57ea9875-94bf-4971-ac67-d05ca04f91fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr  Civilinė byla Nr. 2KT-77/2012            Procesinio sprendimo kategorija: 94.4 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. birželio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2347-67/2012,   n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2347-67/2012 pagal ieškovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl teisių pažeidimo, trečiasis asmuo – Lietuvos advokatÅ«ra. IeÅ¡kovas A. B. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui P. K. S., visam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir visam Vilniaus apygardos teismui. Nurodo, kad Å¡iuose teismuose byla nebus neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta, nes teisėjai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi. Teisėjui P. K. S. pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas yra padavęs ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui dėl teisėjų P. K.

S., R. J., H. J. ir A. A. veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėja R. J. nusiÅ¡alino nuo Å¡io ieÅ¡kinio priėmimo klausimo nagrinėjimo, o tai reiÅ¡kia, kad teisėjas P. K. S. negali nagrinėti Å¡ios civilinės bylos. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas kartu su Vilniaus apygardos teismu tyčia suklastojo ieÅ¡kinio negavimo faktÄ civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 ir atsisakė nagrinėti kito ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ taip suvaržydami pareiÅ¡kėjo teises ir neleisdami gintis baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir kitose bylose.

Dėl to Panevėžio apygardos teisme, Klaipėdos apygardos teisme, Kauno apygardos teisme yra iÅ¡keltos eilė civilinių bylų, kuriose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas ir jų teisėjai dalyvauja kaip atsakovai ar tretieji asmenys. Dėl Å¡ių aplinkybių tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas turi bÅ«ti nuÅ¡alinti nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo l. e. teismo pirmininko pareigas J. R. 2012 m. birželio 1 d. nutartimi perdavė bylÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, kad bÅ«tų iÅ¡spręsti nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimai.

PareiÅ¡kimas dėl teisėjų nuÅ¡alinimo ir praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, atmestinas. Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui arba iÅ¡ vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylÄ iÅ¡nagrinės pagal įstatymÄ Ä¯steigtas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 str.). Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ .

Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas (teisėjai) turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) Å¡aliÅ¡kumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 65, 66, 71 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2KT-9/2008). A. B. pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo P. K. S., visų Å¡io teismo teisėjų ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo motyvuojamas iÅ¡ esmės tuo, kad teisėjas P. K.

S., R. J., H. J., A. A. ir kiti konkrečiai neįvardinti Å¡ių teismų teisėjai yra priėmę ieÅ¡kovui nepalankius procesinius sprendimus ir kad jie yra nurodyti atsakovais naujame ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinyje, pateiktame Vilniaus apygardos teismui bei kitose Panevėžio apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiÅ¡kai.

Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties.

Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodydamas teisėjÄ arba teismÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindÄ jų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo.

Tačiau tokia praktika nereiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju neturi bÅ«ti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl Å¡io teisėjo veiksmų kitame teisme, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieÅ¡tarautų situacija, kai bylÄ nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į tai, ar teisėjas įtrauktas, ar neįtrauktas į bylÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, ir siekiant paÅ¡alinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti Å¡io teisėjo objektyvumu, nusiÅ¡alintų arba bÅ«tų nuÅ¡alintas nuo tokios bylos nagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2011).Å ioje byloje iÅ¡ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo motyvų ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas A.

B. padavė ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teisme atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjų P. K. S., R. J., H. J. ir A. A. veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir Å¡iuo pagrindu reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Ä®vertinus ieÅ¡kovo pradėtų panaÅ¡ių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų analogiÅ¡kais pagrindais, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindÄ teisėjų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovui primintina, kad už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų baudÄ (CPK 95 str. 2 d.).Kiti ieÅ¡kovo A. B. pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo argumentai iÅ¡ esmės yra susiję su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Ä®vertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad ieÅ¡kovas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. IeÅ¡kovui taip pat primintina, kad pakartotinis nuÅ¡alinimas negali bÅ«ti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nuÅ¡alinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).Esant tokiai situacijai, tenkinti A.

B. praÅ¡ymÄ dėl visų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl Å¡ios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiÄ ja dalimi ir 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: IeÅ¡kovo A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl visų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2347-67/2012 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, atmesti. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                     ArtÅ«ras Driukas