2021-10-20 Nr. AB-21699-3-62-3-02241-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2754-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02241-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno kasimo darbai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 dalį (toliau – ir Sprendimas), kuria pareiškėjui priklausantis pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – buvo įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažas). Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 21 d. paštu gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) pranešimą, kuriuo buvo informuotas apie tai, jog jam priklausantis garažas skundžiamu Sprendimu yra įtrauktas į Sąrašą, todėl pareiškėjas 2019 m. turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 proc. tarifu.

3. Pareiškėjo nuomone, jam priklausantis garažas buvo nepagrįstai ir neteisėtai įtrauktas į Sąrašą, kadangi nei Sprendime, nei jokiame kitame dokumente pareiškėjui nebuvo nurodyti tokio sprendimo motyvai. Be to, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, jog pastatą ketinama įtraukti į Sąrašą. Neinformavus apie tokį ketinimą, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti atsakovui dokumentus ir argumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas. Pareiškėjui buvo užkirstas kelias ištaisyti galimus pastato trūkumus ir pateikti prašymus išbraukti garažą iš Sąrašo. Tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir atsakovo sprendimo pagrįstumą. Garažas nekelia grėsmės arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – ir NTMĮ) suteikia teisę savivaldybės tarybai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties, teisinio statuso, jo techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojų socialinės padėties ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos (NTMĮ 6 str. 1 ir 2 d.).

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nekilnojamojo turto mokesčio diferencijavimo tikslas yra garantuoti, kad nekilnojamojo turto savininkai tvarkytų, neapleistų, naudotų pagal paskirtį jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti, neprižiūrimi, nustatymą, jų sąrašo sudarymą ir keitimo procedūras reglamentuoja Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 (toliau – ir Aprašas).

Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Administracijos Vilijampolės seniūnijos 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 22-2-194 pareiškėjas buvo įspėtas apie 2019 m. gegužės 13 d. 9.00 val. atliekamą garažo naudojimo priežiūros patikrinimą, buvo paprašyta jame dalyvauti bei pateikti techninei priežiūrai reikalingus dokumentus. Atsižvelgus į pareiškėjo prašymą, apžiūros patikrinimas buvo nukeltas į 2019 gegužės 15 d. 9.00 val. Patikrinimo metu, dalyvaujant pareiškėjo direktoriui R. K., buvo surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 22-8-67, kuriame buvo nustatyti esami garažo pastato trūkumai ir defektai: pamatų būklė patenkinama, vietomis ištrupėjusios išorinės sienos tarpblokinės siūlės, kolonų, perdangos plokščių vietomis pažeistas darbinės armatūros apsauginis betono sluoksnis, stogo danga padengta prilydoma rulonine danga, vietomis pralaidi atmosferiniams krituliams, lietaus nuvedimo sistema pažeista, ant stogo auga želdiniai, vietomis stiklų nėra arba lango anga uždengta plokšte, vietomis išdaužti stiklai, kurių šukės kelia pavojų arti statinio būnantiems žmonėms, garažo vartai mediniai, paveikti biologiškai, metaliniai vartai paveikti korozijos, statinio inžinierinės sistemos neveikiančios, dalis demontuota.

Pareiškėjas raštiškai įsipareigojo, jog nustatyti defektai bus pašalinti. Administracijos Vilijampolės seniūnijos 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 22-2-319 pareiškėjas buvo informuotas, jog jam priklausantį garažą ketinama įtraukti į 2019 metų Sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui bei pasiūlyta per 20 kalendorinių dienų pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas atitinka Aprašo 8.1–8.4 papunkčiuose nurodytus kriterijus. 2019 m. birželio 27 d. UAB „Kauno kasimo darbai“ raštu informavo seniūniją, jog išdaužti garažo langai užtaisyti fanera, o iki 2019 m. gruodžio 1 d. pažadėjo užtaisyti pažeistas statinio kolonų ir perdangų vietas.

Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų apie ištaisytus pastato trūkumus, atsakovas įtraukė pareiškėjo pastatą į Sąrašą ir Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 09-2-692 pareiškėjas buvo apie tai informuotas. Pareiškėjui minėtame rašte buvo paaiškinta, kad jis turi teisę per 20 kalendorinių dienų pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, jog nekilnojamasis turtas neatitinka Apraše nurodytų kriterijų ar yra atsiradusios naujos aplinkybės, lemiančios nekilnojamojo turto išbraukimą iš Aprašo, tačiau tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Atlikus pakartotinę garažo apžiūrą, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. Statinio techninės priežiūros ir patikrinimo akte konstatuoti pastato trūkumai nebuvo pašalinti, papildomai buvo nustatyta, jog ant stogo vietomis nebuvo parapeto apskardinimų, išorinėje sienoje vietomis ištrupėjusios tarpblokinės siūlės, todėl pastatas atitiko Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog yra pašalinęs 2019 m. birželio 15 d. patikrinimo akte nustatytus trūkumus, taip pat nepateikė jokių dokumentų, jog pastato atitikimas Aprašo 4 punkte nustatytiems kriterijams buvo lemtas Aprašo 8.1–8.4 papunkčiuose nurodytų aplinkybių.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kauno kasimo darbai“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, t. y. garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos Vilijampolės seniūnijos 2019 balandžio 25 d. raštu Nr. 22-2-194 pareiškėjas buvo informuotas apie 2019 m. gegužės 13 d. 9.00 val. atliekamą ginčo pastato naudojimo priežiūros patikrinimą, paprašyta jame dalyvauti bei turėti statinio techninei priežiūrai reikalingus dokumentus. Atsižvelgus į pareiškėjo prašymą, apžiūros patikrinimo data buvo perkelta į 2019 m. birželio 15 d. 9.00 val. Dalyvaujant pareiškėjo direktoriui R. K., 2019 m. gegužės 15 d. buvo atliktas ginčo statinio naudojimo priežiūros patikrinimas ir surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 22-8-67, kuriame buvo nustatyti esami pastato trūkumai ir defektai: pamatų būklė patenkinama, nuogrindos pastato perimetru vietomis susidėvėjusios arba apaugusios žole, išorinės sienos – vietomis ištrupėjusios tarpblokinės siūlės, kolonų, perdangos plokščių vietomis pažeistas darbinės armatūros apsauginis betono sluoksnis, stogo danga padengta prilydoma rulonine danga, vietomis pralaidi atmosferiniams krituliams, lietaus nuvedimo sistema pažeista, ant stogo auga želdiniai, vietomis stiklų nėra arba lango anga uždengta plokšte, vietomis išdaužti stiklai, kurių šukės kelia pavojų arti statinio būnantiems žmonėms, garažo vartai mediniai, paveikti biologiškai, metaliniai vartai paveikti korozijos, statinio inžinierinės sistemos neveikiančios, dalis demontuota. Pareiškėjo atstovas (direktorius R. K.) su šiuo patikrinimo aktu susipažino pasirašytinai. Pareiškėjas neginčijo faktinių aplinkybių dėl patikrinimo metu nustatytos pastato techninės būklės, tačiau teigė, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė šiuos trūkumus pašalinti, nebuvo paaiškinta, ką konkrečiai reikia padaryti, nebuvo nustatytas konkretus visų minėtų trūkumų šalinimo terminas. Taip pat teigė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog nustatyti trūkumai kėlė grėsmę arti statinio būnantiems žmonėms. Be to, pareiškėjo teigimu, jokiame administraciniame akte jam nebuvo paaiškinta, kokiems teisės aktams prieštarauja minėti trūkumai, taip pat, jokiame teisės akte nenurodyta, kad tokie trūkumai, kurie buvo nustatyti pareiškėjo pastatui, turi būti pašalinti ir negali egzistuoti.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas 2019 birželio 4 d. raštu Nr. 22-2-319 pareiškėjui pranešė apie ketinimą, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, ginčo pastatą įtraukti į Sąrašą. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę per 20 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti Vilijampolės seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad ginčo pastatas atitinka Aprašo 8.1–8.4 papunkčių kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad šis raštas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. birželio 6 d. Ginčo pastato techninė būklė pirmą kartą buvo užfiksuota 2019 m. gegužės 15 d. Vilijampolės seniūnijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 22-8-67, kuriame nustatyti pastato trūkumai atitiko Aprašo 4 punkto kriterijus, kuriems esant pastatas buvo traukiamas į Sąrašą.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašas, kurio 4 punkte įvardintas sąrašas kriterijų (ne baigtinis), pagal kuriuos nustatoma, ar nekilnojamasis turtas laikytinas keliančiu pavojų jame ar arti jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, be kita ko, yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais teisės aktais. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad ginčo pastato būklė neturi trūkumų pagal jokius teisės aktus ir jokios teisės normos nenumato, jog tokia nekilnojamojo pastato techninė būklė yra netinkama. Reikalavimai nekilnojamojo turto techninei būklei reglamentuojami ne tik Aprašo 4 punkte, kuris yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, bet visų pirma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.03.2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir STR) nuostatose, kurios yra privalomos visiems Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, statytojams ir naudotojams ir kurių pagrindu yra parengtas Aprašas.

10. Teismo vertinimu, 2019 m. gegužės 15 d. Vilijampolės seniūnijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 22-8-67 atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai papunkčiui įvardino ginčo pastato trūkumus, juos vertindamas pagal Aprašo 4 punkto kriterijus. Vien tai, kad atsakovas minėtame patikrinimo akte išsamiai neaprašė kiekvieno nustatyto trūkumo teisinio vertinimo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar STR teisės normas, kas, teismo vertinimu, būtų laikytina pertekliniu dalyku, nepaneigė pareiškėjo pareigos šių teisės aktų laikytis, nepaisant to, ar atsakovas būtų atlikęs minėtą patikrinimą, ar ne. Pareiškėjas iš esmės nekėlė ginčo dėl nustatytos pastato faktinės būklės. Be to, 2019 m. gegužės 15 d. Vilijampolės seniūnijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 22-8-67 rezoliucinėje dalyje pareiškėjui buvo nurodyta laikytis STR reikalavimų, organizuoti nustatytų trūkumų šalinimą ir iki 2019 birželio 28 d. informuoti atsakovą apie atliktus darbus.

11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo žinoma, kokius statinio trūkumus ir kokiu pagrindu reikia pašalinti. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigė ir byloje pateiktas dar iki atsakovo atlikto patikrinimo surašytas ginčo pastato 2019 m. gegužės 14 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 1, kuriame buvo išdėstytos aiškios trūkumų šalinimo darbų rekomendacijos, bei paties pareiškėjo atsakovui 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. spalio 7 d. teikti raštai, kuriuose pareiškėjas dėstė aplinkybes apie dalį pašalintų trūkumų. Iš šių pareiškėjo raštų turinio, teismo nuomone, yra aišku, jog jam buvo žinoma, kokius pastato remonto darbus būtina atlikti. Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad pareiškėjas netinkamai suprato 2019 m. gegužės 15 d. Vilijampolės seniūnijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 22-8-67 nustatytą pareigą pašalinti pastato techninės būklės trūkumus, teismas laikė subjektyviu paties pareiškėjo situacijos vertinimu, kadangi iš minėto akto turinio jis galėjo ir turėjo suprasti jam keliamą pareigą bei nustatytą terminą, kuris apibrėžtas aiškia kalendorine data.

12. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo įspėtas apie būtinybę pašalinti visus nustatytus pastato trūkumus, siekiant išvengti įtraukimo į Sąrašą. Toks terminas iki Sąrašo patvirtinimo pareiškėjui buvo nustatytas du kartus: 2019 gegužės 15 d. Vilijampolės seniūnijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 22-8-67 buvo nurodyta apie darbų vykdymo eigą informuoti atsakovą iki 2019 m. birželio 28 d.; 2019 birželio 4 d. rašte Nr. 22-2-319 pareiškėjas buvo įspėtas, jog ginčo pastatą ketinama įtraukti į Sąrašą ir nustatytas 20 kalendorinių dienų terminas pateikti dokumentams, įrodantiems nekilnojamojo turto atitiktį Aprašo 8.1–8.4 punkto reikalavimams. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas tokių dokumentų ar kitų įrodymų per minėtus terminus atsakovui nepateikė. Todėl atsakovas, laikydamasis Aprašo 9–12 punktų, teisėtai ir pagrįstai ginčo pastatą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 įtraukė į Sąrašą ir apie tai informavo pareiškėją (Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 rugsėjo 17 d. raštas Nr. 09-2-692).

13. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Aprašo 13 punktu, net ir po ginčo pastato įtraukimo į Sąrašą, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti atsakovui dokumentus, įrodančius, kad pastatas neatitiko Aprašo 4 punkto kriterijų arba esama kitų svarbių aplinkybių, sąlygojančių statinio išbraukimą iš Sąrašo. Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 09-2-692 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi teisę tokius duomenis pateikti per 20 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos. Gavęs pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. prašymą išbraukti ginčo pastatą iš Sąrašo, atsakovas atliko pakartotinį pastato būklės patikrinimą ir surašė 2019 m. spalio 15 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 22-8-151. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ginčo pastato remonto darbai nebuvo atliekami, trūkumai nebuvo pašalinti, išskyrus tai, jog skarda buvo uždengta dalis fasado apatinės dalies ir brezentine medžiaga uždengtos langų angos, tokiu būdu pagerinant pastato išorinį vaizdą bei užmaskuojant trūkumus. Faktines aplinkybes apie ginčo pastato techninę būklę patvirtino ir byloje pateiktos jo fotonuotraukos bei liudytojų J. T. ir K. B., statybos ir inžinerijos srities specialistų, atlikusių ginčo pastato patikrinimus, parodymai, kuriais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Pareiškėjo atstovas apžiūroje nedalyvavo, nors iš bylos duomenų buvo matyti, kad apie tai buvo informuotas elektroniniu paštu. Teismas pažymėjo, jog net ir sutikus su pareiškėjo argumentais, kad dalis pastato trūkumų vis dėlto buvo pašalinta, tai nesudarytų pagrindo vertinti atsakovo veiksmų šį pastatą įtraukiant į Sąrašą kaip neteisėtų, kadangi nekilnojamasis turtas į Sąrašą įtraukiamas, jei atitinka bent vieną iš Aprašo 4 punkte nustatytų kriterijų.

14. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas atsakovui per 2019 m. gegužės 15 d. Vilijampolės seniūnijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 22-8-67, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 22-2-319 ir Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 09-2-692 nurodytus terminus būtų pateikęs objektyvius duomenis, išskyrus deklaratyvius pareiškimus, apie tai, jog ginčo pastatas nebuvo apleistas ar neprižiūrimas, jo techninės būklės trūkumai buvo pašalinti arba, kad pastato būklė buvo nulemta kitų, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių.

15. Teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas (jo dalis dėl ginčo pastato) buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų ir buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais ginčo pastato nepriežiūrą (Aprašo 4 p.).

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 dalį, kurioje į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašą įtrauktas pareiškėjui UAB „Kauno kasimo darbai“ priklausantis pastatas – garažas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepradėjo tyrimo pagal jo prašymą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, toje apimtyje, kurioje į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą gali būti įtrauktas ir nekilnojamas turtas, kuriam viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nebuvo nustatytas terminas suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, neprieštaravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas palaiko šį prašymą ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pradėti minėto norminio teisės akto tyrimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad norint statinius laikyti neprižiūrimais, turi būti išpildytos dvi sąlygos: atitinkami statiniai turi kelti pavojų (grėsmę) žmonių sveikatai gyvybei ar aplinkai; atitinkami statiniai turi būti nesuremontuoti per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą. Abi sąlygos yra susijusios, nes, jei statinys kelia pavojų, tuomet jis privalo būti remontuojamas ir atitinkamai viešojo administravimo subjektas turi teisę ir pareigą reikalauti suremontuoti atitinkamus statinius bei nustatyti terminą, per kurį statiniai turi būti suremontuoti. Tuo atveju, jei statinio remontas neprivalomas, viešojo administravimo subjektas nereikalauja suremontuoti statinio, nes jis nekelia pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Aprašas suteikė teisę laikyti neprižiūrimais ar nenaudojamais statinius, prieš tai nepareikalavus jų suremontuoti ir nenustačius termino to padaryti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir išaiškino NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo atveju patikrinimo akte buvo nurodyta atlikti tik rekomenduojamus darbus, nė vieno privalomo darbo. Pareiškėjas teigia atlikęs darbus, kuriuos manė esant reikalinga, defektai, galintys kelti grėsmę, buvo pašalinti iki Sprendimo priėmimo.

19. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pats nustatė kriterijus, identifikuojančius statinius, keliančius grėsmę aplinkai, kurie niekaip nesusiję su patvirtintais kitais galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjo nuomone, tik Lietuvos Respublikos teisės aktų pagrindu pareikalavus suremontuoti ar nugriauti statinius ir atitinkamai jų nesuremontavus ar nenugriovus, tokie statiniai gali būti laikomi keliantys pavojų, o ne pagal pačios savivaldybės sugalvotus kriterijus.

20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nes pagrįstai nustatyta, jog Apraše vartojamos sąvokos atitinka NTMĮ ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas. Atsakovas nepažeidė teisės aktų atlikdamas pastato patikrinimą, nustatydamas defektus, nurodydamas terminą pastato trūkumams pašalinti, nustatydamas, kad pareiškėjui priklausantis pastatas atitinka Sąrašo kriterijus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nes teismas išsamiai ir sistemiškai išaiškino Aprašo nuostatų taikymo klausimą, nurodė konkrečias teisės aktų normas. Paties pareiškėjo samdytas statinio techninis prižiūrėtojas 2019 m. gegužės 14 d. Statinio apžiūros akte Nr. 1 nustatė daugybę statinio defektų. Šį aktą pasirašė pareiškėjo direktorius, todėl argumentai, kad atsakovo patikrinimų metu buvo užfiksuota tik pastato būklė, o pastato defektai jam nebuvo žinomi, yra nepagrįsti. Argumentai, jog pareiškėjas iki ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo geranoriškai pašalino visus pastato defektus, kurie galėjo kelti grėsmę aplinkiniams, yra nepagrįsti.

22. Atsakovas, remdamasis STR, nurodo, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas turi pareigą vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, bet ne spręsti kokie statiniai gali būti pripažinti apleistais ir nenaudojamais bei keliančiais pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, yra nepagrįsti ir neatitinkantys teisinio reglamentavimo.

23. Atsakovas nesutiko, kad teismas nevertino aplinkybės, jog dalis nustatytų pastato trūkumų buvo pašalinti. Buvo pašalinta tik dalis pastato defektų – iš 2019 m. spalio 15 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. 22-8-151 matyti, kad statinio remonto darbai neatlikti bei neatliekami, trūkumai nepašalinti, išskyrus tai, jog skarda uždengta dalis fasado apatinės dalies ir brezentine medžiaga uždengtos langų angos nuo pastato viršaus iki apačios, tokiu būdu pagerinant pastato išorinį vaizdą ir užmaskuojant išdužusius langus bei ištrupėjusį fasado tinką ir plytas. 2019 m. spalio 15 d. pakartotinės apžiūros metu buvo surašytas patikrinimo aktas, padarytos fotonuotraukos bei posėdžio metu duoti liudytojų parodymai patvirtina aplinkybes, kad pastato trūkumai nebuvo pašalinti tiek, kad nebūtų atitikties Aprašo 4 punkto kriterijams. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nes jo turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 dalies, kuria pareiškėjui UAB „Kauno kasimo darbai“ priklausantis pastatas – garažas buvo įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas, priimtas iš esmės nepažeidžiant Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169, numatytų procedūrinių reikalavimų, pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais ginčo pastato nepriežiūrą, yra teisėtas ir pagrįstas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam nebuvo nustatyti konkretūs darbai ir terminai iki kada pašalinti garažo defektus, tačiau defektai, galintys kelti grėsmę, iki Sprendimo priėmimo buvo pašalinti, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nepradėjo norminio akto teisėtumo tyrimo dėl Aprašo atitikimo NTMĮ 2 straipsnio 1 daliai.

27. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. buvo atliktas ginčo statinio naudojimo priežiūros patikrinimas ir surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 22-8-67 (toliau – ir Aktas), kuriame buvo nustatyti esami pastato trūkumai ir defektai, suformuluoti tokie reikalavimai: 1) vykdyti nuolatinius statinių stebėjimus pagal STR 1.07.03:2017 reikalavimus; 2) statinių techninės priežiūros žurnalą pildyti pagal STR 1.07.03:2017 reikalavimus; 3) organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (akto 3 p.) defektų šalinimą; 4) apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Vilijampolės seniūniją iki 2019 m. birželio 28 d. Administracijos Vilijampolės seniūnija 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 22-2-319 pareiškėjui pranešė apie ketinimą, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, ginčo pastatą įtraukti į Sąrašą. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę per 20 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti Vilijampolės seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad ginčo pastatas atitinka Aprašo 8.1–8.4 papunkčių kriterijus. Pareiškėjas 2019 m. birželio 27 d. raštu informavo Vilijampolės seniūniją, kad nustatytus statinio inžinerinių sistemų defektus sutvarkė, langus, kurių stiklai buvo išdaužti, išėmė ir laikinai apkalė fanera, kad nekeltų pavojaus arti statinio būnantiems žmonėms. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iki rugsėjo 1 d. visus langus uždengs brezentine juosta, dėl to pagerės statinio fasado išvaizda ir iki gruodžio 1 d. pažeistas statinio kolonų ir perdangų vietas užtaisys. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 ginčo statinys įtrauktas į Sąrašą (Sąrašo 81 p.), pareiškėjas apie tai buvo informuotas Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 rugsėjo 17 d. raštu Nr. 09-2-692. Sprendimas priimtas vadovaujantis NTMĮ 2 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į Aprašo 4 ir 11 punktų nuostatas.

28. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

29. Pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusio Aprašo 4 punktą į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų). Aprašo 11 punktas nustatė, kad Finansų ir ekonomikos skyrius, gavęs 10 punkte nurodytą informaciją, ją apibendrina, patikrina ir nustatyta tvarka parengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Sąrašo patvirtinimo. Savivaldybės taryba iki kiekvienų metų spalio 1 d. patvirtina Sąrašą. Sąrašas taikomas einamajam mokestiniam laikotarpiui. Sąrašas nėra tikslinamas tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės po Sąrašo sudarymo buvo perleistos kitam savininkui.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas NTKĮ 2 straipsnio 1 dalį, 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021, išaiškino, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas apleistu ar neprižiūrimu, toks turtas turi atitikti šias sąlygas: 1) jo būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jis per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 3) savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būt pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme. Kita vertus, NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos. Visų pirma turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Po to, viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tik atlikus minėtus veiksmus, savivaldybės taryba gali spręsti dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, Akto ir 2019 m. birželio 28 d. Administracijos Vilijampolės seniūnijos 2019 m. birželio 4 d. rašto Nr. 22-2-319 turinį, konstatuoja, jog šiuose dokumentuose nurodyti įpareigojimai pareiškėjui negali būti pripažinti atitinkančiais NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes juose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėjas (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovo nuomone, kelia pavojų žmonėms ar aplinkai), nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Be to, minėtuose dokumentuose pareiškėjui pateikti reikalavimai yra prieštaringi, juose nustatyti tam tikrų veiksmų atlikimo terminai skirtingi. Nors pareiškėjas informavo, kad dalį nustatytų statinio defektų pašalino, informavo apie planuojamus atlikti kitus darbus, tačiau nepaisant to, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo 81 eilute pareiškėjui priklausantis garažas buvo įtrauktas į Sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė esminių nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu nuostatų, įtvirtintų NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje, o tai yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, nes jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pripažino atsakovo Sprendimą teisėtu, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 147 str.).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepradėjo tyrimo pagal jo prašymą dėl Aprašo ta apimtimi, kuria į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą gali būti įtrauktas ir nekilnojamas turtas, kuriam viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nebuvo nustatytas terminas suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, neprieštaravimo NTMĮ 2 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas palaiko šį prašymą ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pradėti minėto norminio teisės akto tyrimą.

33. Pažymėtina, jog norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimas pradedamas ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų prašymu, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.) arba kai teismas, nagrinėdamas individualiąją bylą, pats suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1063-662/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas neteigia, kad Aprašo nuostatos prieštarauja NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms ar, kad teisės aktais savivaldybės tarybai yra suteikta teisė nustatyti kitokią apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo procedūrą nei NTMĮ numatyta, todėl Aprašo nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti aiškinamos kaip eliminuojančios pareigą viešojo administravimo subjektui, vykdančiam statinių naudojimo priežiūrą, nustatyti terminą turtui, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti. Skundžiamas Sprendimas naikinamas dėl jo prieštaravimo NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl Aprašo teisėtumo tyrimas nagrinėjimo ginčo kontekste nėra būtinas.

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

35. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagrindžiančius dokumentus, sprendžia, kad pareiškėjo prašomos priteisti 1 210 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (skundo surašymą, pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, prašymo dėl norminio akto ištyrimo ir kitų prašymų surašymą), suteiktas pirmosios instancijos teisme, pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, jų suma neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.

38. Pareiškėjas prašo priteisti 1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimo teisines paslaugas. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš viso sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimamas pareiškėjo naudai, jam iš atsakovo priteistina visa jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 2 453,75 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo 81 eilutę.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kasimo darbai“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 2 453,75 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė