Legislator Case Law & Legislation
57f6ced0-99fe-458b-bf35-0edee4145249 AI generated

57f6ced0-99fe-458b-bf35-0edee4145249 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 57f6ced0-99fe-458b-bf35-0edee4145249
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo G. T. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., jam paskiriant galutinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,n u s t a t ė : G. T. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. sausio 11 d., apie 22.15 val., ties namu Nr. 17, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino; iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.

Legislator headnote

AI generated

57f6ced0-99fe-458b-bf35-0edee4145249 · Vilniaus apygardos teismas: Todėl apeliantas mano, kad protokolas buvo suraÅ¡ytas ne pagal tikrÄ jį teisės pažeidimo mechanizmÄ , apie kurį 2014 m. sausio 11 d. N. E. buvo praneÅ¡ta VA VPK padaliniui, o apeliantas Å¡io pažeidimo nėra padaręs bei kaltinamas padaręs kitokio pobÅ«džio susijusius administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Å¡ių aplinkybių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡ viso nevertino. Tokiu bÅ«du buvo ignoruojamas bylos medžiagoje esantis 2014 m. sausio 11 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm                                                               NuoraÅ¡asAdm. byla Nr. ATP-628-562/2014                                                                                   Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01340-2014-6                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 39.4.; 45.4.4; 45.4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. birželio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo G. T. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., jam paskiriant galutinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,n u s t a t ė : G. T. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. sausio 11 d., apie 22.15 val., ties namu Nr. 17, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino; iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ administracinio teisės pažeidimo bylÄ G. T. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak apelianto, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad G. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliantas pažymi, kad policijoje aiÅ¡kinantis automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimo įvykio aplinkybes, Å¡i transporto priemonė policijos pareigÅ«nų turėjo buti apžiÅ«rėta iÅ¡ karto po praneÅ¡imo apie įvykį, t. y. dar 2014 m. sausio 11 d. (po 22:15 val.), tačiau Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas (iÅ¡kritęs deÅ¡inės pusės posÅ«kio žibintas) buvo užfiksuotas tik 2014 m. sausio 22 d. suraÅ¡ius Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ .

Pasak apelianto, tokia nenuosekli ir nesavalaikė automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimo įvykio tyrimo eiga administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu sukėlė realias abejones, kad nurodyta transporto priemonė galėjo buti apgadinta ne 2014 m. sausio 11 d., o praėjus tam tikram laikotarpiui po administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto įvykio, t. y. iki pat 2014 m. sausio 22 d. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad esant tokiai faktinei situacijai nei policijos įstaiga, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasinaudojo ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise ir neskyrė eksperto (specialisto), kuris pateiktų argumentuotas iÅ¡vadas ir tokiu bÅ«du bÅ«tų atsakyta į tyrimui (formuluojamoms įvykio versijoms) esminės reikÅ¡mės turinčius klausimus: ar automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas padarytas jį kliudant kita transporto priemone (lengvuoju automobiliu) ar kitokiu mechaninio poveikio bÅ«du (pavyzdžiui, naudojant neÅ¡iojamÄ kietÄ daiktÄ ir pan.); ar ant automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) kėbulo yra raudonos spalvos dažų likučių, kuriuos bÅ«tų palikęs apelianto vairuojamas Å¡ios spalvos automobilis Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)); ar automobilių susidÅ«rimas galėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai juntamas kliudančio automobilio vairuotojui tuo atveju, jeigu Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) buvo apgadinta tokio mechaninio poveikio bÅ«du.

Apeliantas nurodo, kad vienintelis tiesioginis administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų administracinių teisės pažeidimų įrodymas yra liudytojo N. E. paaiÅ¡kinimas policijai ir Vilniaus miesto apylinkės teismui duoti parodymai apie jam žinomas įvykio aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad Å¡ių paaiÅ¡kinimų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. E. yra tas pats asmuo, kurio 2014 m. sausio 11 d. praneÅ¡imo pagrindu į įvykio vietÄ atvyko VA VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad rašytiniame liudijime ir Vilniaus miesto apylinkės teismui duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų faktų, kurie buvo nurodyti pirminiame pranešime policijai. Pasak apelianto, pirminiame pranešime automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas, jį kliudant raudonos spalvos automobiliu Audi 100, iš viso nėra minimas, bet pabrėžiama, jog transporto priemonė gadinama (žalojama) pažeidėjui išlipus iš automobilio (netgi nurodoma, kokios spalvos drabužiais jis yra apsirengęs).

Dar daugiau, N. E. 2014 m. sausio 28 d., atpažindamas apeliantÄ iÅ¡ jam VA VPK pateiktoje fotolentelėje nurodytų keturių asmenų, visų pirma, nurodo neteisingÄ nuotraukÄ (Nr. 4), po to Å¡is pažymėtas numeris yra iÅ¡taisomas į apelianto nuotraukÄ Å¾ymintį numerį 1. Teismo posėdžio metu N. E. pripažino, kad iÅ¡ tikrųjų apelianto neatpažįsta, t. y. negali patvirtinti, kad apeliantas ir jo matytas pažeidėjas, apie kurį praneÅ¡ta policijai, yra tas pats asmuo. Apeliantas mano, kad visos nurodytos aplinkybės kelia abejones liudytojo N. E. paaiÅ¡kinimų patikimumu ir Å¡io asmens galimų paliudyti faktų tikslumu, teisingumu, pakankamumu.

Todėl, anot apelianto, Å¡ie įrodymai, Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant skundžiamÄ nutarimÄ , turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, t. y. kaip neįrodantys apeliantui inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Tačiau apylinkės teismas padarė prieÅ¡ingÄ ir motyvais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Apeliantas mano, kad pasiremdamas vien tik nukentėjusiojo V. Å . paaiÅ¡kinimais ir liudytojo N. E. parodymais, apylinkės teismas nepagristai atleido VA VPK nuo pareigos patikimai ir pakankamais faktiniais duomenimis, nekeliančiais jokių abejonių, pagrįsti apelianto kaltę.

Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas tuo pagrindu, jog tikrasis administracinio teisės pažeidimo (ar nusikalstamos veikos) įvykis ir jį padaręs asmuo nei VA VPK, nei teismo nebuvo nustatytas. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiame 2014 m. sausio 11 d. VA VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato praneÅ¡ime nurodyta, kad nuvykę į įvykio vietÄ (adresas: (duomenys neskelbtini)g. 17, Vilnius) policijos pareigÅ«nai apgadinto automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) nerado, o susisiekti su pranešėju apie įvykį nepavyko.

Å iame praneÅ¡ime nurodoma: „pranešėjas teigė, kad iÅ¡ balkono pastebėjo, kaip iÅ¡ automobilio Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)), raudonos spalvos, iÅ¡lipo jaunuolis su mėlynais marÅ¡kinėliais, subraižė automobilį Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)), iÅ¡daužė jo stiklÄ ir su savo automobiliu pasiÅ¡alino“. Taigi apeliantas pažymi, kad joks automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) kliudymas atbuline eiga važiuojančio automobilio Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)) nėra nurodomas / fiksuojamas.

Todėl apeliantas mano, kad protokolas buvo suraÅ¡ytas ne pagal tikrÄ jį teisės pažeidimo mechanizmÄ , apie kurį 2014 m. sausio 11 d. N. E. buvo praneÅ¡ta VA VPK padaliniui, o apeliantas Å¡io pažeidimo nėra padaręs bei kaltinamas padaręs kitokio pobÅ«džio susijusius administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Å¡ių aplinkybių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡ viso nevertino. Tokiu bÅ«du buvo ignoruojamas bylos medžiagoje esantis 2014 m. sausio 11 d.

VA VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato praneÅ¡imas. Pasak apelianto, tai reiÅ¡kia, kad abejonės jo kalte dėl nekentėjusiajam V. Å . padarytos žalos apylinkės teismo aktyviais veiksmais nebuvo paÅ¡alintos, o minėto neveikimo motyvų skundžiamame nutarime nėra nurodyta. Apeliantas taip pat pažymi, kad dar iki suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ buvo pažeista ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta apelianto teisė duoti paaiÅ¡kinimus ta kalba, kuriÄ jis moka. Apelianto gimtoji kalba yra rusų, vidurinį iÅ¡silavinimÄ jis įgijo Lietuvoje, tačiau joje buvo mokoma rusų kalba, o lietuvių kalbos įgÅ«džiai yra menki.

Tačiau paaiÅ¡kinimÄ pagal apelianto duotus parodymus surašė pati VA VPK tyrėja R. L., o apeliantui suraÅ¡ytÄ tekstÄ buvo leista perskaityti ir pasiraÅ¡yti. Esant kalbos barjerui ir neturint galimybės suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimus pačiam (ranka) ir rusų kalba, apeliantas negalėjo duoti iÅ¡samių parodymų, kurie, jeigu bÅ«tų duoti, bÅ«tų aiÅ¡kiai patvirtinę, kad jo veiksmais nurodyti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo padaryti. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir užtikrino vertėjo dalyvavimÄ , tačiau VA VPK padarytų apelianto teisės pažeidimų priimdamas nutarimÄ iÅ¡ viso nevertino.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009;

N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų faktų, neiÅ¡tyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. tiek paaiÅ¡kinime policijai, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus. PaaiÅ¡kinime policijai G. T. nurodė, kad 2014-01-11, apie 20-21 val., jis atvažiavo su automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pas draugÄ , gyvenantį (duomenys neskelbtini) g.

17. Pabuvęs 1 val. svečiuose, iÅ¡važiavo. PaaiÅ¡kino, kad nei atvažiuodamas, nei iÅ¡važiuodamas jokio automobilio nekliudė ar kitaip nesugadino. G. T. nurodė, kad 2014-01-15 automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė iÅ¡ardymui, nes jis buvo surÅ«dijęs (b. l. 15). Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. T. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ atvažiavo pas draugus, ten pabuvo gal 40 min., tada išėjo, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo namo.

Pažymėjo, kad jokio automobilių kontakto nebuvo. Šiuo metu jo automobilis parduotas ir ardomas. G. T. pažymėjo, kad išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės nieko įtartino nepastebėjo (b. l. 29). G. T. nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti I. Č. ir R. Ž.. Liudytojas I. Č. parodė, jog G. T. yra jo krikštamotės sūnaus draugas, kuris buvo atvažiavęs pas juos vakare pasikeisti knygų, pabuvo pas juos gal pusvalandį, gal daugiau, paskui išvažiavo.

Kaip G. T. atvažiavo, I. Č. nematė, bet kaip iÅ¡važinėjo, jis matė, nes G. T. iÅ¡lydėjo, o tada išėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Liudytojas nurodė, kad G. T. iÅ¡važiavo normaliai, automobilių kontakto nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad datos, kada tai vyko, nepamena, pas juos G. T. atvažiuoja kartÄ per savaitę, gal ir du (b. l. 30). Liudytojas R. Ž. parodė, jog G. T. yra jo draugas. G. T. buvo atvažiavęs vakare, kadangi jie skaito vienodas knygas, jomis keičiasi, bendrauja. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad G.

T. atvažiavo, pasikeitė knygomis, pasikalbėjo ir iÅ¡važiavo. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog datos, kada G. T. buvo atvažiavęs, nepamena, bet buvo iÅ¡eiginė, nes vaikai buvo namie. Kaip G. T. atvažiavo, R. Ž. nematė, bet kaip iÅ¡važiavo, jis matė. Kai G. T. išėjo, jam kaip tik paskambino jo žmona, kad pasitiktų jÄ iÅ¡ parduotuvės. Liudytojas išėjo po kelių minučių ir matė, kaip G. T. iÅ¡važinėjo iÅ¡ kiemo, kaip iÅ¡suko ir tiesiai iÅ¡važiavo.

Kai R. Ž. išėjo iÅ¡ namų, kitas liudytojas (I. Č.) rÅ«kė balkone. Liudytojas jokių įtartinų garsų lauke negirdėjo. Jis ėjo link parduotuvės pasitikti žmonos, buvo gal 10 m atstumu, kai G. T. iÅ¡važinėjo. Sausio mėnesį G. T. buvo atvažiavęs daugiau nei vienÄ kartÄ (b. l. 30-31). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad liudytojų R. Ž. ir I. Č. parodymai bylos aplinkybėms įtakos neturi, nes jie negalėjo prisiminti datos, kada jie matė, kad iÅ¡važinėjant G.

T., jokio automobilių kontakto nebuvo, o G. T. pas juos atvyksta gana dažnai, todėl tai galėjo bÅ«ti ir ta, ir bet kuri kita diena, kada atvyko G. T. pas juos į svečius. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog minėti liudytojai negalėjo prisiminti tikslios įvykio datos, negali bÅ«ti pagrindas nesiremti jų parodymais, kadangi iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų matyti, jog jie patį įvykį atsiminė, nurodė tam tikras su įvykiu susijusias detales. Liudytojas N. E. tiek tyrimo metu paaiÅ¡kinime policijai (b. l. 16), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 45-46) pateikė prieÅ¡ingÄ Ä¯vykio versijÄ bei nurodė, kad tikslios datos nepamena, buvo apie 22:00 val., kai išėjo parÅ«kyti ir pamatė, kaip žmogus su marÅ¡kinėliais iÅ¡eina sėstis į maÅ¡inÄ .

Liudytojas tuo metu rÅ«kė, matė, kad žmogus atsisėdo į automobilį, pradėjo važiuoti, truputį pavažiavo, tada staigiai pradėjo važiuoti atgal ir nubraukė per „Volvo“ žibintÄ , po ko jis iÅ¡krito, tada automobilis nuvažiavo toliau. Liudytojas pastebėjo automobilio numerius, paskambino policijai ir pranešė, kad buvo įvykis. N. E. paaiÅ¡kino, kad tai buvo smÅ«gis, nuo kurio iÅ¡lėkė žibinto stikliukas, girdėjosi garsas. Po kontakto vairuotojas lyg stabtelėjo pažiÅ«rėti, dar kažkoks žmogus paÅ¡aukė, liudytojas irgi šūktelėjo, bet automobilis nuvažiavo.

Nukentėjusysis V. Å . tiek tyrimo metu paaiÅ¡kinime policijai (b. l. 11), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 38-39) paaiÅ¡kino, kad 2014-01-09 pastatė automobilį „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 17 kieme neapgadintÄ . 2014-01-12, apie 16.00 val. išėjęs prie automobilio pastebėjo, kad automobilis apgadintas – iÅ¡kritęs priekinis deÅ¡inės pusės posÅ«kio žibintas. Tada priėjo kaimynas N. E., kuris visÄ tai matė, jam pasakė, kaip viskas maždaug įvyko.

Paties įvykio nukentėjusysis nematė. PaaiÅ¡kino, kad jo automobiliui buvo iÅ¡daužtas žibintas, draudimo bendrovė žalÄ Ä¯vertino apie 96 litus.Tai, kad automobiliui „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, patvirtina 2014 m. sausio 22 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodyta, kad minėtam automobiliui yra iÅ¡kritęs deÅ¡inės pusės posÅ«kio žibintas, ir fotolentelė, kurioje užfiksuoti minėti apgadinimai (b. l. 12-13).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad automobilis „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas ne iš karto po galimo eismo įvykio 2014 m. sausio 11 d., o tik 2014 m. sausio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų nebuvo apžiūrėtas, kadangi buvo išardytas dalimis, kėbulas supresuotas. Tyrimo metu asmuo, įsigijęs automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad pirkimo metu minėtam automobiliui buvo apgadinta priekinė dešinės pusės dalis – išmuštas priekinis dešinės pusės ratas, lenktas priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 18).

Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ praneÅ¡imo apie įvykį matyti, kad nuvykę į įvykio vietÄ (adresas: (duomenys neskelbtini) g. 17, Vilnius) policijos pareigÅ«nai apgadinto automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) nerado, o susisiekti su pranešėju apie įvykį nepavyko (b. l. 4). Å ios aplinkybės, taip pat prieÅ¡taringi liudytojų parodymai kelia abejones, kad nurodyta transporto priemonė galėjo bÅ«ti apgadinta ne 2014 m. sausio 11 d., o praėjus tam tikram laikotarpiui po administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto įvykio.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiÅ¡kumams ir prieÅ¡taravimams panaikinti. Å ioje administracinėje byloje esminę reikÅ¡mę įgauna visapusiÅ¡kas bylai reikÅ¡mingų įrodymų surinkimas ir prieÅ¡taravimų tarp jų paÅ¡alinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog byloje turi bÅ«ti imamasi priemonių kilusioms abejonėms iÅ¡sklaidyti, t. y. kyla bÅ«tinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimÄ dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kas leistų nustatyti, ar automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo įvykio metu jį kliudant kita transporto priemone (lengvuoju automobiliu) ar kitokiu mechaninio poveikio bÅ«du (pavyzdžiui, naudojant neÅ¡iojamÄ kietÄ daiktÄ ir pan.); ar ant automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) kėbulo buvo raudonos spalvos dažų likučių, kuriuos bÅ«tų palikęs apelianto vairuojamas Å¡ios spalvos automobilis Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)) ir kt.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant G. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimÄ , nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista bylos esmė, neiÅ¡tirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbÅ«s bylos baigčiai. Byloje turi bÅ«ti imamasi priemonių kilusioms abejonėms iÅ¡sklaidyti, todėl G. T. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., n u t a r i a:

Tenkinti G. T. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.     Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                    Rosita Patackienė NuoraÅ¡as