5800a965-85df-4b1b-8473-1c817f90dd8e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2156-392/2015Proceso Nr. 2-68-3-37604-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.; 55. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. birželio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3029-864/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

S. ir I. S. dėl skolos priteisimo n u s t a t ė: IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. S. ir I. S. 723,20 Lt skolos, 102,47 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei lygiomis dalimis 80,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas nurodė, kad tiekia Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovams.

Šiame bute įrengti šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai, kurių rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti. Šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai nuosavybės teise priklauso ieškovui, tačiau patikėjimo teise perduoti atsakovams. Siekiant tikslios ir teisingos apskaitos, svarbus savalaikis, sinchroniškai vienu momentu visų name esančių, butuose/patalpose įrengtų šildymo prietaisų daliklių-indikatorių duomenų deklaravimas nuotoliniu duomenų nuskaitymu.

Kadangi teisės aktai Å¡ildymo prietaisų daliklių-indikatorių priežiÅ«rÄ ir duomenų, bÅ«tinų skaičiavimams atlikti, pateikimÄ nuotoliniu bÅ«du numato patiems vartotojams, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų konkliudentiniais veiksmais yra susiklostę sutartiniai santykiai, kad Å¡ilumos prietaisų daliklių-indikatorių duomenų nuotolinį nuskaitymÄ ir Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ už atlygį atlieka ieÅ¡kovas. Atsakovai, leidę ieÅ¡kovui modernizuoti jų namo Å¡ildymo sistemÄ ir patikėjimo teise priėmę naudoti bei valdyti Å¡ilumos paskirstymo bute įrenginius, siekdami efektyvaus Å¡ilumos energijos vartojimo, turi prisidėti prie Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros.

Atsakovų pareiga mokėti nurodytÄ mokestį už duomenų nuskaitymÄ nuo daliklių-indikatorių ir Å¡ios Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ kyla iÅ¡ nuosavybės santykių. Juokiuose teisės aktuose nėra numatyta ieÅ¡kovo pareiga prižiÅ«rėti Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemÄ , o juo labiau neatlygintinai. Už laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2014-09-30 ieÅ¡kovo atsakovams suteiktas nurodytas paslaugas susidarė 723,20 Lt įsiskolinimas, kurio atsakovai geranoriÅ¡kai nepadengia. 2013-11-15 raÅ¡tu ieÅ¡kovas informavo atsakovus, kad jeigu jie nepageidauja ieÅ¡kovo atliekamo Å¡ilumos prietaisų daliklių-indikatorių duomenų nuotolinio nuskaitymo ir Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros, ieÅ¡kovas gali nutraukti Å¡ios paslaugos teikimÄ , bet tuomet mokesčiai už atsakovų buto Å¡ildymÄ bus skaičiuojami ne pagal faktinį Å¡ilumos suvartojimÄ bute pagal Å¡ildymo prietaisų daliklius-indikatorius, o priskiriant vidutinį normatyvinį Å¡ilumos kiekį pagal teisės aktus.

Atsakovai nepateikė ieÅ¡kovui praÅ¡ymo nutraukti paslaugos teikimÄ , prieÅ¡ingai, savo daliniais mokėjimais patvirtino ne tik tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, bet ir kad prievolę pripažįsta (t. I, b.l. 1-5, t. II, b.l. 1-8).Atsakovai A. S. ir I. S. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paremtas bendromis nuorodomis į teisės aktus, reglamentuojančius pareigÄ atsiskaityti už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ , tačiau nėra nurodomi jokie konkretÅ«s teisės aktai ar kitoks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bÅ«tų nustatyta atsakovų kaip vartotojų pareiga mokėti ieÅ¡kovui mokestį už Å¡ilumos apskaitos sistemos priežiÅ«rÄ . 2003-02-21 Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis santykius tarp atsakovų ir ieÅ¡kovo, toks mokestis nebuvo numatytas.

Sutartyje numatyta, kad ieÅ¡kovas daliklius įrengia savo sÄ skaita, kad dalikliai yra ieÅ¡kovo nuosavybė, taigi, ieÅ¡kovas turi pareigÄ rÅ«pintis Å¡ių daliklių technine bÅ«kle ir negali reikalauti iÅ¡ atsakovų su tuo susijusių iÅ¡laidų padengimo. Tokios iÅ¡laidos yra Å¡ilumos kainos dalis ir atskiro mokesčio neturi bÅ«ti. IeÅ¡kovo reikalaujamas mokestis už Å¡ilumos apskaitos sistemos priežiÅ«rÄ buvo įvestas vienaÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡ anksto neinformavus apie tai ir negavus atsakovų sutikimo.

Daliniai atsakovų mokėjimai pagal sutartį nereiÅ¡kia neteisėto mokesčio akcepto. Tuoj po to, kai sÄ skaitoje atsirado nurodytas mokestis, atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ pozicijÄ , kad neteisėto mokesčio nemokės. Atsakovai mokėjo reguliariai už realiai gautas Å¡ildymo paslaugas, kas sudarė didžiÄ jÄ sÄ skaitos dalį, iÅ¡skaitydami tik nepagrįstai priskaičiuotÄ mokestį. IeÅ¡kovui modernizavus namo Å¡ilumos mazgÄ ir įrengus daliklinę sistemÄ , nebuvo užsiminta, jog vėliau bus įvestas mokestis už Å¡ilumos apskaitos sistemos priežiÅ«rÄ , kas įvyko po Å¡eÅ¡erių metų.

Naudodamas daliklinę sistemÄ , ieÅ¡kovas gaudavo apskaitos duomenis automatizuotai, sutaupydamas savo darbuotojų darbo laikÄ , taigi sistema pasitarnavo paties ieÅ¡kovo veiklos efektyvumui pagerinti. Be to, daliklinė sistema tarnavo Å¡eÅ¡erius metus prieÅ¡ mokesčio įvedimÄ ir tai ieÅ¡kovui nesukėlė nepatogumų ar nuostolių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne kartÄ nurodė, kad teisės aktų nuostatos ieÅ¡kovo praÅ¡omo iÅ¡ atsakovų mokėti atskiro mokesčio nenumato ir jis gali bÅ«ti taikomas tik sutartiniu pagrindu (t.

I, b.l. 154-160).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-15 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai 2003-02-21 Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buto savininku Nr. 2616703 pagrindu. Ä®rodymų, kad Å¡i sutartis bÅ«tų keista, pildyta arba nutraukta, byloje nėra. Sutarties 20 punkte yra įtvirtinta, kad atsakovas sutinka, jog ieÅ¡kovas savo sÄ skaita įrengtų jo bute (patalpoje) Å¡ilumos energijos apskaitos prietaisus – termoreguliatorius, Å¡ilumos daliklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ir karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu.

Å iame punkte taip pat nurodyta, kad termoreguliatoriai, Å¡ilumos dalikliai ir karÅ¡to vandens skaitikliai yra ieÅ¡kovo nuosavybė, o atsakovui perduoti yra patikėjimo teise. IÅ¡ byloje esančio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimo 2002-08-01 protokolo Nr. 4 teismas nustatė, kad sutikimÄ Ä¯rengti Å¡iame name individualaus reguliavimo centralizuoto Å¡ildymo sistemÄ ir Å¡ilumos daliklius-indikatorius kiekviename namo bute buvo iÅ¡reiÅ¡kę ir kiti name esančių butų savininkai.

Atsižvelgiant į tai, namo gyventojų sutikimu nuo 2003 m. visame name, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant atsakovų butÄ , ieÅ¡kovo lėšomis Å¡i sistema buvo įdiegta. Ä®diegus Å¡iÄ sistemÄ , ieÅ¡kovas pradėjo Å¡ilumos kiekį name skirstyti ir mokesčius už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-04-30 nutarimu Nr. O3-275 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 6, A variantÄ (keitė 2005-12-30 nutarimu Nr. O3-275 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 6), o mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį skaičiuoti pagal karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenis.

Teismas taip pat nustatė, kad Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestis ginčo Å¡alių sudarytoje sutartyje nėra numatytas. IeÅ¡kovas patvirtino, kad iki 2009-02-01 už Å¡ios sistemos priežiÅ«rÄ joks mokestis nebuvo nustatytas, o vartotojai pareigos mokėti už name įdiegtos sistemos priežiÅ«rÄ neturėjo. Å alys sutartimi buvo susitarusios tik dėl name individualaus reguliavimo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos daliklių-indikatorių kiekviename gyvenamojo namo bute įrengimo, kÄ patvirtino ir pats ieÅ¡kovas.

Esant Å¡alių sudarytoje sutartyje sÄ lygai, kad termoreguliatoriai, Å¡ilumos dalikliai ir karÅ¡to vandens skaitikliai yra ieÅ¡kovo nuosavybė, nenustatant sutartyje jokios atsiskaitymo už Å¡ios sistemos priežiÅ«rÄ tvarkos bei sÄ lygų, pakankamai ilgÄ laikÄ nuo sistemos įrengimo netaikant atsakovams jokio už Å¡ios sistemos priežiÅ«rÄ mokėtino mokesčio, teismo vertinimu, atsakovams atsirado teisėtų lÅ«kesčių, jog jokie papildomi mokesčiai už sistemos eksploatavimÄ taikant įdiegtÄ sistemÄ nebus skaičiuojami.

Å ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestį ieÅ¡kovas pradėjo taikyti tik nuo 2009-02-01. IÅ¡ byloje esančio 2009-05-27 ieÅ¡kovo raÅ¡to teismas nustatė, kad Å¡is ieÅ¡kovo sprendimas dėl ginčijamo atsakovų mokesčio mokėjimo nebuvo derintas su namo bendrijos pirmininku, o gyventojams informacija apie šį mokestį teikta taip pat nebuvo. IeÅ¡kovo pateiktas 2006-12-22 praneÅ¡imas dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nepatvirtina tinkamo atsakovų informavimo apie bÅ«simÄ mokėtinÄ mokestį, kadangi Å¡io praneÅ¡imo turinyje iÅ¡dėstoma tik bendro pobÅ«džio informacija apie Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atnaujinimÄ bei naujų sutarčių su vartotojais sudarymÄ .

Byloje įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieÅ¡kovas tinkamai ir laiku pranešė apie bÅ«simÄ mokėtinÄ mokestį už Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ , nėra. Tokio mokesčio taikymo atsakovų atžvilgiu klausimas buvo iÅ¡spręstas paties ieÅ¡kovo, nesant dėl to iÅ¡ anksto iÅ¡reikÅ¡to atsakovų sutikimo, tokiu bÅ«du vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeičiant sutarties sÄ lygas, jose papildomai numatant atsakovų pareigÄ mokėti mokestį, kurio anksčiau nebuvo.

Teismas pažymėjo, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis yra taikomi CK 6.350–6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio CK 6.368 straipsnio nuostatas, draudžiama tiekti daiktus vartotojui be jo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama mokėti. Jeigu buvo pateikti daiktai be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais naudotis savo nuožiūra neatlygintinai. Šios įstatymo nuostatos taikytinos ir vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo atveju.

Ginčijamas atsakovų mokestis nustatytas už Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ . Pagal savo pobÅ«dį priežiÅ«ros teikimas laikytinas paslaugos teikimu. Todėl ieÅ¡kovui pradėjus taikyti mokestį už tokio pobÅ«džio paslaugos teikimÄ , kuri anksčiau buvo teikiama nemokamai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas tokiais savo veiksmais pradėjo teikti atsakovams atlygintinę paslaugÄ . Ä®vertinus aplinkybę, kad tarp Å¡alių susiklostę bÅ«tent vartojimo sutartiniai teisiniai santykiai, tokių paslaugų teikimui bÅ«tina aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovų, kaip vartotojų, valia.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje pateiktų atsakovų raÅ¡tų ieÅ¡kovui teismas nustatė, kad atsakovai juose aiÅ¡kiai nurodė, jog nesutinka su Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros teikimu už atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad dėl Å¡ių paslaugų teikimo Å¡alys susitarė konkliudentiniais veiksmais, kadangi teisiniai santykiai tarp Å¡alių buvo susiklostę bÅ«tent raÅ¡ytinės sutarties pagrindu. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovai dalį sÄ skaitų apmokėdavo, nepatvirtina buvus atsakovų sutikimo dėl Å¡ių paslaugų teikimo.

SÄ skaitose, be ginčijamo mokesčio, buvo nurodomi ir kiti mokesčiai už Å¡ilumos energijÄ bei karÅ¡tÄ vandenį, kurių atsakovai neginčija ir kuriuos turi pareigÄ mokėti. IeÅ¡kovui buvus informuotam apie atsakovų atsisakymÄ ginčijamÄ mokestį mokėti, tačiau vis tiek Å¡ias paslaugas atsakovams teikiant, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovams pareigos mokėti už teiktas be jų sutikimo paslaugas nekyla. Tai taip pat patvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-21 raÅ¡tas, kur nurodoma, kad nesant teisės aktuose numatytam Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemų priežiÅ«ros mokesčiui, Å¡is mokėjimas galėtų bÅ«ti taikomas tik sutartiniu pagrindu.

Vien ta aplinkybė, jog Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos numato pareigÄ bÅ«tent vartotojui teikti ieÅ¡kovui daliklių-indikatorių rodmenis bei vykdyti daliklių priežiÅ«rÄ , nesuteikia ieÅ¡kovui teisės nuspręsti, kokiu bÅ«du Å¡iÄ priežiÅ«rÄ vykdyti nesant tam aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to paties vartotojo sutikimo (t. II, b.l. 17-20). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priimti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2003-02-21 Å ilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buto savininku Nr. 2616703 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudaryta dar iki Å ilumos Å«kio įstatymo ir kitų poįstatyminių, Å¡ilumos Å«kį reguliuojančių teisės aktų priėmimo. Å ilumos Å«kio įstatymo 19 straipsnis (anksčiau 18 straipsnis) nustato, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos standartinės sÄ lygos galioja Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek neprieÅ¡tarauja Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Ginčo laikotarpiu galiojo Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinės sÄ lygos bei nuo 2012 m. spalio įsigaliojęs Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡as. Ginčo Å¡alių sudarytÄ sutartį tiesiogiai tikslino Å¡ilumos Å«kį reguliuojančių teisės aktų imperatyvios nuostatos, atitinkamai vykdant Å¡iÄ sutartį, jos sÄ lygas atsakovų atžvilgiu ieÅ¡kovas taikė ir taiko nepažeidžiant galiojančių teisės aktų normų.

Tiek Å ilumos Å«kio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56, 58 punktuose, Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26, 28 punktuose patvirtinta, kad esant tęstiniams Å¡ilumos tiekimo – vartojimo, pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, teisės aktų imperatyvios normos tiesiogiai keitė/tikslino individualiÄ raÅ¡ytinę sutartį, standartinės sÄ lygos/standartinių sÄ lygų apraÅ¡as (atitinkamu jų galiojimo laikotarpiu) taip pat tiesiogiai tikslino/keitė sutartį, kiek tai neprieÅ¡taravo Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Jau vien tas faktas, kad sutarties 5 punkte buvo nustatytas Å¡ilumos paskirstymas pagal (duomenys neskelbtini) name veikiančios bendrijos narių susirinkimo patvirtintÄ Å¡ildymo kaÅ¡tų energijos paskirstymo metodikÄ , o po to įstatymų leidėjui priėmus ir pasikeitus Å¡ilumos Å«kį reguliuojantiems teisės aktams (Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis) Å¡ilumos energijos skirstymas name (tame tarpe ir atsakovams) vyksta pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintÄ metodikÄ , įrodo, jog, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, imperatyvios teisės aktų nuostatos keitė/tiesiogiai patikslino individualiÄ sutartį su atsakovais. Sutarties 5 punktas, sutarties priedas Nr. 1 nustatė, jog atsižvelgiant į namo butuose/patalpose įrengtus prietaisus (sutarties 13-14 punktai, sutarties priedas Nr. 2), Å¡ilumos kiekis skirstomas ir mokesčiai skaičiuojami vadovaujantis namo bendraturčių patvirtinta Å¡ildymo kaÅ¡tų energijos paskirstymo metodika.

Pagal Ūkio ministro 2007-06-15 įsakymÄ Nr. 4-238 „Dėl Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ Å¡ilumos tiekėjui buvo suteikta teisė nuo 2007-07-01 Å¡ilumos paskirstymui taikyti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodÄ , nebent Å¡ilumos vartotojai pasirinks ar sukurs ir suderins su komisija savo metodikÄ . 2008-01-01 įsigaliojo Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pakeitimai, nustatę ieÅ¡kovui imperatyviÄ pareigÄ â€žKol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“.

Taigi nuo 2007 m. spalio (2007/2008 m. Å¡ildymo sezono) ieÅ¡kovas name suvartotos Å¡ilumos skirstymui pradėjo taikyti Komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. O3-86 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 6 (keitėsi 2011-10-30 Komisijos nutarimu Nr. O3-275), kaip namo sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodÄ . Iki 2007 m. spalio Å¡ilumos skirstymas name ir mokesčių skaičiavimas buvo atliekamas pagal sutarties priede Nr. 1 pateiktÄ metodikÄ . IÅ¡ sutarties priedo Nr. 2, sutarties 20 punkto matyti, kad atsakovai, kaip ir kiti namo bendraturčiai sutiko, jog ieÅ¡kovas savo sÄ skaita jų bute įrengtų termoreguliatorius, Å¡ilumos daliklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ir karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu.

Kaip nurodyta sutarties priede Nr. 1, „Butuose sumontuojami Å¡ilumos dalikliai indikatoriai, kurie iÅ¡matuoja radiatoriaus sunaudotÄ Å¡ilumos kiekį per apskaitomÄ jį laikotarpį <...>“. Dalikliai-indikatoriai fiksuoja sÄ lyginius vienetus, kurie Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos pagalba iÅ¡reiÅ¡kiami MWh (kWh) – suvartoto Å¡ilumos kiekio matu. Tokia sistema užtikrina tikslų atsiskaitymÄ , sistemÄ Ä¯sirengę gyventojai moka tiksliai už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį. Dalikliai, užfiksavę radiatoriaus iÅ¡skirtÄ Å¡ilumos kiekį, siunčia radio bangų impulsus, atitinkančius surinktus duomenis, kurie perduodami į tarpines informacijos surinkimo stoteles.

Jose sukaupti duomenys persiunčiami į kompiuterizuotÄ ieÅ¡kovo duomenų surinkimo ir skaičiavimo sistemÄ , kurioje suformuojama individuali kliento suvartotos Å¡ilumos energijos sÄ skaita. Name veikiant Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemai, butuose esant įrengtiems Å¡ilumos dalikliams – indikatoriams taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 6, kuris leidžia vartotojams (kartu ir atsakovams) mokėti už jų butų/patalpų Å¡ildymÄ tiksliai už jų suvartotÄ kiekį. Akivaizdu, kad tam, jog vartotojų (tame tarpe ir atsakovų) butuose įrengtais termoreguliatoriais bÅ«tų galima nuolat savarankiÅ¡kai reguliuoti Å¡ilumos kiekį, patenkantį į radiatorių, kad Å¡ilumos daliklių-indikatorių duomenys sÄ lyginiais vienetais bÅ«tų nuotoliniu bÅ«du perduoti ir tvarkomi ieÅ¡kovo, perskaičiuojami (redukuoti) į suvartotos Å¡ilumos MWh (kWh) ir už šį kiekį apskaičiuoti mokesčiai, bÅ«tinas Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos veikimas ir atitinkamai jos priežiÅ«ra.

Sutarties 20 punkte Å¡alys įtvirtino, jog termoreguliatoriai, Å¡ilumos dalikliai ir karÅ¡to vandens skaitikliai yra ieÅ¡kovo nuosavybė, bet jie perduoti vartotojui – atsakovams – naudoti patikėjimo teise. Sutarties 1 punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovai atsako už naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ . Pagal daiktinės teisės normas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis) atsakovai kaip turto patikėtiniai turi prisidėti prie Å¡ildymo kaÅ¡tų sistemos priežiÅ«ros.

Vilniaus apygardos teismo 2012-06-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1444-619/2012 (CPK 182 straipsnio 1, 2 dalys), aiÅ¡kiai konstatuota, kad atsakovui – vartotojui tenka pareiga mokėti 0,10 Lt be PVM/m² už duomenų nuskaitymÄ nuo daliklių ir Å¡ios Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ už buto (patalpos) bendrojo (naudingojo) ploto vienÄ kvadratinį metrÄ , be to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is mokestis kildinamas ir iÅ¡ nuosavybės santykių, kaip nuosavybės teise butÄ valdančiam savininkui (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis).

Atsakovų bute įrengtų Å¡ilumos daliklių-indikatorių, skaičiuojančių radiatorių Å¡ilumos energijos iÅ¡spinduliavimÄ , duomenis jis gaudavo Å¡ilumos paskirstymo kaÅ¡tų sistemos pagalba, o ne iÅ¡ pačių vartotojų (atsakovų). Namo bendraturčiai, siekdami efektyvaus (taupaus) energijos vartojimo ir priėmė sprendimÄ leisti ieÅ¡kovui įrengti prietaisus, leisiančius šį tikslÄ pasiekti (sutarties priedas Nr. 2). Tuomet ieÅ¡kovui 2003 m. įrengus modernius prietaisus, susijusius su efektyviu Å¡ilumos energijos vartojimu, namas laikomas energinio naudingumo B klasės. Tuo tarpu Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas numato bendraturčiams pareigÄ rÅ«pintis pastato atnaujinimu, kas apima ir statinių naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus, kurie nustatyti ir energijos taupymo bei Å¡ilumos iÅ¡saugojimo srityje.

Siekiant tikslios ir teisingos apskaitos ypatingai svarbus savalaikis, sinchroniÅ¡kai vienu momentu nuskaitytas visų name esančių, butuose/patalpose įrengtų Å¡ildymo prietaisų daliklių-indikatorių (paskirstomųjų prietaisų) duomenų deklaravimas. Tai įmanoma užtikrinti tik esant nuotoliniam duomenų nuskaitymui, juolab, kad Å¡ildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai įrengti butuose/patalpose, o ne bendro naudojimo patalpose, jie fiksuoja Å¡ilumos suvartojimÄ ne MWh (kWh), o sÄ lyginius vienetus, kurių vartotojas negali pateikti ieÅ¡kovui per atsiskaitomÄ jÄ knygelę.

Pagal 2010 m. Taisyklių 51 punktÄ , 2003 m. Taisyklių 271 punktÄ už daliklių priežiÅ«rÄ atsakingi patys vartotojai, jeigu Å¡alių nesusitarta ar LR teisės aktai nenustato kitaip. Taigi teisės aktai Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos (įskaitant Å¡ildymo prietaisų daliklių-indikatorių) priežiÅ«rÄ numato patiems vartotojams (t. y. ir atsakovams). Taip pat nustatoma, kad esant nuotoliniam duomenų nuskaitymui Å¡ilumos prietaisų daliklių-indikatorių rodmenų ataskaita pateikiama nuotoliniu bÅ«du (2010 m.

Taisyklių 29.2.5 punktas, 2003 m. Taisyklių 240.4 punktas). Už duomenų pateikimÄ , bÅ«tinų skaičiavimams atlikti, atsako vėlgi vartotojas. Standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 15.1 punktas nustato vartotojui pareigÄ laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos ir Å¡ilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų Å¡ilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotÄ Å¡ilumÄ pagal pateiktÄ mokėjimo už Å¡ilumÄ praneÅ¡imÄ ar sÄ skaitÄ nustatyta tvarka ir terminais.

Taigi standartinės Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygos vartotojui numato pareigÄ pateikti ieÅ¡kovui Å¡ilumos daliklių-indikatorių rodmenis, vėlgi nukreipia į Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2, 3 dalis, Komisijos patvirtintus metodus, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurie privalomi taikyti Å¡ilumos pirkimo-pardavimo santykiuose. Jokiuose teisės aktuose nėra numatyta ieÅ¡kovo pareiga prižiÅ«rėti Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemÄ , o juo labiau neatlygintinai.

Namo bendraturčiams priėmus sprendimÄ leisti ieÅ¡kovui modernizuoti jų namÄ (Sutarties priedas Nr. 2), vartotojams patikėjimo teise priėmus naudoti bei valdyti Å¡ilumos paskirstymo bute įrenginius (Sutarties 20 punktas), Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos (daliklių, aukÅ¡to antenų, aukÅ¡to antenos su imtuvu) priežiÅ«rÄ bei Å¡ildymo prietaisų daliklių-indikatorių (kaip paskirstomųjų prietaisų) duomenų nuotolinį nuskaitymÄ už atlygį atliko ieÅ¡kovas. Teismui sprendime sutinkant, kad:

„Įdiegus Å¡iÄ sistemÄ , ieÅ¡kovas pradėjo Å¡ilumos kiekį name skirstyti ir mokesčius už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 30 d nutarimu Nr. O3-275 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 6, A variantÄ (keitė 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-275 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 6)“, kuomet esant Å¡ildymo kaÅ¡tų paskirstymo sistemai įmanomas nuotolinis Å¡ilumos daliklių-indikatorių duomenų nuskaitymas, redukavimas (pavertimas iÅ¡ sÄ lyginių vienetų į kWh, MWh), tuo pačiu ir Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 6 taikymas, teisės aktams bÅ«tent vartotojui (atsakovams) numatant pareigÄ teikti ieÅ¡kovui Å¡ildymo prietaisų daliklių-indikatorių rodmenis ir vykdyti daliklių priežiÅ«rÄ , nelogiÅ¡ka ir neteisinga, kad ieÅ¡kovui nepriteisiamas Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestis, nes tik Å¡ios sistemos pagalba įmanoma taikyti/įgyvendinti Å¡ilumos skirstymÄ /mokesčių skaičiavimÄ namo vartotojams (tame tarpe atsakovams) pagal Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

6. Ä® bylÄ buvo pateikti 2009-05-07 raÅ¡tas Nr. 008-03-5749r ir 2009-05-27 raÅ¡tas Nr. 008-03-6819p, adresuoti atsakovui, kuriais ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog norint eksploatuoti ieÅ¡kovo įrengtÄ sistemÄ ir Å¡ilumos paskirstymÄ vykdyti pagal Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 6, bÅ«tina priežiÅ«ra Å¡ios sistemos, kurios ieÅ¡kovas toliau neatlygintinai neprižiÅ«rės, o nuo 2009-02-01 taikytinas Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestis (0,10 Lt/1 kv.m. per mėnesį be PVM) visiems namo gyventojams, kurių įranga prijungta prie sistemos.

Taip pat namo vartotojai (įskaitant ir atsakovus) buvo informuoti, kad jeigu jie prieÅ¡tarauja dėl Å¡io mokesčio, jie gali įgyvendinti Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje vartotojų teisę ir pasirinkti kitÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovas nuotoliniu bÅ«du negautų nei butuose įrengtų Å¡ilumos daliklių-indikatorių rodmenų, nei karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenų, o skaičiuojant mokesčius vartotojams už jų buto/patalpos Å¡ildymÄ vertintu namo įvadinio Å¡ilumos skaitiklio rodmenis, kaip neturintiems daliklių – proporcingai jų buto/patalpos plotui.

Tai atitiktų kito Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles. Tačiau namo gyventojai, įskaitant ir atsakovus, Å¡iuo klausimu nepateikė savo sprendimo, bet ir neatsisakė prietaisų rodmenų pateikimo ieÅ¡kovui nuotoliniu bÅ«du. 2009 m. gegužės mėn. raÅ¡tais, 2009 m. birželį kartu su sÄ skaitomis, 2006-02-09 per ieÅ¡kovo internetinę svetainę atsakovai buvo informuoti apie tokios sistemos veikimo principus. Namo gyventojai, tame tarpe ir atsakovai, atliko mokėjimus, Å¡iais konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡dami valiÄ dėl Å¡ilumos skirstymo ir mokesčių skaičiavimo vertinant jų bute įrengtų Å¡ilumos daliklių-indikatorių rodmenis.

Name esant veikiančiai daliklinei Å¡ilumos paskirstymo sistemai, egzistuoja privalomos ieÅ¡kovui Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 6 taikymo sÄ lygos, kam bÅ«tina Å¡ildymo kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ra, kurios kaÅ¡tai nėra įtraukti į Å¡ilumos kainÄ (Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnis), o tenka vartotojams (ir atsakovams). Remiantis tuo, ieÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendime daroma iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieÅ¡kovas tinkamai ir laiku pranešė apie bÅ«simÄ mokėtinÄ mokestį už sistemos priežiÅ«rÄ .

IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia ir praÅ¡o prijungti prie bylos raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas, pasitelkdamas rangovÄ atliko Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ atsakovų name, rangovui mokėdamas mokesčius už nuolatinį sistemų funkcionavimo palaikymÄ , kuriuos ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾ina iÅ¡ vartotojų, kuriems ir nustatyta tokia priežiÅ«ros pareiga, rinkdamas Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestį. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o prijungti įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovai gauna tik ekonominę naudÄ esant Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemai.

Galiausiais ieÅ¡kovas nurodo, kad gali bÅ«ti laikoma absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu tai, jog teismas nusprendė dėl Name ginčo laikotarpiu taikytos Å¡ilumos paskirstymo metodikos, Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos ir jos priežiÅ«ros, nedalyvaujant Namo bendraturčiams (t. II, b.l. 28-39).Atsakovai A. S. ir I. S. atsiliepimu teismo prašė ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ nedelsiant pakoreguoti iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas už paslaugas, anuliuojant neteisėtai atvaizduojamÄ skolÄ , priimti papildomÄ sprendimÄ , įpareigojantį ieÅ¡kovÄ atlyginti žalÄ visiems kitiems namo gyventojams, sumokėjusiems nepagrįstai taikytÄ mokestį (gyventojams nesikreipiant į teismÄ su atskirais ieÅ¡kiniais), jiems grÄ Å¾inant neteisėtai gautas sumas su įstatymo numatytomis 5 proc. dydžio metinėmis palÅ«kanomis.

Nurodė, kad santykiuose su ieÅ¡kovu pirmiausia reikia remtis ginčo Å¡alių sudaryta 2003-02-21 Å ilumos pirkimo-pardavimo sutartimi su buto savininku Nr. 2616703. Pasisakydami dėl ieÅ¡kovo teiginio, kad „pasikeitus teisės aktams, jokie papildomi su vartotojais sudarytų raÅ¡ytinių sutarčių pakeitimai nėra reikalingi“, nurodė, kad po sutarties sudarymo iki Å¡iol neatsirado jokio naujo teisės akto, kuriuo ieÅ¡kovas galėtų grįsti ginčijamÄ mokestį už Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ .

Ginčijamas mokestis nėra nei individualiai aptartas, nei imperatyviai reglamentuotas įstatymo, tačiau, kaip savo sprendime teisingai pažymėjo teismas, ieÅ¡kovo buvo „įvestas nesant dėl to iÅ¡ anksto iÅ¡reikÅ¡to atsakovų sutikimo, taip vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeičiant sutarties sÄ lygas, jose papildomai numatant atsakovų pareigÄ mokėti name įdiegtos sistemos priežiÅ«ros mokestį, kurio anksčiau nebuvo“. Byloje esančiame 2009-09-22 raÅ¡te Nr. 008-03-11890r/1041 ieÅ¡kovas pripažino, kad pagal sutartį „telemetrinės sistemos priežiÅ«ra iÅ¡ UAB „Vilniaus energija“ pusės nebuvo numatyta, tik įrengimas“.

Tačiau de facto ieÅ¡kovas tÄ priežiÅ«rÄ atliko be jokio atskiro mokesčio iki pat 2009 metų, kuomet įvedė ginčijamÄ mokestį (ir atliko vėliau iki pat 2014 m.). IeÅ¡kovo teiginys, kad vykdant priežiÅ«rÄ â€žiki 2009-02-01 dienos mÅ«sų bendrovė patirdavo nuostolius“, rodo, kad ieÅ¡kovas pripažįsta blogÄ investicinio projekto (namo Å¡ilumos punkto modernizavimo) atsipirkimo apskaičiavimÄ , kas yra Å«kio subjekto verslo rizika, kuri negali bÅ«ti perkeliama vartotojui. Å alių sudarytos sutarties nuostatos teigia, kad ieÅ¡kovas daliklius įrengia savo sÄ skaita ir kad dalikliai yra ieÅ¡kovo nuosavybė.

IeÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai įvedus naujÄ mokestį ir taip padidinus paslaugų kainÄ , ji tapo didesnė už nustatytÄ jÄ sutartyje. Taigi, netgi nesant nuostatos sutartyje dėl ginčijamo mokesčio, o ieÅ¡kovui tokį mokestį vėliau pradėjus taikyti, tai vertintina kaip nesÄ Å¾iningas elgesys vartotojų atžvilgiu. Byloje esančiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-02-21 raÅ¡te Nr. R2-442 taip pat nurodyta, kad teisės aktų nuostatos atskiro mokėjimo „Šilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemų priežiÅ«ra“ taikymo nenumato.

Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, teisės aktuose nenumatytas mokėjimas galėtų bÅ«ti taikomas tik sutartiniu pagrindu. Jei ieÅ¡kovas, prieÅ¡ įgyvendindamas Å¡ilumos mazgo atnaujinimÄ , numatė, kad ginčijamas mokestis bus bÅ«tinas rentabiliai ieÅ¡kovo veiklai užtikrinti, planai jį įvesti turėjo bÅ«ti atskleisti vartotojams prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Tai informacija, galėjusi paveikti namo gyventojų apsisprendimÄ tokiÄ daliklinę sistemÄ Ä¯sidiegti ar neįsidiegti ir įsipareigoti 10 metų laikotarpiui (Sutarties 24 punktas).

Sutarties skyriaus „Kitos sÄ lygos“ 23 punkte numatyta, jog vartotojas turės „kas mėnesį mokėti Tiekėjui (ieÅ¡kovui) po 0,20 Lt be PVM už 1m2 [...] Å¡ildymo sistemos aptarnavimo mokestį“. Sutartyje nėra sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kÄ reiÅ¡kia „šildymo sistema“. Kadangi prieÅ¡ tai esančiuose sutarties punktuose (20, 21, 22) kalbama apie termoreguliatorius ir daliklius, karÅ¡to vandens skaitiklius, suprasti galima bÅ«tent taip, kad ir jie yra namo Å¡ildymo sistemos dalis, už kurios aptarnavimÄ bus mokamas 0,20 Lt/m2 mokestis.

Sutarties 24 punkte aptarta vartotojo atsakomybė, pastarajam nutraukiant su tiekėju (ieÅ¡kovu) namo Å¡ilumos sistemos modernizavimo ir aptarnavimo sutartį anksčiau nei per 10 metų terminÄ . Vartotojas čia įpareigojamas grÄ Å¾inti daliklius arba juos iÅ¡pirkti iÅ¡ tiekėjo (ieÅ¡kovo) rinkos kaina, taip pat rinkos kaina iÅ¡pirkti Å¡ilumos punktÄ jam proporcingai buto plotui tenkančia dalimi. Å is sutarties punktas atskleidžia tikruosius ieÅ¡kovo ketinimus: po namo Å¡ildymo sistemos modernizavimo įrengtÄ daliklinę sistemÄ eksploatuoti ir gauti ekonominę naudÄ per 10 metų laikotarpį (turint investicinio projekto atsipirkimÄ ), bei tai, kad daliklinė sistema ieÅ¡kovo finansiniu požiÅ«riu buvo integrali modernizuotos namo Å¡ildymo sistemos dalis, už kurios aptarnavimÄ de facto buvo imamas 0,20 Lt/m2 mokestis, kuris, be Å¡ilumos kainos nesant jokio kito atskiro mokesčio, dengė ir ieÅ¡kovo patiriamas Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros sÄ naudas.

Tokiu bÅ«du, atsakovų įsitikinimu, po 6 metų (2009 m.) vienaÅ¡aliÅ¡kai įvestas ginčijamas mokestis už Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ galėjo tik padidinti ieÅ¡kovo pelnÄ iÅ¡ namo Å¡ilumos mazgo modernizavimo investicinio projekto, kurio atsiperkamumas buvo apskaičiuotas jau 2002-2003 m., ir kuris nebÅ«tų pradėtas įgyvendinti ieÅ¡kovo lėšomis, jei įmonei bÅ«tų buvęs nuostolingas. Atsakovai taip pat pabrėžė, kad ieÅ¡kovas netaikė ginčijamo mokesčio 6 metus po daliklinės sistemos įdiegimo, ir jį, niekaip nepakitus teikiamų paslaugų apimčiai, pradėjo taikyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesant jokios atsakovų valios iÅ¡raiÅ¡kos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai ne kartÄ dėl to ieÅ¡kovui reiÅ¡kė savo prieÅ¡taravimus. IeÅ¡kovas, sudarydamas sutartį, neiÅ¡aiÅ¡kino, kad ateityje ginčijamas mokestis galėtų bÅ«ti įvedamas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ sutarties teksto buvo galima suprasti, kad už įdiegiamÄ daliklinę sistemÄ teks mokėti tik tiek, kiek nustatyta sutartyje. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Å ilumos kainų nustatymo metodikos VII skyriaus 64 punkte sakoma, kad:

„Šilumos kainų dedamosios grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) Å¡ilumos gamybos (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros (eksploatacijos) ir patikros, sÄ skaitų (mokėjimo praneÅ¡imų) už Å¡ilumÄ parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sÄ naudomis.“. Tikėtina, kad apskaitos (kas apima ir Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemÄ , nes tai savo esme yra apskaita) sÄ naudas gyventojai apmoka mokėdami už Å¡ilumÄ (tai įeina į Å¡ilumos kainÄ ).

Už daliklinės sistemos įdiegimÄ ieÅ¡kovo lėšomis ir visai sistemai (įskaitant daliklius) liekant ieÅ¡kovo nuosavybėje namo bendrija balsavo susirinkime (2002-08-01 protokolas Nr. 4, pateiktas kaip Sutarties priedas). Susirinkimo metu nebuvo balsuota dėl jokio atskiro daliklinės sistemos priežiÅ«ros mokesčio. Pasisakydami dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-06-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1444-619/2012, nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu teismo nagrinėtu atveju vartotojui – naujai įsigyto buto savininkui – tektų pareiga mokėti telemetrinės sistemos priežiÅ«ros mokestį, tačiau tik todėl, kad Å¡is mokestis yra numatytas ir aiÅ¡kiai įvardintas sutartyse, prieÅ¡ingai nei nagrinėjamo ginčo atveju.

Be to, nurodytoje byloje teismo proceso dalyviai buvo du Å«kio subjektai, o ne vartotojai. IÅ¡ nurodyto teismo sprendimo matyti, kad ankstesnės ieÅ¡kovo sudarytos sutartys su vartotojais, kaip ir su atsakovais, nebuvo pakankamas teisinis pagrindas ginčijamam mokesčiui taikyti. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu ir siekiu susieti ginčijamÄ mokestį su Namo atnaujinimu bei privalomaisiais reikalavimais Å¡ioje srityje. Jokie bendrasavininkių pareigÄ rÅ«pintis pastato priežiÅ«ra ir atnaujinimu reglamentuojantys teisės aktai nenurodo, kad privaloma tvarka reikia naudotis mokama kaÅ¡tų paskirstymo priežiÅ«ros paslauga ar panaÅ¡iai.

Namo gyventojai turi rÅ«pintis namo Å¡ildymo sistema ir jos tvarkingu veikimu. Tokiu tikslu ir buvo pasiraÅ¡ytos namo gyventojų individualios sutartys su ieÅ¡kovu, kurios nenumatė mokamos Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros paslaugos. Atsakovai nevaldo daliklinės sistemos nuosavybės teise, taigi tai nėra ir gyventojų bendroji dalinė nuosavybė, kuria jie privalėtų rÅ«pintis savo lėšomis. Ginčo Å¡alių sudarytos Sutarties 21 punkte numatyta tik vartotojo pareiga „saugoti [...] Å¡ilumos daliklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu [...], apie jų gedimus ir kitus pažeidimus nedelsdamas informuoti TiekėjÄ â€œ;

Sutarties 21 punkte numatyta: „Vartotojas įsipareigoja laikytis [...] Å¡ilumos daliklių su nuotoliniu duomenų nuskaitymu eksploatavimo taisyklių [...]“. Taigi, vartotojams numatyta tik pasyvi, tačiau ne aktyvi priežiÅ«ra (tik saugoti patikėtus daiktus kaip fizinį turtÄ , esantį vartotojo bute). KeletÄ kartų atsakovų bute sutrikus daliklių veikimui, atvyko ieÅ¡kovo samdytų subrangovų meistrai ir daliklius pakeitė neatlygintinai, kas įrodo faktÄ , kad ieÅ¡kovas priežiÅ«rÄ vykdė savo sÄ skaita.

Atsakovų, kaip vartotojų, pareigos prižiÅ«rėti Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemÄ , kuri yra ieÅ¡kovo nuosavybė, ne pasyvaus saugojimo, o aktyvaus aptarnavimo/eksploatavimo prasme nenumato jokie teisės aktai. Nuotolinis automatinis duomenų nuskaitymas buvo numatytas ginčo Å¡alių sudarytos Sutarties skyriaus „Tiekėjo įsipareigojimai ir atsakomybė“ 14 punkte. Å alių iÅ¡ pat pradžių buvo sutartas bÅ«das, kad duomenys bus perduodami automatiÅ¡kai be vartotojų įsikiÅ¡imo, taigi, vartotojų pareigos kitu bÅ«du perduoti duomenis negalėjo bÅ«ti.

Juos, kaip ir kitus namo gyventojus daliklinis metodas tenkino ir jie nenorėjo jo keisti, kadangi galiojo 2003 m. pasiraÅ¡ytos sutartys. Namo gyventojai neatsiliepė į ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ keisti sutarties sÄ lygas, kadangi juos tenkino esama sutartis. Atsakovų atlikti mokėjimai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia ginčijamo mokesčio akcepto, kÄ aiÅ¡kiai ir ne kartÄ atsakovai nurodė savo raÅ¡tuose ieÅ¡kovui. Be to, tinkamo informavimo apie ginčijamÄ mokestį nebuvo. Pats ieÅ¡kovas pripažino 2009-05-27 raÅ¡te Nr. 008-03-6819p atsakovui kaip tuometiniam bendrijos pirmininkui:

„AtsipraÅ¡ome, kad Å¡is sprendimas nebuvo derintas su 805-osios DNSB pirmininku, o gyventojams nepateikta informacija“. IeÅ¡kovo teiginys, kad „dėl Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo priežiÅ«ros mokesčio Å¡alys susitarė konkliudentiniais veiksmais“, yra klaidingas. Atsakovai susitarė tik raÅ¡ytine sutartimi ir tik dėl apibrėžtų sÄ lygų. Nebuvo jokių atsakovų ketinimų tokį mokestį mokėti ir pritarimo jam. Ä®statyme ir kituose teisės aktuose atskiro mokėjimo, pavadinto „Šilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ra“, taikymas nenumatytas, todėl tokio mokėjimo taikymas bÅ«tų galimas tik sutartiniu pagrindu.

Ginčo Å¡alių sudaryta sutartimi buvo susitarta, kad paskirstomuosius Å¡ilumos prietaisus įsigyja, įrengia ir prižiÅ«ri ieÅ¡kovas savo sÄ skaita, dėl ko balsavo namo bendrijos nariai ir tai užfiksuota bendrijos susirinkimo protokole, sutarties priede. Vartotojas neturi reikiamos kvalifikacijos ir fiziÅ¡kai negali prižiÅ«rėti visos daliklinės sistemos įrangos (nes ji jam tiesiog nepasiekiama), kad savo jėgomis gautų galutinį rezultatÄ (Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymÄ ), kÄ užtikrina visa sistema, tiek ieÅ¡kovo valdoma nuosavybės teise, tiek ieÅ¡kovui ar jo subrangovams jÄ visÄ prižiÅ«rint ir eksploatuojant.

Teismas pagrįstai nurodė, kad „pakankamai ilgÄ laikÄ nuo sistemos įrengimo netaikant atsakovams jokio už Å¡ios sistemos priežiÅ«rÄ mokėtino mokesčio, akivaizdu, kad atsakovams atsirado teisėtų lÅ«kesčių, kad jokie papildomi mokesčiai už sistemos eksploatavimÄ taikant įdiegtÄ sistemÄ nebus skaičiuojami“. Atsakovai sutinka su tuo, kad nėra ginčo dėl Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 6 taikymo pagrįstumo ir kad Å¡is metodas taikomas tik kartu su dalikline sistema, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, jog vien tik Å¡io metodo pagrįsto taikymo faktas suponuoja atsakovams prievolę mokėti ginčijamÄ mokestį.

Tokio mokesčio metodas ir kiti teisės aktai nenumato. Be to, tai prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo veiksmams nuo sistemos įdiegimo iki pat 2009 m., kuomet jis teikė priežiÅ«rÄ nemokamai. Atsakovai neneigia, kad tik esant Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemai ir jÄ prižiÅ«rint, įmanomas nuotolinis duomenų nuskaitymas, tačiau tai turi bÅ«ti daroma ieÅ¡kovo sÄ skaita, ir bÅ«tent tai, o ne pačios paslaugos teikimas, yra ginčo objektas. Namas 2014 m. pabaigoje vykusiame gyventojų susirinkime nusprendė pasirinkti Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 visiems butams be iÅ¡imties.

Daliklinės sistemos variantas su Å ilumos paskirstymo metodu Nr. 6 buvo atmestas, kadangi ieÅ¡kovas atsisakė aptarnauti daliklinę sistemÄ , grÄ Å¾indamas jÄ bendrijai, už iki tol naudotÄ programinę įrangÄ , jei tokia bÅ«tų bendrijos perkama iÅ¡ ieÅ¡kovo, paprašė neproporcingai didelės kainos, sistemos aptarnavimÄ buvo pasiÅ«lyta pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo partnerių, kas bÅ«tų dar brangiau, nei ginčijamas mokestis, galiausiai sužinota, kad neva bÅ«tinas daliklių keitimas, praÅ¡ant už naujus daliklius neproporcingai didelių sumų.

Atsakovai taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad į bylos nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtraukti namo bendraturčiai, kadangi ginčas nesusijęs su bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra (t. II, b.l. 53-66). Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos medžiaga patvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2002-08-01 svarstė individualaus reguliavimo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos daliklių-indikatorių įrengimo klausimÄ bei nutarė leisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kovo lėšomis įrengti individualaus reguliavimo centralizuoto Å¡ildymo sistemÄ ir Å¡ilumos daliklius-indikatorius kiekviename gyvenamojo namo bute, taip pat sutiko, kad naujai įrengta Å¡ildymo sistema ir dalikliai-indikatoriai bus ieÅ¡kovo nuosavybė (t.

I, b.l. 171-172). 2003 m. nurodyto namo butuose ir kitose patalpose buvo įdiegta Å¡ilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistema, pakeisti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai bei įrengta suvartotos Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens duomenų surinkimo telemetrinė sistema (nuotolinis nuskaitymas). IeÅ¡kovas iki 2009 m. vasario mėn. savo lėšomis vykdė nurodytos sistemos priežiÅ«rÄ bei duomenų nuotolinį surinkimÄ (t. I, b.l. 16-17). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovams A. S. ir I.

S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 12-14). 2003-02-21 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buto savininku Nr. 2616703 (t. I, b.l. 161-164). Nuo 2009 m. vasario mėn. ieškovas pradėjo taikyti atsakovams, kurių bute yra įrengta šilumos energijos ir karšto vandens duomenų surinkimo telemetrinė sistema, šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestį 0,10 Lt/m2 per mėnesį be PVM (t. I, b.l. 6-8, 20-140, 175, 187-188).

Atsakovai nesutiko mokėti Å¡io mokesčio, motyvuodami tuo, jog tokios jų pareigos nenumato nei ginčo Å¡alių sudaryta sutartis, nei teisės aktai (t. I, b.l. 15, 173, 189). IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų nurodyto mokesčio skolÄ (t. I, b.l. 1-5). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ (t. II, b.l. 17-20). Apeliacijnės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada sutinka.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir ginčo Å¡alių procesinių dokumentų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nei ginčo Å¡alių sudaryta 2003-02-21 Å ilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buto savininku Nr. 2616703, nei ginčo Å¡alių tarpusavio santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato atsakovų pareigos mokėti ieÅ¡kovui jo reikalaujamo Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokesčio.Ginčo Å¡alių sudarytoje 2003-02-21 Å ilumos pirkimo-pardavimo sutartyje su buto savininku Nr. 2616703 nustatyta, kad „13.

Tiekėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigoja butuose ir patalpose savo sÄ skaita įrengti individualaus Å¡ilumos reguliavimo ir apskaitos prietaisus:

1) radiatoriams įrengti termostatinius ventilius (termoreguliatorius), užtikrinančius temperatÅ«ros patalpoje individualų reguliavimÄ ir palaikymÄ ; 2)             šilumos apskaitai ant radiatorių sumontuoti Å¡ilumos daliklius-indikatorius (su nuotoliniu duomenų nuskaitymu), įgalinančius matuoti radiatorių iÅ¡spinduliuotÄ Å¡ilumÄ ;

3) karšto vandens skaitiklius įrengti su integratoriais (su nuotoliniu duomenų nuskaitymu) darbo režimo kontrolei ir apskaitai.

14. Vartotojo (atsakovų) bute (patalpoje) nustatyta tvarka įrengtų Å¡ilumos daliklių, skaičiuojančių radiatorių Å¡ilumos energijos iÅ¡spinduliavimÄ , ir karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenys nuskaitomi nuotoliniu bÅ«du. <...> 20. Vartotojas sutinka, kad Tiekėjas savo sÄ skaita įrengtų jo bute (patalpoje) Å¡ilumos energijos apskaitos prietaisus – termoreguliatorius, Å¡ilumos daliklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ir karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu. Termoreguliatoriai, Å¡ilumos dalikliai ir karÅ¡to vandens skaitikliai yra Tiekėjo nuosavybė, kurie Vartotojui perduoti naudoti patikėjimo teise.

21. Vartotojas įsipareigoja saugoti jo bute (patalpoje) sumontuotus termoreguliatorius, Å¡ilumos daliklius ir karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, apie jų gedimus ir kitus pažeidimus nedelsdamas informuoti TiekėjÄ . <...> 22. Vartotojas įsipareigoja laikytis termoreguliatorių, Å¡ilumos daliklių su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ir karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotoliniu duomenų nuskaitymu eksploatavimo taisyklių. Jeigu Vartotojas sugadina jam perduotus saugoti termoreguliatorius, Å¡ilumos daliklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ar karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, tai jis privalo atlyginti Tiekėjui padarytÄ Å¾alÄ : sumokėti sugadinto daikto vertę bei padengti remonto darbų iÅ¡laidas.

23. Vartotojas, vadovaudamasis Bendrijos narių susirinkime priimtu nutarimu dėl namo Å¡ildymo sistemos aptarnavimo (Bendrijos protokolo nuoraÅ¡as pridedamas prie Å¡ios sutarties ir yra priedas Nr. 2), įsipareigoja kas mėnesį mokėti Tiekėjui po 0,20 Lt be PVM už 1 m2 jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto namo Å¡ildymo sistemos aptarnavimo mokestį. <...>“ (t. I, b.l. 161-164). IÅ¡ aukščiau nurodytų ginčo Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų matyti, kad jau sutarties sudarymo metu ginčo Å¡alims buvo žinoma, jog atsakovų bute įrengtų Å¡ilumos daliklių ir karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenys bus nuskaitomi ieÅ¡kovo nuotoliniu bÅ«du ir dėl to reikės atlikti su tuo susijusiÄ Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ .

Nuorodų, kad tokiÄ priežiÅ«rÄ savo lėšomis turėtų atlikti atsakovai, sutartyje nėra. Atsakovai sutartimi įsipareigojo jų bute įrengtus Å¡ilumos daliklius ir karÅ¡to vandens skaitiklius prižiÅ«rėti tik tiek, kiek tai susiję su fizine jų priežiÅ«rÄ (saugoti nuo sugadinimo, sunaikinimo ir pan.). Tačiau atsakovai neįsipareigojo atlikti priežiÅ«ros, kuri susijusi su Å¡ių įrenginių eksploatavimu, įskaitant jų rodmenų nuskaitymÄ . Pažymėtina, kad abi ginčo Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog vartotojas neturi techninių galimybių savarankiÅ¡kai tokius duomenis nuskaityti ir perduoti ieÅ¡kovui, dėl ko sutarties sudarymo metu buvo akivaizdu, kad tai turės daryti pats ieÅ¡kovas.

IÅ¡ aukščiau nurodytų ginčo Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas jau sutarties sudarymo metu aptarė su atsakovais Å¡ildymo sistemos aptarnavimo mokestį. Vadinasi, jeigu ieÅ¡kovas manė, kad atsakovai turi papildomai mokėti dar ir už Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ , susijusiÄ su Å¡ilumos daliklių ir karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenų nuskaitymu, tai turėjo bÅ«ti aptarta sutarties sudarymo metu. Tačiau tarp ginčo Å¡alių sudarytos sutarties turinys ir susiklosčiusi ilgametė praktika rodo, kad Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ bei Å¡ilumos daliklių ir karÅ¡to vandens skaitiklių duomenų nuotolinį nuskaitymÄ ieÅ¡kovas atliko savo lėšomis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis vykdė Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«rÄ bei Å¡ilumos daliklių ir karÅ¡to vandens skaitiklių duomenų nuotolinį nuskaitymÄ iki pat 2009 m. vasario mėn. ir tik vėliau pradėjo reikalauti iÅ¡ atsakovų mokėti kasmėnesinį mokestį už nurodytÄ priežiÅ«rÄ (t. I, b.l. 16-17). IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kuo remiantis jis nusprendė nuo 2009 m. vasario mėn. atsakovams taikyti Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestį.

Ginčo laikotarpiu galiojęs Å ilumos Å«kio įstatymas, Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinės sÄ lygos, Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡as, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės neįtvirtino atsakovų pareigos mokėti ieÅ¡kovui Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestį. Tokios pareigos taip pat neįtvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. O3-275 patvirtintas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 6 su vėlesniais pakeitimais.

Tas pats pasakytina ir apie bendrosios dalinės nuosavybės ar patikėjimo teisę reglamentuojančias teisės normas, kuriomis remiasi ieÅ¡kovas. Vien ieÅ¡kovo deklaratyvios nuorodos į tai, kad atsakovai turi pareigÄ pateikti ieÅ¡kovui daliklių-indikatorių rodmenis bei vykdyti daliklių fizinę priežiÅ«rÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovai turi papildomai mokėti ieÅ¡kovui Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestį, kai ginčo Å¡alių sudarytoje sutartyje jau ir taip yra numatytas Å¡ildymo sistemos aptarnavimo mokestis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodytos bendro pobÅ«džio teisės normos, jas vertinant sistemiÅ¡kai kartu su ginčo Å¡alių sudarytos 2003-02-21 Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buto savininku Nr. 2616703 turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovai turi pareigÄ nuo 2009 m. vasario mėn. mokėti ieÅ¡kovui Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemos priežiÅ«ros mokestį. Tai patvirtina ir byloje esantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-05-21 raÅ¡tas Nr. R2-802, pateiktas iÅ¡nagrinėjus atsakovo kreipimÄ si dėl ieÅ¡kovo reikalaujamo nurodyto mokesčio teisėtumo ir pagrįstumo, kuriame komisija nurodė:

„Šilumos Å«kio įstatymo (Žin., 2007, Nr. 130-5259) 32 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡ilumos kainodarÄ , numatyti reikalavimai Å¡ilumos kainoms bei daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros (eksploatavimo) tarifams, jų nustatymo metodikoms bei nustatymo tvarkai. Minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose atskiro mokėjimo, pavadinto „Šilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemų priežiÅ«ra“ taikymas nenumatytas, todėl Komisija mano, kad tokio mokėjimo taikymas bÅ«tų galimas tik sutartiniu pagrindu.

Komisija nei pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nei pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų nuostatų 6.10 punkto nuostatas neprivalo nagrinėti teisės aktais nereglamentuojamų nelicencijuojamos veiklos mokėjimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl persiųstÄ A. S. praÅ¡ymÄ gražina Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri pagal minėto Å ilumos Å«kio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas nagrinėja paslaugų teikimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo klausimus.“ (t.

I, b.l. 178). Byloje nėra duomenų, kad ginčo Å¡alys sutartimi bÅ«tų susitarusios dėl Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemų priežiÅ«ros mokesčio taikymo, todėl, nesant teisės aktuose įtvirtintos atsakovų pareigos mokėti tokį mokestį, ieÅ¡kovas negalėjo jo taikyti savavaliÅ¡kai, juolab, kad atsakovai ne vienÄ kartÄ raÅ¡tu nurodė, jog nesutinka mokėti Å¡io mokesčio (t. I, b.l. 15, 173, 189). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis yra taikomi CK 6.350–6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio CK 6.368 straipsnio nuostatas, draudžiama tiekti daiktus vartotojui be jo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama mokėti. Jeigu buvo pateikti daiktai be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais naudotis savo nuožiÅ«ra neatlygintinai. Å ios įstatymo nuostatos taikytinos ir vartojimo atlygintinų paslaugų teikimui, tame tarpe ir Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemų priežiÅ«ros paslaugoms. IeÅ¡kovui pradėjus taikyti mokestį už tokio pobÅ«džio paslaugos teikimÄ , kuri anksčiau buvo teikiama nemokamai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas tokiais veiksmais pradėjo teikti atsakovams atlygintinę paslaugÄ , su kurios teikimu atsakovai aiÅ¡kiai nesutiko, vadinasi ieÅ¡kovas ir toliau teikdamas Å¡iÄ paslaugÄ neturi teisės reikalauti už jÄ mokėti.

IeÅ¡kovo minima Vilniaus apygardos teismo 2012-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1444-619/2012 Å¡ioje byloje nėra pagrindo remtis, kadangi nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, t. y. nurodytoje byloje, prieÅ¡ingai nei Å¡ioje byloje, Å¡ilumos kaÅ¡tų paskirstymo sistemų priežiÅ«ros ir duomenų nuo daliklių-indikatorių nuskaitymo mokestis jau iki ginčo kilimo buvo numatytas sutartyje. Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir naujus įrodymus.

CPK 314 str. sakoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å aime straipsnyje nurodytų įrodymų pateikimo sÄ lygų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimÄ turėjo įtraukti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkus, kadangi byloje priimtas sprendimas tiesiogiai neįtakoja jų teisių bei jiems jokių pareigų nesukuria.

Atsakovai bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje neturi teisės reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme, nes tai peržengia apeliacinio proceso ribas (CPK 320 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ reikalavimų įpareigoti ieÅ¡kovÄ nedelsiant pakoreguoti iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas už paslaugas, anuliuojant neteisėtai atvaizduojamÄ skolÄ , priimti papildomÄ sprendimÄ , įpareigojantį ieÅ¡kovÄ atlyginti žalÄ visiems kitiems namo gyventojams, sumokėjusiems nepagrįstai taikytÄ mokestį (gyventojams nesikreipiant į teismÄ su atskirais ieÅ¡kiniais), jiems grÄ Å¾inant neteisėtai gautas sumas su įstatymo numatytomis 5 proc. dydžio metinėmis palÅ«kanomis.Kiti ginčo Å¡alių argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

SkundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                        Virginijus Kairevičius