2021-09-01 Nr. AB-17359-3-61-3-01982-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-537-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01982-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti LAGK Sprendimą; 2) panaikinti Tarnybos 2021 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Tarnybos 2021 m. vasario 12 d. ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neprašė atlyginti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų, pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Tarnybos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, iš bylos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario 12 d. ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė priimti; kitą skundo dalį priėmė nagrinėti.

Teismas nurodė, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose pareiškiant dėl jų atskirus (savarankiškus) reikalavimus, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).

Teismas nurodė, kad Tarnybos Ataskaita, kurios pagrindu Tarnyba priėmė Įsakymą, yra procedūrinis dokumentas, Įsakymo sudedamoji dalis. Būtent Įsakymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos Ataskaitą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad kita pareiškėjo skundo dalis iš esmės atitinka ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus, todėl ją priėmė nagrinėti.

III. Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį, pripažinti atsakovu byloje Lietuvos valstybę, pripažinti atsakovo atstovais: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo prašė pripažinti, kad atsakovas neužtikrino tinkamos odontologinės pagalbos teikimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, taip pat neužtikrino tokios pagalbos teikimo kontrolės. Pažymi, kad gydytojai tuo piktnaudžiaudavo, pacientams negydydavo net mažai sugedusių dantų, juos išraudavo, o medžiagas ir įrankius, skirtus dantų taisymui, galimai pavogdavo. Už tinkamo odontologinės pagalbos administravimo nebuvimą, dėl ko pareiškėjas nukentėjo, jis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 12 000 Eur – po 1 000 Eur už kiekvieną išrautą dantį.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje suformuluotas apskundimo būdas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą, kuri yra absoliuti.

Nurodo, kad pareiškėjo skunde reikalavimas dėl netinkamo administravimo nebuvimo atlyginti padarytą žalą reiškiamas ne žalą tiesiogiai padariusioms valstybės institucijoms ar pareigūnams, o už šias institucijas ir pareigūnus atsakingam juridiniam asmeniui – Lietuvos valstybei. Pažymi, kad ginčija atsakovo ir atsakovo atstovų: Tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, LAVL bendrą požiūrį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims galima dantų netaisyti, sugedusius išrauti – tokią priemonę taikant kaip papildomą bausmę prie teismo skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjo A. D. patikslinto skundo dalį dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario 12 d. ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsisakė priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Ataskaitos atsisakė priimti, nurodęs, kad Tarnybos Ataskaita, kurios pagrindu Tarnyba priėmė Įsakymą, yra procedūrinis dokumentas, Įsakymo sudedamoji dalis ir būtent Įsakymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015), administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Atsižvelgiant į įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinės kontrolės dokumentų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra kontrolės procedūros dokumentas, kuris nesukuria teisinių pasekmių nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei asmeniui (pacientui). Teisines pasekmes sukeliančiais administraciniais aktais gali būti laikomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitų pagrindu priimti sprendimai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita atitinkamais atvejais gali būti pagrindas sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiai valstybės institucijai priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai, t. y. gali būti pagrindas priimti administracinį aktą, kurį asmuo (pacientas) ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali apskųsti administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al43-746/2011; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012; 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS46-647/2013; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3245-520/2016; 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-525/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą pareiškėjo ginčijamą nutarties dalį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė