57e06f73-d5b9-4fa6-bd31-d996c5d7ffdb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-2641-331/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-02047-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. P-186 (toliau – ir Ä®sakymas) paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. P-186 (toliau – ir Ä®sakymas) paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2.1. PaaiÅ¡kino, kad Departamento Imuniteto skyrius 2018 m. sausio 24 d. pradėjo patikrinimÄ dėl galimo pareiÅ¡kėjo padaryto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Ä®statymas) pažeidimo.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas atsižvelgiant į 2018 m. sausio 18 d. pristatytÄ ir vieÅ¡ai paskelbtÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. ataskaitÄ Nr. IV-I. Departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-66 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai buvo pavesta perimti 2018 m. sausio 24 d. pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , jį tęsti, pateikti pareiÅ¡kėjui patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , pateikti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ .

Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rÄ atlikusi Komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kuri Departamento direktoriaus buvo pasiraÅ¡yta ir registruota 2018 m. kovo 21 d. (Nr. TT-7) (toliau – ir IÅ¡vada). Departamento direktoriaus Ä®sakymu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas pažeidęs Ä®statymo nuostatas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 30 d. jau buvo pradėtas pareiÅ¡kėjo tarnybinis patikrinimas po to paties Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vieÅ¡os spaudos konferencijos, kurioje taip pat buvo nurodyti surinkti duomenys apie galimus pareiÅ¡kėjo padarytus Ä®statymo pažeidimus.

Vis dėlto tuo metu tyrimÄ atlikęs subjektas pagal įvertintus duomenis 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. TT-14, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas nepadarė Ä®statymo pažeidimo. Å i iÅ¡vada (jÄ 2018 m. sausio 11 d. patvirtinus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK) turėjo bÅ«ti patvirtinta Departamento direktoriaus įsakymu, tačiau tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas iki tol, kol pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. 2.2. Mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas tendencingai, Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus tarnautojams darant spaudimÄ , nebuvo iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose nurodyti duomenys.

Ankstesnius tarnybinius patikrinimus atlikę subjektai tyrimus vykdė nekompetentingai, laiku nesurinko ir neįvertino visų prieinamų galimÄ tarnybinį nusižengimÄ kvalifikuojančių duomenų, dėl to buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti terminai. 2.3. Teigia, kad visus skundo pagrindÄ Ä¯rodančius duomenis pareiÅ¡kėjas yra nurodęs jo paaiÅ¡kinimuose, pridėtuose prie jo pateikto skundo teismui. PareiÅ¡kėjas jo tarnybinį patikrinimÄ atlikusių subjektų nebuvo informuotas, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ir dėl pareiÅ¡kėjo paskirtos priemokos jo giminaičiui V.

K., dėl to pareiÅ¡kėjui dėl Å¡iuo aspektu nustatyto Ä®statymo pažeidimo nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos apsiginti, pateikti paaiÅ¡kinimus ir duomenis. 2.4. Pažymi, kad atliekant pareiÅ¡kėjo tarnybinio patikrinimo procedÅ«rÄ akivaizdžiai buvo pažeistas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2018 m. sausio 18 d., kada Departamente buvo gauta ir vieÅ¡ai visuomenei pristatyta Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. pažyma Nr. IV-I, o galbÅ«t netgi nuo 2017 m. gruodžio mėn., kadangi visiÅ¡kai identiÅ¡ko turinio audito iÅ¡vados projektas dėl galimų padarytų pažeidimų PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) ir Departamentui buvo pristatytas 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje. 2.5.

Atkreipia dėmesį, kad yra abejotini Departamento sprendimai perduoti atlikti tarnybinio patikrinimo procedÅ«rÄ iÅ¡ vieno tokios procedÅ«ros atlikimo subjekto (padalinio) kitam (Komisijai), perkvalifikuojant galimo nusižengimo sunkumÄ bei pakeičiant didelę dalį tyrimo aplinkybių, juo labiau, kad atlikus tyrimÄ nekonstatuota, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų įvykdęs Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Toks tyrimo subjekto keitimas nėra numatytas teisės aktuose ir gali bÅ«ti vertinamas kaip bandymas rasti teisėtÄ bÅ«dÄ pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rÄ .

Jeigu tyrimo subjekto kreipimasis į VTEK, nors ir nėra pagal Statuto 30 straipsnį įskaitomas į termino, per kurį turi bÅ«ti skiriama nuobauda dėl tarnybinio nusižengimo, skaičiavimo iÅ¡imtis, visgi yra aiÅ¡kiai teisiÅ¡kai pagrįsta procedÅ«ra, tai tyrimo subjekto delsimas pasiraÅ¡yti įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo nuo VTEK iÅ¡vados (2018 m. balandžio 26 d. raÅ¡tas Nr. S-1592-(2.5) gavimo dienos (2018 m. balandžio 26 d.) iki Ä®sakymo priėmimo ir pareiÅ¡kėjo supažindinimo su juo dienos (2018 m. gegužės 21 d.) yra visiÅ¡kai nepateisinamas ir vertintinas kaip nepagrįstas teisinio proceso vilkinimas. 2.6.

Mano, kad vertinant skirtingas VTEK išvadas kyla abejonių dėl šios Įstatymo vykdymo nuostatas prižiūrinčios institucijos vienodos Įstatymo nuostatų taikymo praktikos panašiose situacijose. Pavyzdžiui, Pravieniškių PN-AK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo žmonos sesers R. K., kuri yra minėtos įstaigos Psichologinės tarnybos viršininkė, atžvilgiu ir tarnybinio tyrimo išvadoje buvo nustatyti analogiški pažeidimai pareiškėjo galbūt padarytiems pažeidimams – nenusišalinimas nuo dalyvavimo priimant sprendimus Pravieniškių PN-AK Ūkinės-finansinės tarybos posėdžių metu dėl R.

B. ir V. K.. Pateikus derinimui Å¡iÄ iÅ¡vadÄ VTEK, Å¡is subjektas 2018 m. balandžio 6 d. raÅ¡te Nr. S-1341-(1.5) nurodė, kad pareigÅ«nė neįvykdė Ä®statymo pažeidimo. Tiek pareiÅ¡kėjo, tiek R. K. pareigos yra vadovaujamosios. R. K. R. B. bei V. K. yra pusseserės, o pareiÅ¡kėjui Å¡ie asmenys yra jo sutuoktinės pusseserės, t. y. pagal civilinę teisę tolimesnės giminaitės, su kuriomis pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai nepalaiko jokių artimų ryÅ¡ių. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡skirtinai protegavęs ar kitaip sudaręs iÅ¡skirtines sÄ lygas jam artimiems asmenims, kad sprendimai, kuriuos priimant bet kokia forma jis dalyvavo, buvo nesÄ Å¾iningi, neproporcingi ar pažeidė kitų PravieniÅ¡kių PN-AK darbuotojų teisėtus interesus ar lÅ«kesčius, turėjo dar kokias nors negatyvias pasekmes.

Todėl išvada, kad pareiškėjas padarė Įstatymo nuostatų pažeidimus, yra nepagrįsta.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas Departamente 2018 m. sausio 18 d. gavus Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. ataskaitÄ Nr. IV-I, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, vizuodamas ir pasiraÅ¡ydamas dokumentus, priėmė sprendimus dėl su juo susijusių asmenų. Atliekant tarnybinį patikrinimÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, eidamas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas, sprendė su jo sutuoktinės sesers R.

K. bei sutuoktinės pusseserių V. K. ir R. B. darbu PravieniÅ¡kių PN-AK susijusius klausimus. PareiÅ¡kėjas taip pat dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su UAB „Prasila“, kurioje dirba jo sutuoktinės tėvas A. D.. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės. Nustatytos aplinkybės buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo suėję. Už nustatytÄ ir įrodytÄ tarnybinį nusižengimÄ tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte – papeikimas, – pareiÅ¡kėjui parinkta pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui. Minėta nuobauda yra viena Å¡velniausių iÅ¡ galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudÄ , atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, pareigÅ«no kaltės rūšį ir laipsnį.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pasiūlė proceso šalims pateikti paaiškinimus dėl LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutarties.

6. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko savo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir argumentus atsiliepimuose į skundÄ ir apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Nustatyta, kad LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartimi, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ , 19 punkte pažymėjo, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo visų pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ sudarančių argumentų (aplinkybių). Nors pareiÅ¡kėjas skunde buvo pažymėjęs, kad jo skundo pagrindÄ sudaro ir prie skundo pridėtuose jo paaiÅ¡kinimuose dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių Departamentui nurodyti argumentai (duomenys) (prie pareiÅ¡kėjo skundo buvo pridėtas 2018 m. vasario 2 d. paaiÅ¡kinimas ir 2018 m. vasario 26 d. paaiÅ¡kinimas), tačiau teismas minėtuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų (aplinkybių) nevertino.

Teismas taip pat neįvertino visų eksplicitiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų (aplinkybių). Pavyzdžiui, teismas sprendime nepasisakė dėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, skirtingo VTEK Ä®statymo nuostatų taikymo vertinant panaÅ¡ias situacijas; pareiÅ¡kėjo argumento, kad buvo praleistas Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų terminas ginčijamu Ä®sakymu jam skirti nuobaudÄ . 23 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, turi nustatyti, ar nebuvo padaryta pareiÅ¡kėjo akcentuojamų tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedÅ«rų pažeidimų, o jei buvo padaryta tokių pažeidimų, įvertinti, ar jie yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ Ä®sakymÄ neteisėtu ir nepagrįstu (ABTÄ® 91 str. 1 d. 3 p.).

Nenustatęs minėtų procedÅ«ros pažeidimų ar nepripažinęs, kad dėl jų savaime yra pagrindas vertinti ginčijamÄ Ä®sakymÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus (aplinkybes) dėl, jo nuomone, nepagrįstai nustatytų pažeidimų, turi nustatyti, ar tirtuose pareiÅ¡kėjo veiksmuose buvo Ä®sakymu konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis. Å iuo aspektu pastebėtina, kad Komisijos IÅ¡vada, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Ä®sakymas, pasiÅ«lyta Departamento direktoriui pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė teisės aktus priimdamas (dalyvaudamas priimant) sprendimus (atlikdamas veiksmus) tik dėl V.

K., R. B. ir UAB „Prasila“, t. y. ne dėl visų IÅ¡vadoje nurodytų asmenų. Taigi teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ aptars LVAT pastebėtus argumentus. 8.1. Departamente 2018 m. sausio 18 d. gauta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus (toliau – ir Skyrius) ataskaita Nr. 1V-1, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, vizuodamas ir pasiraÅ¡ydamas dokumentus, priėmė sprendimus dėl su juo susijusių asmenų. Departamento Imuniteto skyrius 2018 m. sausio 30 d. surašė pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. LV-480, kuriame nurodyta, kad jis priėmė sprendimus dėl su juo susijusių asmenų (1 t., b. l. 18–20).

PareiÅ¡kėjas Departamento direktoriui pateikė 2018 m. vasario 2 d. paaiÅ¡kinimÄ Nr. 14-402 dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių, kuriame teigė, kad 2018 m. sausio 30 d. praneÅ¡ime nurodytų pažeidimų nepadarė, savo vieÅ¡uosius ir privačius interesus deklaravo tinkamai (1 t., b. l. 21–24). 8.2. Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. T-31 sudarė komisija galimam pareiÅ¡kėjo tarnybiniam nusižengimui, susijusiam su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje, iÅ¡tirti (1 t., b. l. 25).

PareiÅ¡kėjui 2018 m. vasario 20 d. buvo pateiktas papildomas praneÅ¡imas apie Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , pasiÅ«lė pateikti paaiÅ¡kinimus (1 t., b. l. 26–29). PareiÅ¡kėjas Departamento direktoriui ir komisijai pateikė 2018 m. vasario 26 d. paaiÅ¡kinimÄ dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių, kuriame teigė, kad nurodytų pažeidimų nepadarė bei savo vieÅ¡uosius ir privačius interesus deklaravo tinkamai, pažymėjo, kad įstaigai nebuvo padaryta žala (1 t., b. l. 30–38). 8.3.

Komisijos 2018 m. kovo 21 d. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pasiÅ«lyta pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Ä®statymo reikalavimus deklaruoti vieÅ¡uosius ir privačius interesus, nevykdė Tarnybos Departamento statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalies nuostatų bei nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (1 t., b. l. 6–17). VTEK 2018 m. balandžio 26 d. raÅ¡te Nr. S-1592 Departamentui nurodė, kad teisinis pareiÅ¡kėjo veiklos įvertinimas atitinka Ä®statymo nuostatas, todėl savarankiÅ¡ko tyrimo jo atžvilgiu neatliks (1 t., b. l. 39). 8.4.

Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. P-186 pripažino, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (t. 1, b. l. 5).

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu komisija vertino, ar pareiÅ¡kėjas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 24 d. eidamas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas ir laikinai eidamas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus pareigas, pažeidė Ä®statymo reikalavimÄ VTEK nustatyta tvarka savo privačių interesų deklaracijoje pateikti duomenis apie artimus ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, papildyti deklaracijÄ , jeigu paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės ar atsirado įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti duomenys, taip pat turėjo prievolę vengti interesų konflikto ir neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai bei tinkamai atlikti tarnybines pareigas, bei neturėjo teisės dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti tuos sprendimus, kurie gali sukelti interesų konfliktÄ .

10. Atsakovas patikrinimo metu iš esmės konstatavo, kad tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas, nenusišalindamas ir spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinės sesers vyru V. K., sutuoktinės pussesere R. B. ir UAB „Prasila“, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.

11. PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ su padarytomis iÅ¡vadomis, jam paskirta nuobauda grindžia Å¡iais argumentais, teigdamas, kad tyrimas buvo atliekamas tendencingai, jam įtakÄ darė Teisingumo ministerijos atstovų spaudimas; buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti terminai; Departamento sprendimai perduoti tarnybinio patikrinimo procedÅ«rÄ iÅ¡ vieno tokios procedÅ«ros atlikimo subjekto (padalinio) kitam (komisijai), perkvalifikuojant galimo nusižengimo sunkumÄ bei pakeičiant didelę dalį tyrimo aplinkybių buvo nepagrįsti; faktinės aplinkybės dėl jo galimai padaryto nusižengimo buvo vertintos Å¡aliÅ¡kai, nesivadovauta taikoma praktika panaÅ¡iose situacijose.

12. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių argumentų dėl jo galimai netinkamos veiklos valstybės tarnyboje aplinkybių, iÅ¡ esmės teikia argumentus dėl tarnybinio nusižengimo procedÅ«ros pažeidimų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo teiginius dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo neobjektyvumo, vertins komisijos 2018 m. kovo 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. TT-7 bei ginčijamÄ Ä¯sakymÄ . Ä®sakymas priimtas vadovaujantis Ä®statymo, Statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis.

Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ .

PrieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios narys jis yra, ir asmenys, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ .

Statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta valstybės tarnautojų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , valstybės tarnautojas privalo laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.

13. Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaracijÄ . Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius savo ir sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) duomenis deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti. Minėto straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad privalu nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

14. Komisijos 2018 m. kovo 21 d. iÅ¡vadoje konstatuota, kad eidamas savo tarnybines pareigas ir dalyvaudamas PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkinės ir finansinės tarybos veikloje, pareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, tinkamai neįvertino savo artimų asmenų (ir kitų asmenų, keliančių jam interesų konfliktÄ ) darbo kaip realios Ä®statyme įtvirtintos interesų konflikto einant tarnybines pareigas grėsmės.

15. Bylos medžiaga aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo savo privačių interesų, sprendė klausimus, susijusius su R. K. (pareiÅ¡kėjo sutuoktinės sesuo, dirba PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos virÅ¡ininke), R. B. (pareiÅ¡kėjo sutuoktinės pusseserė, dirba PravieniÅ¡kių PN-AK Administracijos reikalų skyriaus vyresniÄ ja specialiste), V. K. (pareiÅ¡kėjo sutuoktinės pusseserė, dirba PravieniÅ¡kių PN-AK Administracijos reikalų skyriaus raÅ¡tvede), A. D. (pareiÅ¡kėjo sutuoktinės tėvas, eina UAB „Prasila“, su kuria PravieniÅ¡kių PN-AK sieja civiliniai sutartiniai santykiai, direktoriaus pavaduotojo pareigas) ir V. K. (pareiÅ¡kėjo sutuoktinės sesers vyras, dirba PravieniÅ¡kių PN-AK Apsaugos priežiÅ«ros skyriuje). Minėti asmenys patenka į Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä , kuriuos pareiÅ¡kėjas privalėjo nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, tačiau to nepadarė.

16. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas vizavo PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos virÅ¡ininkės R. K. 2015 m. sausio 14 d. praÅ¡ymÄ Nr. 8-668 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ (2 t., b. l. 96), Administracijos reikalų skyriaus virÅ¡ininko V. Z. 2016 m. kovo 31 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 8-1505 „Dėl priedų peržiÅ«rėjimo Administracijos reikalų skyriaus darbuotojoms“, kuriuo buvo praÅ¡oma 10 proc. padidinti priemokas Administracijos reikalų skyriaus darbuotojoms, įskaitant ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinės pusseseres V.

K. ir R. B. (1 t., b. l. 113–114). Kaip Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos pirmininkas nagrinėjo V. Z. 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir pritarė V. K. skirti priemokÄ , pasirašė ir teikė PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriui Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokolÄ Nr. LD-3326, kuriuo buvo siÅ«loma nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Administracijos reikalų skyriaus raÅ¡tvedei V. K. skirti papildomÄ 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokÄ už papildomų užduočių vykdymÄ (1 t., b. l. 138–141).

V. Z. 2016 m, rugpjūčio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 8-3895 dėl papildomo 10 proc. priedo skyrimo V. K. 2016 m. rugpjūčio 30 d. užrašė rezoliucijÄ â€žpateikti svarstymui taryboje“ (t. 1, b. l. 142). Kaip Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos narys nagrinėjo savo paties vizuotÄ V. Z. 2016 m. rugsėjo 30 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , pritarė V. K. ir R. B. skirti priemokas ir priedus, pasirašė ir teikė PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriui Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos 2016 m. rugsėjo 30 d. protokolÄ Nr. LD-3811, kuriuo buvo siÅ«loma nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. skirti Administracijos reikalų skyriaus raÅ¡tvedei V.

K. 35 proc. algos dydžio priedÄ ir Å¡io skyriaus vyresniajai raÅ¡tvedei R. B. 10 proc. priemokÄ už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymÄ (1 t., b. l. 144–174). 2016 m. rugsėjo 29 d. vizavo V. Z. 2016 m. rugsėjo 30 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl 10 proc. priemokos skyrimo R. B. (1 t., b. l. 175). Vizavo V. Z. 2017 m. kovo 22 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 8-1108 „Dėl priemokos R. B. skyrimo“, kuriuo buvo praÅ¡oma nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

R. B. skirti 20 proc. pareiginės algos dydžio priemokÄ už papildomų užduočių vykdymÄ , Å¡iame praneÅ¡ime užrašė 2017 m. kovo 31 d. vizÄ â€žSuderinta“ (2 t., b. l. 94). Kaip Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos narys nagrinėjo savo paties vizuotÄ V. Z. 2017 m. kovo 22 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , pritarė R. B. skirti priemokÄ , pasirašė ir teikė PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriui Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos 2017 m. kovo 31 d. protokolÄ Nr. LD-692, kuriuo buvo siÅ«loma skirti nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

Administracijos reikalų skyriaus vyresniajai specialistei R. B. 20 proc. pareiginės algos dydžio priemokÄ už papildomų užduočių vykdymÄ (3 t., b. l. 91–128). 2017 m. balandžio 6 d. apmokėti vizavo UAB „Prasila“ 2017 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (serija PRA Nr.00008), pavedė PravieniÅ¡kių PN-AK Buhalterinės apskaitos skyriui Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėti (2 t., b. l. 78), 2017 m. balandžio 3 d. pasirašė mokėjimo paraiÅ¡kÄ Nr. 21-62, kurios pagrindu UAB „Prasila“ iÅ¡ valstybės biudžeto buvo sumokėta 163 000 Eur (2 t., b. l. 91–92), 2017 m. balandžio 17 d. pasirašė mokėjimo paraiÅ¡kÄ Nr. 21-68, kurios pagrindu UAB „Prasila“ buvo sumokėta 35 178,88 Eur (2 t., b. l. 89–90).

17. Teismas vertindamas pareiÅ¡kėjo 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 26 d. paaiÅ¡kinimus nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. vasario 2 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pradėjęs dirbti turėjo duomenų tik apie tris artimus asmenis, su kuriais jį ar jo sutuoktinę sieja giminystės ryÅ¡iai, dirbančius Å¡ioje įstaigoje - sutuoktinės motinÄ , A. D., sutuoktinės seserį R. K., bei sutuoktinės sesers vyrÄ V. K., aiÅ¡kino, kad į Å¡ias darbuotojas visais tarnybinės veiklos klausimais žiÅ«rėjo kaip į bet kurias kitas, jų atžvilgiu neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, priimdamas sprendimus vadovavosi įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.

Teigė, kad nėra duomenų, kad vykdydamas pareigas minėtoms darbuotojoms bÅ«tų sudaręs kokias nors iÅ¡skirtines nei kitiems darbuotojams sÄ lygas, be pagrindo ar ne už realiai atliekamas užduotis bÅ«tų tarpininkavęs dėl priedų ar priemokų skyrimo ar kitaip aiÅ¡kiai parodęs savo iÅ¡skirtinius interesus, Å¡ie darbuotojai negavo jokių iÅ¡skirtinai didelių ar jų vykdomos veiklos ir įvykdytų darbų neatitikusių priedų ar priemokų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į paaiÅ¡kinimo turinį daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas žinojo jam keliamus įtarimus, tačiau dalyvavo (reiÅ¡kė savo pozicijÄ ) priimant sprendimus susijusius su V.

K., A. D., R. K.. 2018 m. vasario 26 d. paaiÅ¡kinime teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. papildė savo deklaracijÄ Ä¯traukdamas į dvi savo sutuoktinės pusseseres (V. K. ir R. B.) neturėdamas įstaigos vadovo rekomendacijų dėl nusiÅ¡alinimų, bei nuo to momento jis nusiÅ¡alindavo nuo visų deklaruotų asmenų atžvilgiu priimamų sprendimų.

18. Taigi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo veiksmų aiÅ¡kiai matyti, kad sutuoktinės pusseserę nurodė deklaracijoje, kaip asmenis, kurie gali kelti interesų konfliktus, suprato, kad nuo sprendimų susijusių su minėtomis darbuotojomis privalu nusiÅ¡alinti, tačiau bÅ«damas Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos posėdžio pirmininku pritarė R. B. ir V. K. skirti 20 procentų priemokas. Dėl kitų asmenų, kurie kelia interesų konfliktÄ , pareiÅ¡kėjas sprendimų nepriiminėjo. Taip pat vidaus audito metu buvo įvertinti PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Prasila“ finansiniai dokumentai ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas savo sutuoktinės tėvo A.

D. naudai priėmė palankius sprendimus, bei interesų konfliktÄ sukėlė ir tai, kad A. D. Å¡ioje įmonėje eidamas vadovaujančias pareigas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PRA Nr. 0005 pasirašė, o apmokėjo PravieniÅ¡kių PN-AK, nes Å¡iuose pareiÅ¡kėjo veiksmuose įrodytos tyčios, todėl iÅ¡vadoje teisingai siÅ«loma pripažinti, kad bÅ«tent dėl Å¡ių asmenų pareiÅ¡kėjas nenusiÅ¡alindamas ir spręsdamas klausimus pažeidė Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.

19. LVAT formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad visuomenėje net nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, prieÅ¡ingu atveju visuomenėje kyla pagrįstų įtarimų, kad sprendimai priimami neskaidriai, ir tai menkina žmonių pasitikėjimÄ Ä¯staigomis bei jų administraciniais gebėjimais, tad, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , apraÅ¡oma situacija nepaneigia fakto apie kilusį interesų konfliktÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-442-2240-12). Komisija iÅ¡vadoje įvertino turimus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, nedeklaravęs privačių interesų ir sprendęs klausimus, susijusius su minėtais asmenimis, pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.

20. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atliktÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ vertinti kaip tendencingÄ ar nepagrįstÄ faktinėmis aplinkybėmis ir byloje pateiktas įrodymais. PrieÅ¡ingai, atsakovės byloje pateikti duomenys įrodo pareiÅ¡kėjo veiksmus, dėl kurių yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudÄ , nes pareiÅ¡kėjas neįvertino savo artimų asmenų (ir kitų asmenų, keliančių jam interesų konfliktÄ ) darbo kaip realios Ä®statyme įtvirtintos interesų konflikto einant tarnybines pareigas grėsmės, nedeklaravo privačių interesų, sprendė klausimus, susijusius su ankščiau minėtais asmenimis.

21. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl priemokų skyrimo jo giminaičiui V. K. įtarimai jam nebuvo teikiami, todėl dėl Å¡io epizodo pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos apsiginti, pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, todėl Å¡io epizodo vertinimas skiriant pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ pažeidė tarnybinio nusižengimo teisinę procedÅ«rÄ ir dėl to yra neteisėtas. Tačiau teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. T-31 buvo sudaryta Komisija, kuriai pavesta iÅ¡tirti galimÄ pareiÅ¡kėjo tarnybinį nusižengimÄ , susijusį su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje (1 t., b. l. 25).

Komisija nebuvo apribota tirti galimai padarytÄ nusižengimÄ dėl konkrečių asmenų, o tyrimo metu nustačiusi naujus duomenis, kurie tyrimo pradžioje galėjo bÅ«ti nežinomi, pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su priemokų skyrimu pareiÅ¡kėjo giminaičiui V. K.. Be to pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus, kiek tai susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinimus teikė du kartus, Komisija jo paaiÅ¡kinimus vertino, rinko kitus įrodmus dėl pareiÅ¡kėjo interesų derinimo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės teikti paaiÅ¡kinimus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, atsakovas nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių į gynybÄ , suteikė galimybę pasiaiÅ¡kinti.

22. PareiÅ¡kėjo manymu, atliekant tarnybinio patikrinimo procedÅ«rÄ buvo pažeistas Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, todėl įstatymo nuostata buvo pažeista iÅ¡ esmės ir tarnybinė nuobauda Å¡ios įstatymo normos kontekste paskirta neteisėtai, todėl yra naikintina. Teismas pažymi, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena, nei Valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTÄ®) nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepateikia.

Tačiau aiÅ¡kindamas VTÄ® 30 straipsnio 1 dalį, LVAT ne kartÄ yra nurodęs, jog tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada pateikiama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012). Statuto 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitÄ patikrinimÄ , tai tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Iš bylos medžiagos, kad 2018 m. sausio 24 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jis turėjo baigtis 2018 m. vasario 23 d., tačiau vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau - taisyklės) 70 punktu, pratęstas iki 2018 m. kovo 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvada, Nr. TT-7, pateikta 2018 m. kovo 21 d., o 2018 m. gegužės 21 d.

Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda. BÅ«tina pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, įstaigos vadovas raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu kreipiasi į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ (toliau - VTEK) praÅ¡ydamas atlikti tyrimÄ , pateikti iÅ¡vadÄ ar institucijos vadovas tinkamai taiko pareiÅ¡kėjui Å¡io įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjo padaryti pažeidimai patenka į VTEK tyrimo kompetencijÄ .

Å iuo atveju VTEK 2018 m. balandžio 26 d. raÅ¡te Nr. S-1592-(2.5) „Dėl A. S. atžvilgiu atlikto tyrimo iÅ¡vados įvertinimo“, pateikė vertinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų atitikimo ir nutarė, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė įstatymo keliamų reikalavimų, bet sutiko su Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-66 sudarytos komisijos atliktu vertinimu, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ . Kalėjimų departamentas pagrįstai, atsižvelgdamas į VTEK kompetencijos ribas, kreipėsi į Å¡iÄ institucijÄ .

Todėl atsižvelgus į tai, kad VTEK galutinį vertinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų atitikties įstatymo nuostatoms pateikė 2018 m. balandžio 26 d. raÅ¡te Nr. S-1592- (2.5), Kalėjimų departamentas turėjo per du mėnesius nuo Å¡ios datos pareiÅ¡kėjui paskirti tarnybinę nuobaudÄ . Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2018 m. gegužės 21 d., t. y. nepraleidus 2 mėnesių termino. Dėl Å¡ios priežasties atsirado ir įstatyminės sÄ lygos pareiÅ¡kėjui taikyti ilgesnės trukmės - 3 metų - terminÄ tarnybinei nuobaudai skirti, kuris nebuvo pasibaigęs. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl praleisto tarnybinio patikrinimo atlikimo termino laikytini nepagrįstais.

23. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo įsakymo, Komisijos iÅ¡vados (kaip įsakymo sudėtinės dalies) turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas įsakymas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Komisijos iÅ¡vadoje nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

24. Taigi tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas Ä®sakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatų, tvarkos ir terminų, patikrinimÄ atliko ir nuobaudÄ paskyrė tam įgalioti pareigÅ«nai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ ir skirdamas pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedÅ«rų nepažeidė.

25. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad Departamento 2018 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. P-186 yra teisėtas ir pagrįstas,  keisti ar naikinti vadovaujantis skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, pareiÅ¡kėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, jo skundas atmestinas.

26. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas