2023-03-29 Nr. AB-6854-3-61-3-00939-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-85-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00939-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GRIFS AG“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. atsiliepimą į pranešimą dėl nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo (toliau – ir Atsiliepimas), bei įpareigoti VDI iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2020 m. rugpjūčio 5 d. bendrovės darbuotojui technikui A. C. (toliau – ir Darbuotojas) darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas dėl kurio pakenkta darbuotojo sveikatai (toliau – ir Įvykis). 2020 m. rugsėjo 9 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 10 (toliau – ir Aktas), kuriame buvo nurodytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) darbuotojo neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Bendrovės technikui A. C. nebuvo išduotas apsauginis šalmas ar kita lygiavertė galvos apsaugos priemonė, kuri dirbant ar lipant ant paaukštinimo priemonės darbuotojo kritimo atveju galėjo apsaugoti jo galvą arba bent būtų išvengta sunkių padarinių ir t.t.; 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Darbuotojas, įvykio darbe metu lipdamas kopėčiomis žemyn, nepakankamai tvirtai laikėsi už jų konstrukcijos ir suskaudus kojai krito iš aukščio ant grindinio bei susižalojo. Tuo pažeista: „Krause“ gamintojo Kopėčių instrukcijos 3 punkto n) papunktis „užlipdami ir nulipdami tvirtai laikykitės už kopėčių“.

2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Akte nurodyta pirma nelaimingo atsitikimo priežastimi, apskundė Aktą vyriausiajam darbo inspektoriui. 2021 m. vasario 3 d. „Įvykio darbe, kurio metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „GRIFS AG“ technikas A. C., papildomo tyrimo akte“ (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) buvo pakeista nelaimingo atsitikimo pirmoji priežastis, nurodant, kad nebuvo pakankamai užtikrinta saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, taip pat buvo nurodyta, kad darbdavys, įgyvendindamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad įmonėje, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, būtų įvertinti visi rizikos veiksniai darbuotojui dirbant ant kopėčių, nenumatytos ir neparinktos atitinkamos asmeninės apsaugos priemonės, t. y. galvos apsaugos priemonės, užtikrinančios darbuotojo apsaugą kritimo nuo kopėčių atveju. Pareiškėjas, nesutikdamas su papildomo tyrimo išvada, 2021 m. vasario 22 d. el. laiške atsakovui nurodė, kad Papildomo tyrimo akto nepasirašys, nesutikdamas su akte išdėstyta nelaimingo atsitikimo priežastimi. 2021 m. vasario 23 d. vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pateikė Atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą pranešimą, kuriame nurodė, kad Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys nekeičiamos.

2.3. Nelaimingą atsitikimą darbe lėmė būtent Darbuotojo neatsargūs veiksmai, o ne pareiškėjo neteisėti veiksmai, kad Darbuotojui nebuvo išduotas apsauginis šalmas. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 30 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2242 „Nelaimingo atsitikimo darbe A. C. tyrime“ (toliau – ir Ekspertizės aktas).

2.4. Nukentėjęs Darbuotojas iki nelaimingo atsitikimo dienos buvo tinkamai supažindintas su techniko pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, kitomis vidinėmis tvarkomis, privalomais darbo saugą ir sveikatą reglamentuojančiais lokaliais aktais. Bendrovėje taip pat buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas. Atliekant A. C. pareigybės profesinį vertinimą buvo įvertinti visi kenksmingi veiksniai. Darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, dirbo ne aukštesniame nei 1,3 m aukštyje. Daiktų kritimo rizika neturėjo būti vertinama, nes dirbant tokį darbą, kurį dirbo nukentėjusysis, tai nebuvo būdinga darbo specifikai, todėl atlikus profesinės rizikos vertinimą tai nebuvo įvardintas kaip rizikos veiksnys. Pareiškėjas, vertindamas rizikos veiksnius, nebuvo numatęs galvos susitrenkimo ar smūgio pavojaus atliekant Darbuotojo darbo funkcijas bei nebuvo numatęs išduoti apsauginio šalmo ar kitos lygiavertės apsaugos priemonės, kadangi Darbuotojo funkcijos nebuvo susijusios su aukščiu, šalmas neprivalėjo būti išduotas. Tokios išvados buvo priimtos ir atlikus profesinės rizikos vertinimą. Be to, kaip ir buvo nurodyta Ekspertizės akte, saugos šalmas nėra asmeninė apsauginė priemonė, skirta saugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tiriamuoju atveju – nuo kopėčių.

2.5. VDI nepateikė jokių pagristų argumentų bei įrodymų, kad Darbuotojui privalėjo būti išduotas šalmas ir joks teisės aktas nenurodo, kad asmenims, dirbantiems ne didesniame nei 1,3 m aukštyje, turėtų būti išduodamos galvos apsaugos priemonės. Darbuotojas savo darbo funkcijas atliko ne statybvietėje, o turgavietės patalpose, kurios pagal savo paskirtį nėra statybvietė, ar kitos su statybomis susijusios patalpos, todėl apsauginis šalmas pagal teisės aktus neturėtų būti išduodamas.

2.6. VDI visiškai nevertino Ekspertizės akto kaip reikšmingo įrodymo, priimdama neteisėtus VDI sprendimus. Pareiškėjas neatliko jokių Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų, o VDI, atlikdama tyrimus, neįrodė priešingai.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Įvykių darbe tyrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tyrimo metu nustatytų nelaimingų atsitikimo darbe priežasčių skirstymo į pagrindines ir papildomas. Įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „GRIFS AG“ darbuotojas A. C., tyrimo metu nustatytos dvi nelaimingo atsitikimo priežastys: „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas“ (po patikslinimo Papildomo tyrimo akte) ir „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“. Tyrėjas, įvardindamas dvi nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, padarė išvadą, kad abi šios priežastys lėmė nelaimingą atsitikimą darbe.

3.2. Tyrėjas, įvardindamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastį „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas“, ją pagrindė tuo, kad darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad įmonėje, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, būtų įvertinti visi rizikos veiksniai darbuotojui dirbant ant kopėčių, nenumatytos ir neparinktos atitinkamos asmeninės apsaugos priemonės, t. y. galvos apsaugos priemonės, užtikrinančios darbuotojo apsaugą kritimo nuo kopėčių atveju.

3.3. VDI specialistų vertinimu, bet koks darbas ant kopėčių, kad ir palypėjus į nedidelį aukštį, negali būti vertinamas kaip keliantis labai mažą ar mažai tikėtiną pavojų, tą įrodo daugybė nelaimingų atsitikimų darbe. Todėl, atliekant profesinės rizikos vertinimą, yra labai svarbu, kad darbdavio atsakingi asmenys atsakingai įvertintų darbų, vykdomų ant kopėčių, profesinę riziką ir numatytų ir įgyvendintų tinkamas prevencines priemones.

3.4. Siekdamas išsiaiškinti, ar darbdavys tinkamai įvertino nukentėjusiojo darbuotojo profesinę riziką, tyrėjas papildomo tyrimo metu nustatė, kad Rizikos veiksnių įvertinimo parenkant asmenines apsaugos priemones techniko darbo vietoje 2008 m. sausio 9 d. lentelėje nėra duomenų apie nustatytą fizinę riziką: „smūgis, atsitrenkimas, prispaudimas“ galvai, viršutinėms / apatinėms galūnėms, darbdavys nėra identifikavęs galvos susitrenkimo ar smūgio pavojaus. Darbdavys nebuvo numatęs technikams, dirbantiems palypėjus ant kopėčių, išduoti galvos apsaugos priemones, kurios galėjo apsaugoti darbuotojo galvą kritimo nuo kopėčių atveju. Rizikos veiksnių įvertinimo parenkant asmenines apsaugos priemones techniko darbo vietoje lentelėje yra pažymima, kad nukritimo iš aukščio rizika yra ir apima visą kūną, tačiau nėra identifikuota rizika susižeisti galvą ir nėra numatytos atitinkamos galvos apsaugos priemonės. Tokiu būdu darbdavys tinkamai nenustatė darbų, atliekamų aukštyje iki 1,3 m, keliamos profesinės rizikos, kurios vertinimo proceso esminė išdava nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos aspektu yra atitinkamų mažinančių (šalinančių) sveikatos pakenkimo tikimybę priemonių įgyvendinimas, bei neįdiegė rizikos šalinimo / mažinimo prevencijos priemonių atliekant minėtus darbus, t. y. neišdavė asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo galimo galvos sužalojimo.

3.5. Tiriant įvykį darbe VDI inspektoriaus pareiga įvertinti visus aspektus, ar darbdavys, šiuo atveju UAB „GRIFS AG“, padarė viską, kad šis nelaimingas atsitikimas darbe neįvyktų, ir, svarbiausia, – nustatyti prevencines priemones, kad panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų ateityje.

3.6. Tyrėjas, atlikdamas papildomą įvykio darbe tyrimą, įvertino Ekspertizės akto išvadas. Tyrėjas neneigė eksperto padarytų išvadų, kad darbuotojo neatsakingi veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, tačiau pažymėjo, jog nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežastis siejant tik su paties darbuotojo veiksmais, būtų nepasiektas įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:

5.1. 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „GRIFS AG“ darbuotojui A. C. darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, jis lipdamas nuo kopėčių krito, galva trenkėsi į grindų plyteles ir patyrė sunkią galvos traumą.

5.2. 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 10, kuriame nurodytos dvi nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1. Darbuotojo neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad asmeninės apsaugos priemonės įmonės technikams (jų tarpe ir nukentėjusiam A. C.) būtų parinktos tik įvertinus visus rizikos veiksnius darbuotojo darbo aplinkoje ir jų pagrindu būtų parinktos visos reikiamos asmeninės apsaugos priemonės, kurios visapusiškai apsaugotų darbuotoją nuo jį veikiančių rizikos veiksnių. UAB „GRIFS AG“ technikui A. C. nebuvo išduotas apsauginis šalmas ar kita lygiavertė galvos apsaugos priemonė, kuri, dirbant ar lipant ant paaukštinimo priemonės, darbuotojo kritimo atveju galėjo apsaugoti jo galvą ar bent būtų išvengta sunkių padarinių; 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. UAB „GRIFS AG“ technikas A. C., įvykio darbe metu lipdamas kopėčiomis žemyn, nepakankamai tvirtai laikėsi už jų konstrukcijos, dėl ko suskaudus kojai krito iš aukščio ant grindinio bei susižalojo.

5.3. 2020 m. spalio 23 d. pareiškėjo atstovas pateikė VDI skundą, kuriame nesutiko su Akte nurodytomis Įvykio aplinkybėmis ir nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis ir prašė pakeisti Akto 11 punkte įvardintas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nurodant, kad pagrindinė ir vienintelė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo nukentėjusiojo kaltė.

5.4. VDI specialistai, išnagrinėję pareiškėjo 2020 m. spalio 23 d. skundą, 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė išvadas Nr. EVD-112, kuriose buvo nustatytas pagrindas atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurį atlikti buvo paskirta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. EV-5.

5.5. Atlikus papildomą tyrimą, 2021 m. vasario 3 d. buvo surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriuo buvo pakeista Akto 11 punkte įvardinta pirmoji nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ja nurodant – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Papildomo tyrimo akte nurodoma, kad darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad įmonėje vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais būtų įvertinti visi rizikos veiksniai darbuotojui dirbant ant kopėčių, nenumatytos ir neparinktos atitinkamos asmeninės apsaugos priemonės, t. y. galvos apsaugos priemonės, užtikrinančios darbuotojo apsaugą kritimo nuo kopėčių atveju.

5.6. Pareiškėjas, susipažinęs su Papildomo tyrimo aktu, 2021 m. vasario 22 d. el. laiške atsakovui nurodė, kad Papildomo tyrimo akto nepasirašys, kadangi nesutinka su jame išdėstyta nelaimingo atsitikimo priežastimi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad papildomam tyrimui Bendrovė pateikė ekspertų išvadas, kuriose nevienareikšmiškai įvardinta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra darbuotojo veiksmai, t. y. nesilaikymas už kopėčių. Šalmo nedėvėjimas neturi būti siejamas su nelaimingo atsitikimo priežastimis, tokiu būdu tiek pirminio, tiek ir papildomo tyrimo metu VDI suformuluota pirma nelaimingo atsitikimo priežastis yra nekorektiška ir netinkama.

5.7. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius G. D., atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. laišką, 2021 m. vasario 23 d. pateikė Atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pranešime minimi nesutikimo su nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis bei priežastimis motyvai nelaikytini kaip nežinomos (nenustatytos) įvykio darbe aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą nustatyti kitokias, nei Papildomame tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, todėl prašymas nėra tenkinamas ir Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys nekeičiamos.

5.8. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius surašė 2021 m. kovo 23 d. „Išvadas dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „GRIFS AG“ technikas A. C., papildomo tyrimo“ Nr. EVD-30, (toliau – ir Išvados), kuriose pasiūlė pripažinti, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais bei laikyti Papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

5.9. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2021 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. SD-129-5523 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „GRIFS AG“ technikas A. C., papildomo tyrimo“ nusprendė: 1) Pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „GRIFS AG“ technikas A. C., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) laikyti Papildomo tyrimo aktą bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1, 2, 3, 7 dalių, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29, 80–83 punktų, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 48, 49 punktų nuostatomis. Teismas taip pat vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto apskundimo.

7. Teismas, aptaręs Akto ir Papildomo tyrimo akto surašymo aplinkybes, nurodė, kad papildomo tyrimo metu inspektorius papildomai išnagrinėjo Įvykio tyrimo medžiagą, įvertino pareiškėjo pateikto Ekspertizės akto išvadas, papildė tyrimo aplinkybes ir pakeitė Akto 11 punkte įvardintą pirmąją nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

8. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Atsiliepimu inspektorius atsisakė pakeisti Papildomo tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis, nes pripažino, jog pareiškėjas nenurodė motyvų ir aplinkybių, kurie nebuvo žinomi anksčiau. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Atsiliepimo neteisėtumo, pažymėjęs, kad pranešime dėl Papildomo tyrimo akto nepasirašymo nebuvo nurodyta Metodinių nurodymų 48.1 – 48.3 punktuose nurodytų sąlygų, kurios nebuvo ištirtos papildomo tyrimo metu. Teismas sutiko su atsakovo Atsiliepimu, jog keisti Įvykio priežastis dėl to, kad pareiškėjas nesutiko su viena iš nustatytų nelaimingo atsitikimo priežasčių (kad nelaimingą įvykį sąlygojo ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas Bendrovėje), nebuvo pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, kad, tiriant įvykius darbe, VDI turi įvertinti aplinkybes, ar darbdavys ėmėsi visų priemonių, kad išvengti nelaimingo atsitikimo darbe, bei nustatyti prevencines priemones, kad panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų ateityje, bei sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjui atliekant profesinės rizikos vertinimą nebuvo vertinamas pavojus, kad darbuotojas, dirbdamas palypėjęs ant kopėčių, gali kristi ir susižaloti galvą, ir nenustačius šios rizikos ir nenumačius ir neįgyvendinus atitinkamų prevencinių priemonių, panašūs nelaimingi atsitikimai darbe gali atsitikti ir ateityje, todėl VDI inspektoriai turėjo akcentuoti šią aplinkybę.

10. Teismas nurodė, kad tyrėjas, atlikdamas papildomą įvykio darbe tyrimą, įvertino Bendrovės pateiktas eksperto išvadas (Ekspertizės aktą), ir pažymėjo, kad darbuotojo neatsakingi veiksmai, t. y. lipimas nuo kopėčių nesilaikant už jų rankomis, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, patvirtintos ir Papildomo tyrimo akte, kaip vieną iš nelaimingo atsitikimo priežasčių įvardijant Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą. Tyrėjas, siekdamas užtikrinti, kad būtų numatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės, neleidžiančios panašiems įvykiams pasikartoti ateityje, vertindamas Eksperto išvadą, Papildomo tyrimo akte konstatavo, jog įvykį darbe sąlygojo ne tik neatsakingi nukentėjusiojo veiksmai, bet ir profesinės rizikos vertinimo trūkumai.

11. Teismas nenustatė pagrindų naikinti ginčijamą Atsiliepimą, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo įpareigoti VDI iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą: panaikinti VDI priimtus 2020 m. rugsėjo 9 d. nelaimingo atsitikimo aktą Nr. 10; 2021 m. vasario 3 d. Papildomo tyrimą aktą ir 2021 m. vasario 23 d. atsiliepimą į pranešimą dėl nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo ir įpareigoti VDI iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, bei priteisti iš atsakovo 2 843,50 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai ir 12 Eur žyminio mokesčio.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir jo teiktas skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant šiuos argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, nepateikė motyvų, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais vadovavosi, t. y. priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

13.2. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Papildomo tyrimo akte buvo įvertintas Ekspertizės aktas, kadangi nei atsakovo nei teismo nebuvo įvertinta, jog, pagal Ekspertizės aktą, pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, yra būtent paties Darbuotojo veiksmai, kai jis nesilaikė naudojimosi kopėčiomis instrukcijos ir lipdamas nesilaikė už jų; taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad saugos šalmo dėvėjimas neapsaugo nuo kritimo iš aukščio (t. y. nebuvo nelaimingo atsitikimo – kritimo nuo kopėčių – priežastimi).

13.3. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. el. laišką VDI inspektoriui ir nepagrįstai nustatė, kad jis nebuvo grindžiamas Nuostatų 48 punkte nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė keisti Papildomo tyrimo aktą. Pareiškėjas teigia, jog atsakovui priėmus Papildomo tyrimo aktą, jis, nesutikdamas su atsakovo išvadomis, minimu elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą kaip į ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, todėl atsakovui pateikus ginčijamą Atsiliepimą, į teismą ginčas persikėlė pilna apimtimi, t. y. ne tik dėl Atsiliepimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ir dėl Papildomo tyrimo akto bei Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas turėjo vertinti visus skunde teismui nurodytus pareiškėjo argumentus, įrodymus, motyvus, o ne vadovautis tik tuo, kas buvo nurodyta pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. el. laiške.

13.4. Teismas netinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslus (nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, priežastis, bei numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti), kaip pagrindinį tikslą nurodydamas reikiamų prevencinių priemonių užtikrinimą. Pareiškėjas nurodo įgyvendinęs atsakovo nurodytas prevencines priemones (tą patvirtina pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai, kuriuos prašo prijungti prie bylos), todėl pareiškėjui nepagrįstai antrą kartą sukeliamos neigiamos pasekmės. Prevenciniai tikslai nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti nelaimingo atsitikimo priežastį, kai neabejotinas, vienareikšmis ekspertinis tyrimas patvirtino, kokia buvo faktinė atitinkamo nelaimingo atsitikimo priežastis, taigi, prevencijos tikslų nustatymas neturėtų būti tapatinamas su pažeidimu. Teismas klaidingai konstatavo, kad prevencija yra pagrindinis įvykių darbe tyrimo tikslas, nes, pagal teismų praktiką, visi Nuostatų 29 punkte išskiriami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tikslai yra lygiaverčiai.

13.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VDI inspektoriai privalėjo atsižvelgti į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog atliekant profesinės rizikos vertinimą nebuvo vertinamas pavojus, kad darbuotojas, dirbdamas palypėjęs ant kopėčių, gali kristi ir susižaloti galvą, o nenumačius atitinkamų prevencinių priemonių, panašūs nelaimingi atsitikimai darbe gali atsitikti ir ateityje. Bendrovėje buvo atliktas Darbuotojo pareigybės (technikas) profesinis vertinimas, ir visi kenksmingi veiksniai buvo įvertinti. Buvo įvertinta, kad techniko pareigas einantis darbuotojas nėra aukštalipys, jis nedirba didesniame nei 1,3 m aukštyje, jo funkcijoms nebūdinga daiktų kritimo rizika, taip pat funkcijos nėra vykdomos statybų aikštelėje, todėl šie rizikos veiksniai nebuvo nustatyti kaip būdingi šioms pareigoms, ir šalmas Darbuotojui neprivalėjo būti išduotas. Pareiškėjas, vertindamas rizikos veiksnius, nebuvo numatęs galvos susitrenkimo ar smūgio pavojaus atliekant darbuotojo darbo funkcijas, bei nebuvo numatęs išduoti apsauginio šalmo ar kitos lygiavertės apsaugos priemonės, be to, saugos šalmas nėra asmeninė apsauginė priemonė, skirta saugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tiriamuoju atveju – nuo kopėčių. Bendrovė atliko visas darbdaviui privalomas pareigas, susijusias su darbuotojo saugos ir sveikatos užtikrinimu darbo vietoje, o nelaimingas atsitikimas įvyko išimtinai dėl darbuotojo neatsargumo – nesilaikymo už kopėčių. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo argumentais dėl rizikos vertinimo, ir pats nepateikė jokių motyvų, priežasčių, kodėl padarė tokią išvadą.

13.6. Teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą bei vertinimą, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat netinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslus bei neįvertino profesinės rizikos vertinimo, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

14. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai akcentuojant:

14.1. Vienas iš pagrindinių VDI veiklos tikslų, įvardintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, 7.2 papunktyje, yra vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją.

14.2. VDI inspektoriai, atlikdami Įvykio pirminį ir papildomą tyrimą, siekė įgyvendinti visus pagrindinius Nuostatų 29 punkte nustatytus įvykio darbe tyrimo tikslus. Kadangi įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, VDI inspektorius, tirdamas įvykį darbe, vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai įtakojo įvykį darbe, bet ir tuos, kurie sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, bei kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Darbdavio vaidmuo užtikrinant saugias ir darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas yra esminis, nes nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios gali pasibaigti jų žūtimi ar sunkiomis traumomis.

14.3. Tyrėjas, nurodydamas Įvykio darbe priežastį „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, nurodė, kad darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad įmonėje, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, būtų įvertinti visi rizikos veiksniai darbuotojui dirbant ant kopėčių, Bendrovėje nenumatytos ir neparinktos atitinkamos asmeninės apsaugos priemonės, t. y. galvos apsaugos priemonės, užtikrinančios darbuotojo apsaugą kritimo nuo kopėčių atveju.

14.4. Prevencijos priemonių įgyvendinimo aspektu N-1 formos akte privalomų nuostatų nėra pateikiama, todėl darbdaviui neorganizavus ar atsisakius organizuoti tyrėjo išvadose numatytų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą, tokia veika tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia – jokių sankcijų už tokias veikas teisės aktai darbdaviui nenumato. Esant pagrindui, VDI atliktų administracinių veiksmų išdavoje gali būti priimti kiti procesiniai dokumentai – sprendimai, įpareigojantys darbdavį atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., reikalavimas pašalinti pažeidimus). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo surašytas 2020 m. rugsėjo 14 d. reikalavimas Nr. R1 0842-0203, pareiškėjas jį įvykdė, taip pripažindamas nustatytų pažeidimų reikšmingumą įvykiui darbe įvykti. Minėto reikalavimo pateikimas pareiškėjui negali būti vertinamas kaip pareiškėjo baudimas antrą kartą už tuos pačius veiksmus.

14.5. Atsakovas nesutinka, kad atliekant papildomą tyrimą, nebuvo įvertintas Ekspertizės aktas, ir pažymi, kad šio akto išvadomis buvo papildytas Papildomo tyrimo aktas, tačiau atsakovas, siekdamas užtikrinti, kad būtų numatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės, neleidžiančios panašiems įvykiams pasikartoti ateityje, vertindamas eksperto išvadas, Papildomo tyrimo akte (aplinkybių papildyme) konstatavo, jog įvykį darbe sąlygojo ne tik neatsakingi nukentėjusiojo veiksmai, bet ir profesinės rizikos vertinimo trūkumai. Pareiškėjas, akcentuodamas darbuotojo padarytus pažeidimus, nevertina įvykių darbe tyrimo pagrindinio tikslo – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimo, nes konstatavus, jog darbuotojo veiksmai (neveikimas) buvo vienintelė nelaimingo atsitikimo priežastimi, būtų nepasiektas įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas.

14.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jie tinkamai vertino profesinės rizikos veiksnius ir pagrįstai nenustatė darbuotojo kritimo rizikos, nes jos tikimybė yra labai minimali, ir pažymi, jog atliekant profesinės rizikos vertinimą yra labai svarbu, kad darbdavys atsakingai įvertintų darbų, vykdomų ant kopėčių, profesinę riziką ir numatytų ir įgyvendintų tinkamas prevencines priemones. Rizikos veiksnių įvertinimo parenkant asmenines apsaugos priemones Techniko darbo vietoje lentelėje yra pažymima, kad nukritimo iš aukščio rizika yra ir apima visą kūną, tačiau nėra identifikuota rizika susižeisti galvą ir nėra numatytos atitinkamos galvos apsaugos priemonės. Kadangi UAB „GRIFS AG” technikai nuolatos dirba palypėję ant paaukštinimo priemonių (daugiausiai kopėčių) ir susiduria su pavojumi nukristi kad ir iš nedidelio (iki 1,3 metrų) aukščio, svarbu, kad darbdavys vertintų šį pavojų ir užtikrintų, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir nepatirtų sužalojimų.

14.7. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjui apskundus Atsiliepimą, į teismą ginčas persikėlė visa apimtimi, t. y. ir dėl Akto, ir dėl Papildomo tyrimo akto, bei pažymi, jog Atsiliepimas pareiškėjui buvo pateiktas papildomo tyrimo procese, ir yra tarpinis papildomo tyrimo metu priimtas dokumentas, nesukelianti pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi pasekmes pareiškėjui sukelia atsakovo sprendimas, kuris šioje byloje nebuvo skundžiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių vertinimo bei profesinės rizikos veiksnių nustatymo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. atsiliepimo į pranešimą dėl nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo panaikinimo atmetė, konstatavo, kad Papildomo tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis pagrįstai atsisakyta keisti, nes pareiškėjas nenurodė motyvų ir aplinkybių, kurie nebuvo žinomi anksčiau; nebuvo nustatyta Metodinių nurodymų 48.1–48.3 punktuose nurodytų sąlygų, kurios nebuvo ištirtos papildomo tyrimo metu.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad nei atsakovas, nei teismas neįvertino, jog pagal Ekspertizės aktą pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo paties darbuotojo veiksmai, nes jis nesilaikė naudojimosi kopėčiomis instrukcijos ir lipdamas nesilaikė už jų; teismas nepagrįstai vertino tik pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. el. laiške nurodytus argumentus dėl Atsiliepimo, byloje turėjo būti vertinamas Papildomo tyrimo akto bei Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto teisėtumas ir pagrįstumas; teismas netinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslus, netinkamai vertino prevencinių priemonių reikšmę; prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus apie įgyvendintas atsakovo nurodytas prevencines priemones.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu papildomai teikiamų įrodymų (VDI 2020 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. SD-2-12062 „Dėl R1 reikalavimo pašalinti pažeidimus“; UAB „GRIFS AG“ 2020 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. SD/2020- „Pranešimas dėl reikalavimo R1 0842-0203 įvykdymo“) teisėjų kolegija neprideda prie bylos, nes jie galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, be to, laikytini nenusijusiais su ginčo dalyku byloje (nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių vertinimu).

21. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

22. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas apima ne tik įvykį darbe, bet ir tokio įvykio pasekmes – darbuotojo patirtą žalą sveikatą ar jo mirtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis laikytinos visos aplinkybės ir darbo sąlygos, nulėmusios tiek patį įvykį darbe, tiek turėjusios reikšmės pasekmių atsiradimui. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad 2020 rugpjūčio 5 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu pareiškėjo UAB „GRIFS AG“ darbuotojas A. C. lipdamas nuo kopėčių krito, galva trenkėsi į grindų plyteles ir patyrė sunkią galvos traumą. Ginčo dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto – įvykio ir kilusių pasekmių – byloje nėra.

23. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo papildymo metodiniais nurodymais (Nuostatų 31 p.).

24. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 80 punktas nustato, kad darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 (darbe) ar N-2 (pakeliui) formos akto gavimo, nukentėjęs darbuotojas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo atitinkamo akto gavimo. Nuostatų 81 punkte nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui atlikus papildomą tyrimą, papildomo tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, o papildomo tyrimo medžiaga išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo papildomo tyrimo pabaigos Nuostatų 51 arba 65 punkte nurodytiems gavėjams (Nuostatų 82 punktas). Nuostatų 83 punkte nustatyta, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10 buvo nurodytos dvi nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1. Darbuotojo neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad asmeninės apsaugos priemonės įmonės technikams (jų tarpe ir nukentėjusiam A. C.) būtų parinktos tik įvertinus visus rizikos veiksnius darbuotojo darbo aplinkoje ir jų pagrindu būtų parinktos visos reikiamos asmeninės apsaugos priemonės, kurios visapusiškai apsaugotų darbuotoją nuo jį veikiančių rizikos veiksnių. UAB „GRIFS AG“ technikui A. C. nebuvo išduotas apsauginis šalmas ar kita lygiavertė galvos apsaugos priemonė, kuri, dirbant ar lipant ant paaukštinimo priemonės, darbuotojo kritimo atveju galėjo apsaugoti jo galvą ar bent būtų išvengta sunkių padarinių; 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. UAB „GRIFS AG“ technikas A. C. įvykio darbe metu lipdamas kopėčiomis žemyn, nepakankamai tvirtai laikėsi už jų konstrukcijos, dėl ko suskaudus kojai krito iš aukščio ant grindinio bei susižalojo.

26. Atlikus papildomą tyrimą 2021 m. vasario 3 d. buvo surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriame buvo pakeista Akto 11 punkte įvardinta pirmoji nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, priežastimi nurodant – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, t. y. kad darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad įmonėje vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais būtų įvertinti visi rizikos veiksniai darbuotojui dirbant ant kopėčių, nenumatytos ir neparinktos atitinkamos asmeninės apsaugos priemonės t. y. galvos apsaugos priemonės, užtikrinančios darbuotojo apsaugą kritimo nuo kopėčių atveju. Byloje ginčijamu Atsiliepimu į pareiškėjo pranešimą dėl nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo, buvo atsisakyta keisti Papildomo tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis. VDI 2021 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. SD-129-5523 nusprendė: 1) Pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „GRIFS AG“ technikas A. C., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) Laikyti Papildomo tyrimo aktą bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovas pagrįstai Atsiliepimu atsisakė keisti Papildomo tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis, tyrė visas aplinkybes, reikšmingas nelaimingos atsitikimo darbe priežasčių nustatymui, nurodė, kad papildomo tyrimo metu buvo nagrinėjamos pareiškėjo pateikto Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2020 spalio 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-2242 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe UAB „GRIFS AG“ darbuotojui A. C.“ išvados. Aptariamu aspektu apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Akto, Papildomo tyrimo akto duomenų, Ekspertizės išvadų, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių byloje vertinimu, nėra pagrindas abejoti teismo padarytų išvadų pagrįstumu.

28. Pareiškėjo pateiktame 2020 m. spalio 30 d. Ekspertizės akte Nr. 11-2242 padaryta išvada, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad technikas A. C., judėdamas kopėčiomis, nesilaikė už jų, ir toks jo judėjimas aukštyje lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, tačiau šiame Ekspertizės akte nebuvo vertinama aplinkybės, nulėmusios nelaimingo atsitikimo pasekmių sunkumą, t. y. nėra išvadų apie galvos apsaugos priemonių reikšmę galvos traumos sunkumui kritimo nuo kopėčių, kaip kad nagrinėjamu, atveju. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Ekspertizės akte atlikto tyrimo apimtį, nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad Ekspertizės akto išvadų pagrindu turėjo būti atliekamas papildomas tyrimas, kuriuo pareiškėjas siekė vienintele nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga pripažinti darbuotojo veiksmus, t. y. nesilaikymą už kopėčių.

29. Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo Metodinių nurodymų 48 punkte nustatyta, kad jei įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo komisijos narys, tyrime dalyvavęs asmuo, darbdavį atstovaujantis ar darbdavio įgaliotas asmuo nepasirašo N-1 arba N-2 formos akto ir pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo motyvus, tyrėjas per 3 darbo dienas šį raštą išnagrinėja. Nagrinėdamas rašte nurodomus motyvus, tyrėjas patikrina: 48.1. ar nėra pateikiama naujų, tyrimo metu buvusių nežinomų (nenustatytų) įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybių; 48.2. ar pateikiami nepasirašymo motyvai suteikia pagrindą įvardinti kitas / kitokias, nei surašytame N-1 arba N-2 formos akte, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; 48.3. ar pagrįstai nurodomi kiti / kitokie, nei surašytame N-1 formos akte, pažeidimai ir / ar neįvykdyti teisės aktų reikalavimai. Tyrėjas, nenustatęs Metodinių nurodymų 48.1–48.3 punktuose nurodytų sąlygų ar nustatęs, kad keisti įvykio darbe priežastis dėl pareiškėjo rašte pateikiamų motyvų nėra pagrindo, priima sprendimą N-1 arba N-2 formos akto nepasirašiusio komisijos nario, tyrime dalyvavusio asmens, darbdavį atstovaujančio ar darbdavio įgalioto asmens prašymo netenkinti ir apie tai informuoja raštą pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą bei priimtą sprendimą prideda prie tyrimo medžiagos. Įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentai išsiunčiami Nuostatuose nustatyta tvarka (Nurodymų 49 punktas).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pranešime dėl Papildomo tyrimo akto nepasirašymo nebuvo nurodyta Metodinių nurodymų 48.1–48.3 punktuose numatytų sąlygų, pareiškėjas nepateikė naujų, papildomo tyrimo metu neįvertintų aplinkybių, pateikiami nepasirašymo motyvai nesuteikia pagrindo nustatyti kitokias nelaimingo atsitikimo priežastis, bei kad inspektoriui nebuvo pagrindo keisti įvykio darbe priežasčių remiantis pareiškėjo el. laiške (pranešime) nurodytais argumentais.

31. Pareiškėjo atsisakymo pasirašyti Papildomo tyrimo aktą argumentai iš esmės grindžiami, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesutikimu su viena iš nustatytų nelaimingo atsitikimo priežasčių, tai yra, jog nelaimingą įvykį, be paties nukentėjusiojo darbuotojo veiksmų, sąlygojo ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas bendrovėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks nesutikimas laikytinas nepagrįstu subjektyviu pareiškėjo vertinimu. Minėta (žr. nutarties 22 p.), kad nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas apima ne tik įvykį darbe, bet ir tokio įvykio pasekmes; pareiškėjas nėra pateikęs į bylą jokių argumentų, kad atitinkamai parinktos asmeninės apsaugos priemonės neturėtų reikšmės nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių mastui. Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra ne tik nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, nustatyti įvykio darbe priežastis, bet ir numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, kas apima ir tokių įvykių pasekmių sunkumo ir masto sumažinimą.

32. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Atsiliepimu pagrįstai buvo atsisakyta keisti Papildomo tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas įvertino, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, nelaimingo atsitikimo darbe priežastys įvertintos objektyviai; todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė