustatyta, kad vaikui priklauso nemokamos kompensacinės priemonės (ortopedinė avalynė, vaikÅ¡tynė, darbo kėdutė, lauko vežimėlis ir kt. įtrauktos į kompensuojamų priemonių neįgaliesiems sÄ raÅ¡Ä ), kad vaikas nuo 2016-08-29 lanko lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini) po 4 val. per dienÄ , jame vaikui teikiama individualios logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo ir kÅ«no kultÅ«ros pedagogo paslaugos, kurios yra nemokamos.

Byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindÄ konstatuoti, jog vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui nepakanka 210 Eur valstybės teikiamos paramos neįgaliam vaikui.Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad ieÅ¡kovės pateikti vaiko poreikių lentelės duomenys apie 50 Eur higienos ir 178,06 Eur maisto iÅ¡laidas per mėnesį yra nepagrįsti, nurodant, kad teismas nevertino prie 2015-08-11 atsiliepimo į ieÅ¡kinį 1 priedu pateiktų 19 lapų įvairių parduotuvių ir įstaigų kvitų, kuriuose matyti ir iÅ¡laidos higienai, ir maistui.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, į bylÄ pateikti kvitai apie įvairių maisto produktų, kitų prekių pirkimÄ Â 2015 m. nepatvirtina, jog didžioji dalis juose nurodytų maisto produktų, kitų prekių bÅ«tinos ir skirtos bÅ«tent vaiko poreikių tenkinimui (pvz. kramtomoji guma, gazuoti gėrimai, skrudintos ir sÅ«dytos moliÅ«gų sėklos, įvairÅ«s traÅ¡kučiai, užkandžiai prie alaus ir pan. (1 t.b.l. 115-124, 2 t. b. l. 3-5), todėl nepakankami, vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bendros vaiko iÅ¡laikymo sumos, neskaitant specialiųjų poreikių, 300 Eur/mėn. bÅ«tiniems vaiko poreikiams patenkinti (maistui, drabužiams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, higienos, vaiko lavinimo priemonėms ir kt.).

Apeliantės teigimu, ji neturi galimybės dirbti, nes augina neįgalų, nevaikÅ¡tantį ir nekalbantį vaikÄ , nuolat besigydantį ligoninėse ir reabilitacijos klinikose, jai pačiai nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į ieÅ¡kovės teiginius, kad dėl cukraligės (diabeto) ji negali dirbti fizinio darbo, o sÅ«naus priežiÅ«rai reikia skirti visÄ savo laikÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apeliantės argumentais dėl jos ribotų galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes vien tai, kad ieÅ¡kovė iki vaiko gimimo yra dirbusi (duomenys neskelbtini), neteikia pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovei vienai auginant neįgalų, turintį specialių poreikių vaikÄ , kuriam reikalinga nuolatinė kasdieninė priežiÅ«ra ir rÅ«pinimasis vaiku, dar lieka laiko kitam samdomam darbui atlikti.

Apeliantas (atsakovas) G. P. teigia, kad jis sÅ«naus iÅ¡laikymui kas mėnesį gali teikti po 150 Eur, nes įvertinus vaiko gaunamÄ neįgalumo paÅ¡alpÄ , Å¡i suma yra pakankama ir net perteklinė užtikrinti bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams. Apeliantas teigia, kad nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių vaiko iÅ¡laikymo principo, nes apeliantas neturi didesnių galimybių teikti vaikui didesnį materialinį iÅ¡laikymÄ nei ieÅ¡kovė, nes jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, įmonėje (duomenys neskelbtini) jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis po 389,63 Eur/mėn. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentais, kad atsakovas privalo teikti iÅ¡laikymÄ mažamečiam vaikui, nors vaiko specialÅ«s poreikiai tenkinami iÅ¡ valstybės skiriamos Å¡alpos iÅ¡mokos, iÅ¡laikymo prievolė ir tėvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikui nepasibaigia.

Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva patikrinus nekilnojamojo turto registro, SODROS duomenis (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad Å¡alys jokio nekilnojamojo turto neturi. Sodros duomenimis už 2016-01-01-2017-03-31 laikotarpį nustatyta, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais ieÅ¡kovė I. P. neturi, jai mokama naÅ¡laičio pensija, kurios dydis 2016 metais- 93, 76 Eur, o nuo 2017- 01-01 - 100, 40 Eur. Sodros duomenimis už 2016-01-01-2017-03-31 laikotarpį, nustatyta, kad atsakovas iki 2016-03-14 dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) ir gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį (atskaičius mokesčius) vidutiniÅ¡kai sudarė apie 470 Eur, nuo 2016-03-14 nėra duomenų apie jo įdarbinimÄ LR nėra.

Bylos duomenimis atsakovas kitų iÅ¡laikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas. Apeliantės (ieÅ¡kovės) nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ilgÄ laikÄ dirba (duomenys neskelbtini), neteikė į bylÄ duomenų apie jo gaunamas realias pajamas, kolegijai leidžia spręsti, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, turi pakankamai pajamų sau pragyvenimui ir turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo nei sprendė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių neturi galimybės gauti didesnes pajamas dėl nuolatinės vaiko priežiÅ«ros, bei savo 50 proc. neįgalumo, kad jos turimos pajamos yra 100 Eur naÅ¡laičio pensija, o vaiko specialiems poreikiams tenkinti yra valstybės skirta 288 Eur paÅ¡alpa.

Objektyvių duomenų, kad atsakovas kitokia forma nuo bylos užvedimo (nuo 2015-05-18) bÅ«tų prisidėjęs prie vaiko iÅ¡laikymo nepateikta. Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl atsakovo iÅ¡laikymo vaikui dalis turi bÅ«ti - 2/3, o ieÅ¡kovės - 1/3 dalis vaiko bendriesiems poreikiams tenkinti ( abiems tėvams 300 Eur/mėn.), todėl sprendimo dalis dėl priteisto iÅ¡laikymo vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis dydžio keistina, iÅ¡ atsakovo skundžiamu sprendimu priteista 170 Eur/mėn. iÅ¡laikymo suma padidintina iki 200 Eur dydžio (CPK 326 str. 3 p.).Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl įrodymų vertinimo dėl priteisto vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo 1298, 14 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. (ieÅ¡kinio pateikimo teismui) bei pagrįstumo, teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje esančius duomenis (ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus) spręstina, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog šalims pradėjus gyventi skyrium (nuo 2013 m. gruodžio mėn.), ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovei pervesta atsakovo G.

P. - 663, 93 Eur, jo sesers A. P. (R.)-353, 02 Eur bei jos sutuoktinio N. R. - 591 Eur, o bendra pervestų lėšų suma – 1608, 86 Eur buvo atsakovo lėšos ir skirtos bÅ«tent vaiko iÅ¡laikymui (CPK 185 str.). Apelianto (atsakovo) teigimu, teismas neatsižvelgė į atsakovo bei liudytojų atsakovo motinos A. P., ieÅ¡kovės motinos M. V. parodymus, kad jis vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu pirko vaikui sauskelnes, maistÄ , žaislus, rÅ«bus ir, kad ieÅ¡kovė niekada nesiskundė atsakovui, jog pastarojo teikiamas vaiko iÅ¡laikymas nėra pakankamas.

Tačiau atsakovas į bylÄ nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų apie jo nurodytų daiktų pirkimÄ , jų kiekius bei kainas ginčijamu laikotarpiu (kvitų, čekių ar pan.), tai, kad 2016-01-13 teismo posėdyje apklausta ieÅ¡kovės motina M. V. nurodė, kad po išėjimo iÅ¡ namų atsakovas 2014 m. perdavė sauskelių ir rÅ«belį, neteikia pagrindo konstatuoti, jog įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo vidutiniÅ¡kai per mėnesį teikta po 95 Eur suma (1608, 86 Eur: 17 mėn.) buvo pakankama.Apeliantės (ieÅ¡kovės) nuomone, teisingas priteistinos iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos skaičiavimas yra toks: 250 Eur už 2013 m. gruodį, 3000 Eur 2014 metais, 1000 Eur 2015 metų 1-4 mėnesiais ir 150 Eur už 2015 m. gegužės 18 dienų, viso 4400 Eur.

Ä®skaitant tai, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog atsakovas yra pervedęs 570,14 Eur iÅ¡laikymÄ (29+469+72 Eur), susidaro 3829,86 Eur įsiskolinimas, todėl praÅ¡o teismo priteistÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ 1298,14 Eur padidinti iki 3829,86 Eur.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 39, 41, 44-47 punktuose nurodytas aplinkybes bei motyvus, sprendžia, kad teismo priteista iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma - 1298,14 Eur padidintina iki 1791 Eur (200 Eur/mėn. x 17 mėn.- 1608, 86 Eur).

Skundžiama teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo keistina (CPK 326 str. 3 p.). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo pakeisti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių. Tai, kad teismas paliko Å¡alis prie jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinti iÅ¡ dalies, nereiÅ¡kia, jog teismas pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatų reikalavimus. Todėl priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas 680 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme , t.y. 430 Eur už atsiliepimo į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį bei atstovavimÄ teisme 250 Eur (1 t. b. l. 105-106, 133-134, 2 t. b. l. 108-109) nėra teisinio pagrindo.

      Dėl santuokos iširimo priežasčių ir šalių kaltės. Apeliantas (atsakovas) G. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl vienos ieškovės kaltės.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria Å¡iems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Byloje nustatyta, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2013 m. gruodžio mėn. (atsakovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, t.y. ieÅ¡kovės tėvų namų), todėl reikÅ¡mingi ir svarbÅ«s, sprendžiant kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo klausimÄ , yra tik tie faktai, kurie įvyko iki faktinio santuokos iÅ¡irimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo grindė jos neiÅ¡tikimybe, ieÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, jo kaltę grindė atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu, nepagarba, paramos Å¡eimai nebuvimu ir pan..Kaip matyti iÅ¡ atsakovo procesinių dokumentų turinio, apeliantas, siekdamas įrodyti ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, iÅ¡ esmės remiasi tik faktais, kurie įvyko po faktinio santuokos iÅ¡irimo.

IeÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad nuo 2014 m. rudens pradėjo gyventi su kitu vyru, tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės buvimo iki faktinio santuokos iÅ¡irimo. Atmestini apelianto teiginiai, kad teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo ir jo motinos A. P. paaiÅ¡kinimų, neatsižvelgė į kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį, siekiant iÅ¡saugoti santuokÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apelianto argumentai nepagrįsti, nes vien tai, kad teismas detaliai sprendime nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, nereiÅ¡kia, kad jų nevertino.

Kitų argumentų (įrodymų), kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos padarytas išvadas, apeliantas nepateikė.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog iki santuokos faktinio iširimo (2013 m. gruodžio mėn.) būtų nustatyti faktai, iš kurių galima būtų preziumuoti kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai pripažino, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo.

Nors atsakovas teigia, jog nėra nustatyta jo kaip sutuoktinio kaltė, tačiau manytina, kad abu sutuoktiniai nepakankamai stengėsi iÅ¡saugoti santykius, juos puoselėti, abu neiÅ¡saugojo Å¡eimos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iÅ¡irimo priežastis, tokiu atveju nėra nustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis, o kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstami abu sutuoktiniai (CK 3.61 str. 2 d.). Atsakovo paaiÅ¡kinimai, jo išėjimas iÅ¡ Å¡eimos namų, nesant (nenurodant) tam svarių priežasčių, yra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Kiti ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai detaliau neaptariami, kadangi neturi teisinės reikÅ¡mės.IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies (dėl iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo padidinimo), keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pripažinus, kad iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas padidintinas nuo 170 Eur iki 200 Eur (skirtumas 30 Eur/mėn.), o iÅ¡laikymo įsiskolinimas padidintinas nuo 1298,14 Eur iki 1791 Eur (skirtumas 493 Eur), iš atsakovo G.

P. priteista 91,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei suma padidintina 28 Eur suma, t. y. iki 119, 60 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas      priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.1 d.). IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas (apeliacinio skundo suraÅ¡ymas – 300 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas – 200 Eur), kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (CPK 98 str.).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, 200 Eur patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jo priteistinos ieÅ¡kovei. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jai iÅ¡ atsakovo priteistina 150 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (CPK 93 str. 2 dalis, 98 str.) .LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , o iÅ¡ dalis patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisiamos 9, 15 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a : ieÅ¡kovės I.

P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Atsakovo G. P. apeliacinį skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei pakeisti ir iÅ¡ atsakovo G. P. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iki pilnametystės priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui K. P. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) padidinti iki 200 Eur (dviejų Å¡imtų), o iÅ¡laikymo įsiskolinimo – iki 1791 Eur.IÅ¡ atsakovo G.

P. priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei pirmosios instancijos teisme padidinti iki 119, 60 Eur.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ atsakovo G. P. priteisti 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei I. P..Priteisti valstybei iÅ¡ G. P. 9, 15 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Aušra Baubienė                                                                               Evaldas Burzdikas                                                                               Izolda Nėnienė