57eccfc7-4725-4ade-9eef-580e64f44681 · Druskininkų miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-596-418/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00339-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1. (S) DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m.balandžio14 d.Druskininkai Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė S. Ž. M. L. tėvo bendravimo su sÅ«numi ir dalyvavimo auklėjant tvarkos nustatymo priėmimo klausimÄ . Teismasn u s t a t ė :ieÅ¡kovė (pareiÅ¡kėja) S. Ž. teismui pateikė ieÅ¡kinį (praÅ¡ymÄ ), kuriuo praÅ¡o:

1) Nustatyti atsakovo M. L. bendravimo su sÅ«numi ir jo dalyvavimo auklėjant tvarkÄ , kuriÄ aptarti su atsakovu turėtų teisme, kadangi Å¡ios tvarkos prieÅ¡ teismÄ aptarti neturi jokių galimybių;

2) Atsakovui neatvykus į teismÄ praÅ¡omÄ tvarkÄ nustatyti vienaÅ¡aliÅ¡kai teismo sprendimu;

3) Iš atsakovo priteisti žyminį mokestį ir būsimas išlaidas pagal pateiktus įrodymus;

4) Kadangi yra nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta, jokio turto atsakovas neturi, o Druskininkų mieste yra tik jo registruota vietÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti persiųsti Kauno miesto apylinkės teismui. IeÅ¡kinyje (praÅ¡yme) nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimu nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11262-254/2009 nustatyta Å¡alių sÅ«naus T. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove, o sÅ«naus tėvÄ teismas įpareigojo mokėti, kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui 144,81 Eur (500,00 Lt) iki jo pilnametystės, tačiau sprendime nėra nustatyta bendravimo su sÅ«numi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka.

Po teismo sprendimo priėmimo vaiko tėvas niekada nerodė ir toliau nerodo noro susitikti, nors tiek atsakovo tėvai tiek ieÅ¡kovė ne kartÄ bandė rasti iÅ¡eitį iÅ¡ Å¡ios padėties. SÅ«nui jau aÅ¡tuoneri metai, tačiau jis nei karto nėra matęs savo tėčio. Atsakovas neprisiima jokios atsakomybės už savo sÅ«nų, netgi yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dėl tėvystės atsisakymo, galima teigti, jog atsakovas slapstosi. IeÅ¡kovė visada pasiruoÅ¡usi atsakovo ir jų sÅ«naus įvairiapusiam bendravimui.IeÅ¡kinį atsisakytina priimti.

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos.

Vienas iÅ¡ tokių pagrindų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį – jeigu ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å iuo pagrindu bÅ«tina ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti atsakovo su nepilnamečiu sÅ«numi bendravimosi tvarkÄ . Pateiktame praÅ¡yme nurodo, kad vaiko tėvas nerodo jokio noro susitikti su sÅ«numi ir nenori prisiimti jokios atsakomybės už savo sÅ«nų.

IeÅ¡kovė visada pasiruoÅ¡usi atsakovo ir sÅ«naus bendravimui, o praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ nustatyti vienaÅ¡aliÅ¡kai teismo sprendimu. Teismas įvertinęs pateikto ieÅ¡kinio motyvus ir pareikÅ¡tus reikalavimus atkreipia ieÅ¡kovės dėmesį į tÄ aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar Å¡alims teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)3.156straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis).

Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Taigi, šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra (bendravimo, auklėjimo ir kitus klausimus), sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas siejamas su tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena, vidine valios iÅ¡raiÅ¡ka ir tokio sprendimo neįmanoma priverstinai vykdyti. Todėl nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ negalimas prievartinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas, įpareigojant skyrium nuo vaiko gyvenantį tėvÄ bendrauti su vaiku.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Vieno iÅ¡ tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi bÅ«ti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iÅ¡ tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis), tačiau nepriklausomai ar bendravimo tvarka nustatyta teismo ar ne.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nerodo jokio noro bendrauti su sÅ«numi, o ji yra pasiruoÅ¡usi įvairiapusiÅ¡kam atsakovo ir ieÅ¡kovo sÅ«naus bendravimui. Teismo vertinimu pateiktas pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinys (praÅ¡ymas), kuriuo praÅ¡o nustatyti atsakovo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , nenagrinėtinas teisme, kadangi kaip minėta atsakovui nėra ribojama su sÅ«numi bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka, o Å¡iÄ atsakovo teisę ir pareigÄ atsakovui numato įstatymas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), ir tai priklauso tik nuo atsakovo vidinės valios iÅ¡raiÅ¡kos.

Pažymėtina ir tai, kad civilinis įstatymas taip pat numato pareigÄ ir ieÅ¡kovei rÅ«pintis dėl vaiko su jo tėvu bendravimo, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Ä®vertinus teismui pateikto ieÅ¡kinio (praÅ¡ymo) reikalavimus matyti, jog atsakovui nėra jokių apribojimų ar kitaip trukdoma bendrauti su sÅ«numi, nustatinėti bendravimo tvarkÄ nėra jokio pagrindo, todėl ieÅ¡kinys su priedais grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovei, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad toks teismui pateiktas ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinį atsisakytina priimti, teismas detaliau nepasisako dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo persiųsti praÅ¡ymÄ Kauno miesto apylinkės teismui.Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾inamas kai atsisakoma priimti ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ arba kai Å¡ie grÄ Å¾inami be sprendimo. Å is klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo nutartimi raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakoma priimti, jai grÄ Å¾intinas sumokėtas žyminis mokestis.Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 100 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, n u t a r i a :S. Ž. ieÅ¡kinį (praÅ¡ymÄ ) atsisakyti priimti.

GrÄ Å¾inti S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt vieno euro) žyminį mokestį sumokėtÄ 2017 m. balandžio4 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Druskininkų miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                       Leonora Jakubauskienė