57f424ef-49af-4c21-9f8b-d2dde077b151 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-219-449/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44574-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

(S)

1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 2.1.16.2.2; 2.4.6.4.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui M. G.,

gynėjui Arvydui Peneliui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. Č. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

Procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to 5 013,19 Eur dydžio civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas, nes P. Č. žalÄ atlygino.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. Č. (toliau – ir P. Č.) nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. gruodžio 24 d., apie 19 val., tiksliau nenustatytu laiku, name (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu peiliu tris kartus dÅ«rė nukentėjusiajam P. Å ., padarydamas jam durtines – pjautines žaizdas pilvo deÅ¡inėje ir kairėje bei krÅ«tinės vidurio linijoje su diafragmos, kepenų bei didžiosios taukinės sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu bei iÅ¡oriniu nukraujavimu, koma, Å¡oku, kvėpavimo Å¡irdies ir kepenų veiklos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis dėl durtinių – pjautinių pilvo ir krÅ«tinės lÄ stos sužalojimų 2021 m. gruodžio 25 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini) mirė, ir taip P. Č. P. Å . nužudė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo P. Č. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį panaikinti ir P. Č. atžvilgiu priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

2.1. Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas prokurorui. Skunde teigiama, kad prokurorė, kvalifikuodama nuteistojo veikÄ ir perduodama bylÄ Ä¯ teismÄ , neatskleidė BK 129 straipsnio 1 dalies bÅ«tinojo subjektyvinės pusės požymio – tyčios nužudyti. Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad P. Č. tyčia nužudė P. Å ., tačiau prokurorė nepateikė Å¡io požymio juridinio kvalifikavimo, todėl minėtas kaltinamojo akto teiginys yra grindžiamas tik prielaida. Pasak skundo autoriaus, tai reiÅ¡kia, kad kaltinimas nuteistajam buvo suformuluotas abstrakčiai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos netiksliai, kaltinime nenurodyti absoliučiai jokie duomenys, patvirtinantys BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvių požymių buvimÄ . Taip prokurorė suvaržė nuteistojo galimybes gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo teisme. Kadangi teisme procesas vyko pagal deklaruojamo pobÅ«džio kaltinimÄ , todėl ir pats procesas teisme neatitiko teisinei valstybei keliamų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnyje įtvirtintų principų.

2.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog P. Č. veikė netiesiogine tyčia. Å ioje byloje nebuvo nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo koks nors konfliktas. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡iuos asmenis siejo draugiÅ¡ki ryÅ¡iai, nei vienas iÅ¡ jų nebuvo linkęs į smurtinius veiksmus, ankstesniame jų gyvenime jokių smurtinių atvejų nėra buvę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė dėl kokių priežasčių galėjo kilti ar buvo kilęs konfliktas. Nors teismas nurodo, kad „buvo kilęs kažkoks konfliktas“ ir nuteistasis ant nukentėjusiojo buvo „dėl kažko supykęs“, dėl ko dÅ«rė peiliu, tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra tik prielaida. Skunde svarstoma, kad nagrinėjamu atveju galėjo egzistuoti ir kitos prielaidos, pvz. nuteistasis galėjo veikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis; galimai veikė staiga labai susijaudinęs; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

2.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad, atvykus policijos pareigÅ«nams, P. Č. buvo piktas, pristatytas į policijos įstaigÄ buvo suirzęs, tačiau Å¡ios aplinkybės niekaip nepatvirtinta, kad jis bÅ«tų turėjęs sumanymÄ nužudyti nukentėjusįjį. Policijos pareigÅ«nų „Bodycam“ vaizdo įraÅ¡o įvykio vietoje turinys patvirtina tik faktÄ , kad P. Č. buvo sulaikytas, tačiau niekaip nepatvirtina jo tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Teismas neiÅ¡samiai vertino bylos proceso metu iÅ¡nagrinėtus įrodymus, nenustatė, ar nuteistasis suvokė savo vykdomos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir ar jis numatė dėl tokios veikos galinčius kilti padarinius. Teismas nesigilino, kad byloje nenustatyti jokie nuteistojo motyvai ir tikslai nužudyti P. Å ., Å¡iÄ neaiÅ¡kiÄ situacijÄ interpretavo nuteistojo nenaudai, taip perkeldamas savo nekaltumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ nuteistajam.

2.4. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas P. Č. kaltu, nesuformulavo nuosprendžio nustatomosios dalies, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ku, ar kaltinimas visiÅ¡kai pasitvirtino ir kokiomis aplinkybėmis nuteistasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, spręsdamas, kad P. Č. veikė netiesiogine tyčia, nenurodė nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos, bÅ«do, kitų svarbių aplinkybių. Taigi, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku, kokias konkrečiai įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė teismas. Pasak skundo autoriaus, toks nuosprendžio trÅ«kumas vertintinas kaip esminis BPK pažeidimas.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, vertindamas įrodymus darė klaidų, dėl to neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis nustatytos atskirtos faktinės aplinkybės ir kokiais įrodymais remiantis padarytos iÅ¡vados dėl P. Č. kaltės. Nors teismas teigia, kad byloje nėra duomenų dėl P. Č. tiesioginės tyčios, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie bylos duomenys patvirtina nuteistojo netiesioginę tyčiÄ . Galima suprasti, kad nuteistojo netiesioginė tyčia yra grindžiama liudytojų A. S. ir T. Z. parodymais, kurie iÅ¡ nukentėjusiojo girdėjo, kad „jį namuose padÅ«rė Å¡vogeris“, tačiau kaip tokie liudytojų parodymai atskleidžia netiesioginę tyčiÄ â€“ nenurodyta. Gynėjo teigimu, tokie liudytojų parodymai atskleidžia tik tam tikras faktines aplinkybes, jog nuteistasis galėjo sužaloti nukentėjusįjį, tačiau neatskleidžia jokio nuteistojo psichinio santykio su padaryta veika ir pasekmėmis.

2.6. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ant nuteistojo kÅ«no nebuvo rasta jokių sužalojimų ir tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis jokio smurto prieÅ¡ P. Č. nevartojo, o, prieÅ¡ingai, pats P. Č. buvo supykęs ant P. Å . ir griebėsi peilio, tačiau tokios teismo iÅ¡vados taip pat yra grįstos tik prielaidomis. Be to, nors teismas teigia, kad sulaikomas P. Č. atrodė piktas, tačiau kartu neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis tuo pačiu metu neigė buvusį konfliktÄ . Teismas taip pat nevertino policijos pareigÅ«nų parodymų apie tai, kad P. Č. sulaikomas nesiprieÅ¡ino, atrodė pasimetęs, sunkiai orientavosi, neatsakinėjo į klausimus. Liudytoja A. P. taip pat nurodė, kad sulaikytasis iÅ¡ pradžių buvo ramus, vėliau klausė, kodėl yra sulaikytas, nesuprato, kodėl yra patalpintas į areÅ¡tinę. PaaiÅ¡kinus, kad jis sulaikytas dėl žmogaus sužalojimo, P. Č. labai susinervino, teigė, kad liudytoja „nusiÅ¡neka“. Å ie parodymai įrodo, kad nuteistasis buvo sutrikusios sÄ monės bÅ«senoje ir jo agresyvus elgesys su policijos pareigÅ«nais neįrodo asmeninių paskatų netiesiogine tyčia nužudyti nukentėjusįjį.

2.7. Kaip galima suprasti iÅ¡ nuosprendžio turinio, sulaikymo metu P. Č. iÅ¡sakytos frazės taip pat buvo vertinamos kaip siekis netiesiogine tyčia nužudyti nukentėjusįjį. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad minėtų frazių iÅ¡sakymo metu P. Č. turėjo bÅ«ti laikomas įtariamuoju. Teismas įtariamojo pasakytas frazes iÅ¡ esmės pateikė kaip įtariamojo parodymus, nors įtariamasis duoda parodymus per apklausÄ , kurios metu bÅ«tina laikytis BPK 188, 189 straipsniuose nustatytos apklausos tvarkos. Teismas turėjo įvertinti, ar tokie duomenys gauti teisėtu bÅ«du ir ar nebuvo pažeistos įtariamojo teisės tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad „neformalÅ«s“ pareigÅ«nų pokalbiai su įtariamuoju negali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡ku įrodymu Å¡altiniu.

2.8. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl P. Č. kaltės, rėmėsi specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės patvirtina tik nukentėjusiojo sužalojimo faktÄ , o ne nuteistojo siekį netiesiogine tyčia jį nužudyti. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta teismo psichiatrijos specialisto K. D. iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl iÅ¡sivysčiusio Å«maus psichozinio epizodo – patologinio girtumo bÅ«klės negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Tokia iÅ¡vada reiÅ¡kia, kad nuteistasis neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ dėl nepakaltinamumo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atmetė, nurodydamas, kad vadovaujasi kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vada, jog P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, veikos padarymo metu jis buvo paprasto girtumo bÅ«senoje. Tokia ekspertų iÅ¡vada skunde vertinama kritiÅ¡kai, keliant abejones dėl jos objektyvumo, pagrįstumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo.

2.9. Skunde gynėjas nurodo, kad ekspertai, konstatuodami, kad P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, savo iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, kad paprastam girtumui yra bÅ«dingas negilus miegas po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, įsigilinus į visÄ ekspertizės akto turinį, neįmanoma rasti tokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i iÅ¡vada yra pačių ekspertų subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais klinikiniais tyrimais, moksliniais ar praktiniais pavyzdžiais. Tuo tarpu praktika rodo, kad paprastai nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys, ypač bÅ«dami lengvo ir vidutinio girtumo bÅ«klėje, stengiasi nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos, slepiasi nuo policijos pareigÅ«nų, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, užmiega nusikaltimo vietoje. Psichiatrinėje literatÅ«roje taip pat nurodoma, kad užmigimas ir visiÅ¡ka įvykių amnezija galima tik esant sunkiam girtumui, kai kraujyje randama virÅ¡ 2,5 promilės alkoholio. Å iuo konkrečiu atveju nuteistajam buvo nustatytas tik vidutinis girtumas, taip pat bÅ«tina atsižvelgti, jog P. Č. sveria virÅ¡ 100 kg, jo tolerancija alkoholiui yra padidinta. Be to, esant 1–2 promilių alkoholio kiekiui kraujyje, iÅ¡sivysto euforinė, pakilios nuotaikos fazė. Dėl visų aptartų aplinkybių konstatuotina, kad ekspertų iÅ¡vada, jog paprastam girtumui yra bÅ«dingas negilus miegas po nusikalstamos veikos padarymo, yra niekuo nemotyvuota ir Å¡aliÅ¡ka.

2.10. Ekspertai taip pat nepagrįstai konstatavo, kad P. Č. nebuvo sÄ monės sutrikimų. Pasak nuteistojo gynėjo, ekspertai itin vienpusiÅ¡kai bei selektyviai interpretavo policijos pareigÅ«nų parodymus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigÅ«nė A. N. teigė, kad nuteistasis sulaikymo metu buvo „kaip apsnÅ«dęs, atrodė keistai, nebuvo linkęs kalbėti, apie įvykį nieko nepasakojo, tylėjo“. Be to, ekspertizės akte nėra apraÅ¡yti policijos pareigÅ«no L. M. parodymai, apie tai, kad nuteistasis „nieko neatsakinėjo, sėdėjo ramiai, bet nesiklausė nurodymų, nenorėjo keltis nuo sofos ir eiti į policijos automobilį, klausėm, kÄ padarė, bet vyriÅ¡kis nieko neatsakė“. Kaip jau minėta, A. P. taip pat parodė, kad nuteistasis nesuprato, kodėl yra sulaikytas. Pats nuteistasis, vertinant jo bÅ«senÄ , taip pat nurodė, kad „atsipeikėjau tik Biržuose areÅ¡tinėje“. Minėtos aplinkybės įrodo, kad nuteistasis prikėlimo iÅ¡ miego, sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatÄ bei kurį laikÄ buvimo jame metu buvo akivaizdžiai sutrikusios bÅ«senos.

2.11. Nors ekspertai išvadoje taip pat nurodė, kad P. Č. veiksmai ir elgsena po įvykio prieštarauja patologinio girtumo klinikai, kuomet sulaikymo metu vyrauja apatija, vangumas, nuovargis, nesipriešinimas, pasimetimas, tačiau tokios ekspertų išvados nesuprantamos ir prieštaringos. Skunde pažymima, kad patologinio girtumo atvejai Lietuvoje niekada nebuvo stebėti, tirti ar plačiai aprašyti. Teismų praktikoje nei vienoje byloje nepripažinta, kad kaltinamasis buvo patologinio girtumo būsenoje. Lietuvoje nėra jokių praktinių tyrimų ar stebėjimų, kaip elgiasi asmuo sulaikymo metu būdamas patologinio girtumo būsenoje.

Tuo tarpu psichiatrijos mokslų literatÅ«roje teigiama, kad patologinis girtumas faktiÅ¡kai yra trumpa ir Å«mi psichozė, pasireiÅ¡kianti prieblandiniu sÄ monės sutrikimu, asmuo bÅ«na atitrÅ«kęs nuo tikrovės, pasireiÅ¡kia haliucinacijos, kliedesiai, kurių turinys yra gÄ sdinantis. Asmuo galvoja, kad jį persekioja, puola, dėl to, gindamasis nuo tariamų užpuolikų, asmuo gali pasidaryti pavojingas, užpulti kitÄ Å¾mogų. Prieblandiniai sÄ monės sutrikimai trunka trumpÄ laiko tarpÄ â€“ apie keliolika – keliasdeÅ¡imt minučių, retai keletÄ valandų.

Tokie sutrikimai prasideda greitai, baigiasi labai staiga, vėliau asmuo tiesiog užmiega, o atsibudęs nieko neatsimena. Kad atsirastų toks girtumas, nereikia išgerti didelio alkoholio kiekio, kuris sukeltų vidutinį arba sunkų girtumo laipsnį, dažniausiai patologinis girtumas pasitaiko pervargus, esant asmenybės sutrikimams, sergant epilepsija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad po patologinio girtumo būsenos asmuo giliai užmiega, visiškai neatsimena veikos aplinkybių, yra pasimetęs. Pasak skundo autoriaus, būtent toks nurodytas patologinio girtumo būsenoje esančio asmens elgesys ir pasireiškė nuteistajam.

Nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu yra visiškai beprasmė, nemotyvuota, prieštarauja jo asmeninėms, moralinėms savybėms. Teismo psichologijos ekspertas nustatė, kad nuteistajam nėra būdingas agresyvus elgesys, empatijos trūkumas, žiaurumas, sujaudinimo siekis ar kitas elgesys, siejamas su asocialiu elgesiu, todėl darytina išvada, kad, tik būnant patologinio girtumo būsenoje, kas truko trumpai, P. Č. galėjo suduoti smūgius peiliu.

2.12. Ekspertai taip pat nevertino nuteistojo motyvų nužudyti nukentėjusįjį, nors psichiatrijos ir psichologijos ekspertams Å¡ie motyvai turėtų bÅ«ti labai svarbÅ«s ir vieni iÅ¡ esminių vertinant asmens elgesį nusikalstamos veikos metu. Kaip jau minėta, nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį siejo itin draugiÅ¡ki santykiai. Liudytoja K. G. nurodė, kad įvykio vakarÄ apie 18–19 val. ji matė nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį, jie buvo gerai nusiteikę. Tuo tarpu kaltinime nurodoma, kad P. Č. peiliu nukentėjusįjį sužalojo apie 19 val. Tokį pat laikÄ (19–19.30 val.) nurodo ir liudytojai T. Z., A. S., pas kuriuos atėjo sužalotas nukentėjusysis. Nurodytos aplinkybės reiÅ¡kia, kad dar visiÅ¡kai prieÅ¡ pat įvykį tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo tvyrojo draugiÅ¡ka atmosfera, kol nuteistasis nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to dÅ«rė nukentėjusiajam. Nors ekspertai teigia, kad nuteistasis taip pasielgė suprasdamas savo veiksmų esmę ir galėdamas juos valdyti, tačiau tokių iÅ¡vadų visiÅ¡kai nemotyvavo, todėl tokiomis iÅ¡vadomis negalima remtis. Nors skundžiamame nuosprendyje taip pat remiamasi ekspertų vertinimu, kad tiek patologiniam girtumui, tiek paprastam girtumui yra bÅ«dinga savo veiksmų amnezija, tačiau Å¡i iÅ¡vada taip pat nemotyvuota. Jokioje mokslinėje literatÅ«roje ar praktikoje nėra nurodyta, kad lengvam ir vidutiniam girtumui bÅ«tų bÅ«dinga veiksmų amnezija. Å iuo atveju nuteistajam nustatytas vidutinis girtumas, o pagal mokslinę literatÅ«rÄ amnezija gali iÅ¡sivystyti tik esant sunkiam girtumui.

2.13. Atkreipiamas dėmesys, kad ir patys ekspertai ekspertizės akte formuluoja manomas iÅ¡vadas dėl Covid-19 ligos sukeltų simptomų įtakos apsvaigimo pobÅ«džiui, kurios nėra grįstos klinikiniai duomenimis. Tuo tarpu specialisto iÅ¡vadÄ dėl patologinio girtumo surašęs ekspertas K. D. savo iÅ¡vadas grindžia klinikiniais duomenimis. Specialistas nustatė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, galėję iÅ¡provokuoti P. Č. patologinį girtumÄ , yra Å¡ie: organiniai galvos smegenų pakitimai, organiniai psichikos sutrikimai, frustracija, susijusi su komplikuota konfrontacine situacija Å¡eimoje. Nors pirmosios instancijos teismas kritikuoja Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ dėl motyvų, susijusių su 2004 m. turėta galvos trauma, tačiau ekspertas buvusiÄ galvos traumÄ mini tik kaip vienÄ iÅ¡ daugelio indikacijų, nulėmusių nuteistojo patologijÄ Ä¯vykio metu.

2.14. Skunde pastebima ir tai, kad ekspertizės akte apraÅ¡omas nuteistojo elgesys jau po įvykio, nors nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti nuteistojo bÅ«senÄ Ä¯vykio metu. Ekspertų iÅ¡vada, kad įvykio metu nuteistasis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, yra paremta ne nuteistojo elgesio analize įvykio metu, o jo elgesiu jau po įvykio. Tai patvirtina ir patys ekspertai. Tuo tarpu, kaip jau nurodyta, patologinis girtumas trunka trumpÄ laiko tarpÄ . Visgi, ekspertizės akte nėra jokios nuteistojo elgesio analizės esminiu Å¡ios bylos įvykio metu – dÅ«rio peiliu nukentėjusiajam metu.

Ekspertizės akto iÅ¡vada, kad dÅ«rio peiliu nukentėjusiajam metu nuteistasis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, yra vienpusiÅ¡ka, paremta iÅ¡imtinai sutrikusios sÄ monės bÅ«senoje buvusio nuteistojo elgesio vertinimu jau po įvykio. Stebint nuteistojo elgesį po įvykio, ekspertai taip pat nurodo, kad P. Č. vykdė nurodymus, atsakinėjo į klausimus, tačiau tuo pačiu metu akcentuoja, kad jis buvo gynybiÅ¡kas, konfliktavo su policijos pareigÅ«nais, bendravo įžeidžiančiai. Policijos pareigÅ«nai taip pat patvirtino, kad P. Č. atrodė pasimetęs, nesiprieÅ¡ino, buvo vangus, momentais prasiverždavo pyktis, nuteistasis nieko neprisimena.

Tokie požymiai bÅ«dingi ir patologiniam girtumui. Patys ekspertai nurodo tokiÄ patologiniam girtumui bÅ«dingÄ klinikÄ : vyrauja apatija, vangumas, nuovargis, nesiprieÅ¡inimas, pasimetimas. Ekspertizės akte apraÅ¡ytas P. Č. elgesys neprieÅ¡tarauja, o atitinka pasibaigusio ar besibaigiančio patologinio girtumo klinikÄ . Aptartas nuteistojo elgesys atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog po patologinio girtumo bÅ«senos asmuo giliai užmiega, visiÅ¡kai neatsimena veikos aplinkybių, yra pasimetęs. Nors ekspertai nurodo, kad nėra psichozės simptomų, tačiau psichozės požymiai ir nėra bÅ«dingi besibaigiančiam ar pasibaigusiam patologiniam girtumui.

Mokslinėje literatÅ«roje, eksperto K. D. iÅ¡vadoje, o taip pat ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimuose nurodyta, kad psichozė yra bÅ«dinga prasidėjusiam patologiniam girtumui ir jo metu. Vien tai, kad nuteistÄ jį prikėlus iÅ¡ miego nebuvo stebėti psichozės požymiai, nereiÅ¡kia, kad paties įvykio metu, t. y. dÅ«rių peiliu nukentėjusiajam metu, neteistajam nepasireiÅ¡kė psichozė dėl patologinio girtumo.

2.15. Nors nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismo prašė apklausti ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusius ekspertus ir ekspertÄ K. D., tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuojant tuo, kad esminių prieÅ¡taravimų ekspertizės akte nėra. Visgi, vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik Å¡io įrodymo sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, t. y. ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas ir kt. Gynėjo nuomone, ekspertizės aktas yra itin prieÅ¡taringas, neiÅ¡samus, neatitinkantis mokslinėje literatÅ«roje ir kasacinio teismo praktikoje suformuotų patologinio girtumo požymių, todėl teismas, atsisakydamas teismo posėdyje apklausti ekspertus, pažeidė teisę į gynybÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistojo P. Č. gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo P. Č. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnį, į nuteistajam P. Č. paskirtÄ bausmę neįskaitęs buvimo ekspertizės įstaigoje laiko.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 219 straipsnis, 305 straipsnis)

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pirmiausiai nurodo, jog baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, dėl ko kaltinamasis aktas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas prokurorui. Apeliaciniame skunde esminiu kaltinamojo akto trÅ«kumu įvardijama tai, kad kaltinime nenurodyti jokie duomenys, patvirtinantys BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių buvimÄ ir neatskleistos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, dėl ko nuteistasis P. Č. sužalojo nukentėjusįjį. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė tokių byloje suraÅ¡yto kaltinamojo akto trÅ«kumų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas, trukdantis teismui nagrinėti bylÄ bei pažeidžiantis nuteistojo teisę į gynybÄ .

6. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nurodyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti Å¡io kodekso 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse nurodo, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-161-511/2016).

7. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje nustatytos ir kaltinamajame akte apraÅ¡ytos visos esminės aplinkybės, bÅ«tinos kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis aktas yra aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas. ApraÅ¡ant P. Č. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamajame akte buvo nurodyti visi pagal BPK 219 straipsnį privalomi kaltinamojo akto turinio elementai. Kaltinamajame akte nurodyta P. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, apraÅ¡yti konkretÅ«s P. Č. veiksmai, kilę padariniai, iÅ¡ jo yra aiÅ¡kus nusikaltimo padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos aplinkybės bei Å¡ias aplinkybes atitinkantys nuskalstamos veikos sudėties požymiai, kaltininkui inkriminuota veika kvalifikuota tiksliai nurodant BK normÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ subjektyviosios pusės nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, todėl kaltinamajame akte nurodomos aplinkybės, kad P. Č. „tyčia nužudė“ nukentėjusįjį yra perteklinės, tačiau inkriminuojamos tyčinės nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra aiÅ¡kÅ«s ir nuteistojo teisė gintis nuo suprantamo kaltinimo pažeista nebuvo. Kita vertus, kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodyta netgi tai, kad P. Č. P. Å . nužudė tyčia. Tuo tarpu kaltinamajame akte nurodyti ne tik kaltės formÄ , bet ir tyčios rūšį, t. y. veikimÄ tiesiogine ar netiesiogine tyčia, nereikalauja nei BPK 219 straipsnio nuostatos, nei galiojanti teismų praktika. Dėl to yra iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omoje dalyje. Apeliaciniame skunde gynėjas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo ir apie tariamus proceso įstatymo pažeidimus – apie bÅ«tinumÄ dar kartÄ iÅ¡dėstyti visas objektyviÄ sias nusikaltimo sudėties aplinkybes dėstant nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Tai turi bÅ«ti padaryta tik nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje, t. y. nustatomoje dalyje. Skundžiamame nuosprendyje tai buvo iÅ¡dėstyta tinkamai.

8. Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme nuteistasis naudojosi advokato teisine pagalba, todėl, kilus neaiÅ¡kumams, turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti visus jam kylančius neaiÅ¡kumus dėl reiÅ¡kiamo kaltinimo esmės ir pagrindo ar pasinaudoti teise apskųsti ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar prokuroro veiksmus, tačiau Å¡ia procesine teise nesinaudojo. Paminėtina ir tai, kad iÅ¡ nuteistojo P. Č. teisme duotų parodymų, apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaltinimÄ jis suprato. Be to, nuteistojo gynėjas nenurodo jokių argumentų, kad gynyba bÅ«tų buvusi kitokia, jei P. Č. bÅ«tų kitaip supratęs kaltinamajame akte apraÅ¡ytÄ jo nusikalstamÄ veikÄ . Esant Å¡ių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas remiantis kasacinio teismo praktikoje iÅ¡plėtotais kaltinamajam aktui keliamais reikalavimais, visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu nustačius ir kaltinamajame akte iÅ¡dėsčius bÅ«tinÄ ir pakankamÄ informacijÄ (aplinkybes) BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo inkriminavimui. Nepaisant to, kad nuteistasis P. Č. ir jo gynėjas nesutinka su tam tikromis baudžiamojo proceso metu nustatytomis aplinkybėmis (pirmiausia, dėl to, kad nuteistasis jam inkriminuojamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia), kaltinimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tinkamai suraÅ¡ytas remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, apie kurių pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ teisėjų kolegija pasisakys vėlesnėse Å¡ios nutarties pastraipose.

9. Negalima sutikti ir su tuo, kad teismas, suraÅ¡ydamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nesuformulavo nuosprendžio nustatomosios dalies, darydamas iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, nenurodė nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos, bÅ«do, kitų svarbių aplinkybių, dėl ko neaiÅ¡ku, kokias konkrečiai įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė teismas. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302–305, 307 straipsnių, taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus. Nuosprendį sudaro įžanginė, apraÅ¡omoji ir rezoliucinė dalys. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies struktÅ«rai ir turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje. Visos apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies struktÅ«rinės dalys yra bÅ«tinos, jos iÅ¡dėstomo BPK nustatytu eiliÅ¡kumu. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje iÅ¡dėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius ir kitas svarbios aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pagrįstai, toliau dėstydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas dėl P. Č. kaltės formos ir rÅ«Å¡ies, jų nekartojo. Apie tai, kad nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis suraÅ¡yta laikantis BPK reikalavimų, jau buvo pasisakyta ir Å¡io nuosprendžio 7 punkte.

Dėl nuteistojo P. Č. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

10. Skundžiamu nuosprendžiu P. Č. nuteistas už tai, kad nužudė P. Å ., t. y. 2021 m. gruodžio 24 d., apie 19 val., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu peiliu tris kartus dÅ«rė nukentėjusiajam P. Å . į pilvÄ ir krÅ«tinę ir taip jį sužalojo, o nuo patirtų sužalojimų P. Å . 2021 m. gruodžio 25 d. ligoninėje mirė. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių klausimas, o gynėjas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo P. Č. kaltės forma ir rÅ«Å¡imi, praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi apkaltinamasis nuosprendis priimtas neįrodžius P. Č. kaltės, t. y. tyčios, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip pat kelia P. Č. pakaltinamumo klausimÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji P. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti teisingai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo P. Č. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas.

Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam P. Č. inkriminuotÄ nužudymÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: iÅ¡ dalies paties nuteistojo P. Č. parodymai, liudytojų E. B., T. Z., A. S. parodymai, specialisto iÅ¡vada Nr. M 1634/2021 (01) dėl P. Å . padarytų sužalojimų, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 19/2022(01), kurioje konstatuota, kad ant P. Č. marÅ¡kinėlių rastas kraujas, kurio DNR profilis sutampa su nukentėjusiojo P. Å .

DNR profiliu, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-92/2022 dėl P. Č. galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

Ä®rodymai buvo įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

11. Nuteistasis P. Č. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl smurtinio poveikio nukentėjusiajam iÅ¡ esmės neneigė. Jis pripažino, kad įvykio metu buvo nukentėjusiojo namuose ir niekas kitas negalėjo durti peiliu nukentėjusiajam, tačiau teigė neprisimenantis, kas įvyko tarp jo ir P. Å .. 2021 m. gruodžio 24 d. jis nuvažiavo pas sesers vyrÄ P. Å ., pakeliui nusipirko alkoholinių gėrimų, juos vartojo kartu su nukentėjusiuoju. Prisimena, kad vakarojant P. Å . galando peilį, nes reikėjo atpjauti žuvies. P. Č. peiliu pjaustė žuvį, nukentėjusysis sėdėjo prie stalo, ieÅ¡kojo duonos. Jie buvo iÅ¡gėrę 6 litrus 6 procentų stiprumo alaus, daugiau nei pusę butelio degtinės. Nukentėjusysis dar kažkam skambino, kad atneÅ¡tų degtinės. P. Č. teigia daugiau nieko neprisimenantis, atsipeikėjo tik areÅ¡tinėje. Nukentėjusysis buvo jo geras draugas, jokių konfliktų su juo neturėjo. IÅ¡ tyrėjos iÅ¡girdo, kad yra įtariamas sužalojęs P. Å ., ėmė suvokti, kad jis tai galėjo padaryti, nes niekas kitas daugiau to padaryti negalėjo. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu P. Č. taip pat davė tokius pačius parodymus, paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ nuvyko pas nukentėjusįjį, atsivežė alkoholinių gėrimų, juos gėrė virtuvėje. IÅ¡gėrė 6 litrus alaus, pusę butelio degtinės. Po to dėl alkoholio nieko nepamena. Su nukentėjusiuoju jokių konfliktų neturėjo, neįsivaizduoja, kas galėjo tarp jų įvykti. Kaltę pripažino, nes daugiau niekas kitas P. Å . negalėjo sužeisti, nurodė, kad gailisi (2 t., b. l. 154–155). Papildomų apklausų metu, taip pat ir apklausiant jį sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuteistasis taip pat teigė, kad pripažįsta padaręs nusikaltimÄ , niekas kitas pas nukentėjusįjį neateidavo, tačiau įvykio aplinkybių nurodė neprisimenantis (2 t., b. l. 160–161, 173–174; 3 t., b. l. 26–29).

12. Tai, kad nuteistasis P. Č. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ir liudytojų E. B., T. Z. ir A. S. parodymai. Minėti liudytojai yra nukentėjusiojo kaimynai ir įvykio vakarÄ tiesiogiai bendravo su sužeistu nukentėjusiuoju, kuris jiems pasakė, kad jį subadė „švogeris“ (P. Č. yra nukentėjusiojo žmonos brolis), sakė, kad „jis pabėgo, nes jį bÅ«tų nužudęs“. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai L. M. ir A. N. parodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , rado lovoje gulintį P. Č., jis atrodė neblaivus, ant jo buvo kraujo žymių. IÅ¡ Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 19/2022(01) taip pat matyti, kad ant P. Č. marÅ¡kinėlių buvo rastas žmogaus kraujas, kurios DNR profilis sutampa su P. Å . DNR profiliu. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, įvykio metu nukentėjusiojo namuose buvo tik P. Å . ir nuteistasis P. Č., todėl niekas kitas nusikaltimo padaryti negalėjo, to neneigia ir pats nuteistasis. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad, be nuteistojo P. Č., P. Å . galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų. O jau aptartų įrodymų visuma, iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo parodymai, patvirtina, kad tai padarė bÅ«tent P. Č.. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo P. Å . mirtį, iÅ¡skyrus nuteistojo P. Č. panaudotÄ smurtÄ gyvybei pavojingu įrankiu – peiliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tent nuteistasis P. Č. padarė P. Å . sužalojimus peiliu, dėl ko nukentėjusysis dėl durtinių – pjautinių pilvo ir krÅ«tinės lÄ stos sužalojimų mirė, yra teisinga ir pagrįsta. Jų neginčija ir pats nuteistasis, ir jo gynėjas apeliaciniame skunde.

13. Kaip jau minėta, pats nuteistasis P. Č. viso baudžiamojo proceso metu pripažino, kad įvykio metu jis galėjo atlikti aktyvius veiksmus peiliu ir taip nužudyti nukentėjusįjį, tačiau nurodė, jog dėl neblaivumo neprisimena, kaip tai padarė ir kodėl taip pasielgė. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nuteistasis nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, keliamos versijos, jog nukentėjusysis galėjo bÅ«ti nužudytas veikiant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nuteistajam veikus staiga labai susijaudinus bei dėl provokuojančio ar rizikingo nukentėjusio asmens elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nuteistojo gynėjo įvykių versijos yra nepagrįstos ir atmetamos.

14. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai nustatyti visi Å¡iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai. IÅ¡ objektyviosios pusės bÅ«tina nustatyta, kad kaltininkas padarė prieÅ¡ingÄ Ä¯statymui pavojingÄ veikÄ , kilo pasekmės – nukentėjusiojo mirtis, kad tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys. Nukentėjusiojo mirtis turi bÅ«ti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

BK 129 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

14.1. Å ioje byloje nustatyta, kad P. Č. peiliu tris kartus dÅ«rė nukentėjusiajam P. Å . į pilvo deÅ¡inę, kairę puses bei krÅ«tinės vidurio linijÄ , dėl ko jam buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1634/2021 (01) nustatyti sužalojimai, kurie komplikavosi vidiniu bei iÅ¡oriniu nukraujavimu, koma, Å¡oku, kvėpavimo, Å¡irdies ir kepenų veiklos nepakankamu, dėl ko P. Å . ligoninėje mirė. Å ie P. Č. veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. SmÅ«gių sudavimo vietos – pilvas, krÅ«tinė – gyvybiÅ¡kai svarbios.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant iÅ¡ to, kad P. Å . buvo padarytos daugybinės pjautinės žaizdos, kurių kanalų gylis siekia 12–18 cm, darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo fizinis poveikis buvo stiprus. Pažymėtina, kad visi sužalojimai buvo padaryti peiliu, kurio geležtės ilgis 12 cm, tačiau vienos iÅ¡ žaizdos kanalas siekia net 18 cm, kas reiÅ¡kia, jog P. Č. peiliu dÅ«rė stiprius smÅ«gius, į kÅ«nÄ durdamas visÄ geležtę ir peilio rankenÄ . Nustatytus sužalojimus nuteistasis padarė peiliu, sužalojimų padarymo metu pagal jų lokalizacijÄ P. Å . buvo vertikalioje padėtyje, priekiu ar Å¡onu atsisukęs į nuteistÄ jį.

Å ie P. Č. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, bÅ«damas suaugęs, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog, peiliu suduodamas tris smÅ«gius į gyvybiÅ¡kais svarbias kÅ«no vietas (pilvÄ , krÅ«tinę), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog P. Č. nesiekė nukentėjusiojo mirties, nesudaro pagrindo jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kitaip nei pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aplinkybė, jog nuteistasis nenorėjo P. Å . mirties, rodo tik tai, jog nužudymas padarytas neveikiant tiesiogine tyčia, tačiau patvirtina, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nuteistojo siekio nužudyti nukentėjusįjį jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamÄ nuosprendį, kuriame, visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, konstatuota, jog P. Č. nužudė nukentėjusįjį P. Å . veikdamas netiesiogine tyčia.

Nusikalstamo tikslo siekimas bÅ«dingas nusikaltimams, kurie padaromi tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas nori ir siekia tam tikrų pasekmių atsiradimo. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis bÅ«tų siekęs nužudyti nukentėjusįjį, tačiau akivaizdu, kad, suduodamas daugybinius smÅ«giu peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, galimoms savo veiksmų pasekmėmis buvo abejingas. Tai, be kita ko, patvirtina ir nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – sužalojęs nukentėjusįjį, P. Č. pastarojo sveikatos bÅ«kle visiÅ¡kai nesidomėjo ir nepasirÅ«pino, kad jam bÅ«tų suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba, nors matė, kad nukentėjusysis gausiai kraujavo, tačiau nuėjo į kitÄ kambarį ir užmigo.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kaltės formÄ ir rūšį, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, jas jau vertindamas nuteistojo naudai, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog P. Č. nužudė P. Å . netiesiogine tyčia.

15. Nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, kad P. Å . tyčia bÅ«tų siekęs itin įžeisti nuteistÄ jį, stengdamasis iÅ¡provokuoti konfliktÄ , nėra. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus nuteistojo atžvilgiu, t. y. kėsinosi į kaltininko gyvybę, sveikatÄ , sudavė smÅ«gius ar pan. Tuo labiau, kad pats nuteistasis nurodė, jog nukentėjusysis P. Å . buvo ramaus bÅ«do, jis vengdavo konfliktų, su juo sunku susipykti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1151/2021 (05) nurodyta, kad ant P. Č. kÅ«no buvo rastas odos įdrėskimas kairio rieÅ¡o srityje, kuris padarytas prieÅ¡ 1,5–2 savaitės iki 2021 m. gruodžio 24 d. įvykio, kitų sužalojimų nebuvo rasta (2 t., b. l. 183), kas paneigia gynybos iÅ¡keltÄ versijÄ , jog P. Č. smurtinius veiksmus galėjo atlikti gindamasis. Pažymėtina, kad versijÄ dėl to, jog nužudymas galėjo bÅ«ti padarytas dėl didelio susijaudinimo, veikiant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis arba veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nuteistasis ir jo gynėjas iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde, jokių aplinkybių, pagrindžiančių Å¡ias gynybines versijas, viso baudžiamojo proceso metu ne kartÄ apklaustas nuteistasis taip pat nenurodė. Ä®vertinus visas reikÅ¡mingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. Č. veikos padarymo metu buvo paprastoje emocinėje bÅ«senoje (t. y. kilus asmeninio pobÅ«džio konfliktui sureagavo spontaniÅ¡kai ir neadekvačiai), kuriai lemiamÄ Ä¯takÄ turėjo nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio, o ne nuteistojo gynėjo skunde nurodomas neteisėtas, provokuojantis ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis.

16. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat teigia, kad P. Č. nesiekė ir nenorėjo P. Å . mirties, neturėjo nei motyvų, nei tikslo jį nužudyti, nenumatė pasekmių ir jų nesuvokė. Apeliaciniame skunde gynėjas bando pagrįsti, kad nuteistasis nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau tokia apeliacinio skundo iÅ¡vada yra subjektyvi, jÄ pagrindžiantys argumentais neįtikinami ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl P. Č. kaltės nužudžius P. Å .. Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisias, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju P. Č. pasirinktas įrankis – peilis, kurį nuteistasis pripažino prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ galandęs, veikimo pobÅ«dis – smÅ«giavimas peiliu nukentėjusiajam į pilvÄ ir krÅ«tinę, kur yra svarbiausi gyvybines funkcijas palaikantys organai, padarytų sužalojimų kanalų gylis, rodo, kad toks P. Č. veikimas buvo labai pavojingas P. Å . gyvybei, sunkių veikos padarinių kilimas buvo neiÅ¡vengiamas ir nuteistasis, bÅ«damas suaugęs, pakankamo protinio iÅ¡sivystymo asmuo, to nesuvokti negalėjo.

17. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomi atskiri bylos įrodymai (policijos pareigÅ«nų parodymai, kad P. Č. sulaikymo metu buvo vangus, nesuprato dėl ko yra sulaikomas, liudytojai apklaustų kaimynų paaiÅ¡kinimai, kurie, gynėjo teigimu, nepatvirtina P. Č. tyčios nužudyti nukentėjusįjį), teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegijai nekyla.

18. Niekuo nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino P. Č. motyvo ir tikslo nužudyti nukentėjusįjį. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, neva nėra jokių motyvų, kodėl nuteistasis galėjo nužudyti savo sesers vyrÄ P. Å ., su kuriuo jį siejo draugiÅ¡ki santykiai, jo kaltės padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ neÅ¡alina. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas nenustatė, kad P. Č. nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas jokio motyvo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas. Teismų praktikoje nurodoma, kad nužudymas gali bÅ«ti padaromas Å¡eiminių, buitinių ar asmeninių kivirčų, abipusių muÅ¡tynių metu. Jo motyvai gali bÅ«ti įvairÅ«s – nulemti negatyvių, neutralių ar altruistinių paskatų. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dienÄ tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis buvo neblaivÅ«s. Liudytojai A.

S., T. Z., E. B., kurie betarpiÅ¡kai bendravo su nukentėjusiuoju po jo sužalojimo, patvirtino, kad nukentėjusysis aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad jį sužalojo P. Č., vartojo necenzÅ«rinių žodį, džiaugėsi, kad jam pavyko pabėgti, žiemos metu pas kaimynus atėjo vilkėdamas vien tik marÅ¡kinėlius, kas taipogi patvirtina buvusį asmeninį konfliktÄ , dėl kurio nukentėjusysis buvo sužalotas ir turėjo palikti savo namus. Taigi byloje iÅ¡ esmės konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymÄ lėmė asmeninis motyvas.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis nurodė neprisimenantis įvykio aplinkybių, todėl nusikalstamos veikos motyvo konkretizavimas Å¡iuo atveju yra apsunkintas nuteistojo nenoru atskleisti visų įvykio detalių, tačiau tai Å¡iuo atveju nekeičia objektyviai nustato fakto – intensyvių smurtinių veiksmų naudojant peilį prieÅ¡ kitÄ asmenį – teisinio vertinimo. Kita vertus, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 129 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai, todėl nėra privalomi įrodinėti ir nuteistojo veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

Galima sutikti, kad skundžiamame nuosprendyje P. Č. motyvo nužudyti P. Å . teismas tiksliai nenustatė, nes pats nuteistasis to nežino ir neprisimena dėl girtumo, tačiau, kita vertus, bylos duomenų visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nužudymas padarytas dėl asmeninių paskatų konflikto metu, o tÄ konfliktÄ nulėmė jo dalyvių, pirmiausia – paties nuteistojo P. Č., apsvaigimas nuo alkoholio. Galima sutikti, kad iÅ¡siblaivęs jis gali nieko neprisiminti, gali nesuprasti savo buvusio elgesio, labai dėl to gailėtis, tačiau akivaizdu, kad, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis elgėsi kitaip ir girtumas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

19. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas duomenimis, kurie negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, o bÅ«tent, sulaikant nuteistÄ jį P. Č. jo iÅ¡sakytomis frazėmis. Pasak skundo autoriaus, Å¡ie duomenys gauti pažeidžiant BPK nustatytÄ tvarka ir jais negalėjo bÅ«ti grindžiama P. Č. kaltė.

20. IÅ¡ties, kaip teisingai nurodo apeliantas, tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų suformuota praktika kelia griežtus reikalavimus įtariamo asmens apklausai ir jo teisių į gynybÄ (įskaitant teisę neduoti parodymų) kontekste ir draudžia neformalias, procesiniuose dokumentuose nefiksuojamas įtariamųjų apklausas. BPK 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , arba asmuo, apklausiamas apie veikÄ , kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausÄ Å¡aukiamas asmuo, kuriam yra suraÅ¡ytas Å¡io kodekso 187 straipsnyje nurodytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptÄ darant nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo. BPK 140 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad laikinai sulaikytas asmuo po jo pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ ar prokuratÅ«rÄ ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt keturias valandas turi bÅ«ti apklaustas kaip įtariamasis, prieÅ¡ tai atlikus Å¡io kodekso 187 straipsnyje nustatytus veiksmus, t. y. prieÅ¡ pirmÄ jÄ apklausÄ Ä¯tariamajam turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju.

21. IÅ¡ byloje esančių duomenų (tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, P. Č. laikino sulaikymo protokolo (3 t., b. l. 12)) matyti, kad P. Č. buvo sulaikytas 2021 m. gruodžio 24 d., 19 val. 45 min., tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai atvyko pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl sužaloto asmens, t. y. po nusikalstamos veikos padarymo. 2021 m. gruodžio 25 d., t. y. kitÄ dienÄ po sulaikymo, P. Č. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir tÄ pačiÄ dienÄ jis pirmÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti sulaikymÄ vykdę pareigÅ«nai L. M. ir A. N.. Å ie liudytojai patvirtino, kad nuvykus nurodytu adresu P. Č. miegojo, atrodė neblaivus, ant jo buvo kraujo žymių, buvo piktas, sunkiai orientavosi. P. Č. sulaikymo aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Bodycam“ įrenginio. Å ių liudytojų parodymų analizė ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti prieÅ¡ingÄ nei apeliaciniame skunde nurodomÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad sulaikant nuteistÄ jį jo, kaip sulaikyto ir įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, apklausa nebuvo vykdoma, sulaikyme dalyvavę pareigÅ«nai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Å ie pareigÅ«nai taip pat neatliko P. Č. apklausos apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. PareigÅ«nai parodė tik apie paties P. Č. sulaikymo aplinkybes ir jo elgesį sulaikymo metu. Teismas pagrįstai pareigÅ«nus apie Å¡ias aplinkybes apklausė ir Å¡iais parodymais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad logiÅ¡ka, jog, tirdami nusikalstamas veikas, policijos pareigÅ«nai privalo aiÅ¡kintis pirmines įvykio aplinkybes, rinkti pirminę bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ . PraktiÅ¡kai, kai asmenys sulaikomi po nusikalstamos veikos jos padarymo vietoje, tai vyksta ir užduodant pirminius klausimus nusikalstamos veikos padarymu įtariamiems asmenims. Vertinimas, kad visais atvejais tai jau yra faktinė įtariamo asmens apklausa, nėra teisingas. Kiekvienu atveju svarbu iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti visÄ susidariusiÄ situacijÄ , klausimų pobÅ«dį, bendravimo trukmę ir apimtį, pareigÅ«nų elgesį sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingus veiksnius. Svarbu nustatyti, ar asmuo nebuvo kokiu nors bÅ«du verčiamas duoti parodymų, ar nebuvo klaidinamas dėl savo teisinės padėties ir pan.

23. IÅ¡analizavus bylos duomenis, susijusius su nuteistojo (tuo metu įtariamojo) P. Č. sulaikymo aplinkybėmis, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad sulaikymo metu dalyvavę pareigÅ«nai vykdė sulaikyto ir įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens apklausÄ . PareigÅ«nų bendravimo su sulaikytuoju trukmė buvo epizodiÅ¡ka, pareigÅ«nas L. M. tik paklausė P. Č., ar buvo su kuo konfliktas, ar sulaikomasis yra neblaivus, P. Č. konfliktÄ neigė. Sulaikytajam paaiÅ¡kinta, kad vyks į Biržus į policijÄ pasiaiÅ¡kinti Taigi Å¡ioje konkrečioje situacijoje laikytina, kad tokie pareigÅ«nų veiksmai nebuvo sulaikytojo apklausa. Visos Å¡ios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraÅ¡e. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas policijos pareigÅ«nų teismo posėdyje duotus parodymus apie P. Č. sulaikymo aplinkybes bei vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes įrodymais ir remdamasis Å¡iais duomenimis BPK nuostatų nepažeidė.

24. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad P. Č., net ir bÅ«damas neblaivus, nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sÄ moningai pasirinkdamas tokį savo veikimo bÅ«dÄ , P. Č. neabejotinai suprato, jog savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad po daugybinių smÅ«gių peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas labai tikėtina, kad jis gali patirti mirtinus sužalojimus, ir, nors jis nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis P. Č. nužudė nukentėjusįjį P. Å . veikdamas netiesiogine tyčia, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ ir nuteistÄ jį dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinti pagrindo nėra.

Dėl patologinio girtumo

25. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nes buvo patologinio girtumo bÅ«senoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tikint nuteistojo parodymais, kad jis neatsimena dalies įvykio aplinkybių dėl suvartoto alkoholio, tai jo atsakomybės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo neÅ¡alina. Pagal BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismų praktikoje psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas nepakaltinimu, skirstomi į tris grupes: 1) dėl chroniÅ¡kos psichikos ligos; 2) dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo; 3) dėl kitokios patologinės bÅ«senos, kuriai, teismo medicinos požiÅ«riu, priskiriamas ir patologinis girtumas, suprantamas kaip staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo procesai ir dėl atsiradusių haliucinacijų žmogus praranda sÄ lytį su iÅ¡oriniu pasauliu. Patologinis girtumas trunka neilgai ir atsiranda persipynus keliems iÅ¡oriniams bei vidiniams faktoriams, kurie, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, veikia organizmÄ nepriklausomai nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio ir stiprumo. Be to, patologinis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų, po ko asmuo užmiega, o prabudęs visiÅ¡kai nieko neprisimena.

26. Tuo tarpu Å¡ioje byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis nagrinėjamo įvykio metu buvo patologinio girtumo bÅ«senos, nenustatyta. Nagrinėjamo įvykio dienÄ P. Č. iÅ¡gėrė didelį alkoholio kiekį, 2021 m. gruodžio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei valandai po nusikalstamos veikos padarymo, P. Č. buvo nustatytas 2,16 promilės girtumas, kas taip pat patvirtina pakankamai didelį iÅ¡gertuvėse suvartotÄ alkoholio kiekį ir sÄ lygoja pagrindÄ spręsti, jog nuteistajam pasireiÅ¡kė paprastasis (fiziologinis), o ne patologinis girtumas.

27. Nuteistojo patologinio girtumo galimybe pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido suabejoti ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Bodycam“ įrenginių, kuriuose užfiksuotas P. Č. elgesys jo sulaikymo metu. Pažymėtina, kad praneÅ¡imas Bendruoju pagalbos telefonu dėl subadyto asmens buvo gautas 2021 m. gruodžio 24 d., 19 val. 17 min., tuo tarpu policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 19 val. 38 min., t. y. praėjus 21 minutei po nusikalstamos veikos padarymo. Minėtame vaizdo įraÅ¡e matyti, jog policijos pareigÅ«nai įeina į nukentėjusiojo namus, kviečia nuteistÄ jį, randÄ jį gulintį lovoje. PareigÅ«nui paÅ¡aukus, kad atsikeltų, vyriÅ¡kis atsiremia ranka, pakelia galvÄ , kas patvirtina, jog nuteistasis giliai nemiegojo, nors bÅ«tent specifiniai požymiai (gilus miegas po veikos padarymo, visiÅ¡kas veikos aplinkybių neprisiminimas, pasimetimo bÅ«sena) padeda atskirti patologinį ir fiziologinį girtumÄ . Pažymėtina, kad Å¡ios patologinio girtumo klinikos – gilus miegas, nurodytos ir nuteistojo gynėjo skunde taip pat ir gynybos pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje, tačiau tokių duomenų apie nuteistojo gilų miegÄ po nusikalstamos veikos padarymo baudžiamojoje byloje nėra. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad P. Č. nubunda vien tik nuo policijos pareigÅ«nų kreipimosi į jį, jis staigiai pakelia galvÄ ir atsisėda, jo nereikia žadinti naudojant fizinį poveikį, todėl nėra pagrindo teigti, kad P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo patologinio girtumo bÅ«senoje, po ko giliai užmigo. Nors vaizdo įraÅ¡e P. Č. atrodo apsvaigęs, svirduliuoja, tačiau jis prisistato, klauso policijos pareigÅ«nų nurodymų, paklausus, ar jis turi prie savęs aÅ¡trių daiktų, atsako teigiamai, neigia buvus konfliktÄ , apsiauna batus, kas taipogi nesudaro pagrindo abejoti nuteistojo psichine bÅ«sena.

28. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nesivadovavo teismo psichiatro eksperto K. D. specialisto iÅ¡vada Nr. S3/2022. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymÄ privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir Å¡ių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-118-489/2019).

29. Konsultacinė iÅ¡vada gali bÅ«ti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobÅ«džio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizės aktui, prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ ir konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepaÅ¡alinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto iÅ¡vados ar ekspertizės akto iÅ¡samumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018). BÅ«tent tokia situacija susiklostė ir Å¡ioje byloje.

30. Gynybos pateiktoje specialisto teismo psichiatro K. D. iÅ¡vadoje (3 t., b. l. 160–167) nurodyta, kad P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. gruodžio 24 d., apie 19 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dėl iÅ¡sivysčiusio Å«maus psichozinio epizodo – patologinės girtumo bÅ«klės negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Rizikos veiksniai, galėję iÅ¡provokuoti patologinį girtumÄ , yra Å¡ie: organiniai galvos smegenų pakitimai po galvos smegenų traumos ir po patirtos smegenų hipoksijos (deguonies trÅ«kumo), segant covidine pneumonija su vėlai pradėtu gydymu; organiniai psichikos sutrikimai; frustracija, susijusi su komplikuota konfortacine situacija Å¡eimoje.

Gynėjas pateikė dar ir specialisto psichologo A. S. specialisto iÅ¡vadÄ (3 t., b. l. 177–182), kurioje nurodyta, kad galima kelti prielaidÄ , kad P. Č. įprastai yra optimistiÅ¡kas, vidutiniÅ¡kai stresui atsparus asmuo. Tačiau dėl gyvenime besiklostančių įvykių, Å¡iuo metu gali bÅ«ti jaučiami intensyvesni depresijos simptomai, nerimo jausmas. Tiriamasis kartais gali elgtis impulsyviai, gali bÅ«ti nekantrus, tačiau Å¡ios savybės nėra iÅ¡reikÅ¡tos iki probleminio lygio. Tikėtina, kad tiriamasis įprastinėse gyvenimo situacijose yra pasyvus, paklusnus.

Iškilus abejonėms dėl P. Č. psichinės būklės veikos padarymo metu, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pirminės specialisto išvados ir gynybos pateiktos konsultacinės išvados, pirmosios instancijos teisme buvo paskirta stacionarinė komisinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Gautame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu 2021 m. gruodžio 24 d. galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, jis buvo paprasto girtumo būsenoje.

Å i iÅ¡vada padaryta atsižvelgus į tai, jog paprastam girtumui yra bÅ«dinga tai, kad po nusikalstamos veikos asmeniui bÅ«na negilus miegas (pareigÅ«nams pasakius, kad atsikeltų, P. Č. atsisėdo ir pradėjo su jais bendrauti); neužfiksuoti sÄ monės sutrikimų ar psichozės simptomų, asmuo adekvačiai reaguoja į aplinkÄ ; sulaikymo metu buvo gynybiÅ¡kas, konfliktavo, vartojo įžeidžiančius pasisakymus; taip pat buvo sutrikusi jo koordinacija, simptomai blėso palaipsniui. BÅ«tent ekspertizės akte nurodyti ir baudžiamosios bylos įrodymais nustatyti P. Č. veiksmai po įvykdytos nusikalstamos veikos prieÅ¡tarauja patologinio girtumo klinikai, kuriai, kaip sutinkama ir gynėjo apeliaciniame skunde, bÅ«dingas gilus miegas, apatija, vangumas, nuovargis, nesiprieÅ¡inimas, abejingumas buvusiam įvykiui, kuriuo metu bÅ«na sutrikusi orientacija, tuo tarpu P. Č. veiksmai liudija jį buvus paprasto girtumo bÅ«senoje, kuomet elgėsi visiÅ¡kai prieÅ¡ingai.

31. Nors gynėjas apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė papildomai apklausti konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusį ekspertÄ K. D., tokius gynėjo praÅ¡ymus teisėjų kolegija atmetė. Ekspertas (specialistas) į teismo posėdį Å¡aukiamas apklausti tik tuo atveju, kaip teismas pripažįsta, kad jo parodymai bÅ«tini specialisto iÅ¡vadai paaiÅ¡kinti ar papildyti, taip pat prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės akto neaiÅ¡kumas, neiÅ¡samumas ar prieÅ¡taravimas bylos duomenims teismų praktikoje yra Å¡alinami ne vien apklausiant iÅ¡vadas pateikusius specialistus, ekspertus, bet ir skiriant naujus ekspertinius tyrimus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta paskyrus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę.

32. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje ir konsultacinėje išvadoje esantiems prieštaravimams dėl P. Č. gebėjimo nusikalstamos veikos padarymo metu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti buvo paskirta ekspertizė. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismo padarytos išvados ne tokios, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi K.

D. specialisto iÅ¡vados suraÅ¡ymo aplinkybes, nustatė tam tikrÄ specialiojo tyrimo neiÅ¡samumÄ (pvz., dėl to, kad specialistui K. D. buvo pateiktas tik kaltinamasis aktas ir P. Č. medicininiai duomenys, nuteistojo psichinė bÅ«klė buvo tiriama tik vienÄ dienÄ ), vertino Å¡ios specialisto iÅ¡vados trÅ«kumus ir jų įtakÄ tyrimo rezultatų teisingumui, vertino ir analizavo Å¡iuos specialiuosius duomenis kitų bylos įrodymų kontekste ir pagrįstai Å¡ia iÅ¡vada nesirėmė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vertinant konsultacinės iÅ¡vados turinį, matyti, kad specialisto K.

D. atsakymai į klausimus iÅ¡imtinai teorinio, tikimybinio pobÅ«džio, itin abstraktÅ«s, grindžiami tik moksline literatÅ«ra. Nors minėtas specialistas nurodo, kad patologinio girtumo rizikÄ galėjo padidinti praeityje turėta trauma, sudėtingi asmeniniai santykiai, tačiau pažymėtina, kad Å¡ie veiksniai P. Č. gyvenime egzistavo jau kurį laikÄ , tačiau tai P. Č. polinkio girtauti anksčiau neįtakojo. Pažymėtina, kad buvusi nuteistojo sutuoktinė L. Č. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ir anksčiau P. Č., padauginęs alkoholio, kitÄ dienÄ nelabai prisimindavo kas buvo, jam reikėdavo priminti.

IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto taip pat matyti, kad tyrimÄ atlikusiam ekspertui nuteistasis nurodė, kad alkoholį vartoja apie 20 metų, bÅ«davo kelias dienas trunkančių užgėrimų bei amnestinių pasigėrimų (neatsimindavo, kÄ kalbėdavo ir kaip elgdavosi). Minėtos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat patvirtina, kad P. Č. vartojant alkoholį yra bÅ«dinga įvykių amnezija ir ji nėra iÅ¡skirtinai siejama su patologinio girtumo bÅ«sena.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad patologinis girtumas pasibaigia giliu terminaliniu miegu, tačiau nagrinėjamu atveju specialistas K. D. nevertino vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas P. Č. elgesys iš kart po nusikalstamos veikos padarymo, jo pabudimo aplinkybė, todėl ši aplinkybė dėl staigaus P. Č. pabudimo atvykus policijos pareigūnams liko tinkamai neįvertinta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje gynybos iniciatyva pateikta konsultacinė išvada negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas ir niekaip nepaneigia nei byloje jau anksčiau aptartų ir nustatytų aplinkybių, nei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų dėl P. Č. gebėjimo nusikalstamos veikos padarymo metu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.

Priešingai, atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados, visas ekspertizės akto turinys visiškai paneigia gynėjo pateiktas specialistų išvadas.

33. Ä®vertinus ne kiekvienÄ iÅ¡ paminėtų aplinkybių atskirai, o jų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ekspertizės akte Nr. 75U-II-92/2022 padarytos iÅ¡vados dėl P. Č. psichinės bÅ«klės ir jo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę paneigia gynybos iniciatyva atliktų tyrimų metu gautas iÅ¡vados. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų iÅ¡vadų teisingumu. Pažymėtina, kad P. Č. ekspertinėje įstaigoje buvo tiriamas daugiau nei dvi savaites, ekspertizės aktÄ surašė trys ekspertai, iÅ¡ jų du priklausantys Pirmosios kategorijos teismo ekspertams. Atliktos ekspertizės metu buvo vertinama visa baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir gynybos pateiktos specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai. Teisėjų kolegijos nuomone, stacionarinės ekspertizės akto iÅ¡vados jokių abejonių nekelia ir dar papildomai aiÅ¡kintis P. Č. psichikos bÅ«klę pagrindo nėra.

34. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma paneigia apelianto skundo argumentus ir patvirtina, jog pastarasis jam inkriminuotÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei padarė bÅ«damas paprasto girtumo bÅ«senos. Fiziologinis (paprastas) girtumas baudžiamosios atsakomybės už tokioje bÅ«senoje padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, nepaÅ¡alina (BK 19 straipsnio 1 dalis). Tai grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios bÅ«senos, kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda kontrolę savo veiksmams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pats savo valia, niekieno neverčiamas, piktnaudžiavo alkoholiu ir tai sukėlė tokiÄ jo girtumo bÅ«klę, kuriai esant jis nužudė P. Å .. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai nenustatė pagrindo apklausti konsultacinę iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusį ekspertÄ , siekiant nustatyti nuteistojo galimybes įvykio metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kadangi visos abejonės dėl P. Č. nepakaltinamumo buvo paÅ¡alintos teisminio nagrinėjimo metu paskyrus teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę. PraÅ¡ymas apklausti papildomai tÄ patį ekspertÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atmestas tuo pačiu pagrindu.

35. Skundžiamu nuosprendžiu P. Č. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde dėl nuteistajam paskirtos bausmės plačiau nepasisakyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. Č. paskyrė bausmę, neperžengdamas baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijų ribų ir nepažeisdamas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų, konstatuoja, kad nuteistajam P. Č. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir yra teisinga.

36. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiÄ aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamÄ bausmę, konstatavo, kad egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija pastebi, kad P. Č. tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, tiksliai neprisiminė konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo bei pastarojo sužalojimo aplinkybių, kėlė įvairias versijas, todėl, sprendžiant dėl P. Č. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, P. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta nuteistojo naudai. Kartu pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik vienos rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės atėmimÄ nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skundžiamu nuosprendžiu teismas P. Č. paskyrė aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijoje numatytam minimumui. Skirti nuteistajam Å¡velnesnę bausmę negu numatyta baudžiamajame įstatyme nepraÅ¡oma netgi paduotame apeliaciniame skunde. Taikyti BK 62 straipsnį nėra Å¡iame straipsnyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų. Tuo tarpu skirti Å¡velnesnę negu sankcijoje numatytÄ bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindo. P. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.

37. Tačiau teisėjų kolegija gynėjo apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies tenkina ir skundžiamÄ nuosprendį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio nuostatas, nes į P. Č. paskirtÄ bausmę neįskaitė stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu P. Č. buvimo ekspertizės įstaigoje laiko.

38. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kaltinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę. Pagal BPK 140 straipsnio 13 dalį laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laikÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad į P. Č. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę teismas kaip tik ir įskaitė jo laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. Tačiau į bausmę neįskaitė ir net nepasisakė dėl laiko, kurį P. Č. iÅ¡buvo ekspertizės įstaigoje atliekant jam stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę.

BPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali bÅ«ti atiduotas į ekspertizės įstaigÄ ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laikÄ . BPK 141 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad į ekspertizės įstaigÄ gali bÅ«ti atiduotas ir kaltinamasis.

Nustatyta, kad Å¡ioje byloje pats pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi paskyrė kaltinamajam P. Č. stacionarinę komisinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir jos atlikimÄ pavedė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniam skyriui. Teismo nutartyje paminėta, kad ekspertizės atlikimui P. Č. atiduodamas į ekspertizės įstaigÄ (4 t., b. l. 18). IÅ¡ nurodytoje ekspertizės įstaigoje P. Č. atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-92/2022 matosi, kad Å¡ios ekspertizės atlikimas truko ir P. Č.

Å¡ioje ekspertizės įstaigoje buvo laikomas nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. (4 t., b. l. 31). Neįskaitęs Å¡io laiko į suėmimo laikÄ , o po to ir į P. Č. paskirtÄ bausmę, teismas pažeidė ne tik BPK 141 straipsnio 1 dalies, bet ir BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas. Å ios klaidos iÅ¡taisymas lengvina nuteistojo P. Č. teisinę padėtį, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų.

Nurodytoje ekspertizės įstaigoje P. Č. iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitomas į jam paskirtÄ bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į nuteistajam P. Č. paskirtÄ bausmę papildomai įskaityti stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu P. Č. buvimo ekspertizės įstaigoje laikÄ nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Vitalija Norkūnaitė

Aiva Survilienė

Linas Šiukšta