2015-12-02 Nr. AB-23648-3-63-3-01235-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P-143-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01235-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir V. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS662-1275/2015 pagal pareiškėjų A. B. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Financial way“ dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. B. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu (I tomas, b. l. 3-7) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2014 m. liepos 29 d. rašto Nr. 2D-11836(16.2) išvados (toliau – ir Išvada) dalį, kuria nustatyta, jog „Detaliuoju planu suplanuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje galima statyti nuo vieno iki trijų aukštų vienbučius ir dvibučius, ir / ar daugiabučius gyvenamuosius namus, nepažeidžiant Detaliuoju planu nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų“; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugsėjo 29 d. raštą (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), yra statomas daugiabutis namas, o teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės statyti daugiabučių namų Žemės sklype. Pareiškėjai pateikė skundą Klaipėdos skyriui, tačiau Klaipėdos skyrius nurodė, kad „Detaliuoju planu suplanuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje galima statyti nuo vieno iki trijų aukštų vienbučius ir dvibučius, ir / ar daugiabučius gyvenamuosius namus, nepažeidžiant Detaliuoju planu nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų“.

Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2003 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-63/2003), nurodė, kad detalieji planai yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai žemės sklype plėtoti, todėl nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, o kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas. Pareiškėjai pažymėjo, kad Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kvartalą, kuriame galioja 1995 metų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas. Minėtame projekte, kuris taikomas ir Žemės sklypui, pažymėti sklypai yra skirti individualių namų statybai. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pritarta (duomenys neskelbtini) teritorijos specialiojo plano rengimui kartu akcentuojant, kad iki plano parengimo privalu vadovautis 1995 metų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu.

Pareiškėjų teigimu, ginčijama Klaipėdos skyriaus išvada prieštarauja 2008 metų Palangos miesto bendrajam planui, kadangi pagal šio plano sprendinius, Žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas – dominuoja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji (mažaaukštė vienbutė ir blokuota gyvenamoji statyba) su reikiama socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra bei nustatytas konkretus maksimalaus užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,4, maksimalus gyvenamųjų namų aukštų skaičius – du, todėl Inspekcijos išvada apie galimybę statyti daugiabučius iki trijų aukštų gyvenamuosius namus yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo sprendiniais, juos detalizuojant. Pareiškėjai akcentavo, jog skundžiama Klaipėdos skyriaus Išvados dalis prieštarauja 2007 metų detaliajam planui, 1995 metų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektui, 2008 metų Palangos miesto bendrajam planui, todėl yra naikintina.

Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009; 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012), teigė, kad Klaipėdos skyriaus Išvada nepagrįsta, o Inspekcijos atsisakymas tenkinti skundą nemotyvuotas, juo neatsakoma į skundo argumentus, perrašoma Klaipėdos skyriaus pozicija, todėl minėti aktai turi būti panaikinti. Pareiškėjai pažymėjo, kad aplink Žemės sklypą yra išsidėstęs jiems priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl netinkamas teritorijų planavimo dokumentų vertinimas ir nesivadovavimas privalomais jų sprendiniais iš esmės pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes tokiu būdu gali būti sudaroma galimybė pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus tretiesiems asmenims šalia pareiškėjų nuosavybės statyti nepagrįstai didelius statinius arba statinius pritaikytus gyventi nepagrįstai dideliam skaičiui žmonių taip sumenkinant pareiškėjų gyvenimo kokybę ir nekilnojamojo turto vertę.

Atsakovas Inspekcija, atstovaujamas Klaipėdos skyriaus, atsiliepime į skundą (I tomas, b. l. 46–48) prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Financial way“ atsiliepime į skundą (I tomas, b. l. 70-73) prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjų skundžiamuose aktuose tėra pateikta Klaipėdos skyriaus nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, o atsisakymas tenkinti nepagrįstą pareiškėjų skundą tėra pirmojo skundžiamo akto pasekmė, kurių išaiškinimo į Klaipėdos skyrių kreipėsi pareiškėjai, todėl išvada, kad „Detaliuoju planu suplanuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje galima statyti nuo vieno iki trijų aukštų vienbučius ir dvibučius ir / ar daugiabučius gyvenamuosius namus, nepažeidžiant Detaliuoju planu nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų“ nėra nei tiesioginis, nei netiesioginis kokių nors (bet kokių) teisės aktų taikymo veiksmas, nei materialaus (ar net procedūrinio) pobūdžio pasekmes pareiškėjams sukeliantis išaiškinimas ar patvarkymas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu (II tomas, b. l. 91-95) pareiškėjų skundą atmetė.

Pareiškėjai A. B. ir V. M. apeliaciniame skunde (II tomas, b. l. 98-99) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (II tomas, b. l. 114–122) pareiškėjų A. B. ir V. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir bylą nutraukė.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II tomas, b. l. 124–125).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir priteisė UAB „Kauno būstai“ iš A. B. 317,50 Eur ir iš V. M. 317,50 Eur atstovavimo išlaidų, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Prašymo dalį dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, taip pat nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-71/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-165/2011 ir kt.).

Nors tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog ginčo administraciniai aktai pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių nesukelia, administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad į Inspekciją pareiškėjai kreipėsi dėl statybų (duomenys neskelbtini), teisėtumo įvertinimo ir viešojo intereso gynimo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog 2014 m. liepos 31 d. pareiškėjai kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti 2014 m gegužės 26 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-140526-00086 naujo statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastato dalis ir pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties vieno buto pastato statybai, o to neatlikus – nugriauti statomą pastatą. Kadangi matyti, jog pareiškėjų tikslas yra trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomos statybos, jų teigimu, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, nutraukimas (I tomas, b. l. 65–67), padaryta išvada, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinė byla ir buvo nutraukta, tiek atsakovo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės iš esmės buvo apgintos.

Teismas, remdamasis bylos dokumentais (II tomas, b. l. 74–77) nustatė, kad administracinėje byloje trečiąjį suinteresuotą asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Kauno būstai“ atstovavo advokatas Povilas Juzikis, kuriam pagal 2015 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKJ1505033 uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ sumokėjo 2 662 Eur (II tomas, b. l. 127). 2015 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AKJ1505033 nurodyta, kad už atsiliepimo į skundą surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ sumokėjo 968 Eur.

Teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 900 Eur (3 MMA (300 Eur x 3). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, aplinkybę, kad, be uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“, advokatas atstovavo ir kitą trečiąjį suinteresuotą asmenį, išlaidos už atsiliepimo į skundą surašymą įvertintos 500 Eur.

Teismas taip pat nurodė, kad už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje bei kelionę iš Vilniaus į Klaipėdą prašoma priteisti 726 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, pagal kurį už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus priteistinas dydis sudaro 0,15 MMA (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012 ir kt.). Kadangi prašyme nedetalizuojama, kiek truko pasirengimas teismo posėdžiams, atlygintinos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu ir yra pagrįstos. Teismas išdėstė Rekomendacijų 9 punktą, nurodė, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo advokatas, vyko 2 valandas 42 minutes: 2015 m. sausio 7 d. posėdis vyko 49 min. (nuo 09 val. 07 min. iki 09 val. 56 min.); 2015 m. vasario 4 d. posėdis vyko 1 val. 53 min. (nuo 09 val. 07 min. iki 11 val. 00 min.). Maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų būti 135 Eur (3 x 0,15 x 300 Eur). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ši suma laikytina pagrįsta ir šioje dalyje prašymą tenkino.

Teismas, remdamasis Rekomendacijų 3 punktu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje nėra, ar pagrindžiantys, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas, be to, nepateikti tokio pobūdžio išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl advokato kelionių iš Vilniaus į Klaipėdą išlaidų nepriteisė.

Prašymas dėl išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo, adresuoto apeliacinės instancijos teismui, parengimu, perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

IV. Pareiškėjai A. B. ir V. M. padavė atskirąjį skundą (II tomas, b. l. 137–139), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno būstai“ prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, ir priimti naują nutartį – prašymą atmesti visiškai.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka, jog šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės buvo apgintos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo panaikintas trečiajam suinteresuotam asmeniui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos. Negali būti atlyginamos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos, kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismo nuorodos į Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1-588/2015 yra nepagrįstos ir nesusijusios su nagrinėjama byla. Šioje byloje buvo pareikštas skundas dėl Inspekcijos 2014 m. liepos 29 d. rašto Nr. 2D-11836(16.2) dalies panaikinimo. Civilinėje byloje yra pareikšti reikalavimai dėl statybos, pažeidžiančios įstatymus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, t. y. dvi savarankiškos bylos. Skundžiamą nutartį motyvuoti civilinės bylos egzistavimo faktu yra teisiškai nepagrįsta, taip pat tokioje argumentacijoje nėra loginio ryšio. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjai nesiekia stabdyti vykdomos statybos (dėl to nėra pareikšta materialinio teisinio reikalavimo teisme, taip pat nėra taikyta tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių).

Pareiškėjų teigimu, teismas apgynė būtent pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėjai pasiekė tokį rezultatą, koks būtų pasiektas patenkinus skundą. Byla pasibaigė jiems palankiai, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nurodyta, kad „raštuose nepriėmė administracinio sprendimo, kad šalia pareiškėjų sklypo gali būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas“. Tai reiškia, kad iš esmės pasiektas palankus pareiškėjams sprendimas (rezultatas), konstatuojantis skundžiamos Inspekcijos išvados nepagrįstumą. Pareiškėjai supranta, kad de jure bylos baigtis negali būti traktuojama kaip palanki ar nepalanki, ir į išlaidų atlyginimą proceso dalyviai negali pretenduoti. Administracinės bylos nutraukimas nereiškia palankaus teismo sprendimo trečiajam suinteresuotam asmeniui ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme. Toks sprendimas nėra nei palankus, nei nepalankus bylos dalyviams, tik reiškia tai, kad administracinis procesas apskritai negalimas ABTĮ prasme. Be to, pareiškėjai viso administracinės bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso, sąžiningai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, buvo įsitikinę, kad pasirinktas teisių gynybos būdas yra tinkamiausias, todėl ir procesinis pareiškėjų elgesys negali lemti jų pareigos atlyginti kitų proceso dalyvių išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ atsiliepime į atskirąjį skundą (II tomas, b. l. 143–145) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai įvertino, jog išnagrinėjus bylą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškėjų skundą būtent ir prašė teismo bylą nutraukti, o nusprendus bylą nagrinėti – skundą atmesti. Teisinė situacija, kai trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, nors pareiškėjų kreipimasis į teismą buvo visiškai nepagrįstas, pažeidžia teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, todėl nustačius, kad pareiškėjai nepagrįstai kreipėsi į teismą, turi būti atlyginamos trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nesutinka, kad teismas tam tikra prasme pareiškėjams priėmė neva palankų sprendimą. Pareiškėjams atstovauja net du profesionalūs teisininkai, kurie dar prieš kreipdamiesi į teismą turėjo įvertinti ginčijamo dokumento teisinę galią ir suprasti, kad tai nėra administracinis sprendimas. Nepaisant to, pareiškėjai vis tiek kreipėsi į teismą ir į procesą įtraukė trečiąjį suinteresuotą asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Kauno būstai“, kuris turėjo ginti savo teises, dėl to patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjų A. B. ir V. M. atskirojo skundo netenkino, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nutraukus administracinę bylą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno būstai“ teisės, iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno būstai“ prašymą ir priteisė UAB „Kauno būstai iš A. B. 317,50 Eur ir iš V. M. 317,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 5 dalimis, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys teisę į išlaidų atlyginimą įgyja, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.). Kai byla nutraukiama jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas) ir teismo išlaidų atlyginimo prašo trečiasis suinteresuotas asmuo, pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), taigi atitinkamai ir dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-166/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nutraukus administracinę bylą trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ teisės buvo apgintos.

Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis patvirtinta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 29 d. rašto Nr. 2D-11836(16.2) išvados dalį, kuria nustatyta, jog „Detaliuoju planu suplanuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje galima statyti nuo vieno iki trijų aukštų vienbučius ir dvibučius, ir / ar daugiabučius gyvenamuosius namus, nepažeidžiant Detaliuoju planu nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų“ ir Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 29 d. raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai į Inspekciją kreipėsi dėl statybų (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teisėtumo įvertinimo ir viešojo intereso gynimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą konstatavęs, jog pareiškėjų inicijuotas ginčas šioje byloje nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjų suformuluoti reikalavimai negali būti skundo dalyku, o tai reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ į bylą buvo įtrauktas pareiškėjo iniciatyva, jis atsiliepime į skundą (II tomas, b. l. 70–73) prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą, o apeliaciniame skunde (II tomas, b. l. 104–106) prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 26 d. leidimu Nr. LNS-33-140526-00086 išdavė statytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstas“ leidimą statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą adresu (duomenys neskelbtini), todėl nutraukus administracinę bylą, kurioje pareiškėjai siekė statybų (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), teisėtumo įvertinimo, trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos. Šiuo atveju pareiškėjų keltas reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su uždarosios akcinės s „Kauno būstai“ teisėmis ir pareiškėjų prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, jei byla nebūtų buvusi nutraukta, o būtų išnagrinėta iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ patyrė dėl pareiškėjų kreipimosi į teismą, o nutrauktus bylą jo teisės buvo apgintos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies prasme.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl pareiškėjų atskirojo skundo netenkino, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

V. Pareiškėjai A. B. ir V. M. 2015 m. lapkričio 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS662-1275/2015 (II tomas, b. l. 161–164).

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto (teismo nutartis yra be motyvų) ir 12 punkto (būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) pagrindais. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis surašyta itin atmestinai, neanalizuoti atskirojo skundo motyvai, teismo argumentai nurodyti klaidingi. LVAT nutartyje neteisingai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ į bylą buvo įtrauktas pareiškėjų iniciatyva, kadangi skunde teismui jie nėra nurodyti. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ į bylą buvo įtraukti atsakovo atstovui išreiškus nuomonę, kad į bylos nagrinėjimą turi būti įtrauktas gyvenamojo namo statytojas, tuo tarpu pareiškėjų atstovė tam prieštaravo, kadangi statomas namas priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Financial Way“. Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ įtrauktas į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva. Teismas taip pat neteisingai nustatė, kad pareiškėjai siekė statybų (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) teisėtumo įvertinimo, kadangi ginčas iš esmės kilo dėl to, kokio tipo gyvenamosios paskirties pastatas gali būti statomas ginčo sklype pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad LVAT 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo, ar pareiškėjų suformuluoti reikalavimai dėl išvados panaikinimo yra pagrįsti ir teisėti, o tik apsiribojo aplinkybių, susijusių su tuo, ar pareiškėjams buvo suteikta išsami informacija skunde keliamais klausimais, išnagrinėjimu ir įvertinimu. Teismas pabrėžė, kad formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas. LVAT teisėjų kolegija šioje byloje, išanalizavusi pareiškėjų skundo turinį, nustatė, kad pareiškėjai skunde nesuformulavo reikalavimų bei nenurodė aplinkybių, susijusių su tuo, jog jiems nebuvo tinkamai atsakyta į skundą.

Pareiškėjai ginčijo išvadoje pateiktą detaliojo plano sprendinių vertinimą, o kitų reikalavimų nereiškė. Todėl šioje dalyje LVAT apeliacinio skundo argumentus pripažino pagrįstais. LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjų ginčijami raštai ir juose pateiktas detaliojo plano sprendinių vertinimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, ginčijama išvados dalis nėra suformuluota kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, o yra vertinamojo pobūdžio, ir pati savaime pareiškėjams ir/ar kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių nenustato bei nesukuria, minėtuose raštuose Inspekcija nepriėmė administracinio sprendimo, kad šalia pareiškėjų sklypo gali būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas.

Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju byla turėjo būti nutraukta pagal ABTĮ 101 str. 1 p., kuris nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirta administracinių teismų kompetencijai. LVAT patenkino pareiškėjų skundą iš dalies, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-02-24 sprendimą ir bylą nutraukė. Nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei LVAT nutartyje nėra vertinamas statybų (duomenys neskelbtini), teisėtumas. Teismai nepasisakė dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ kokių nors teisių ar pareigų.

Priešingai, LVAT konstatavo, kad ginčijama Inspekcijos išvados dalis pareiškėjams ir/ar kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių nenustato bei nesukuria. Tokiu būdu toje pačioje byloje yra iš esmės dvi viena kitai prieštaraujančios LVAT nutartys, nes 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje be jokio pagrindo konstatuota, kad nutraukus bylą neva buvo apgintos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ teisės. Neaišku, kokiu būdu ir kokios konkrečiai trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos byloje.

Pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai patenkino uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ prašymą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-1275/2015 pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė, byloje susiklostė situacija, kuomet liko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, nors šio teismo sprendimas buvo panaikintas LVAT nutartimi pagal pareiškėjų apeliacinį skundą.

Pareiškėjai pažymi, kad teismas dar sprendžiant skundo priėmimo klausimą, turėjo atsisakyti skundą priimti arba nutraukti bylą teismo posėdyje. ABTĮ nesureguliuotas klausimas, kaip yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, išskyrus tą atvejį, kai pareiškėjas skundo atsisako, nes atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą (ABTĮ 44 str. 3 d.). Sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą šiais atvejais teismas turėtų įvertinti kelto ginčo turinį, procesinius šalių santykius ir procesinį elgesį bei kitas aplinkybes. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra visiška teismo diskrecija, tinkamai nesureguliuota įstatymu, o ir teismų praktika šiuo klausimu nėra pakankamai išplėtota, nuosekli ir vienoda. Analogiško atvejo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui kaip šioje byloje, t. y. kai pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka pagal pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėdamas administracinę bylą ją nutraukė ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, teismų praktikoje surasti nepavyko. Pareiškėjų teigimu, bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas šioje byloje atnaujinus jos nagrinėjimą būtų reikšmingas visai administracinių teismų praktikai. Juolab, kad viešojo administravimo srityje priimama vis daugiau įvairaus pobūdžio aktų ir ne visų jų teisėtumas bei pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Taigi ateityje gali daugėti tokių atvejų, kai skundo priėmimo stadijoje nėra visiškai akivaizdu, ar skundžiamas aktas arba veiksmas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, ar nesukelia. Bylos nutraukimo atveju ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, ypač bylą nutraukus apeliacinės instancijos teisme, gali iškilti aktualus teismams ir proceso dalyviams klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Netoleruotina situacija byloje, kai tuo pačiu klausimu (dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių) yra priimtos ir galioja dvi viena kitai prieštaraujančios to pačio lygmens teismo nutartys.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Anksčiau paminėti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso atnaujinimas galimas ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies prasme, tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, t. y. tose, kuriose išspręsti materialiniai, o ne procesiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis nėra tas procesinis dokumentas, kuriuo yra išspręsta byla iš esmės, ir dėl kurio gali būti paduodamas prašymas atnaujinti bylos procesą. ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl procesinio sprendimo (bendrąja prasme), kuriuo išspręstas teismo išlaidų atlyginimo klausimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. B. ir V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS662-1275/2015 pagal pareiškėjų A. B. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Financial way“ dėl raštų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dainius Raižys