57f5100e-ab8a-4286-aa6b-929bde910e4a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1548-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01952-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Perspektas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-291-947/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „FORLIT“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Perspektas“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje – AUTO EXPRESS uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „ANTVITA“, M.

M., UAB „Oakas“, dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FORLIT“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Perspektas“ 8 925 Eur nuostolius, 626,38 Eur palÅ«kanas, 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensavimÄ , 8 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2018 m. sausio mėn. pradžioje susitarė dėl Ä Å¾uolo ir uosio viengubo pjovimo lentų pirkimo. Å iuo pagrindu atsakovė pateikė ieÅ¡kovei iÅ¡ankstines sÄ skaitas: 2018 m. sausio 30 d. PER Nr. 001-18 už 19,5 kub. m uosio viengubo pjovimo lentų, viso – 5 850 Eur be PVM (po 300 Eur už 1 kub. m); 2018 m. vasario 21 d. PER Nr. 002-18 už 20 kub. m Ä Å¾uolo viengubo pjovimo lentų, viso – 6 000 Eur be PVM (po 300 Eur už 1 kub. m). IeÅ¡kovė bankiniais pavedimais sumokėjo atsakovei avansus: 2018 m. sausio 31 d.

Nr. 634 – 2 925 Eur sumÄ ; 2018 m. vasario 22 d. Nr. 716 – 6 000 Eur sumÄ . Atsakovė vėlavo pateikti žaliavÄ , o vėliau paaiÅ¡kėjo, jog uosio viengubo pjovimo lentų pateikti negalės, todėl Å¡alys 2018 m. sausio mėn. viduryje sutarė, jog vietoje uosio lentų ieÅ¡kovė pirks Ä Å¾uolo viengubo pjovimo lentas. Å iuo pagrindu atsakovė perrašė iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2018 m. sausio 30 d. PER Nr. 001-18 joje nurodydama 20 kub. m Ä Å¾uolo viengubo pjovimo lentų, viso – 9 600 Eur be PVM (po 480 Eur už 1 kub. m).

Å alių sutarimu Ä Å¾uolo viengubo pjovimo lentos turėjo bÅ«ti pateiktos per mėnesį laiko. IeÅ¡kovė sumokėjo avansÄ už Ä Å¾uolo viengubo pjovimo lentas, tačiau atsakovė žaliavos laiku nepateikė. Atsakovė iÅ¡ pradžių teigė, jog žaliava vėluoja, o vėliau pradėjo vengti bendrauti su ieÅ¡kove. Taigi ieÅ¡kovė sumokėjo 8 925 Eur sumÄ atsakovei už prekes (žaliavÄ ), o atsakovė savo pareigų neįvykdė, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė 8 925 Eur dydžio nuostolius.

3. Atsakovė UAB „Perspektas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad akivaizdu, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje patvirtino, kad dėl medienos žaliavos užsakymų, iÅ¡ankstinių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo, žaliavos pristatymo bÅ«do ir vietos, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo tarp Å¡alių buvo tariamasi žodžiu, raÅ¡ytinė sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta. Kadangi raÅ¡ytine sutartimi Å¡alių įsipareigojimai nebuvo konkrečiai detalizuoti, todėl ieÅ¡kovė medienos žaliavos pardavimo ir pateikimo aplinkybes nurodo sau naudinga pozicija, kuri neatitinka faktinių aplinkybių.

Atsakovės atstovai M. V. ir M. M. 2018 m. sausio 31 d. Vilniaus teritorinės muitinės poste ((duomenys neskelbtini)) apžiÅ«rėjo iÅ¡ Rusijos atvežtÄ medienos žaliavÄ (uosio viengubo pjovimo lentas). Kadangi atvežta medienos žaliava buvo tinkama, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinė 2018 m. sausio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr.001-18 (19,50 kub. m uosio viengubo pjovimo lentoms) bendrai 5 850 Eur sumai (be PVM). IeÅ¡kovei 2018 m. sausio 31 d. atlikus mokėjimÄ , vežėjai AUTO EXPRESS UAB buvo nurodyta krovinį pristatyti ieÅ¡kovės nurodytu adresu.

Pristačius ieÅ¡kovės nurodytu adresu uosio viengubo pjovimo lentas, ieÅ¡kovei vietoje iÅ¡ankstinės sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡yta ir pateikta 2018 m. sausio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. PER173 – 5 850 Eur sumai (be PVM). Po medienos žaliavos priėmimo ieÅ¡kovė užsakė pas atsakovę antrÄ maÅ¡inÄ viengubo pjovimo uosio lentų, kurios buvo pagamintos Rusijoje ir vežėjos AUTO EXPRESS UAB atvežtos į LietuvÄ . Prekės (medienos žaliava) 2018 m. kovo mėn. buvo iÅ¡muitintos Kauno teritorinėje muitinėje.

Kadangi dalinis apmokėjimas iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo gautas, vežėjai AUTO EXPRESS UAB buvo duotas nurodymas pristatyti krovinį (medienos žaliavÄ ) adresu, kurį nurodė ieÅ¡kovės atstovai. Vežėjai pristačius prekes, ieÅ¡kovei vietoje iÅ¡ankstinės 2018 m. vasario 21 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros PER Nr. 002-18 2018 m. vasario 26 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. PER177 – 6 000 Eur sumai (be PVM). Nurodytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad medienos žaliava nebuvo pristatyta ieÅ¡kovei.

Tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl konkrečios medienos žaliavos rÅ«Å¡ies pirkimo. Ir nors ieÅ¡kovė savo teiginius dėl Ä Å¾uolo medienos pirkimo grindžia iÅ¡ankstinėmis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, tačiau pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, Å¡ios sÄ skaitos nėra dokumentas, patvirtinantis Å¡alių susitarimÄ dėl konkrečios prekės ar paslaugos užsakymo ir gavimo.

4. Trečiasis asmuo UAB „ANTVITA“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė procesinį sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad trečiajam asmeniui nėra žinoma apie ieÅ¡kovės ir atsakovės sutartinius santykius ir jų vykdymÄ . PaaiÅ¡kino, kad M. M. paskambino UAB „ANTVITA“ darbuotojai A. P. ir paprašė priimti uosio lentų krovinį, kadangi jo klientui mediena pasirodė netinkamos kokybės ir jis jÄ atsisako priimti. IÅ¡ CMR važtaraščio nustatytina, kad krovinys buvo priimtas 2018 m. kovo 18 d.

Praėjus kuriam laikui M. M. pasiÅ«lė pirkti pristatytÄ krovinį. Susitarus dėl Å¡ių uosio lentų įsigijimo UAB „Oakas“ per M. M. 2018 m. balandžio 5 d. atvežė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. OAK-M0032 bendrai 4 634,30 Eur sumai. UAB „ANTVITA“ 2018 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB „Oakas“ 3 830 Eur sumÄ , turėdama prievolę iÅ¡skaityti ir sumokėti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

5. Tretieji asmenys AUTO EXPRESS UAB, M. M., UAB „Oakas“ atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 925 Eur nuostolius, 626,38 Eur palÅ«kanas, 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensavimÄ , 8 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (9 591,38 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. vasario 5 d). iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 216 Eur žyminį mokestį, 1 633,50 Eur iÅ¡laidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas; atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ skirti atsakovei baudÄ ; priteisė trečiajam asmeniui UAB „ANTVITA“ iÅ¡ atsakovės 500 Eur iÅ¡laidas už advokatės teisines paslaugas; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 42,90 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ ; ieÅ¡kovei iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos grÄ Å¾ino nepanaudotus 25 Eur; atsakovei iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos grÄ Å¾ino nepanaudotus 1,26 Eur ir 50 Eur.

7. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės iÅ¡ esmės nekilo ginčo tik dėl vienos esminę reikÅ¡mę turinčios faktinės aplinkybės, t. y. tai, kad UAB „FORLIT“ iÅ¡ UAB „Perspektas“ užsakė medienos pirkimÄ .

8. Teismas konstatavo, kad Å¡alis siejo sutartiniai medienos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir nors medienai parvežti iÅ¡ užsienio valstybės pardavėja UAB „Perspektas“ pasitelkė vežėjÄ AUTO EXPRESS UAB, tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys be pirkimo–pardavimo tarėsi ir dėl medienos pargabenimo paslaugų.

9. Apibendrindamas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo klausimÄ , teismas konstatavo, kad Å¡io ginčo atveju bÅ«tent medienos pardavėjai UAB „Perspektas“, gavusiai avansÄ už prekes, kilo įrodinėjimo naÅ¡ta įrodyti, jog prekės (mediena) buvo perduotos toje vietoje ir tam asmeniui, kurį pardavėjai UAB „Perspektas“ nurodė ieÅ¡kovė (pirkėja) UAB „FORLIT“ ir tokiu bÅ«du paneigti ieÅ¡kovės pirkėjos UAB „FORLIT“ pozicijÄ , kad prekės niekada nebuvo pristatytos.

10. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimų prieštaravimus ir juos palyginęs su kitais byloje pateiktais įrodymais, konstatavo, kad patikimesniais ir labiau nuosekliais laikytini ieškovės atstovų paaiškinimai.

11. Teismo vertinimu, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtino ieÅ¡kovės argumentus apie tai, kad atsakovė (pardavėja) neperdavė medienos, už kuriÄ buvo sumokėti 8 925 Eur, todėl konstatavo, kad medienos pardavėja UAB „Perspektas“ neįrodė, jog prekės buvo perduotos pirkėjai UAB „FORLIT“.

12. Teismas nurodė, jog negali remtis prielaida, kad prekių pagal pirmÄ užsakymÄ pristatymÄ patvirtina faktas, jog po to buvo padarytas antras užsakymas.

13. Ä®vertinęs 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. kovo 21 d. deklaracijas, teismas konstatavo, kad dokumentai patvirtina tik tai, jog prekės (neapipjautos lentos iÅ¡ uosio) buvo atvežtos iÅ¡ užsienio valstybės į Lietuvos RespublikÄ , tačiau Å¡iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių medienos perdavimÄ pirkėjai UAB „FORLIT“ ar kitam Å¡ios bendrovės įgaliotam asmeniui.

14. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog 2018 m. sausio 30 d. Nr. 173 ir 2018 m. vasario 26 d. Nr. 177 sÄ skaitos bÅ«tų buvusios apmokėtos UAB „FORLIT“.

15. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Perspektas“ užsakymÄ krovinius (medienÄ ) parvežti į LietuvÄ Ä¯sipareigojo AUTO EXPRESS UAB, ir pažymėjo, jog iÅ¡ AUTO EXPRESS UAB į bylÄ pateiktuose su vežimais susijusiuose dokumentuose nėra užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys, kad į LietuvÄ atvežtos medienos lentos turi bÅ«ti pateiktos ar buvo pateiktos ieÅ¡kovei UAB „FORLIT“.

16. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavedimo sutarčių, darbo teisinius santykius patvirtinančių dokumentų ir pan.) apie tai, jog UAB „FORLIT“ sutartiniuose santykiuose su UAB „Perspektas“ atstovavo M. M., kaip teigė atsakovė.

17. Teismas, nustatęs, kad UAB „ANTVITA“ 2018 m. kovo 21 d. medienÄ priėmė ne tikslu pasaugoti (sandėliuoti), tačiau pati Å¡ias prekes įsigijo iÅ¡ UAB „Oakas“, konstatavo, kad Å¡ios nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės UAB „Perspektas“ argumentus, jog medienos pristatymas 2018 m. kovo 21 d. UAB „ANTVITA“ buvo tinkamas prekių pristatymas pirkėjai UAB „FORLIT“.

18. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad medienos padėklų sunaikinimo dokumentai ir juose esantys duomenys nepatvirtina fakto, jog mediena buvo pristatyta pirkėjai UAB „FORLIT“ ar jos įgaliotam asmeniui.

19. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės UAB „FORLIT“ į bylÄ pateikti Muitinės departamento dokumentai (2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. kovo 21 d. medienos importo deklaracijos) patvirtina, kad prekių gavėja yra UAB „Perspektas“, Å¡iuose dokumentuose nėra duomenų, jog UAB „FORLIT“ priėmė ar turėjo teisę priimti prekes.

20. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu UAB „Perspektas“ ir UAB „Oakas“, kurios vadovu buvo M. M., siejo teisiniai santykiai, todėl atmetė atsakovės argumentas, jog M. M. galėjo veikti tik kaip UAB „FORLIT“ įgaliotas asmuo ir su jokia kita įmone šis asmuo negalėjo būti siejamas.

21. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodytas atsakovės piktnaudžiavimas jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo buvo laikomas nepagrįstu ir atmestas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 22. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Perspektas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodinėjo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio reikalavimus, o teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkino Å¡alių teisinius santykius kvalifikuodamas kaip pirkimo–pardavimo santykius nurodydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punkto teisės normoje.

Atsakovė, negalėdama prekių perduoti pardavėjo verslo ar gyvenamojoje vietoje, perdavė prekes ieÅ¡kovės nurodytam asmeniui. 22.2. IeÅ¡kovė ar jos atstovas bei atsakovė privalėjo tartis dėl prekių kainos, apmokėjimo tvarkos ir terminų, jų pristatymo ir priėmimo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir konstatuodamas pirkimo–pardavimo santykių egzistavimÄ tarp Å¡alių, nesiaiÅ¡kino ir nenustatė, kokie asmenys ieÅ¡kovės vardu dalyvavo pirkimo–pardavimo santykiuose su atsakove, atsižvelgiant į teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

M. negali bÅ«ti laikomas tinkamu ieÅ¡kovės atstovu. 22.3. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir atmesdamas atsakovės argumentus, kad M. M. veikė tik kaip ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo, rėmėsi ir aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu ir anksčiau bendrovės UAB „Perspektas“ ir UAB „Oakas“, kurios vadovu buvo M. M., siejo teisiniai santykiai. Atsakovės nuomone, teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. IeÅ¡kovė, neigdama aplinkybes, kad M. M. nebuvo jos atstovas, negalėjo paaiÅ¡kinti, o teismas nenustatė, kokiu pagrindu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiformavo pirkimo–pardavimo santykiai, nors konstatavo, kad tokie santykiai Å¡alis siejo. 22.4.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ teismas privalėjo nustatyti tik ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, ir ar kita sandorio Å¡alis turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, o ne tai, ar realÅ«s įgaliojimai buvo suteikti. 22.5. Atsakovė, nesutikdama su teismo iÅ¡vada, jog į bylÄ pateiktos atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos 2018 m. sausio 30 d.

Nr. 173 ir 2018 m. vasario 26 d. Nr. 177 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina prekių tinkamo pristatymo, nurodo, kad Å¡ių sÄ skaitų neapmokėjimo faktas nepatvirtina medienos nepristatymo ieÅ¡kovei aplinkybių, kadangi Å¡ios sÄ skaitos ir neturėjo bÅ«ti apmokėtos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas. 22.6. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai darė prielaidÄ , kad atsakovė, gavusi dokumentų originalus, vengė Å¡iuos dokumentus pateikti teismui, todėl teismui nebuvo galimybės nustatyti aplinkybių dėl dokumentų (ne) klastojimo, o tai, galimai, turėjo įtakos neobjektyviai vertinti Å¡iuos įrodymus. 22.7.

Skundžiamo sprendimo motyvų (6 punkte) teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vienÄ iÅ¡ dviejų medienos krovinių 2018 m. kovo 21 d. priėmė ne ieÅ¡kovė, o UAB „ANTVITA“. Atsakovės nuomone, tokia iÅ¡vada leidžia spręsti, kad vis tik teismas, nors ir patenkino ieÅ¡kinį visa apimti, tačiau netiesiogiai pripažino, kad vienÄ iÅ¡ dviejų krovinių priėmė ieÅ¡kovė. 22.8. Teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes bei į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad antru vežimu, t. y. 2018 m. kovo 21 d., pristatyta mediena buvo parduota UAB „ANTVITA“ ir tai negali bÅ«ti laikoma tinkamu prekių pristatymu pirkėjai UAB „FORLIT“. 22.9.

Neapklausus teismo posėdyje trečiojo asmens M. M., kurio dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu, teismas neatskleidė bylos esmės. 22.10. Atsakovė, nesutikdama su teismo iÅ¡vada dėl palÅ«kanų ir iÅ¡ieÅ¡kojimo kompensavimo, nurodo, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu teismas turėjo teisę spręsti, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ .

23. IeÅ¡kovė UAB „FORLIT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 23.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ginčo mediena ieÅ¡kovei nebuvo perduota, nes Å¡ias aplinkybes patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. 23.2. Apeliantės teigimu, prekių pristatymas kitiems asmenims, t. y. gavėjai UAB „ANTVITA“, net nepaisant to, jog UAB „ANTVITA“ už prekes sumokėjo, turėtų bÅ«ti laikomas tinkamu apeliantės prievolių įvykdymu ieÅ¡kovės atžvilgiu. 23.3.

Apeliantė skunde apeliuoja į tai, jog UAB „Oakas”, kuri ginčo prekes pardavė gavėjai UAB „ANTVITA“, neva atstovavo ieÅ¡kovės interesus, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių tokio atstovavimo įrodymų. 23.4. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti 626,38 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, nes, apeliantės teigimu, prekių pristatymo terminas nebuvo nustatytas. IeÅ¡kovė nuostolius patyrė ne tada, kada pareikalavo grÄ Å¾inti pinigines lėšas, kaip teigia apeliantė, bet tÄ dienÄ , kai neteko Å¡ių lėšų, todėl apeliantės argumentai Å¡iuo atveju nėra pagrįsti.

24. Trečiasis asmuo UAB „ANVITA“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 24.1. Teismas pagrįstai kvalifikavo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklosčiusius medienos pirkimo–pardavimo teisinius santykius ir sprendė, kad nesant raÅ¡ytinės medienos pirkimo–pardavimo sutarties, bÅ«tent atsakovei teko įrodinėjimo naÅ¡ta įrodyti savo teiginius. 24.2.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sandoriuose su atsakove M. M. veikė dar kelių įmonių vardu ir interesais, ir Å¡i aplinkybė apeliantei buvo žinoma. 24.3. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad galimai UAB „ANTVITA“ įsigijo iÅ¡ UAB „Oakas“ kitÄ medienÄ . Neprašė ir nereikalavo duomenų iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos apie kitų juridinių asmenų galimus sandorius, neneigė UAB „ANTVITA“ nurodytos aplinkybės, kad ji iÅ¡ UAB „Oakas“ įsigijo medienÄ , kuri buvo 2018 m. kovo 21 d. iÅ¡krauta jos teritorijoje pagal tarptautinį krovinio transportavimo važtaraÅ¡tį Nr. 432.

25. Tretieji asmenys AUTO EXPRESS UAB, M. M. ir UAB „Oakas“ atsiliepimų į apeliacinė skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

28. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės UAB „FORLIT“ (toliau – ieÅ¡kovė) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Perspektas“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , teismui pareiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyta, inter alia (iÅ¡ lot. be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas galutinai iÅ¡siaiÅ¡kina ginčo esmę, Å¡alių suformuluotus reikalavimus, ir, ginÄÄ iÅ¡nagrinėjęs, sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir koks neturėtų bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 8 925 Eur sumÄ už iÅ¡ anksto apmokėtas, bet atsakovės jai nepristatytas prekes (medienÄ ).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo sutartiniai medienos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimus ir palyginęs juos su kitais byloje pateiktais įrodymais, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė (pardavėja) neperdavė medienos, už kuriÄ buvo sumokėta 8 925 Eur. Atitinkamai teismas teisingai konstatavo, kad medienos pardavėja UAB „Perspektas“ neįrodė, jog prekės buvo perduotos pirkėjai UAB „FORLIT“ (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

32. Pagal CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikoma Å¡ios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais – daiktų pateikimas pirkėjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavėjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkėjo nurodytam asmeniui.

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad abi šalys teikė visiškai skirtingus paaiškinimus apie faktines aplinkybes dėl sutarties vykdymo, t. y. kokios prekės, kurioje vietoje, kada konkrečiai ir kam faktiškai jos buvo (ne) pristatytos, kokie papildomi susitarimai buvo sudaryti dėl prekių pristatymo, koks buvo kitų asmenų (M. M., UAB „ANTVITA“, UAB „Oakas“) vaidmuo šiuose sutartiniuose santykiuose ir pan.

34. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Å iose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

35. Taigi, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ (nutarties 32 ir 34 pastraipos), bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡io ginčo atveju bÅ«tent medienos pardavėjai UAB „Perspektas“, gavusiai avansÄ už prekes, kyla įrodinėjimo naÅ¡ta įrodyti, jog prekės (mediena) buvo perduotos toje vietoje ir tam asmeniui, kurį pardavėjai UAB „Perspektas“ nurodė ieÅ¡kovė (pirkėja) UAB „FORLIT“ (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir tokiu bÅ«du paneigti ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad prekės niekada nebuvo pristatytos.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavedimo sutarčių, darbo teisinius santykius patvirtinančių dokumentų ir pan.) apie tai, kad ieÅ¡kovę UAB „FORLIT“ sutartiniuose santykiuose su atsakove UAB „Perspektas“ atstovavo M. M., kaip teigia atsakovė. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys liudija, kad M.

M. ginčo laikotarpiu nedirbo bendrovėje „FORLIT“. Pati atsakovė byloje nurodė, kad įrodymų apie teisėtÄ veikimÄ bendrovės vardu neturi, nes pasikliovė iÅ¡imtinai tik žodiniu M. M. tvirtinimu, kad jis pažįsta UAB „FORLIT“ direktorių M. V. ir atstovauja Å¡ios įmonės interesams. Liudytojas D. J., atsakovės direktoriaus pavaduotojas, byloje parodė, kad M. M. yra pirkęs iÅ¡ bendrovės „Perspektas“ medienÄ ir anksčiau per bendrovę „Green international“.

M. M., liudytojo žiniomis, buvo šios bendrovės direktorius. Iš viso buvo sudaryti kokie 4–5 sandoriai dėl medienos. Sandoriai vyko 2017 m. rudenį (išklausytas 2019 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad M. M. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo bendrovės „Oakas“ direktorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo pateikti duomenys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ginčo laikotarpiu bendroves „Perspektas“ ir „Oakas“, kurios vadovu buvo M.

M., siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

37. Ir nors sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis, be kita ko, yra įforminti įvykusį prekių pateikimÄ , o kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ kaip tokį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje s Nr. 3K-3-484/2009, kt.), tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį, jų teisių ir pareigų turinį (apimtį), į bylÄ pateiktos atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos 2018 m. sausio 30 d.

Nr. 173 ir 2018 m. vasario 26 d. Nr. 177 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina prekių tinkamo pristatymo, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nes, kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovei 2018 m. sausio 30 d. jau buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinė sÄ skaita Nr. 001-18 ir 2018 m. vasario 21 d. iÅ¡ankstinė sÄ skaita Nr. 002-18, o 2018 m. sausio 31 d. pervesta 2 925 Eur suma (mokėjimo pavedime nurodyta, kad apmokama pagal sÄ skaitÄ PER001-18 2018-01-30), o 2018 m. vasario 22 d. pervesta 6 000 Eur suma (mokėjimo pavedime nurodyta, kad apmokama pagal sÄ skaitÄ PER002-18 2018-02-21) ir sÄ skaitų perraÅ¡ymo priežasčių negalėjo paaiÅ¡kinti nei atsakovės direktorė R.

B., nei direktoriaus pavaduotojas D. J..

38. IÅ¡analizavęs bei įvertinęs trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus: krovinio vežėjos AUTO EXPRESS UAB pateiktÄ tarptautinį krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį Nr. 432, UAB „ANTVITA“ atstovės paaiÅ¡kinimus teisme, 2018 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo UAB „ANTVITA“ sumokėjo UAB „Oakas“ 3 830 Eur, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pateiktais įrodymais nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog medienos pristatymas 2018 m. kovo 21 d. UAB „ANTVITA“ buvo tinkamas prekių pristatymas pirkėjai UAB „FORLIT“, nes iÅ¡ UAB „Oakas“ pati UAB „ANTVITA“ įsigijo Å¡iÄ medienÄ , o ne priėmė jÄ pasaugoti.

39. Atsakovė, įrodinėdama prekių pristatymÄ pirkėjai (t. y. ieÅ¡kovei), be kitų įrodymų ir rėmėsi 2018 m. sausio 31 d. bei 2018 m. kovo 21 d. deklaracijomis. Tačiau įvertinęs Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dokumentai patvirtina tik tai, jog prekės (neapipjautos lentos iÅ¡ uosio) buvo atvežtos iÅ¡ užsienio valstybės į Lietuvos RespublikÄ (siuntėjas – (duomenys neskelbtini), gavėjas – UAB „Perspektas“, deklarantai – UAB (duomenys neskelbtini) J.

M., UAB (duomenys neskelbtini) J. P.) ir nėra juose jokių duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių medienos perdavimÄ pirkėjai UAB „FORLIT“ ar kitam Å¡ios bendrovės įgaliotam asmeniui. Tačiau vien tai, kad teismas detaliai iÅ¡analizavo iÅ¡ esmės trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus, susijusius su vieno krovinio pristatymu (2018 m. kovo 21 d.) (nutarties 38 pastraipa ir skundžiamo sprendimo 18.6 pastraipa), nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad vis tik teismas, nors ir patenkino ieÅ¡kinį visa apimti, tačiau netiesiogiai pripažino, jog vienÄ iÅ¡ dviejų krovinių priėmė ieÅ¡kovė.

Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko tik subjektyviais samprotavimais, neturinčiais įrodomosios reikšmės.

40. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pateikti įrodymai paneigia atsakovės paaiÅ¡kinimus, jog mediena buvo perduota bÅ«tent ieÅ¡kovei, ir atitinkamai patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, jog ji yra įgijusi teisę susigrÄ Å¾inti už negautas prekes sumokėtus pinigus (CPK 185 straipsnis).

41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ioje byloje pagal esamÄ situacijÄ , surinktus įrodymus ir turint omenyje civilinio proceso paskirtį bei tikslus buvo galimybė iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti bylÄ ir trečiajam asmeniui M. M. nedalyvaujant (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis). Nors trečiojo asmens M. M. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, tam, kad bÅ«tų iÅ¡klausyti jo paaiÅ¡kinimai dėl medienos perdavimo, o pastarasis į teismo posėdžius nevyko ir už tai jam 2020 m. kovo 3 d. nutartimi paskirta bauda, teismas turėjo teisę iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal kitus esamus bylos įrodymus (CPK 12, 13, 178 straipsnis).

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių procesiniais dokumentais, teiktais paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliantės argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, atmestini kaip nepagrįsti.

43. PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę į Å¡iame įstatyme numatytas palÅ«kanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , padidintÄ 8 procentiniais punktais, galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos yra kompensuojamosios ir laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, atsiradusiais dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nuostolius patyrė ne tada, kai pareikalavo atsakovės grÄ Å¾inti pinigines lėšas, kaip teigia apeliantė, bet tuo metu, kai pagal iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ankstines sÄ skaitas pervedė pinigines lėšas atsakovei, todėl apeliantės argumentai Å¡iuo aspektu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis ir jų motyvų nekartoja.

46. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

48. IÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) - 400 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „FORLIT“, juridinio asmens kodas 300521134, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Perspektas“, juridinio asmens kodas 303282974, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė