2023-04-26 Nr. AB-8969-3-61-3-03546-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1603-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03546-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Idealogical“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 22S111140, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. sausio mėnesį Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Idealogical“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovėje ketina dirbti pardavimų vadybininku. Išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Pareiškėjas nurodė, kad turi prestižinio (duomenys neskelbtini) universiteto išduotą Verslo administravimo magistro laipsnį bei (duomenys neskelbtini) universiteto išduotą bakalauro laipsnį. Pareiškėjas kalba penkiomis kalbomis – (duomenys neskelbtini). Anksčiau (duomenys neskelbtini) dirbo pardavimų vadybininku bendrovėse „Vogue“, „Ferrari“, „Hilton“, „Graff“. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyba, įvertinusi jo kvalifikaciją, 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kuriuo pripažino, kad jo planuojamas darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.

3. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad jis planuoja dirbti Bendrovėje, patvirtina tarp Bendrovės ir jo sudaryta darbo sutartis, kurioje numatyta pareiškėjui mokėti 2 400 Eur atlyginimą. Be to, šalys susitarė, kad, atlikus didelės vertės pardavimus, pareiškėjas, kaip papildomą atlygį, gaus dalį Bendrovės akcijų. Konkrečią pareiškėjui tenkančią akcijų dalį šalys susitarė numatyti jam atvykus į Lietuvą, pradėjus dirbti ir įvertinus atliktų pardavimų apimtį. Pareiškėjas nurodė, kad, negalėdamas atvykti į Lietuvą ir dirbti pagal darbo sutartį, su Bendrove sudarė susitarimą dėl komisinio mokesčio už surastą klientą – Švedijos LIDL. Bendrovė, atlikusi daugiau nei 200 000 Eur vertės pardavimų Švedijos LIDL, jam pervedė 9 150 Eur.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, tvirtino, kad Bendrovė vykdo realią veiklą ir jo gyvenimas Lietuvoje yra susijęs su darbu Bendrovėje. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais faktais, yra šališkas. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 punkto reikalavimus.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte bei 441 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą dirbti Bendrovėje, kai iš tikrųjų užsienietis yra suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi ir jo suteikiamų teisių gavimu, o ne darbu Bendrovėje. Atsakovo teigimu, darbas Bendrovėje nėra tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ambasada, esanti (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 1 d. ir pakartotinai 2021 m. rugsėjo 26 d. atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizas, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d., atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.) ir, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 str. 1 d. 10 p.), atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), įvertinusi visas aplinkybes, padarė išvadą, kad egzistuoja didelė pareiškėjo nelegalios migracijos tikimybė ir kad užsienietis siekia formaliai įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, taip gaudamas leidimą laikinai gyventi ir galėdamas imigruoti į Šengeno erdvę kitais nei deklaruojama tikslais.

8. Atsakovas nurodė, kad Departamentas įvertino Bendrovės ir pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurių pagrindu nustatė, kad didžiąją deklaruojamų darbų bei užduočių dalį pareiškėjas galėjo sėkmingai atlikti nuotoliniu būdu pagal bendradarbiavimo sutartį, taip parodant ir įrodant, kad pareiškėjo ketinimai gyventi, o svarbiausia – dirbti Lietuvos Respublikoje, yra tikri. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės direktoriaus deklaratyvūs teiginiai nepagrindė realių Bendrovės ketinimų didinti personalo sudėtį. Bendrovėje nuo 2022 m. sausio 20 d. yra įdarbintas tik Bendrovės direktorius ir per daugiau nei pusmetį nebuvo priimtas nei vienas naujas darbuotojas. Atsakovas pabrėžė, kad nei vienas iš Bendrovės direktoriaus deklaratyvių teiginių nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais ir įrodymais. Deklaratyvūs teiginiai dėl pareiškėjo būtinybės gyventi Lietuvos Respublikoje nėra įtikinamas įrodymas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra iš tikrųjų būtinas vykdant Bendrovės ekonominę veiklą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ambasada, esanti (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą uždaryti pareiškėjo 2022 m. balandžio 20 d. pateiktą paraišką dėl Šengeno vizos išdavimo, kurioje buvo nurodyta, kad galutinis pareiškėjo kelionės tikslas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ši pareiškėjo paraiška dėl vizos buvo nagrinėjama daugiau nei du metus, darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ambasadai taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo tikslo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuslėpė ir nepateikė informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) jam du kartus atsisakė išduoti Šengeno vizą.

10. Atsakovas nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma sudaro rimtą pagrindą manyti, jog nepavykus gauti (duomenys neskelbtini) vizų ir nepratęsus jo leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), taip užkertant jam kelią imigruoti į Šengeno erdvę, pareiškėjas ieškojo kito būdo (pagrindo), kaip tai padaryti, t. y., padedamas Bendrovės direktoriaus, kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje kaip aukštą profesinę kvalifikaciją turintis specialistas. Atsakovo teigimu, tai patvirtina įtarimą, kad iš tikrųjų leidimas laikinai gyventi pareiškėjui reikalingas ne tam, kad jis pradėtų dirbti Lietuvos Respublikoje ir dirbtų viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o tik tam, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi, galėtų naudotis jo suteikiamomis teisėmis ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse.

11. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, susijusiais su Bendrovės veikla, tvirtino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamame Sprendime nustatytas aplinkybes, kad Bendrovėje nuo jos įregistravimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d., iš viso buvo (yra) įdarbintas vos vienas darbuotojas (Bendrovės direktorius). Bendrovės registracijos adresu esanti 18 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa–garažas (boksas) nuosavybės teise priklauso buvusiai Bendrovės direktorei ir jos motinai.

Atsakovas nurodė, kad šiuo adresu yra įregistruota keli šimtai įmonių. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad buvusi Bendrovės direktorė nuo 2020 m. lapkričio 24 d. yra Bendrovės steigėjos mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Lamigra“ direktorė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad MB „Lamigra“ savo interneto svetainėje reklamuojasi, be kitų paslaugų, teikianti ir įmonių steigimo, migracijos paslaugas (padeda užsieniečiams gauti vizas ar leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje darbo, verslo ar kitu pagrindu). Nuo 2021 m. gegužės 7 d. vieninteliu Bendrovės akcininku ir direktoriumi yra Lietuvos Respublikos pilietis M.

V., kuris Bendrovėje buvo įdarbintas tik 2022 m. sausio 20 d., t. y. po daugiau nei 8 mėnesių nuo paskyrimo direktoriumi ir tik po to, kai 2022 m. sausio 13 d. pareiškėjas užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, šių duomenų visuma, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Nustatytų aplinkybių visuma taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas – pareiškėjas tik siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse (tikėtina tam, kad galėtų lankytis / gyventi (duomenys neskelbtini)), o ne užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

12. Atsakovas nurodė, kad, remiantis Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, galimai (duomenys neskelbtini) (6.5 p.); pareiškėjas per pastaruosius dvejus metus siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su gyvenimu Šengeno valstybėse – (duomenys neskelbtini) ambasada du kartus atsisakė išduoti užsieniečiui Šengeno vizą, nebuvo pratęstas užsieniečio leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) neišdavė nacionalinės vizos, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 p.).

13. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, siekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei Įstatyme nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, atsakovo teigimu, savaime nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu, 441 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad formalių sąlygų atitikimas Įstatymo nuostatoms ir formalių sąlygų išpildymas nesudaro pagrindo institucijai, sprendžiančiai leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje klausimą, besąlygiškai šį leidimą išduoti.

16. Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktais, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ambasada, esanti (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ir 2021 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 26 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir dėl to kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) padarė išvadą, kad egzistuoja didelė pareiškėjo nelegalios migracijos tikimybė ir kad užsienietis siekia formaliai įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, taip gaudamas leidimą laikinai gyventi ir galėdamas imigruoti į Šengeno erdvę kitais nei deklaruojama tikslais.

17. Iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo teismas nustatė, kad konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, vertino kelionių dokumentus, draudimą, skrydžio rezervaciją, tarpininkavimo raštą, banko sąskaitos išrašus, aukštojo mokslo diplomų kopijas, Užimtumo tarnybos raštą, darbo sutartį su Bendrove, Bendrovės įsipareigojimus/pranešimus, išrašą iš Juridinių asmenų registro centro apie Bendrovę, profesinio išsilavinimo pažymėjimą, socialinį draudimą, išrašą apie teistumą iš (duomenys neskelbtini) registro sistemos.

Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvą dirbti ir turi Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje. Pateikė darbo sutartį su Bendrove, pagal kurią turėtų dirbti pardavimų vadybininku ir gauti 2 400 Eur/mėn. atlyginimą. Interviu metu pareiškėjas teigė, kad darbą Lietuvoje susirado susipažinęs su kviečiančiuoju asmeniu, Bendrovės vadovu, lėktuve – nusprendė, kad pareiškėjas yra tinkamas kandidatas, kurio reikia Bendrovei Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendime pažymima, kad svarstant vizos paraišką, buvo vykdomos konsultacijos su Departamentu ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu dėl pareiškėjo ir kviečiančiosios organizacijos. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas – direktorius, kuris įdarbintas tik 2022 m. sausio 20 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė paraišką dėl vizos, siekdamas įsidarbinti Lietuvoje. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas vizos paraišką bandė pateikti dar 2022 m. sausio 14 d., kas reiškia, kad kviečiančiojoje organizacijoje net nebuvo darbuotojų.

Pareiškėjas teigė turintis ilgametę pardavimų vadybininko darbo patirtį prestižinėse pasaulinėse įmonėse, konkrečiai jų ofisuose (duomenys neskelbtini), kur yra baigęs studijas ir gyvenęs iki 2020 m. Pareiškėjas teigė, kad jo darbo patirtis ir turimi ryšiai bus labai naudingi darbo Lietuvoje metu, nes jis turi daug kontaktų viešojo maitinimo, turizmo srityje, yra dirbęs aukšto lygio vadovu savo ankstesnėse darbovietėse, jo turimi ryšiai ir patirtis matomi Linkedin paskyroje.

18. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendime nurodyta, jog, patikrinus Linkedin paskyrą, nustatyta, kad pareiškėjas kas porą metų keisdavo darbovietę ir turi vos apie 70 kontaktų tinkle. Pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kas jį motyvuoja atsisakyti darbo ir tokios, jo teigimu, sėkmingos karjeros prestižinėse kompanijose ir pereiti į vieną darbuotoją turinčią, veiklos nevykdančią kompaniją Lietuvoje, kur jis pagal sutartį turėtų gauti 2 400 Eur/mėn. atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Pasiteiravus apie gyvenimo planus Lietuvoje – kur pareiškėjas ketina gyventi, kiek kainuotų buto nuoma, komunaliniai mokesčiai Lietuvoje, pareiškėjas teigė suprantantis, kad jo pajamos Lietuvoje nebus didelės, tačiau jis labai nori dirbti mažoje įmonėje, o jo pajamos greitai padidės, kai tik įmonė pradės verslą. Vizų sistemoje matyti, kad pareiškėjui 2020 m. ir 2021 m. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti Šengeno vizas. Pareiškėjas šių faktų neneigė, tačiau aiškino, kad tai – neoficialūs, o žodiniai atsisakymai, kad jis vizų negavo tik dėl to, kad visą laiką (duomenys neskelbtini) nagrinėjo jo prašymą dėl leidimo gyventi, kas kelia rimtų įtarimų dėl pareiškėjo teiginių atitikimo tikrovei. Abiem atvejais nurodyta, kad vizą išduoti atsisakoma esant abejonių, ar pareiškėjas išvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos. Be to, Departamentas informavo, kad paraiškoje dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas pažymėjo, jog jam niekada nebuvo atsisakyta išduoti Šengeno vizų, t. y. pateikė melagingą informaciją. Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia formaliai įsidarbinti Lietuvoje ir taip gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, siekdamas imigruoti į Šengeno erdvę kitais nei nedeklaruojama tikslais. Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindžia vykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų.

19. Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas taip pat padarė išvadą, kad yra aukšta pareiškėjo nelegalios migracijos tikimybė. Tokią išvadą konsulinis pareigūnas padarė, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento konsultacijos metu pateiktą informaciją: 1) buvusi kviečiančios Bendrovės vadovė ir steigėja užsiima naujų bendrovių steigimu, 2) yra įsteigusi apie 40 naujų uždarųjų akcinių bendrovių, 3) Bendrovė įsteigta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 4) šiuo adresu yra įsteigta apie 280 įmonių, 5) Bendrovė įkurta 2021 m. vasario 1 d. ir nuo 2021 m. gegužės 7 d. perleista kitam vadovui, 6) darbo užmokestis nemokamas. Dėl šių nurodytų aplinkybių konsuliniam pareigūnui kilo pagrįstų abejonių dėl realios Bendrovės veiklos, pareiškėjo deklaruojamo vykimo tikslo, neaiškiai apibūdinamos būsimos darbinės veiklos. Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendime nurodyta, kad tiek Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, tiek Departamentas pagal ambasados suteiktą informaciją konstatavo, jog egzistuoja pilkosios migracijos tikimybė ir rekomendavo pareiškėjui vizos neišduoti.

20. Remdamasis Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo 2022 m. kovo 1 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas savo prašyme išduoti nacionalinę vizą pagrindinį kelionės tikslą nurodė pateiktą prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir darbą Bendrovėje. Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime konstatavo, jog pokalbio – interviu su konsulu, metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš Lietuvos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, kaip jis teigė, turintis solidžią ilgametę vadybininko darbo patirtį ir daug kontaktų įvairiose tarptautinėse įmonėse ir organizacijose, ketina dirbti vieno asmens vadovaujamoje ir veiklos nevykdančioje įmonėje. Pareigūnui pasiteiravus apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas Lietuvoje (kur ketina gyventi, kokios išlaidos buto nuomai ir pan.,) paaiškino, kad supranta, jog numatomas 2 400 Eur darbo užmokestis nėra didelis, tačiau jo pajamos didės, kai tik įmonė pradės verslą. Į klausimą, kodėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. ir 2021 m. atsisakė jam išduoti vizas, pareiškėjas aiškino, kad vizų negavo dėl to, kad visą tą laiką (duomenys neskelbtini) nagrinėjo jo prašymą dėl leidimo gyventi. Tačiau ambasados duomenimis, abiem atvejais (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą esant abejonių, kad pareiškėjas išvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 15 d.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ketinimas dirbti aukštos kvalifikacijos darbą Bendrovėje yra neįtikinamas. Iš užsieniečio pateiktų atsakymų Departamentui teismas nustatė, kad jie yra bendro pobūdžio, neatskleidžiantys nei pareiškėjo numatomo darbo pobūdžio, nei funkcijų, nei sąlygų, nei apimties. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo žinios apie Bendrovę yra ribotos, taip pat atkreipė dėmesį, kad, būdamas aukštos kvalifikacijos darbuotoju – prekybos vadybininku, užsienietis sutinka Bendrovėje dirbti už 2 400 Eur atlyginimą per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ketina įsidarbinti Bendrovėje, kurioje dirba vienas asmuo – Bendrovės direktorius. Bendrovė jokio turto neturi. Apyvartinėmis lėšomis nedisponuoja. Pareiškėjas pateiktuose atsakymuose pripažino, kad Bendrovė 2021 m. jokios veiklos nevykdė, ataskaitų neteikė.

22. Teismas nustatė, kad Bendrovės direktorius M. V. Bendrovėje dirba nuo 2021 m. sausio 20 d. Bendrovės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrovėje dirba vienas asmuo – Bendrovės direktorius M. V.. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruota negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), patalpa, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: garažų. Departamento duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įregistruota keli šimtai įmonių. Buvusi Bendrovės direktorė K. T. nuo 2020 m. lapkričio 24 d. yra Bendrovės steigėjos MB Lamigra direktorė. MB Lamigra savo interneto svetainėje reklamuoja ir įmonių steigimo, migracijos paslaugas (padeda užsieniečiams gauti vizas ar leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje darbo, verslo ar kitu pagrindu). Teismas nurodė, kad šios Departamento Sprendime nurodytos aplinkybės nepaneigtos bylos duomenimis.

23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Bendrovės direktorius, 2022 m. lapkričio 24 d. teikdamas teismui paaiškinimus, nurodė, jog K. T. nepažįsta, tačiau, nepaisant to, Bendrovė savo veikloje naudojasi K. T. ir S. T. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir būtent šių patalpų adresą naudoja kaip Bendrovės buveinės adresą. Teismas pažymėjo, jog tiek Departamentui, tiek teismui įvairaus pobūdžio dokumentus, galbūt susijusius su Bendrove, teikia Bendrovės direktorius, tačiau šie dokumentai niekaip nepatvirtina pareiškėjo Departamentui pateiktų duomenų apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą tikrumo, juo labiau, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nuslėpė reikšmingas aplinkybes, susijusias su vizų išdavimu.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas Departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, prašyme nenurodė, kad buvo pateikęs prašymus išduoti nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) ambasadai, (duomenys neskelbtini) ambasadai ir Lietuvos ambasadai (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nuslėpė ir nepateikė informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) jam du kartus atsisakė išduoti Šengeno vizą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui neatskleidė tikrųjų priežasčių, kodėl nebuvo pratęstas jo leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir kodėl (duomenys neskelbtini) jam atsisako išduoti Šengeno vizas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašyme atsakovui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi bei rašytiniuose paaiškinimuose, atsakydamas į Departamento pareigūnų pateiktus klausimus, nurodė prieštaringą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina Departamento įtarimą, kad iš tikrųjų leidimas laikinai gyventi pareiškėjui reikalingas ne tam, kad jis pradėtų dirbti Lietuvos Respublikoje ir dirbtų viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o tik tam, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi, galėtų naudotis jo suteikiamomis teisėmis ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse.

25. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, darė išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte bei Įstatymo 441 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą dirbti Bendrovėje, kai iš tikrųjų pareiškėjas yra suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi ir jo suteikiamų teisių gavimu, o ne darbu Bendrovėje, t. y. darbas Bendrovėje nėra tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.

26. Teismas nurodė, kad Departamentas Sprendime pagrįstai pabrėžė ir Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Gairės) (12.5.5.3.3 p.). Teismas pažymėjo, kad pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką reglamentuoja Kriterijų aprašas. Teismas nustatė, kad Departamentas išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, padarė vadovaudamasis Kriterijų aprašu ir įvertinęs visas faktines aplinkybes: 1) pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 p.); 2) pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, galimai (duomenys neskelbtini) (Kriterijų aprašo 6.5 p.); 3) pareiškėjas per pastaruosius dvejus metus siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su gyvenimu Šengeno valstybėse – (duomenys neskelbtini) ambasada du kartus atsisakė išduoti užsieniečiui Šengeno vizą, nebuvo pratęstas užsieniečio leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) neišdavė nacionalinės vizos, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (Kriterijų aprašo 7 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei šeimyniniais, nei socialiniais, nei ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika nėra susijęs.

27. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nepažeidė Įstatymo ir Kriterijų aprašo nuostatų. Departamento Sprendimo išvada, kad pareiškėjas tik formaliai atitinka Įstatymo 441 straipsnio nuostatas, teismo vertinimu, yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį nei skunde, nei kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo skundo argumentą, kad Departamento Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 28. Pareiškėjas R. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Pareiškėjo teigimu, teismas objektyviai neišnagrinėjo visų byloje pateiktų įrodymų bei priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad Bendrovė nedisponuoja apyvartinėmis lėšomis, 2021 m. jokios veiklos nevykdė, ataskaitų neteikė. Pareiškėjas tvirtina, kad Departamento Sprendimo priėmimo metu Bendrovė iš pardavimų Švedijos LIDL turėjo 223 217,95 Eur apyvartos ir 38 392,83 Eur ikimokestinio pelno. Departamentui iki jo sprendimo priėmimo buvo pateiktos tai patvirtinančios sąskaitos faktūros, prekių pristatymą patvirtinantys dokumentai. Teismui buvo pateikta buhalterijos pažyma, kurioje nurodyta Bendrovės apyvarta ir ikimokestinis pelnas, mokami mokesčiai. Teismui taip pat buvo pateiktas Bendrovės suvestinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis.

30. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nei šeimyniniais, nei socialiniais, nei ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika nėra susijęs. Pareiškėjas nurodo, kad iki Departamento Sprendimo priėmimo pareiškėjas pagal sutartį padėjo Bendrovei atlikti pardavimus Švedijos prekybos tinklui LIDL, už tai jam Bendrovė sumokėjo 16 000 Eur komisinį mokestį. Teismui buvo pateikta ir sudaryta sutartis, komisinio mokesčio pavedimą patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo teigimu, paslaugos teikimas Lietuvos bendrovei, komisinio mokesčio gavimas akivaizdžiai parodo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva.

31. Pareiškėjas nurodo, kad jis bei Bendrovė Departamentui ir teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius Bendrovės veiklą, pardavimus prekybos tinklui LIDL, didelę apyvartą, didelį pelną, pareiškėjo indėlį į šią veiklą ir reikšmingą 16 000 Eur dydžio pareiškėjui išmokėtą komisinį mokestį, kurie pagrindžia pareiškėjo motyvaciją dirbti Bendrovėje. Tačiau teismas ir Departamentas šiais dokumentais nepagrįstai nesirėmė ir jų nevertino. Pareiškėjas užtikrina, kad visi pateikti dokumentai, susiję su Bendrovės veikla, pareiškėjo suteikta paslauga, gautu komisiniu užmokesčiu, yra tikri ir atspindi Bendrovės ir pareiškėjo veiklą.

32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2022 m. vasario 10 d. sprendimo, kai Bendrovė dar tik buvo pradėjusi veiklą ir neturėjo apyvartos, nebuvo atlikusi pardavimų, Bendrovės vadovas buvo įdarbintas tik neseniai prieš pateikiant dokumentus, derybos dėl sutarties su Švedijos LIDL dar tik prasidėjo. Tačiau, kai Sprendimą priėmė Departamentas, įmonė jau aktyviai vykdė veiklą, pareiškėjas dalyvavo jos veikloje veikdamas nuotoliniu būdu pagal sudarytą sutartį, jam buvo išmokėtas didelis komisinis mokestis. Nepaisant to, kad Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas buvo priimtas esant kitoms aplinkybėms, didelė teismo sprendimo dalis buvo paremta šiais sprendimais. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino skirtumų tarp bylų, priimdamas sprendimą rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo iš esmės pasikeitusios, o šiuos skirtumus tarp skirtingų bylų ir situacijų pagrindžiančius dokumentus ignoravo. Pareiškėjas pažymėjo, kad, teikdamas paslaugą pagal sutartį, Bendrovei uždirbo 16 000 Eur bei turi galimybę ateityje uždirbti daug didesnes sumas. Tokio dydžio sumos, pareiškėjo atlikti veiksmai jas uždirbant, akivaizdžiai pagrindžia pareiškėjo motyvaciją dirbti Bendrovėje ir gauti dalį jos akcijų. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neobjektyvus, priimtas remiantis ne faktais ir byloje egzistuojančiais įrodymais, o klaidingomis interpretacijomis, kitais teismo sprendimais, kurie buvo priimti esant kitoms aplinkybėms.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas koncentruojasi ne į pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų esmę, o į pavienes sprendime nurodytas citatas, kurias nurodė pats pareiškėjas, tačiau apeliaciniame skunde tvirtina, kad tokie teismo teiginiai yra niekuo neparemti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas pažymi, kad pats pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. teiktuose paaiškinimuose buvo pateikęs informaciją, jog M. V. įsigijus Bendrovę 2021 m. ši Bendrovė pirkimų ir pardavimų neįvykdė, finansinių operacijų neturėjo, taip pat dėl šių priežasčių sąskaitų faktūrų registrų, pelno nuostolių ataskaitos ir balanso nerengė.

35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis ir Bendrovė turėjo pasirašę sutartį dėl komisinio mokesčio mokėjimo, pareiškėjas ją įvykdė, pareiškėjui tarpininkaujant buvo parduotos prekės prekybos tinklui LIDL, neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ši sutartis nebuvo pateikta Departamentui, šie dokumentai buvo pateikti tik teismui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės vadovas aktyvią veiklą pradėjo tik tuomet, kai Departamentas paprašė ekonominės veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų. Atsakovas pažymi, kad direktorius sėkmingai vykdė tarptautinę prekybą dar iki susipažindamas su pareiškėju (t. y., be jo), todėl tai tik sustiprino abejones dėl tikrojo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Atsakovo vertinimu, vienkartiniai sandoriai nelaikytini ilgalaikiais ir nepertraukiamais ryšiais su Lietuvos Respublika.

36. Atsakovas nurodo, kad Departamentui buvo teikiami įvairūs dokumentai dėl Bendrovės vadovo ir Bendrovės susirašinėjimų su įvairiais prekybos tinklais ir pan. Jokių duomenų apie tai, kad užsienietis būtų aktyviai įsitraukęs į Bendrovės veiklos vykdymą, Departamentui nebuvo pateikta. Nors skunde teigiama, kad Bendrovė iš savo pirmųjų veiklos sandorių uždirbo 38 392,83 Eur ikimokestinio pelno, tačiau Bendrovėje nuo 2022 m. sausio 20 d. yra įdarbintas tik direktorius, kuriam priskaitomas 740 Eur/mėn. darbo užmokestis, ir per daugiau nei 12 mėn. nebuvo priimtas nė vienas naujas darbuotojas. Atsakovo teigimu, tai taip pat sudaro rimtą pagrindą manyti, kad visos pastangos buvo ir yra dedamos tik tam, jog pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi.

37. Atsakovas pabrėžia, kad pagrindinė pareiškėjo prašymo išduoti laikiną leidimą gyventi atmetimo priežastis yra ta, kad (duomenys neskelbtini) du kartus atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti nacionalinę vizą, o (duomenys neskelbtini) ambasada priėmė sprendimą uždaryti paraiškos nagrinėjimą, o ne todėl, kad Bendrovė nevykdo veiklos. Atsakovo teigimu, įtarimus sustiprino ir tas faktas, kad pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nuslėpė ir nepateikė informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) jam du kartus atsisakė išduoti Šengeno vizą. Atsakovas nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, t. y. kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendime nebuvo konstatuota, jog darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, nevykdo ekonominės veiklos (Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. d p.).

38. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis dėl Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo. Atsakovas pažymi, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas 2022 m. sausio 26 d. (užpildytas 2022 m. sausio 13 d.), todėl buvo vertinamos visos aplinkybės. Nustatytos aplinkybės sudarė rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjas, nepavykus gauti (duomenys neskelbtini) vizų ir nepratęsus jo leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), taip užkertant jam kelią imigruoti į Šengeno erdvę, ieškojo ir surado kitą būdą (pagrindą), kaip tai padaryti – padedamas Bendrovės direktoriaus kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kaip aukštą profesinę kvalifikaciją turintis specialistas. Kartu tai patvirtino įtarimą, kad iš tikrųjų leidimas laikinai gyventi pareiškėjui reikalingas ne tam, kad jis pradėtų dirbti Lietuvos Respublikoje ir dirbtų viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o tik tam, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi, galėtų naudotis jo suteikiamomis teisėmis ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamentui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys 16 000 Eur pervedimo turinį, t. y. už kokių veiksmų atlikimą pareiškėjui buvo pervestos piniginės lėšos ir panašiai.

39. Atsakovas pažymi, kad vien formalus Įstatymo 441 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, jog užsieniečiui turi būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas nurodo, kad vien tai, jog Užimtumo tarnyba 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kuriuo pripažino, kad pareiškėjo planuojamas darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius, tai nereiškia, kad pareiškėjas iš tikrųjų vykdys nurodytą veiklą. Atsakovas pažymi, kad Užimtumo tarnyba įvertino tik pareiškėjo profesinės kvalifikacijos atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Užimtumo tarnyba nevertina ir nenustatinėja, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų.

40. Atsakovas daro išvadą, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas – pareiškėjas tik siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse (tikėtina tam, kad galėtų lankytis / gyventi (duomenys neskelbtini)), o ne užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

41. Atsakovas pažymi, kad nustatytų aplinkybių visuma taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas – pareiškėjas tik siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse (tikėtina tam, kad galėtų lankytis / gyventi (duomenys neskelbtini)), o ne užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas pažymi, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei Įstatyme nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, atsakovo teigimu, savaime nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

43. Bendrovė paaiškina, kad Departamentui sutartis dėl komisinio mokesčio mokėjimo pareiškėjui bei šios sutarties įvykdymą patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti, nes Departamentas tokios veiklos įrodymų nepaprašė, be to, Departamentas neatsakė nė į vieną raštą su paklausimu, ar netrūksta kokių nors dokumentų, informacijos ar įrodymų, o gyvos konsultacijos metu Departamento darbuotojas nurodė, kad jokių dokumentų ir informacijos netrūksta, reikia tik daugiau laiko sprendimui priimti, tokiu būdu sudarydamas įspūdį, jog bus priimtas teigiamas sprendimas. Bendrovės teigimu, teismas nepagrįstai šių dokumentų nevertino, į juos neatsižvelgė. Bendrovė nurodo, kad teismas objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, sprendimą priėmė remdamasi prielaidomis, klaidingai interpretuotomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrųjų atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo atmestas prašymas dėl laikino leidimo gyventi. Bendrovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini), Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) ambasadų sprendimai neturi prejudicinės galios ir negali būti pagrindinė priežastis atmesti pareiškėjo prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, jį atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

46. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

47. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių pakankamų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2022 m. lapkričio 24 d. posėdyje žodinio proceso tvarka, t. y. vyko teismo posėdis, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, užduoti klausimus. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, išklausius teismo posėdžio garso įrašą negalima tvirtinti, kad teismas skubėjo užbaigti teismo posėdį, norėjo, kad byla kuo greičiau pasibaigtų. Pažymėtina ir tai, kad bylos šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl teisėjų kolegija nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

48. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į apeliacinio skundo motyvus.

50. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas.

51. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės [...] (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.).

52. Remiantis Gairėmis, Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes. Gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

53. Kriterijų aprašas, kuriuo vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, reglamentuoja pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką.

54. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – dirbti Bendrovėje pardavimų vadybininku. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, tačiau Departamentas Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 12 p.).

55. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nenurodė, kad buvo pateikęs prašymus išduoti nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) ambasadai, (duomenys neskelbtini) ambasadai ir Lietuvos ambasadai (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) jam du kartus atsisakė išduoti Šengeno vizą, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Atsakovo išvada, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 12 p.), padaryta vadovaujantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes: 1) pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 p.); 2) pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, galimai (duomenys neskelbtini) (Kriterijų aprašo 6.5 p.); 3) pareiškėjas per pastaruosius dvejus metus siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su gyvenimu Šengeno valstybėse – (duomenys neskelbtini) ambasada du kartus atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nebuvo pratęstas užsieniečio leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) neišdavė nacionalinės vizos, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie negu oficialiai deklaruoti (Kriterijų aprašo 7 p.).

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teikiami argumentai dėl Bendrovės vykdomos veiklos neturi esminės reikšmės vertinant atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi Sprendimo priėmimo pagrindas nebuvo aplinkybė, jog Bendrovė nevykdo veiklos ir pan. Kaip minėta, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu tiek, kiek tai susiję su tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Iš atsakovo Sprendimo motyvų matyti, kad Departamentas nesivadovavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu tiek, kiek tai susiję su tuo, kad priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Todėl atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi, pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės vykdomos veiklos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika konstatavimui nepakanka vienkartinio sandorio fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo akcentuojamas pinigų pervedimas iš Bendrovės atliktas jau po prašymo Departamentui padavimo.

57. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-3515-631/2022. Kaip matyti, nurodomoje administracinėje byloje vyko ginčas dėl Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl vizos išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Departamento 2022 m. rugpjūčio 12 d. Sprendimą, kuriame iš dalies remtasi tapačiomis aplinkybėmis, nustatytomis ir administracinėje byloje Nr. I2-3515-631/2022. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Kita vertus, pareiškėjo argumentai dėl skirtingos Bendrovės situacijos (vykdomos veiklos aktyvumo) atsakovo Sprendimo priėmimo metu, lyginant su Bendrovės veikla Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo priėmimo metu, neturi jokios reikšmės. Kaip minėta, atsakovo Sprendime nebuvo konstatuota, kad Bendrovė yra fiktyvi įmonė, ši aplinkybė nebuvo priežastis atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Todėl atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi, pareiškėjo argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovė (jos direktorius) aktyviai veikė.

58. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas.

59. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis