57eec71e-185e-4df2-8bfe-a7e2264292ba · Alytaus apylinkės teismas

?N U T A R T I SByla Nr. TS-2-543/2020 Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00382-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 8 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja I. K. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. L. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 21 d. 2019 m. gruodžio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė nuteistajam M.

L. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praeityje yra teistas 6 kartus už vagystes ir už smurtinį nusikaltimÄ , nuteistajam yra bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Praeityje tris kartus buvo taikytas laisvės apribojimas ir tris kartus bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau termino neiÅ¡bÅ«davo, vėl darydavo nusikalstamas veikas, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

Viso bausmės atlikimo metu yra baustas 2 kartus drausmine tvarka, skatintas keturis kartus ir nors nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Å iuo metu nuteistasis dirba, tačiau laisvėje darbo patirties stokojo. Iki įvykdant šį nusikaltimÄ niekur nedirbo, gyvendavo iÅ¡ bedarbio paÅ¡alpų, pinigų stygius buvo vienas iÅ¡ veiksnių, skatinusių nusikaltimų vykdymÄ . Nors nuteistojo vardu vykdomųjų raÅ¡tų nėra gauta, tačiau pagal nuosprendžius priteista žala nukentėjusioms, kurios nuteistasis nemoka.

Nuteistasis stokoja finansų valdymo įgÅ«džių. Nors ir teigia, kad su artimaisiais ryÅ¡iai geri, yra smurtavęs prieÅ¡ savo seserį. Turi alkoholio vartojimo problemÄ , vartoja alkoholį nuo 16 metų. Nuteistasis teigia, kad yra iÅ¡sprendęs Å¡iÄ problemÄ , kadangi bausmės atlikimo metu jo nevartoja ir ateityje daugiau nebevartos. Mano, kad nuteistasis stokoja gilesnio Å¡ios problemos suvokimo, nes, nors ir lanko Anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, tačiau entuziazmo nerodo, negali paaiÅ¡kinti, kÄ konkrečiai jam suteikia grupės užsiėmimų lankymas.

IÅ¡lieka nemažai kriminogeninių veiksnių. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 81 balu, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 3 balais, o tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad padaryta ženkli pažanga mažinant rizikÄ . Pakartotinio smurtinio elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė. Atsižvelgiant į visas iÅ¡vardintas aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.? 2019 m. gruodžio 18 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose gautas nuteistojo M. L. skundas dėl Komisijos nutarimo. Skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nurodo, jog Komisijos sprendimas yra nesÄ Å¾iningas, jis suprato padaręs didelę klaidÄ â€“ šį nusikaltimÄ , dėl to labai gailisi, buvo jaunas, vartojo alkoholį, per pataisos namuose praleistÄ laikÄ suprato, kad daug kÄ prarado. Nusprendė pakeisti savo gyvenimÄ , iÅ¡ viso nevartoti alkoholio, dirbti, sukurti Å¡eimÄ , įrodyti, kad gali gyventi kaip visi sÄ Å¾iningi žmonės, yra pasikeitęs, tvirtai nusistatęs nedaryti nusikaltimų ir nusižengimų.

Yra atlikęs didelę dalį bausmės, likusi neatlikta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. PN jam suteikta galimybė dirbti be sargybos ir be palydos, galiojančių nuobaudų neturi, 4 kartus skatintas. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimo į nuteistojo skundÄ nepateikė. Skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Pažymima, kad taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, o ne pareiga. IÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis M. L. yra atlikęs įstatyme nustatytÄ bausmės dalį, pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė - 81 balas, bet artimesnė aukÅ¡tai nusikalstamo elgesio rizikai (nuo 100 balų), todėl sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga jÄ mažinant. Teismas teigiamai vertina nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad PN jam suteikta galimybė dirbti be sargybos ir be palydos, galiojančių nuobaudų neturi, 4 kartus skatintas.

Nurodytos aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai konstatavo, kad akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iÅ¡ nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 81 balo net 41 balÄ sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Be to, nuo prieÅ¡ tai buvusio vertinimo rizika nusikalsti sumažėjo tik 3 balais, kas irgi nerodo akivaizdžios elgesio pažangos. Pakartotinio nusikaltimo ir smurtinio nusikaltimo rizikos taip pat įvertintos kaip vidutinės. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau iÅ¡lieka: ankstesni teisės ir režimo pažeidimai (nusikaltimai daryti bausmės vykdymo atidėjimo metu), lėšų tvarkymas ir pajamos (dideli finansiniai įsiskolinimai), gyvenimo stilius ir draugai (dauguma nusikaltimų padaryti su bendrininkais), mÄ stymo ir elgesio problemos (atsakomybės jausmo stoka ir egocentriÅ¡kas požiÅ«ris), nuostatų problemos (polinkis save Å¡iek tiek apginti).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Nuteistasis M. L. atlieka bausmę taip pat ir už sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), bÅ«damas jauno amžiaus anksčiau nuteistas net 7 kartus: už vagystes, turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ , daromi nusikaltimai vis sunkėja, paskutiniai du teistumai už smurtinius nusikaltimus ir tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumÄ visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistojo lygtinio paleidimo sÄ lygų buvimÄ .

Vien jau pirmiau paminėtos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti, todėl jis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistÄ jį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau tris kartus buvo taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė jo sÄ lygas, padarė naujas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina ir tai, kad padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingÄ nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, o Å¡ios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iuos veiksnius paÅ¡alinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikÅ¡mės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir Å¡iuo metu įvardinami ankstesni teisės bei režimo pažeidimai.

Taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ vertinama ir tai, kad nuteistasis 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už Å¡iurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus - įžūlų elgesį ir lokalizacijos pažeidimÄ , ir tai neabejotinai patvirtina, kad akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje nėra. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobÅ«dis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu ir pavyzdingu.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad laisvėje M. L. leisdavo laikÄ su draugais, gerdavo, pasibaigus pinigams, prasimanydavo bÅ«dų, kaip jų gauti, dauguma jo nusikaltimų padaryti grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, pats nuteistasis pripažino, kad yra linkęs pasiduoti neigiamai kitų įtakai. Pasak nuteistojo, alkoholinius gėrimus vartoja nuo 16-17 metų, tačiau alkoholio vartojimo nelaiko didele problema, nors viena iÅ¡ priežasčių, kuri skatino daryti nusikaltimus, įvardijo bendravimÄ su neigiamÄ Ä¯takÄ darančiais asmenimis, su kuriais nevengė vartoti alkoholį.

Iš to galima teigti, jog nuteistasis pilnai nesuvokia alkoholio vartojimo įtakos jo elgsenai. Anksčiau nuteistasis greit susierzindavo, kildavo pyktis, tapdavo agresyvus, problemas ne visada sprendžia konstruktyviai ir dabar ieško bent minimalių savo elgesio pateisinimo būdų. Paties nuteistojo teigimu, kartais jis laisvėje dirbdavo nelegalius sezoninius darbus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Ši nurodoma aplinkybė vertinama kritiškai, nes laisvėje jis nevengė nelegalaus darbo, turi didelių dar neatlygintų finansinių prievolių, todėl toks nuteistojo teiginys dėl jo įsidarbinimo negarantuoja, kad būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins ir disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis.

Kaip nurodęs pats nuteistasis, laisvėje jis gaudavo bedarbio paÅ¡alpÄ , kurios dalį atiduodavo savo motinai. Jam nuolat trÅ«kdavo pinigų, todėl ir darydavo nusikaltimus. Teismas pažymi tai, jog nuteistasis vis dar tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos, nuteistojo vardu gauti vykdomieji raÅ¡tai, kurių bendra suma siekia bet 12 044,90 Eur, iÅ¡ kurių 2019 m. balandžio 1 d. nuteistasis buvo atlyginęs 2 720,25 Eur. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integracijÄ Ä¯ visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistÄ jį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų.

Ä®vertinama ir tai, kad iÅ¡ septynių balsavime dalyvavusių Komisijos narių du nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir net penki nariai pasisakė prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam. IÅ¡analizavus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – 10 mėnesių 10 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ).

Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

VisapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusį bausmės laikÄ , teismas sprendžia, kad akivaizdžios M. L. pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, konstatuojama, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , ir padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra akivaizdžių nuteistojo elgesio ir mÄ stymo teigiamų pokyčių, kurie leistų manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Todėl Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo M. L. skundÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja I. K.