2018-05-14 Nr. DBT-96-3-61-3-00086-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų R. L. ir S. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2018-05-14 Nr. DBT-96-3-61-3-00086-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjai R. L. ir S. L. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. D1-988 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narių skyrimo“.
Full text
Teismingumo byla Nr
Teismingumo byla Nr. T-46/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00018-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2018 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų R. L. ir S. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
pareiškėjai R. L. ir S. L. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. D1-988 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narių skyrimo“.
Pareiškėjai paaiškino, kad ginčijamu įsakymu aplinkos ministras ketverių metų kadencijai paskyrė valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto (nuo 2018 m. sausio 8 d. – Valstybinių miškų urėdijos) valdybos narius, tačiau pareiškėjai į valdybą nebuvo paskirti, nors jie atitiko visus keliamus reikalavimus. Pareiškėjai teigė, kad aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-899 „Dėl nepriklausomų kandidatų į valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narius atrankos komisijos sudarymo“ sudaryta atrankos komisija, atlikdama atranką, o aplinkos ministras, šios atrankos metu priimtų sprendimu pagrindu priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtinto Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo 5, 32 ir 33 punktų nuostatas, kurios įtvirtinta pagrindines procedūrines atrankos taisykles.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatai numato, jog valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos aktais, įmonės organų sprendimais, taip pat šiais įstatais (1 punktas). Įmonės savininkė yra valstybė. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (3 punktas). Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia valdybos narius (18.5 papunktis). Taigi Aplinkos ministerija, ginčijamu įsakymu skirdama valdybos narius, įgyvendino jai teisės aktų suteiktas savininko teises spręsti dėl valstybinės įmonės valdymo organų. Nors įsakymą priėmė viešojo administravimo subjektas, tačiau toks įsakymas priimtas įmonės vidaus valdymo srityje, o ne viešojo administravimo srityje, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir ar gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-988 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narių skyrimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir 10 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinio miškotvarkos instituto įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 14.5 papunkčiu, skyrė 4 metų kadencijai valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narius.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto įstatų 3 punkte numatyta, kad įmonės savininkė yra valstybė; įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo paskirti valstybės įmonės valdybos nariai, priėmė įgyvendindamas valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto savininko teises ir pareigas. T. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras šiuo atveju veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjų R. L. ir S. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys