Legislator Case Law & Legislation
57fc8ee9-0d09-4cb6-9447-d75c6ee0f2aa AI generated

57fc8ee9-0d09-4cb6-9447-d75c6ee0f2aa · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 57fc8ee9-0d09-4cb6-9447-d75c6ee0f2aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-791-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01580-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.1.2.; 1.15.2.3.2.; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 4 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Legislator headnote

AI generated

57fc8ee9-0d09-4cb6-9447-d75c6ee0f2aa · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Teigė, jog nurodytos sÄ lygos atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pažymėjo, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatÅ«ros, asmenų judėjimo į kamerÄ ir iÅ¡ jos bei kt.). Pažymėjo, kad Å iaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. nėra galimybių padidinti langų angas, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-791-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01580-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.1.2.; 1.15.2.3.2.; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 4 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D. V. skundu prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), priteisti 3 000,00 eurų neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad jis nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas įvairiose kamerose.

Kameros buvo perpildytos, jose būdavo laikoma po 10 asmenų, todėl vienam asmeniui tekdavo apie 1,8 kv. m kameros ploto. Kamerose nebuvo karšto vandens, sanitariniame mazge nebuvo įrengto unitazo, tik skylė grindyse, jame vanduo nenusileisdavo arba nusileisdavo prastai, be to, nebuvo tualeto ventiliacijos, dėl to nuolat buvo juntamas nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl visada būdavo drėgna, vidutinis drėgnumas siekė 80%, išskalbti drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pūti.

Sienos apipelijusios, ant žemės byrėjo tinkas. Stalas pritvirtintas prie grindų, nebuvo kėdžių, todėl tekdavo valgyti atsistojus. Kameroje naktinis apšvietimas nesiekė 5 lx, o dieninis – 150 lx. Žiemos metu kamerose būdavo labai šalta ir langai buvo uždaromi, todėl nebuvo gryno oro. Kameroje grindų danga betoninė, grubi, todėl sunkiai valoma ir dezinfekuojama. Tualetų grindų ir sienų danga šiurkšti, todėl taip pat sunkiai valoma. Trumpalaikio sulaikymo patalpose sienos apipelijusios, įrengta 10 vatų lemputė, jose buvo jaučiamas oro trūkumas.

Karantino patalpoje veikė tik naktinis apÅ¡vietimas, nebuvo stalo ir suoliuko, todėl tekdavo valgyti atsistojus. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , sveikatos pablogėjimÄ (2-3 b. l.). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Å iaulių TI nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui normÄ â€“ ne mažiau kaip 5 kv. m., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, įsigaliojusiu nuo 2010 m. balandžio 11 d., buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kuri nustatė tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusiu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Šio įsakymo 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Å iaulių TI pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl, atsakovės atstovo teigimu, galima preziumuoti, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui kalint Å iaulių TI kamerose, vienam asmeniui tekęs plotas svyravo nuo 2,06 kv. m iki 4,69 kv. m. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, kadangi dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.

Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-157, režiminiame korpuse esančiose paskirstymo (karantino) kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas, iÅ¡ paskirstymo kamerų suimtieji (nuteistieji) į gyvenamÄ sias patalpas paskirstomi tÄ pačiÄ dienÄ . Atsakovo atstovo teigimu, higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos kameros.

Be to, Å iaulių TI nurodė, jog pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. HN 76:2010 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ . Atkreipė dėmesį, kad Å iaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir HN 76:2010 patvirtinimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taip pat pažymėjo, kad Å iaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis minėtųjų taisyklių ir HN 76:2010 reikalavimais. HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Pagal HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo ir pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Teigė, jog nurodytos sÄ lygos atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pažymėjo, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatÅ«ros, asmenų judėjimo į kamerÄ ir iÅ¡ jos bei kt.). Pažymėjo, kad Å iaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. nėra galimybių padidinti langų angas, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ .

Kadangi dėl pastato statuso Å iaulių TI negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Atsakovo atstovo teigimu, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su nepakankamu dienos Å¡viesos patekimu į kamerÄ , Å¡alčiu ar drėgme, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Teigė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Be to, įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji, pagal jų praÅ¡ymus valymo inventorius yra iÅ¡duodamas į kameras. PaaiÅ¡kino, jog Å iaulių TI laikomi asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo teiginys apie antisanitarines kalinimo sÄ lygas yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovės atstovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Å iaulių TI pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama, konkrečiu atveju nustačius, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Å iaulių TI prašė atsižvelgti ir į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių (16-22 b. l.)Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iÅ¡ neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas D. V. buvo kalinamas Å iaulių TI kamerose Nr. 17, 52, 71, 93, 106 periodiÅ¡kai nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. (25-27 b. l.).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad valstybei CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, bylos Nr. 23/04).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o to paties straipsnio 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės – tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija). Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta tuo, jog Å iaulių TI jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo 1,8 kv. m ploto.Vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normÄ nustato nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktas. Pagal šį punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Sprendžiant dėl kalinamam asmeniui tenkančio kameros ploto, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog apskaičiuojant suimtajam kamerose tekusį plotÄ , baldų ir kitų įrenginių plotai neiÅ¡skaičiuojami. Tačiau nustačius tekusio ploto trÅ«kumus, į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2849-624/2015 ir kt.).

Tokį aiÅ¡kinimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo, atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo ir EŽTT praktikoje nėra aiÅ¡kinama, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡skaičiuotinas užstatytas plotas.Remiantis byloje pateikta Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. V.“ , kurioje nurodyti duomenys apie kamerose nuo 7 val. 30 min. iki 19 val. 30 min. buvusių asmenų skaičių, kamerų plotus, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 106 paras buvo laikomas Å iaulių TI kamerose: 15,09 kv. m ploto kameroje Nr. 71 - nuo 2013-04-24 iki 2013-04-29, kai pareiÅ¡kėjui tekęs plotas svyravo nuo 1,89 kv. m iki 3,02 kv. m; 23,46 kv. m ploto kameroje Nr. 106 - nuo 2013-08-30 iki 2013-09-11, kai pareiÅ¡kėjui tekęs plotas svyravo nuo 2,93 kv. m iki 4,69 kv. m; 18,5 kv. m ploto kameroje Nr. 52 - nuo 2013-09-13 iki 2013-11-19, kai pareiÅ¡kėjui tekęs plotas svyravo nuo 2,06 kv. m iki 4,62 kv. m; 18,23 kv. m ploto kameroje Nr. 93 - nuo 2013-11-27 iki 2013-12-06, kai pareiÅ¡kėjui tekęs plotas svyravo nuo 2,28 kv. m iki 3,65 kv. m; 18,47 kv. m ploto kameroje Nr. 17 nuo 2013-12-06 iki 2013-12-16, kai pareiÅ¡kėjui tekęs plotas svyravo nuo 2,31 kv. m iki 4,62 kv. m.

Apibendrinus nurodytus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad per ginčo laikotarpio 90,5 paras pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m ir svyravo nuo 1,85 kv. m iki 3,35 kv. m. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Minėta, kad tokia teisminė praktika suformuota, atsižvelgus į EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06 ir kt.). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa (14.5 punktas); prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai) (14.6 punktas); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas).

Tai, kad Å iaulių TI kamerų įrengimas atitinka nurodytose taisyklėse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , patvirtina atsakovės atstovo atsiliepime pateikti paaiÅ¡kinimai. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad 90,5 parų pareiÅ¡kėjo D. V. teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å iaulių TI buvo pažeista. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala jam buvo daroma ir tuo, kad teko naudotis sanitariniu mazgu, kurio įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Sanitarinio mazgo įrengimÄ reglamentuoja HN 76:2010 21 punktas, kuriame nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat jame turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Å iaulių TI pateiktos 2015-07-14 pažymos Nr. 62/08-742 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ duomenimis (28-31 b. l.), Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose yra sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Minėtoje pažymoje atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su Å¡alto vandens nubėgimo sistema, o sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio gyvenamosios kameros ploto atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara bei padengta lengvai valoma danga. Pagal HN 76:2010 27 punktÄ , Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Taigi, HN 76:2010 įtvirtintos nuostatos nereikalauja, kad karšto vandens tiekimo sistema būtų įrengta gyvenamosiose kamerose.Šiaulių TI pateikti duomenys patvirtina, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengti tualetai su nuplaunamuoju vandeniu. Teismas sprendžia, kad teisės aktai nėra nustatę konkrečių reikalavimų, kokios konstrukcijos tualetai privalo būti įrengti tardymo izoliatorių kamerose, o įrengtos konstrukcijos tualetas, teismo vertinimu, yra tinkamas naudotis ir žmogaus fizinei sveikatai žalingos įtakos neturi.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, teismas kaip nepagrįstus pripažįsta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ , nebuvo nustatyta, jog buvo pažeista D. V. teisė naudotis Å iaulių TI kamerose įrengtais sanitariniais mazgais. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinė žala atsirado ir dėl to, kad kamerose buvo per didelė santykinė oro drėgmė, neužtikrinama reikiama temperatÅ«ra bei tinkamas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, kamerų bÅ«klė buvo prasta – apipelijusios sienos, byrėdavo tinkas, betoninė grindų danga nelygi, todėl sunkiai valoma.

HN 76:2010 22 ir 23 punktuose įtvirtintos nuostatos nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai; natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx; tuo tarpu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal HN 76:2010 26 punktÄ , gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju periodu privalo bÅ«ti 35-65%, Å¡altuoju periodu ? 35-60%.

Pagal HN 76:2010 58 punktÄ , gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. HN 76:2010 59 punkte nustatyta, jog ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.); informacija apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ registruojama laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka. HN 76:2010 28 punktas nustato reikalavimÄ , jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje Nr. 62/08-742 nurodė, jog Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose esantys langai yra skaidraus stiklo.

Dirbtinis apÅ¡vietimas gyvenamosiose patalpose įrengtas vadovaujantis HN 76:2010 reikalavimais: kiekvienoje kameroje įrengta po du Å¡viestuvus, kuriuose įstatytos 2-4 dienos Å¡viesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė Å¡viesa (kaitrinė lemputė 25W). Å iaulių TI nurodė, kad įstaigos administracija reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Be to, iÅ¡analizavus duomenis, užfiksuotus 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224, daroma iÅ¡vada, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26, t. y. tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å iaulių TI, patikrinimo metu nustatė, kad Å iaulių TI kasdieninio valymo žurnalas yra, jame yra įraÅ¡ai apie patalpų, apgyvendinimo kamerų valymÄ ; apgyvendinimo patalpas kalinami asmenys valo patys, valymo inventorius ( Å¡epečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcinuota soda) iÅ¡duodamas kalinamųjų praÅ¡ymu; valymo inventorius laikomas kiekviename aukÅ¡te esančiose spintelėse ( 34-35 b. l.).

Vertindamas bylos proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus ir jų pateiktus įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo teismine praktika, suformulavo aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį, įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Taigi, kalinimo institucijai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Vertinant skunde nurodytus paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad D. V. paaiÅ¡kinimai yra abstraktÅ«s ir nedetalizuoti: pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose grindų danga buvo grubi, todėl sunkiai valoma ir dezinfekuojama, o kuriose kamerose sienos apipelijusios ir byrėjo tinkas, o apÅ¡vietimas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Å iaulių TI pateikti duomenys leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu Å iaulių visuomenės sveikatos centras netikrino kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitikties HN 76:2010 reikalavimams. Sprendžiant dėl Å iaulių TI pateiktų paaiÅ¡kinimų, vertinama, kad Å iaulių TI pripažino, jog įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali bÅ«ti per mažas judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę (28 b. l.).Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad byloje nustatyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės atstovas nepateikė tinkamų įrodymų, galinčių paneigti D.

V. teiginius apie kamerose buvusiÄ per didelę santykinę oro drėgmę, įtakojamÄ nepakankamos patalpų ventiliacijos. Be to teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys kitų pareiÅ¡kėjo teiginių, kurie atsižvelgus į tai, kad jie yra nekonkretÅ«s ir abstraktÅ«s, nepatvirtina. Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, jog žiemos metu dėl Å¡alčio kamerų langai bÅ«davo uždaromi, todėl jose nebuvo gryno oro. HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių TI atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du, t. y. per langus, duris (18 b. l.). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo aktas Nr. EP-224, kuriame nurodyta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais (34 b. l.). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad toks kamerų vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, kamerose laikomi asmenys, bÅ«dami suinteresuoti higienos sÄ lygų palaikymu kamerose, turi galimybę tarpusavyje susitarti dėl kamerų vėdinimo natÅ«raliu bÅ«du per langus laiko ir bÅ«do (pvz., iÅ¡vedus laikomus asmenis iÅ¡ kameros pasivaikščioti ar pan.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, jog Å iaulių TI nebuvo galimybių kameras vėdinti natÅ«raliu bÅ«du per langus. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie oro trÅ«kumÄ kamerose žiemos metu pripažįstami nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog jam tekdavo valgyti atsistojus, kadangi kamerose nebuvo kėdžių.Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriaus bei HN 76:2010 VI skyriaus nuostatos.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nustatyta, jog kamerose turi būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Šiaulių TI pateikė duomenis, jog kamerose yra prie grindų pritvirtintos metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas); arba du vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai) (28-29 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kamerų įrengimÄ , tais atvejais, kai kamerose nėra taburečių, įrengiami du vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, jog kamerose nebuvo įrengtų suoliukų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie negalėjimÄ valgant atsisėsti prie stalo atmetami kaip nepagrįsti.Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ antisanitarinių sÄ lygų trumpalaikio sulaikymo ir karantino patalpose.Å iaulių TI atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-157, nustato režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose suimtųjų ir nuteistųjų laikymÄ iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas.

Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras tÄ pačiÄ dienÄ . Atsakovo atstovas teigė, kad trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos, todėl HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (17 b. l.). IÅ¡ Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-07-14 pažymos apie laikymo sÄ lygas matyti, kad vienvietėse trumpalaikio sulaikymo kamerose nėra sanitarinių mazgų, kitose kamerose sanitariniai mazgai nuo bendros patalpos neatskirti; kamerose yra tik metaliniai prie grindų pritvirtinti suoliukai; priėmimo paskirstymo kamerose yra neatitverti sanitariniai mazgai;

Å¡ios kameros vėdinamos per langus, mechaninės vėdinimo sistemos nėra; kamerose įrengti metaliniai prie grindų pritvirtinti gultai 29-30 b. l.). Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2013 m. gegužės 7 d. atlikęs patikrinimÄ , 2013 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-128 nurodė, kad laikino paskirstymo ir karantino kamerose reikalingas remontas, nes sienų dažai vietomis nusitrynę, jos apipelijusios, ypač prie sanitarinių įrenginių, pajuodusios, su apnaÅ¡omis, o betoninės grindys vietomis iÅ¡daužytos (48 b. l.).

Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2013 m. liepos 10 d. atlikęs patikrinimÄ dėl pažeidimų, nustatytų 2013 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-128, paÅ¡alinimo, konstatavo, kad laikino paskirstymo ir karantino kamerose nustatyti pažeidimai nepaÅ¡alinti (71 b. l.). Ä®vertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu D. V. laikino paskirstymo kamerose buvo laikomas netinkamomis sanitarinėmis sÄ lygomis. Å iaulių TI pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D.

V.“ duomenimis, pareiÅ¡kėjas laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas 6 kartus (24 b. l.). Ä® Å¡iuos duomenis, charakterizuojančius pažeidimo mastÄ , atsižvelgtina, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. . Teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tai reiÅ¡kia, kad ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atsižvelgus į byloje nustatytus kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis intensyvumÄ , pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukeliančius dvasinius iÅ¡gyvenimus, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo D. V. patirta žala, atsižvelgus į pažeidimų pobÅ«dį ir neigiamų faktorių poveikio laikotarpį, negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , taip pat atsižvelgtina, jog pareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastÄ , trukmę ir intensyvumÄ , bei atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog priteisiamas 720,00 Eur atlyginimas laikomas adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D.

V., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 720,00 eurų (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                           Dalytė Zlatkuvienė