57e2346b-82c3-41b5-8fd8-e87d2f0cef1b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1198-657/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00951-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo T.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas T. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad buvęs savininkas J. J., visÄ nuosavybės teise valdomÄ 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai; atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ terminÄ dokumentams į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ pateikti.

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra S. J., mirusios (duomenys neskelbtini) d., įpėdinis pagal 2017 m. gruodžio 4 d. liudijimÄ . S. J., mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 174 An. J. J. yra buvęs savininkas nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 174 A, kuris iki nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 8,20 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (toliau - savininkas). J. J. turėjo du sÅ«nus – S. J., mirusį (duomenys neskelbtini) m., ir K. J., gimusį (duomenys neskelbtini) m., mirusį (duomenys neskelbtini) d.

3. Kauno miesto teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4290/91 buvo nustatytas juridinis faktas, kad S. J., sÅ«nus J., 1938 m. iÅ¡ savo tėvo J. J. buvo gavęs nuosavybės 4 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nustačius šį juridinį faktÄ , iÅ¡ J. J. (S. tėvo) turėtos 8,20 ha žemės, 4 ha žemė grÄ Å¾inta sÅ«naus S. J. įpėdiniams, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra iÅ¡skirta kaip atskira procedÅ«ra. Nuosavybės teisės jo įpėdiniams atkurtos pilnai, bylos baigtos.

Nors toks juridinis faktas nėra nustatytas, tačiau iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančių duomenų, prie pareiÅ¡kimo pridėtų naujų dokumentų matyti, kad faktiÅ¡kai 4,20 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini)., savininkas iki nacionalizacijos buvo jau nebe senelis J. J., o jo sÅ«nus K. J., faktiÅ¡kai valdęs 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini), kuris ten gyveno su visa Å¡eima, todėl jo sÅ«nus pretendentas K. J., sÅ«nus K., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bÅ«tent į jo tėvo K.

J., sÅ«naus J., turėtÄ 4,15 ha žemę.

4. Pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 174 An esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus matyti, kad vykdant nuosavybės teisių grÄ Å¾inimÄ pretendentui K. J., s. K., Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius nepagrįstai ir neteisingai skaičiuoja 4,20 ha žemės vertę ir dėl to aplaidžiai vykdo nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nes iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos 4,20 ha žemė buvo kitos paskirties, todėl valstybės iÅ¡perkamos žemės vertė turėjo bÅ«ti skaičiuojama taikant miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertę po 1 737,72 Eur/ha.

Dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas kaip J. J. pretendento K. J., s. K., įpėdinis, Nacionalinei žemės tarnybai teikė eilę praÅ¡ymų perskaičiuoti K. J., s. K., vardu atkuriamos 4,20 ha žemės vertę, jÄ skaičiuojant po 1 737,72 Eur/ha, o ne kaip rÅ«Å¡imis iÅ¡skirstytÄ Å¾emę. Nacionalinė žemės tarnyba tokių praÅ¡ymų netenkino motyvuojant, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje yra (duomenys neskelbtini) mokestiniais apdėjimo reikalų rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1938-10-31 sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad buvęs savininkas J.

J. nuosavybės teise valdė 8,20 ha žemės : II rūšies - 2,50 ha, III rūšies - 2,82 ha, IV rūšies - 2,83 ha ir mokesčiais neapdedamo ploto - 0,05 ha, kas skaičiuojama kaip IV rūšies žemė. Tačiau NŽT Kauno miesto skyrius visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, kad yra vėlesni, artimesni nacionalizacijai duomenys, patvirtinantys, kad 1939 m. žemė jau buvo ne žemė ūkio paskirties, o statybinė, t. y., kitos paskirties, nes 1939 m. birželio 27 d. K. J. buvo išduotas Kauno Apskrities Statybos Komisijos statybos leidimas Nr. 430 (duomenys neskelbtini). statyti medinius ūkio trobesius, susidedančius iš gyvenamojo namo, tvarto, klojimo ir pirties.

5. Pagal 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintos „Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodikos“ (toliau - Metodika) 3 p. nurodyta, kad kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, Å«kiniams objektams ir kt. Kad kitos paskirties žemė neprivalo bÅ«ti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė bÅ«tų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktÄ kaip kitos paskirties žemė.

Žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat Å¡i žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje, o pagal Metodikos 4.2. punktÄ â€“ miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotÄ iÅ¡ 1 737,72 Eur/ha. Gauti archyvo duomenys patvirtina, kad K. J. ne tik buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, tačiau faktiÅ¡kai statiniai minėtame žemės sklype stovėjo. Kauno regioninis valstybės archyvas 2019 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡davė pažymÄ dėl žemės Nr. (10.6)V10-2037 su papildomais dokumentais: 1963 m. birželio 5 d.

Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, iÅ¡ kurių matyti, kad J. J. sÅ«naus K. J. žmonai O. J. buvo pripažintos nuosavybės teisės į namų valdÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat, 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoÅ«kio statybai“, kurio 1 dalies a punktu nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais – J. K., K. valdÄ prie (duomenys neskelbtini), apie 1500 kv. m ploto.

6. PareiÅ¡kėjui juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikalingas nustatyti tikslu, kad 4,20 ha žemės sklypÄ pripažinus kaip naudotÄ kitai paskirčiai, pretendento K. J., s. K., įpėdiniui (pareiÅ¡kėjui) bÅ«tų perskaičiuota Å¡iuo metu neteisingai apskaičiuojama 4,20 ha žemės vertė. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, nes tik nustačius faktÄ , kad buvusio savininko J. J. turėta 4,20 ha žemė, faktiÅ¡kai naudota jo sÅ«naus K.

J., buvo naudota kitai paskirčiai, jo įpėdiniui, pareiÅ¡kėjui bÅ«tų perskaičiuota Å¡iuo metu neteisingai apskaičiuota valstybės iÅ¡perkama žemės sklypo vertė, t. y. 4,20 ha žemę skaičiuojant ne kaip žemės Å«kio paskirties žemę, imant 1 ha vertę 2 389,85 Eur o kaip kitos paskirties žemę, 13 901,76 Eur (1 737,72 Eur/ha x 8 (pataisos koeficiento teritoriniam socialiniam – gamybiniam potencialui apskaičiuoti pagal Metodikos 6 p.). Po pretendento K. J., K. įpėdinės S. J. mirties (duomenys neskelbtini) d. palikimÄ priėmė A.

K., kuris 2017 m. lapkričio 23 d. pagal paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiÅ¡kėjui T. P.. Ä®pėdinis T. P. objektyviai neturėjo galimybės gautus naujus dokumentus, kuriuos teikia teismui, pateikti iki įstatyme numatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d., kadangi į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ naujai įstojo tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., įsigijęs paveldėjimo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimo netenkinti.

8. Nurodė, kad nėra išlikusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad K. J. (J.) nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę. Buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, kaip teigia pareiškėjas, o priešingai, kaimo teritorijoje, nes archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime. 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėta žemė nebuvo kitos paskirties.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas tik pretendento teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, negali turėti daugiau teisių, nei jų turėjo pretendentas K. J. (jo teisių perėmėja S. J.), kreipdamasis į teismÄ privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių pretendentas (jo teisių perėmėjas) įstatymo nustatytu terminu nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ K.

J. bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko iÅ¡likusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios bÅ«tų trukdę tai atlikti, nenustatyta. Terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Kauno regiono valstybės archyvo 2019 m. sausio 21 d. pažymÄ dėl K. J. pastatų Nr. (10.6)V10-189; 1939 m. birželio 12 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas), gyv. (duomenys neskelbtini) k., pareiÅ¡kimas Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , klojimÄ ir pirtį. PraÅ¡yme įraÅ¡yta, kad trobesiai bus statomi jam priklausančioje 4,15 ha ploto žemėje; Kauno Apskrities Statybos Komisijos 1939 m. birželio 17 d. K.

J. (tėvo vardas nenurodytas) iÅ¡duotas leidimas Nr. 430 statyti medinius gyv. namÄ , tvartÄ , klojimÄ ir pirtį (duomenys neskelbtini) k. Todėl nesutiktina, kad Å¡ie įrodymai yra vėliausi ir artimiausi nacionalizacijai duomenys, patvirtinantys, kad 4,20 ha žemė buvo ne dirbama, o statybinė (kitos paskirties). Å ie duomenys tik patvirtina, kad, kad K. J. norėjo statyti pastatus (duomenys neskelbtini) k., tuo tikslu gavo leidimÄ , tačiau duomenų apie tai, kokios paskirties žemės sklypui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, ar pagal šį leidimÄ pastatai buvo pastatyti arba pradėti statyti, duomenų nepateikta.

11. Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma dėl žemės Nr. (10.6)V10-2037 su papildomais dokumentais: 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu patvirtina, kad K.

J. žmonai O. J. nurodytu laiku buvo pripažintos nuosavybės teisės į namų valdÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir tai, kad nurodytu laiku buvo nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais - J. K., K. valdÄ prie (duomenys neskelbtini), apie 1500 m2 ploto. Tačiau pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nenurodė jokių aplinkybių, kodėl žemės sklypas su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais buvęs (duomenys neskelbtini), turėtų patvirtinti faktÄ , kad buvęs savininkas J.

J., nuosavybės teise valdomÄ visÄ 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) k., naudojo kitai paskirčiai. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kuo susijęs turtas buvęs (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. Atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat Å¡i žemė laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime ir jo pateiktuose dokumentuose matyti, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) k., t. y. kaimo teritorijoje.

Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų argumentams, kad ši žemė buvo miesto teritorijoje, pagrįsti.

12. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pagal Kauno Apskrities Statybos Komisijos 1939 m. birželio 17 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas) iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 430 statyti medinius gyv. namÄ , tvartÄ , klojimÄ ir pirtį (duomenys neskelbtini) k., pastatai buvo pastatyti ir tai, neva, įrodo 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas. IÅ¡ minėtų dokumentų matyti, kad pastatų ((duomenys neskelbtini)) statybos metai yra 1901 m. Tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl Å¡ių įrodymų sÄ sajumo.

13. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmestinas. PareiÅ¡kėjo argumentai apie žemės vertės apskaičiavimÄ Å¡iuo atveju nevertinami, nes teismas Å¡ioje byloje nesprendžia, ar atitinkamos institucijos teisingai ir pagal tinkamas metodikas skaičiuoja žemės vertę, o tik sprendžia, ar yra pakankamai duomenų nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

14. PareiÅ¡kėjas yra pretendento teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi paveldėjimo teises nusipirko iÅ¡ įpėdinio, nesudaro pagrindo kitaip vertinti, kiek laiko praleistas terminas ir kokios aplinkybės tai lėmė. PareiÅ¡kėjas negali turėti daugiau teisių, nei jų turėjo pretendentas K. J. (jo teisių perėmėja S. J.). PareiÅ¡kėjas klaidingai vertina, kad teismas turi įvertinti tik po 2017 m. lapkričio 23 d. buvusias aplinkybes. Toks vertinimas teisiÅ¡kai klaidingas, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, nes tokiu atveju dar kartÄ pardavus paveldėjimo teises pagal pirkimo–pardavimo sutartį, ir vertinant tik naujai į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Ä¯stojusio asmens aktyvius/neaktyvius veiksmus, tai galėtų tęstis neprotingÄ laikÄ .

15. Byloje nėra duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ K. J. bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko iÅ¡likusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios bÅ«tų trukdę tai atlikti, byloje nenustatyta. Pretendento teisių perėmėja S. J. nuo teisių perėmimo momento (1994 m. balandžio 24 d.), o jos teisių perėmėjas A. K. nuo teisių perėmimo momento (2012 m. rugpjūčio 19 d.) taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų duomenų gavimo iÅ¡ archyvo apie buvusio savininko žemės paskirtį, nors objektyvių priežasčių, kliudančių kreiptis į archyvÄ nuo pat teisių perėmimo nenustatyta.

Terminas dokumentams pateikti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi tokio fakto nustatymas pareiškėjui šiuo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Nurodytos aplinkybės taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas T. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti arba perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, nesiėmė aktyvių veiksmų ir priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės ir nepagrįstai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl juridinio fakto nustatymo atmetė.

Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesudarydamas pareiÅ¡kėjui galimybės papildomai pagrįsti ir paaiÅ¡kinti bylos aplinkybes ir pateiktų įrodymų sÄ sajumÄ . Teismas nepasisakė, neiÅ¡aiÅ¡kino ir nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytinas Metodikos 4.2 punktas. prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, pareiÅ¡kėjas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pastatai faktiÅ¡kai buvo pastatyti.

Teismas bylÄ nagrinėjo formaliai raÅ¡ytinio proceso tvarka ir neiÅ¡sireikalavo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos, kurioje yra aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s dokumentai, patvirtinantys, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra vykdomas, (duomenys neskelbtini) teritorijÄ priskiriant Kauno miestui iki 1991m. liepos 31 d. Teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė nepagrįstai, visiÅ¡kai nieko nepasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų, svarbių Å¡io pobÅ«džio bylose.

Teismas, nepasisakydamas bei neatsižvelgdamas į nurodytus teismų praktikoje suformuotus kriterijus Å¡io pobÅ«džio bylose, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai, nenustatęs, kad žemė buvo suskirstyta rÅ«Å¡imis arba apaugusi miÅ¡ku, atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . 16.2. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinimui. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teismų praktikai, kadangi iki 2017 m. lapkričio 23 d., t. y. iki teisių perėmimo, pareiÅ¡kėjas neabejotinai objektyviai neturėjo galimybės realizuoti savo teises.

Iki įstatymu nustatyto termino jis nebuvo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos dalyviu. Nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pretendentas K. J., jo teisių perėmėja S. J. ar jos teisių perėmėjas A. K. nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų dokumentų gavimo. Byloje nėra jokių įrodymų, tokiai teismo iÅ¡vadai pagrįsti. PareiÅ¡kėjas nesiekia įgyti daugiau teisių, negu turėjo pretendentas ar vėlesni jo teisių perėmėjai, nes nesiekia atkurti nuosavybės teisių į daugiau žemės, negu turi teisę.

PareiÅ¡kėjas siekia, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas bÅ«tų vykdomas teisingai ir bÅ«tų teisingai atlyginama už nusavintÄ kitos paskirties žemę, kaip numato Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 skyrius. Be to, pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti terminÄ tik dėl dalies papildomų dokumentų pateikimo.

17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

18. Nurodė, kad nėra išlikusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad K. J. (J.) nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai įrodo, jog J. J.. Buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, o priešingai - kaimo teritorijoj, nes archyviniuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime.

Byloje nėra duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ K. J. bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko iÅ¡likusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios bÅ«tų trukdę tai atlikti, byloje nenustatyta. Pretendento teisių perėmėja S. J. nuo teisių perėmimo momento (1994 m. balandžio 24 d.), o jos teisių perėmėjas A. K. nuo teisių perėmimo momento (2012 m. rugpjūčio 19 d.) taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų duomenų gavimo iÅ¡ archyvo apie buvusio savininko žemės paskirtį, nors objektyvių priežasčių, kliudančių kreiptis į archyvÄ nuo pat teisių perėmimo nenustatyta.

Terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinimui. Teismas nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, kas sudaro pagrindÄ pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teisėtu ir pagrįstu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

20. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog visas K. J. 4,20 ha žemės sklypas buvo naudojamas kitai paskirčiai, bet to pareiÅ¡kėjas ne dėl svarbių priežasčių yra praleidęs terminÄ pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinti.

21. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teismo sprendimÄ skundžia dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 str.).

22. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad J. J. iki nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 8,20 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) k. J. J. turėjo du sÅ«nus: S. J., mirusį (duomenys neskelbtini) m. ir K. J., mirusį (duomenys neskelbtini) d. K. J. turėjo vaikus: J. J., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) m., J. G., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) m.; J. K., gimusį (duomenys neskelbtini) m. K. J., miręs (duomenys neskelbtini) d., 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bÅ«tent į jo tėvo K.

J., turėtÄ 4,15 ha žemę. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudarytos ekspertų komisijos 2004 m. vasario 24 d. protokolu Nr. 1, buvo nutarta K. J. 1991 m. gruodžio 19 d. praÅ¡ymÄ pripažinti paduotÄ ne į tėvo K. J., (sÅ«naus J.) turėtÄ Å¾emę, bet į senelio J. J. turėtÄ Å¾emę. S. J. buvo K. J. įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje. Po S. J. mirties palikimÄ priėmė A. K., kuris pagal 2017 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiÅ¡kėjui.

23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su visais esminiais apeliacinio skundo argumentais.

24. VisiÅ¡kai pritartina apelianto argumentams, jog teismas, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, pažeidė bylos nagrinėjimo žodiÅ¡kumo principÄ . Nors įprastai ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau teismas gali nuspręsti konkrečiÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Tai kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka ir neiÅ¡klausė pareiÅ¡kėjo, yra esminis procesinis pažeidimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje (CPK 263 str.). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimÄ . Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad pagal konkrečios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas prielaidomis ir įrodymais nepagrįstais samprotavimais.

27. Sutiktina su apeliantu, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. Å¡iose bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. (CPK 179 str. 2 d.), todėl, kilus abejonių dėl aplinkybių, kada pastatai buvo pastatyti, ar iÅ¡ vis pagal gautÄ statybos leidimÄ buvo pastatyti, ar K. J. valdytas žemės sklypas buvo / yra priskiriamas miesto teritorijai, teismas turėjo pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui pateikti naujus įrodymus ir / ar papildomus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡reikalauti papildomus duomenis iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos ir pan., kad paÅ¡alinti kilusias abejones ir prieÅ¡taravimus. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios pareigos nevykdė ir kilusių prieÅ¡taravimų ir abejonių, priimdamas sprendimÄ , nepaÅ¡alino.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime buvo nurodęs, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje yra Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Amalių seniÅ«nijos mokestiniais apdėjimo reikalų rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1938 m. spalio 31 d. sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdė 8,20 ha žemės: II rÅ«Å¡ies – 2,50 ha, III rÅ«Å¡ies – 2,82 ha, IV rÅ«Å¡ies – 2,83 ha ir mokesčiais neapdedamo ploto – 0,05 ha, kas skaičiuojama kaip IV rÅ«Å¡ies žemė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos „Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodikos“ 3 punktÄ kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, Å«kiniams objektams ir kt. Kad kitos paskirties žemė neprivalo bÅ«ti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė bÅ«tų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktÄ kaip kitos paskirties žemė.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat Å¡i žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje, todėl pagal Metodikos 4.2. punktÄ â€“ miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotÄ iÅ¡ 1 737,72 Eur/ha.

29. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo atrodė įtikinama, kad vien tai, jog žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini) k., leidžia spręsti, kad žemės sklypas buvo kaimo teritorijoje, o vien tai, kad buvo iÅ¡duotas leidimas statybai leidžia abejoti kokios paskirties žemės sklypui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, ir apie tai, ar pagal šį leidimÄ pastatai buvo pastatyti arba pradėti statyti. Teismas netyrė ir nevertino pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, reikÅ¡mingų nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas – t. y. ar žemė buvo suskirstyta rÅ«Å¡imis, ar apaugusi miÅ¡ku, ar naudota kitai paskirčiai. ų dėl sklypo vertės, nors kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio juridinio fakto nustatymu siekiama ne įrodyti nuosavybės teises į žemės sklypÄ (ginčo dėl to nėra), bet siejama su sklypo vertės perskaičiavimu, siekiant gauti kad gauti teisingÄ kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl praleisto termino, kad teismo išvada, jog K. J., S. J., A. K. ar pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nėra pagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais.

31. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, sprendimÄ pagrindė prielaidomis ir spėliojimais, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, ir dėl Å¡ių pažeidimų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl priimtas sprendimas naikintinas. Kadangi byloje reikalinga tinkamai įvertinti pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), prireikus patikslinti ir paskirstyti Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 225 str. 1 d. 1 p.), konstatuotina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi n u t a r i a : Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė