57ecb599-9f80-4cf9-b43a-b768cb87ca96 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Sigitos BieliauskienÄs, teisÄjų Jurgitos MaÄionytÄs, ArtÅ«ro Å umsko, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant prokurorei A. Å ., gynÄjui advokatui I. R., nuteistajai L. P., atstovui advokatui L. L., nukentÄjusiajam G. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. P. (toliau â L.
Legislator headnote
AI generated57ecb599-9f80-4cf9-b43a-b768cb87ca96 · Vilniaus apygardos teismas: Paneigiant apeliantÄs versijÄ dÄl nepatikimų nukentÄjusiojo J. P. parodymų, pažymima, kad J. P. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , nurodÄ aplinkybes, kurios neabejotinai sutampa su kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, todÄl abejoti berniuko parodymais, nÄra teisinio pagrindo. Be to, įstatymas numato, kad liudytoju gali bÅ«ti apklausiamas bet koks asmuo, jei jis gali ir sugeba teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti dÄl jų parodymus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nÄra jokių objektyvių duomenų, dÄl kurių galima bÅ«tų abejoti J.
Full text
PraneÅ¡Äja Sigita VainauskienÄ                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-628/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00440-2013-5                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; (S)                                                                                       2.4.6.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Sigitos BieliauskienÄs, teisÄjų Jurgitos MaÄionytÄs, ArtÅ«ro Å umsko, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant prokurorei A. Å ., gynÄjui advokatui I. R., nuteistajai L. P., atstovui advokatui L. L., nukentÄjusiajam G. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. P. (toliau â L.
P.) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â LR BK) 140 str. 3 d., paskiriant 2 MGL, t.y. 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) eurų, kas atitinka 260 (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) litų, baudÄ .G. P. civilinis ieÅ¡kinys 5000 (penkių tÅ«kstanÄių) litų sumai dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmestas.G. P. iÅ¡laidos teisinei pagalbai 4000 (keturių tÅ«kstanÄių) litų sumoje nepripažintos proceso iÅ¡laidomis.ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä:
L. P. nuteista už tai, kad ji, 2011 m. lapkriÄio 19 d., nuo 12.30 val. iki 14.37 val., namuose - (duomenys neskelbtini), negalÄdama sudrausminti iÅ¡dykavusio savo mažameÄio sÅ«naus J. P., gimusio 2003 m. vasario 1 d., diržu smÅ«giavo J. P. per sÄdynÄ, taÄiau pastarajam pasisukus, smÅ«gis pataikÄ sÅ«nui per veidÄ . Tokiais savo veiksmais L. P. nežymiai sutrikdÄ savo mažameÄio sÅ«naus sveikatÄ , t.y. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d. Apeliaciniu skundu L. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nenustaÄius L.
P. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. P. tyÄia, t.y. turÄdama tikslÄ sukelti skausmÄ ar sužaloti, smurtavo prieÅ¡ savo sÅ«nų. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad nuo sÅ«naus, sužalojimo momentu, nuteistoji buvo iÅ¡tiestos rankos atstumu, tarp jos ir sÅ«naus buvo kilÄs konfliktas ir rankoje ji turÄjo dirÅ¾Ä . ApeliantÄs vertinimu, akivaizdu, kad tokie motyvai yra nepakankami pagrįstai iÅ¡vadai apie tyÄios buvimÄ pastarosios veiksmuose ir visiÅ¡kai nepaneigia jos pozicijos, kad sÅ«nų ji sužalojo dÄl neatsargumo.Pažymima, kad smÅ«gis J.
P. į veido sritį buvo suduotas tik todÄl, kad pastarasis mosto diržu momentu atsisuko į nuteistÄ jÄ . Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, kad L. P. norÄjo tokių pasekmių, t.y. suduoti sÅ«nui diržu į veido sritį, bei kad galÄjo suvokti, numatyti, kad tokios pasekmÄs gali kilti. Pats mostas diržu nelaikytinas savaime pavojingu ir neiÅ¡vengiamu reiÅ¡kiniu pasekmÄms kilti.L. P. teigimu, nukentÄjusiojo sužalojimo mechanizmas taip pat kelia abejonių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistoji ketino diržu suduoti sÅ«nui per sÄdmenis.
ApeliantÄ yra deÅ¡iniarankÄ, todÄl logiÅ¡ka manyti, kad bÅ«tent Å¡ioje rankoje ji ir laikÄ atsineÅ¡tÄ dirÅ¾Ä . StovÄdama prieÅ¡ sÅ«nų veidas į veidÄ , diržas sÅ«naus atžvilgiu buvo jam iÅ¡ kairÄs. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, manant, kad nuteistoji tikrai norÄjo suduoti savo sÅ«nui per sÄdmenis, jos atliekamas mostas ranka turÄjo bÅ«ti labiau horizontalus, o tokio judesio atveju mažai tikÄtina, kad sÅ«nus galÄjo pasilenkti taip staigiai ir taip stipriai (galva iki juosmens).
Mažai tikÄtina ir tai, kad tokioje padÄtyje galÄjo bÅ«ti sužalota kairÄ vaiko veido pusÄ, nes L. P. laikyto diržo atžvilgiu, atvira tampa deÅ¡inioji sÅ«naus veido pusÄ. Tuo tarpu modeliuojant situacijÄ , jei nuteistoji savo sÅ«nui ketino tik pagrasinti diržu Å¡alia kairÄs jo pusÄs, t.y. judesį rankoje turÄtu diržu atliekant vertikaliai, labai tikÄtina, kad sÅ«nui net ir minimaliai pasisukus, galÄjo bÅ«ti pataikyta tik į kairÄ sÅ«naus veido pusÄ. PabrÄžiama, kad nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog nuteistosios teiginiai apie neatsargiÄ veikÄ yra paneigti nukentÄjusiojo J.
P. parodymais. Jis nagrinÄjamos bylos procese buvo apklaustas tik vienÄ kartÄ pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , kur paaiÅ¡kino, kad: â....tada mama sudavÄ Ä¯ užpakalį, aÅ¡ norÄjau iÅ¡vengti smÅ«gio, pasilenkiau ir mama su diržu pataikÄ Ä¯ veidÄ â. Tokie nukentÄjusiojo parodymai, nuteistosios teigimu, turÄjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi tokiu atveju, jei jau buvo suduotas smÅ«gis į užpakalį, nebuvo reikalo siekti iÅ¡vengti smÅ«gio. Manytina, kad L. P. pasakoja apie siekį suduoti į sÄdmenis, kas neabejotinai patvirtina ir L.
P. nurodytas aplinkybes. NukentÄjusysis ir atstovas pagal įstatymÄ G. P. (toliau â G. P.) pateikÄ atsikirtimÄ Ä¯ L. P. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ ir nuteistosios apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad L. P. veiksmai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra tyÄiniai. NukentÄjusysis J. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , patikino, kad nuo mamos gauna diržu, kÄ patvirtino ir pati nuteistoji L.
P., nurodydama, kad ir ankÅ¡Äiau savo sÅ«nui grasino diržu, taÄiau tokie jos veiksmai tokių pasekmių nesukeldavo. Atkreipiamas dÄmesys ir į liudytojomis apklaustų V. R. ir R. A. P. nurodytas aplinkybes, kad siekiant pažaboti J. P. triukÅ¡mavimus, nebÅ«tina imtis diržo. PabrÄžiama, kad L. P. apeliaciniu skundu bando įtikinti, kad nenorÄjo tokių padarinių, nurodydama, jog ankÅ¡Äiau tokios pasekmÄs nebuvo kilusios, iÅ¡ ko seka, kad jos tyÄia buvo neapibrÄžta padarinių atžvilgiu â jai buvo nesvarbu, kur pataikys ir kokiÄ vaiko kÅ«no dalį sužalos, ji siekÄ bet kokių įstatyme numatytų padarinių.G.
P. vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, iÅ¡sigandÄs gresianÄio smurto, vaikas galÄjo ir pasilenkti, ir pasisukti, siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gio, kas paneigia gynybos versijÄ , jog berniukas, siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gio, negalÄjo tiek pasilenkti, kad jam bÅ«tų pataikyta diržu į veidÄ . Be to, atkreipiamas dÄmesys į tai, kad berniukas ir ankÅ¡Äiau buvo auklÄtas diržu, todÄl neabejotinai žinojo gresianÄias pasekmes. G. P. teigimu, net ir tokiu atveju, jei nuteistoji berniukui bÅ«tų pataikiusi į sÄdmenis, neabejotinai bÅ«tų kilusios analogiÅ¡kos pasekmÄs â nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad smÅ«gis buvo stiprus.
Paneigiant apeliantÄs versijÄ dÄl nepatikimų nukentÄjusiojo J. P. parodymų, pažymima, kad J. P. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , nurodÄ aplinkybes, kurios neabejotinai sutampa su kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, todÄl abejoti berniuko parodymais, nÄra teisinio pagrindo. Be to, įstatymas numato, kad liudytoju gali bÅ«ti apklausiamas bet koks asmuo, jei jis gali ir sugeba teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti dÄl jų parodymus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nÄra jokių objektyvių duomenų, dÄl kurių galima bÅ«tų abejoti J.
P. nurodytomis aplinkybÄmis. Juolab, kad juos patvirtina tiek paÄios L. P. parodymai, tiek kita raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga. Nors G. P. atsiliepime į L. P. apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. P. pripažino kalta, padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau nesutinkama su apylinkÄs teismo iÅ¡vadomis dÄl pastarajai paskirtos bausmÄs, byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir G. P. patirtų proceso iÅ¡laidų. Å iuo aspektu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo L.
P. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatų, kadangi jos taikytinos tik esant iÅ¡skirtinÄms aplinkybÄms, kurių nagrinÄjamoje byloje nustatyta nebuvo. Be to, teismas, atmesdamas nukentÄjusiojo ir atstovo pagal įstatymÄ civilinį ieÅ¡kinį, nepaliko jam galimybÄs civilinį ieÅ¡kinį prisiteisti civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu, remiantis LR BPK nuostatomis, civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestinas tik priÄmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kas nagrinÄjamu atveju padaryta nebuvo. G.
P. teigimu, visiÅ¡kai nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad G. P. patirtų proceso iÅ¡laidų galÄjo ir nebÅ«ti, nes vietoje pastarojo ir atstovo pagal įgaliojimÄ , bylos nagrinÄjime galÄjo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Nesutinkant su tokia teismo iÅ¡vada, pažymima, kad atstovų pagal įstatymÄ ir įgaliojimÄ dalyvavimas procese nekliudo dalyvauti ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Tuo tarpu G. P., kaip teisÄtas nukentÄjusiojo atstovas, turi teisÄ pasirinkti, kad proceso metu jo vaiko interesus atstovautų jo pasirinktas atstovas pagal įgaliojimÄ , kas leidžia manyti, kad aukÅ¡Äiau aptarti pirmosios instancijos teismo argumentai prieÅ¡tarauja nukentÄjusiojo interesams ir garantuojamoms teisÄms.Teismo posÄdyje nuteistosios gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentÄjusysis, jo atstovas bei prokurorÄ â atmesti.Nuteistosios L.
P. apeliacinis skundas atmestinas.ApylinkÄs teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. P. pripažino kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d. Jos veiksmų teisinÄ kvalifikacija yra tinkama, atitinka LR BK 140 str. 3 d. įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos bylos aplinkybÄmis, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Ä®vertinus apeliacinÄs instancijos teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nuteistosios L. P. apeliacinio skundo argumentų kontekste, sutikti su apeliantÄs vertinimu, jog jos veiksmuose nÄra nusikaltimo, įtvirtinto LR BK 140 str. 3 d., požymių, nÄra teisinio pagrindo Sutinkamai su LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas savo iÅ¡vadas grindžia tais įrodymais, kurie įvertinti LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Å i įstatymo norma nustato, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
TeisÄjų kolegija nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Sprendžiant L. P. kaltÄs klausimÄ jai inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turÄjusių esminÄ reikÅ¡mÄ tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ . L. P. kaltÄ grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis.
Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisÄtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonÄmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindÄ teisme iÅ¡tirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisÄtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todÄl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra objektyvaus pagrindo.LR BK 140 str. 3 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybÄ asmeniui, kuris muÅ¡damas, ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ mažameÄiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.
Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai â muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , taÄiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužimu ir panaÅ¡iais veiksmais. LR BK 140 str. 3 d. užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, kai aptarti veiksmai padaromi mažameÄiui asmeniui, t.y. kai nukentÄjÄs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų.
Aptariamame straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyÄia, t.y. kaltininkas veikia â muÅ¡a nukentÄjusįjį ar kitaip prieÅ¡ jį smurtauja sÄ moningai, turÄdamas tyÄiÄ sukelti nukentÄjusiajam fizinį skausmÄ , jį sužaloti ar susargdinti.L. P., apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu, savo kaltÄs jai inkriminuojamo nusikaltimo padaryme nepripažino ir parodÄ, kad 2011 metų pabaigoje, namuose â savo kambaryje labai iÅ¡dykavo sÅ«nus Joris. Ä® raginimus ramintis sÅ«nus nereagavo.
Jos sutuoktinis G. P. â Jorio tÄvas taip pat buvo namuose. Jis miegamajame, kaip visada, sÄdÄjo prie kompiuterio. Ji pasiskundÄ vyrui, kad Joris neklauso, į kÄ Å¡is tik atsakÄ: âauklÄkâ. Tada ji, paÄmusi iÅ¡ miegamojo spintos pirmÄ pasitaikiusį Gedimino dirÅ¾Ä , nuÄjo pas Jorį ir dar kartÄ bandÄ jį drausminti žodžiu, sakÄ liautis iÅ¡dykavus, bet Joris nereagavo. NorÄdama diržu tik pagÄ sdinti, įbauginti, bet ne sumuÅ¡ti, ji, stovÄdama nuo Jorio 0,5-1,0 m atstumu, mostelÄjo sulenktu diržu, taÄiau, norÄdamas iÅ¡sisukti, Joris staiga pasisuko ir netrukus susiÄmÄ už veido.
Ji suprato, kad diržu užgavo Joriui veidÄ . Ji labai iÅ¡sigando, iÅ¡kart apsikabino Jorį, jį nuramino, atsipraÅ¡Ä, tuoj pat nusivedÄ Ä¯ virtuvÄ - svetainÄ ir apie 15 minuÄių ledo kubeliais Å¡aldÄ vaikui skruostÄ , ant kurio netrukus atsirado mÄlynÄ. Po to, ji su Joriu nuÄjo į vaistinÄ ir gavo vaistininkÄs patarimÄ mÄlynÄs gydymui naudoti âCuriosinâ tepalÄ . KitÄ dienÄ po Å¡io įvykio G. P. Jorį nufotografavo ir vÄliau â Å¡eimyninių barnių metu vis primindavo, kad panaudos nuotraukÄ skyrybų atveju.
AnalogiÅ¡kas aplinkybes pastaroji nurodÄ ir apeliaciniame skunde. Nuteistosios parodymus iÅ¡ esmÄs patvirtino ir mažametis nukentÄjusysis J. P.. Jis parodÄ, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama L. P. ir sese Gabija. Brolis Ugnius gyvena su tÄÄiu gal nuo 2013 metų Å¡eÅ¡to mÄnesio. SmurtÄ Å¡eimoje vartoja prieÅ¡ juos ir mama, ir tÄtis. Mama diržu buvo sudavusi, o tÄtis su kumÅ¡Äiu į pilvÄ , kai buvo Palangoje. Mamos muÅ¡imÄ yra įsiminÄs, kai jam buvo apie 7 metus. Tada mama sudavÄ Ä¯ užpakalį už tai, kad jis jos neklausÄ, jis norÄjo iÅ¡vengti smÅ«gio, pasilenkÄ ir mama su diržu pataikÄ Ä¯ veidÄ .
Kadangi jis pasilenkÄ, mama jam pataikÄ Ä¯ veido sritį. Tai buvo diržo minkÅ¡ta dalis. Jam atrodo, kad viskas vyko svetainÄje. DirÅ¾Ä mama pasiÄmÄ iÅ¡ spintos. Kambaryje buvo tÄtis, kas dar buvo, neatsimena. Kraujas nebÄgo, bet liko veide įspaudas, jis praÄjo per kelias savaites. VeidÄ truputį skaudÄjo. TÄ paÄiÄ dienÄ tÄtis jį nufotografavo telefonu. Remiantis byloje esanÄiomis mažametį nukentÄjusįjį atstovaujanÄio jo tÄvo G. P. pateiktomis nuotraukomis su J. P. atvaizdu, vaiko kairiojo smilkinio srityje yra ovali kraujosruva (b. t. 1, b. l. 3-5).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2013 m. birželio 3 d. specialisto iÅ¡vada, kuria buvo tiriamas tyrimui pateiktų nuotraukų patikimumas, nustatyta, kad į optinį diskÄ Ä¯raÅ¡ytos nuotraukos galÄjo bÅ«ti padarytos 2011 m. lapkriÄio 19 d.;
į diskÄ Ä¯raÅ¡yti failai galÄjo bÅ«ti sukurti 2011 m. lapkriÄio 19 d.; nuotraukos buvo padarytos mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nokia 6303i; optiniame diske esanÄio nuotraukos 0687.jpg failo sukÅ«rimo data ir laikas â 2011 m. lapkriÄio 19 d., 14.37 val.; nuotraukos 0688.jpg failo sukÅ«rimo data ir laikas â 2011 m. lapkriÄio 19 d., 14.37 val.; nuotraukos 0692.jpg failo sukÅ«rimo data ir laikas â 2011 m. lapkriÄio 19 d., 16.32 val. (b. t. 1, b. l. 70-73).Pagal Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2013 m. lapkriÄio 4 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2174 (13), aptariamose nuotraukose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo (b. t. 1, b. l. 79-87).Tokiu bÅ«du, abejoti G.
P. pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas J. P. netrukus po nagrinÄjamo įvykio, patikimumu, teismas neturi teisinio pagrindo. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymÄtina ir tai, kad pati L. P., apklausiama pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu patvirtino žinojusi, kad jos sutuoktinis po įvykio nufotografavo sÅ«nų Jorį (tai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ metu patvirtino ir J. P.) ir pripažino, kad nuotraukoje matomas sužalojimas vizualiai atitinka tÄ sužalojimÄ , kurį Joris patyrÄ nuo diržo.J.
P. nuotraukose matomi sužalojimai, t. y. spalviniai odos pokyÄiai, remiantis 2013 m. liepos 10 d. apžiÅ«ros protokolu, galÄtų bÅ«ti vertinami kaip dvigubos juostos pavidalo kraujosruva su praÅ¡viesÄjimu centre. Tokio pobÅ«džio sužalojimai padaromi kietu buku riboto pavirÅ¡iaus pailgos formos daiktu ar įrankiu, jų atsiradimo galimybÄ nuo smÅ«gio diržu neatmetama, nors dÄl specifinÄs lokalizacijos sunkiai paaiÅ¡kinama. Sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas prieÅ¡ 1-2 paras iki fotografavimo, toks sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 56, 57).Aptartų duomenų visuma neabejotinai atitinka LR BK 140 str. 3 d.
įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Abejonių tuo, kad L. P., smÅ«giuodama diržu J. P., nežymiai sutrikdÄ pastarojo sveikatÄ , teisÄjų kolegijai nekyla. Å ių aplinkybių apeliaciniu skundu neneigia ir pati L. P., nurodydama, kad aptariamus smurtinio pobÅ«džio veiksmus savo sÅ«naus atžvilgiu ji atliko netyÄia, tokiais veiksmais ji nesiekÄ nežymiai sutrikdyti J. P. sveikatos, diržu jam sudavÄ tik dÄl to, kad J. P. pasilenkÄ, dÄl ko, apeliantÄs vertinimu, baudžiamoji byla jos atžvilgiu turÄtų bÅ«ti nutraukta, jos veiksmuose nenustaÄius bÅ«tinojo LR BK 140 str. 3 d.
įtvirtinto nusikaltimo požymio â tiesioginÄs tyÄios. TaÄiau, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, tokia nuteistosios pozicija kolegija nesutinka.KaltÄ pagal baudžiamosios teisÄs teorijÄ apibrÄžiama kaip asmens santykis su daroma pavojinga veika (veikimu ar neveikimu) ir padariniais. KaltÄ yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos subjektyviosios pusÄs požymių, kurio turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinÄ reikÅ¡mÄ turinÄiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika.
LR BK 14 str. numato dvi kaltÄs rūšis â tyÄiÄ ir neatsargumÄ . Å ių duomenų kontekste akcentuotina, kad L. P. inkriminuotas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyÄia. Sutinkamai su LR BK 15 str. 2 d., nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyÄia, jeigu jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti, arba jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir jų norÄjo.
Å iame kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, įvertinÄs mažameÄio nukentÄjusiojo J. P. parodymus, atsižvelgdamas į nuteistosios L. P. nurodytas aplinkybes konstatavo, jog nuteistoji tyÄia, siekdama, kad mažametis sÅ«nus jai paklustų ir nusiramintų, suvokdama pasekmes, diržu smÅ«giavo sÅ«nui, t. y. tyÄia jį muÅ¡dama, nežymiai sužalojo mažametį J. P.. Abejoti tokia apylinkÄs teismo iÅ¡vada, įvertinus faktinius nagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenis, teisÄjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo.
Kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų mažameÄio nukentÄjusiojo J. P. parodymų, pastarasis patvirtino, kad smurtÄ jo atžvilgiu L. P. yra naudojusi ir ankÅ¡Äiau, aptariamÄ Ä¯vykį jis atsimena, nes po jo ant veido liko žymÄ, kuri po kelių savaiÄių praÄjo. AiÅ¡kindamas analizuojamo įvykio aplinkybes, jis pažymÄjo, kad mama sudavÄ jam į užpakalį už tai, kad jis jos neklausÄ, jis norÄjo iÅ¡vengti smÅ«gio, pasilenkÄ ir mama diržu pataikÄ jam į veidÄ . Kadangi jis pasilenkÄ, mama jam pataikÄ Ä¯ veido sritį.
Å ios mažameÄio nurodytos aplinkybÄs neabejotinai patvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei L. P. aiÅ¡kino pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu bei savo apeliaciniame skunde, ji diržu ne mostelÄjo, norÄdama sÅ«nų sudrausminti, bet jam smÅ«giavo į užpakalį už tai, kad pastarasis jos neklausÄ, ir jam, bandant iÅ¡vengti smÅ«gio, pasilenkus, J. P. smogÄ J. P. į veido sritį. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir paÄios nuteistosios pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu duoti parodymai.
Nors L. P. parodÄ, kad ji norÄdama tik pagÄ sdinti, bet ne sumuÅ¡ti, mostelÄjo sulenktu diržu, taÄiau, norÄdamas iÅ¡sisukti Joris staiga pasisuko, o ji suprato, kad užgavo vaikui veidÄ , Å¡i nuteistosios pozicija jos atsakomybÄs nepaneigia. Nuteistoji, bÅ«dama pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, rankoje turÄdama sulenktÄ dirÅ¾Ä ir stovÄdama nuo savo sÅ«naus 0,5 â 1,0 metro atstumu, galÄjo ir turÄjo suvokti, kad nutolus tokiu atstumu, mostelÄjus diržu, ji gali pataikyti vaikui į bet kuriÄ kÅ«no vietÄ ir bet kokiu atveju sukelti jam analogiÅ¡kas pasekmes, t.y. nežymiai sutrikdyti pastarojo sveikatÄ .
Å ių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad nuteistoji sÄ moningai, t.y. neapsikÄsdama su savo sÅ«naus netinkamo elgesio, pati iÅ¡ spintos pasiÄmÄ ir atsineÅ¡Ä dirÅ¾Ä norÄdama jį sudrausminti. DirÅ¾Ä laikydama rankoje juo užsimojo. Toks konkretus L. P. veiksmas, t.y. užsimojimas diržu suduoti, neabejotinai laikytinas tiesioginiu smÅ«giavimu, o dÄl to, kad sÅ«nus kaip nurodo ir J. P., pasisuko, motina pataikÄ diržu jam į veido kairÄ pusÄ. Taigi, toks konkretus jos veiksmas laikytinas ne sudrausminimo priemone, o konkreÄiu veiksmu, tikslingai nukreiptu suduoti smÅ«giui, tai yra sužaloti.Nors tiek J.
P., tiek L. P. parodymai iÅ¡ esmÄs patvirtina faktÄ , kad nuteistoji nesiekÄ savo sÅ«nui diržu pataikyti į veido sritį, taÄiau, kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, muÅ¡imo ar smurtavimo fakto nustatymui pagal LR BK 140 str. 3 d. nuostatas, nÄra reikÅ¡minga į kuria kÅ«no vietÄ buvo nukreiptas smurtinis kaltininko elgesys. EsminÄ aplinkybÄ â neteisÄtų asmens veiksmų sukelti padariniai. NagrinÄjamu atveju smÅ«gis teko mažameÄiui į veidÄ , dÄl ko atsirado LR BK 140 str. 3 d. numatyti padariniai â buvo nežymiai sutrikdyta J.
P. sveikata, o L. P., net ir ketindama smogti savo sÅ«nui diržu į sÄdmenis, neabejotinai suvokÄ pavojingÄ savo veikimo pobÅ«dį bei tokių veiksmų galimas pasekmes, kas neabejotinai patvirtina teisioginÄs tyÄios buvimÄ nuteistosios veiksmuose. Kolegija laiko nepagrįstais ir logikai prieÅ¡taraujanÄiais apeliacinio skundo argumentus dÄl nukentÄjusiojo sužalojimo mechanizmo. Kaip jau minÄta aukÅ¡Äiau, byloje surinktais įrodymais neginÄijamai nustatyta, kad nagrinÄjamo įvykio metu buvo sužalotas J.
P. veidas, kÄ patvirtina ir pateiktos J. P. nuotraukos, darytos netrukus po įvykio. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamo įvykio metu vaikas, iÅ¡sigandÄs gresianÄio smurto ir siekdamas jo iÅ¡vengti, galÄjo ne tik pasilenkti bet ir pasisukti bet kuria veido puse, todÄl apeliantÄs pateikiami argumentai dÄl vaiko sužalojimo mechanizmo atmestini. Å ių duomenų kontekste vertinant L. P. argumentus dÄl nepatikimų J. P. parodymų pažymÄtina, kad pagal LR BPK 186 str. 2 d. nuostatas, jaunesni kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojas ar nukentÄjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami ne daugiau kaip vienÄ kartÄ .
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ . Å ios apklausos metu jis iÅ¡samiai ir detaliai paaiÅ¡kino nagrinÄjamo įvykio aplinkybes, kurios iÅ¡ esmÄs atitinka ne tik byloje apklaustų asmenų parodymus, bet ir sutampa su kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Tuo tarpu vertinant apeliantÄs argumentus, kad pastarojo parodymai turÄtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai dar ir dÄl berniuko amžiaus, pabrÄžtina, kad nagrinÄjamo įvykio metu J. P. buvo sulaukÄs septynerių metų, duomenų, patvirtinanÄių, kad berniukas, bÅ«damas tokio amžiaus, negalÄjo suvokti su jo atliekamų smurtinių veiksmų pobÅ«džio ar pasekmių, byloje nenustatyta.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į J. P. duotų parodymų nuoseklumÄ ir detalumÄ , berniukas teisingai suvokÄ reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, todÄl turÄjo teisÄ duoti parodymus apie nagrinÄjamo įvykio aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi apkaltinamojo nuosprendžio L. P. atžvilgiu priÄmimo metu. Abejoti J. P. parodymais skundÄ nagrinÄjantis teismas neturi pagrindo.Vertinant Å¡ioje byloje pateikto G. P. atsiliepimo į L. P. apeliacinį skundÄ pateiktus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dÄl civilinio ieÅ¡kinio ir advokato iÅ¡laidų atlyginimo argumentus, pažymÄtina, kad sutinkamai su LR BK 104 str. 2 d., proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietÄ dalyvauti procese atstovÄ arba turÄjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lÄšų.
Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentÄjusiojo G. P. ir mažameÄio nukentÄjusiojo interesus procese atstovaujanti advokato padÄjÄja S. N. pateikÄ 2014 m. liepos 11 d. sÄ skaitÄ 4000 litų sumai už suteiktas teisines paslaugas Nr. SN-20 bei 2014 m. liepos 28 d. âSwedbankâ mokÄjimo pavedimÄ , patvirtinantį, kad Å¡iÄ sÄ skaitÄ G. P. apmokÄjo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dalyje dÄl iÅ¡laidų advokato pagalbai argumentavo iÅ¡samiai, iÅ¡aiÅ¡kindama visas aptariamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurioms teisÄjų kolegija pritaria iÅ¡ esmÄs. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, G.
P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentÄjusiuoju, kaip asmuo, patyrÄs moralinÄ Å¾alÄ (b. t.1, b.l. 26). Civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos nagrinÄjamoje byloje buvo pareikÅ¡tas tiek paties G. P., kaip nukentÄjusiojo, tiek jo, kaip įstatyminio mažameÄio sÅ«naus atstovo (b. t. 2, b.l. 55-57), taÄiau, kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio turinys neabejotinai atskleidžia, kad neturtinÄs žalos atlyginimo buvo praÅ¡oma tik mažameÄio J.
P. naudai. Sutiktina su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju G. P. faktinis statusas procese, nepateikus asmeniÅ¡kai jo patirtos moralinÄs žalos įrodymų bei pagal nagrinÄjamo įvykio aplinkybes nesant pagrindo tokiai žalai konstatuoti, neatitinka LR BPK 28 str. 1 d. apibrÄžtos nukentÄjusiojo sÄ vokos. Be to pritartina apylinkÄs teismo argumentams atmetant civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos, kadangi jis nÄra pagrįstas ir įrodytas.Be to, vertinant G. P. argumentus, pabrÄžtina, kad sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti.
G. P. apeliacinio skundo dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio Vilniaus apygardos teismui pateikÄs nebuvo. Nors, remiantis LR BPK 320 str. 3 d., teismas, nagrinÄdamas bylÄ , nustatÄs esminius Å¡io Kodekso pažeidimus, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, patikrina, ar tai turÄjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dÄl kurio skundo nagrinÄjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims, taÄiau teisÄjų kolegija įvertinusi faktines bylos aplinkybes skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio kontekste, jokių esminių LR BPK pažeidimų nekonstatuoja.Esant nurodytoms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r Ä : nuteistosios L. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Sigita BieliauskienÄ TeisÄjai:                                                                     Jurgita MaÄionytÄ Â Â Â Â Â Â ArtÅ«ras Å umskas