57de37b2-c8a2-4c14-bb7e-7e311a988c18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2920-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01031-2020-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas M. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus sprendimÄ nesuteikti trumpalaikės iÅ¡vykos;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) raÅ¡tÄ dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo Nr. 2S-739;

3) įpareigoti Vilniaus PN direktorių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. gruodžio 30 d. praÅ¡ymÄ Nr. 7.40(17)-1451 (toliau – praÅ¡ymas) (b. l. 19–24). Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 30 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus PN, praÅ¡ydamas suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus pas žmonÄ ir dukrÄ socialiniams ryÅ¡iams sustiprinti. Vilniaus PN direktorius 2020 m. sausio 28 d. raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo“ (toliau – Vilniaus PN sprendimas) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2020 m. vasario 12 d. pateikė skundÄ Kalėjimų departamentui, kuris 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 2S-739 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Kalėjimų departamento sprendimas) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, nors jis yra nuteistasis, tačiau yra Lietuvos Respublikos pilietis ir teisinių santykių dalyvis, todėl negali bÅ«ti diskriminuojamas. Pažymi, jog atsisakant jam suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus buvo suvaržyta teisė matytis su Å¡eima, nors teisė į Å¡eimyninį gyvenimÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija).

Nurodo, jog bendraudamas su artimaisiais iÅ¡naudoja visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytas galimas bendravimo priemones (skambina telefonu, raÅ¡o laiÅ¡kus, artimieji jį lanko trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu) ir pažymi, kad jam bÅ«tina plėtoti Å¡iuos santykius. Teigia, kad nepatenka tarp asmenų, kuriems uždrausta suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. PareiÅ¡kėjo manymu, Vilniaus PN sprendime nenurodė pagrindų, kuriais vadovaujantis atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , nepateikė rekomendacijų, kaip jis turėtų elgtis, kad jam bÅ«tų leista iÅ¡vykti trims paroms pas darbdavį ir aplankyti artimuosius.

Nurodo, jog aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, užimtumo, darbinės veiklos, socialinių įgÅ«džių lavinimo ir kitose organizuojamose programose, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ skatintas deÅ¡imt kartų, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį buvo perkeltas į lengvÄ jÄ grupę, iki perkėlimo į Vilniaus PN keturis kartus buvo iÅ¡leistas į trumpalaikes iÅ¡vykas lankyti artimųjų, kurių metu teisės pažeidimų neužfiksuota, o nuo paskutinės iÅ¡vykos baustas ar kitaip įspėtas dėl drausmės ar vidaus tvarkos režimo pažeidimo nebuvo.

Dėl laisvų darbo vietų trÅ«kumo nedirba, pajamų negauna. Pažymi, jog jį perkėlus iÅ¡ Marijampolės pataisos namų į Vilniaus PN, jo elgesys nepasikeitė, jis dalyvavo įvairioje veikloje, baigė dvi elgesio pataisos programas. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 52–55) Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su praÅ¡ymu suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus pas žmonÄ ir dukrÄ socialiniams ryÅ¡iams sustiprinti.

PraÅ¡ymas buvo svarstomas Vilniaus PN drausmės komisijos (toliau – Komisija) posėdyje, tačiau atidėtas, nes svarstymo metu nebuvo asmens bylos. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pakartotinai buvo svarstomas 2020 m. sausio 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje, kuriame buvo nutarta siÅ«lyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti pareiÅ¡kėjui teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ , atsižvelgiant į padidėjusiÄ pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikÄ praÅ¡ymo svarstymo metu, į tai, kad jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ bei į tai, kad reikia didesnio laikotarpio, siekiant pastebėti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Vilniaus PN direktorius sutiko su Komisijos siÅ«lymu ir praÅ¡ymo netenkino, nurodė, jog trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimas pareiÅ¡kėjui yra pataisos įstaigos teisė, bet ne pareiga. PraÅ¡ymo atmetimÄ motyvavo pareiÅ¡kėjo savęs realizavimo, motyvacijos dirbti, įsitraukimo į dalyvavimÄ intervencinėse priemonėse, psichokorekcinėse programose stoka. Komisija taip pat vertino pareiÅ¡kėjo asmenybę, atliktos bausmės laikotarpį, elgesį atliekant bausmę, siekį koreguoti elgesį ir požiÅ«rį atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas yra nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymÄ (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (9 veikos)), o į Vilniaus PN atlikti bausmės atvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pažymi, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-170 yra konstatuota, jog pirminio vertinimo metu (2016 m. gegužės 25 d.) pareiÅ¡kėjui nustatyta vidutinė rizika (90 taÅ¡kų), vėliau atlikti tyrimai rodo, jog rizika iÅ¡liko vidutinė, tačiau mažėjo taÅ¡kų skaičius (iki 48 taÅ¡kų), o 2019 m. rugsėjo 4 d. atlikus paskutinį (naujausiÄ ) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , rizika iÅ¡liko vidutinė (78 taÅ¡kai), tačiau fiksuotas taÅ¡kų įverčio didėjimas (nuo 48 iki 78 taÅ¡kų), bÅ«tent į šį didėjimÄ dėmesį atkreipė Komisija.

Atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tariamai neteisėto sprendimo yra nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo nagrinėjamas ir sprendimas priimtas laikantis BVK reikalavimų. Nurodo, jog atsižvelgta į visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, o pats sprendimas motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Teigia, jog Vilniaus PN direktorius teisėtai ir teisingai įgyvendino suteiktÄ diskrecijos teisę priimti sprendimÄ nesuteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ . Pažymi, jog priimant sprendimÄ vadovaujamasi ne tik asmens noru iÅ¡leisti jį į namus, bet ir vieÅ¡uoju interesu.

Atsakovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl tariamo diskriminavimo priimant sprendimÄ yra hipotetinės ir abstraktaus pobÅ«džio. Atsakovas, remdamasis anksčiau iÅ¡vardytais argumentais, taip pat nurodo, jog nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamentas jokiais veiksmais ir sprendimais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Mano, kad priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 31–33).

Atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario mėn. 12 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus PN direktoriaus sprendimÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus nesuteikimo ir tenkinti jo praÅ¡ymÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo skundas nebuvo tenkintas. Kalėjimų departamentas nurodo, jog priimdamas sprendimÄ surinko ir įvertino visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su pareiÅ¡kėjo 2019 m. gruodžio 30 d. praÅ¡ymu, bei vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Mano, kad teismui pateiktame skunde nurodyti argumentai negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais, nes kol yra atliekama terminuota laisvės atėmimo bausmė, pareiÅ¡kėjui taikomi laikini įstatymų nustatyti suvaržymai ir apribojimai.

Atkreipia dėmesį, jog BVK yra nustatyta galimybė, bet ne pareiga kartÄ per 3 mėnesius parvykti namo, o leidimÄ tam duoda pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę. Priimdamas sprendimÄ Vilniaus PN direktorius turi suteiktÄ diskrecijos teisę. Kalėjimų departamentas taip pat pažymi, jog minėta priemonė yra taikoma kaip paskatinimas ir pareiÅ¡kėjas, pakeitęs savo elgesį, gali pakartotinai kreiptis į įstaigÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus trims paroms, ir Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimo, priimto iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus PN direktoriaus sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. gruodžio 30 d.

Vilniaus PN direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), pas žmonÄ bei dukrÄ socialiniams ryÅ¡iams stiprinti, nurodydamas, jog neprieÅ¡tarauja dėl to, jog iÅ¡vykos metu jam bÅ«tų uždėta elektroninė apykojė (b. l. 49). Vilniaus PN 2020 m. sausio 15 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame, be kita ko, buvo svarstytas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl teisės suteikimo parvykti į Lietuvos Respublikoje esančius namus (b. l. 65). Svarstymas buvo atidėtas, nustačius, kad svarstymo metu įstaigoje nebuvo pareiÅ¡kėjo asmens bylos (b. l. 66–68). 2020 m. sausio 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo svarstomas pakartotinai ir nutarta siÅ«lyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti pareiÅ¡kėjui teisę parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus trims paroms, nurodant Å¡ias priežastis: padidėjusi rizika, sunkus nusikaltimas, reikia laiko pastebėti nuteistojo elgesį (b. l. 69–70).

Vilniaus PN direktorius 2020 m. sausio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. 42-87 „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo“ (b. l. 59–60), kuriame paminėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimÄ , įtvirtintÄ BVK, ir nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus PN Drausmės komisija, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo savęs realizavimo pataisos įstaigoje ypatumus (motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje stokÄ ir t. t.), stokojant pareiÅ¡kėjo įsitraukimo į dalyvavimÄ intervencinėse priemonėse, psichokorekcinėse programose, siekiant su nusikalstamu elgesiu susijusių kriminogeninių poreikių valdymu, nutarė siÅ«lyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti pareiÅ¡kėjui teisės parvykti į namus.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , Vilniaus PN direktorius sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl leidimo parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus netenkinamas. PareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 12 d. skundu, kuris Kalėjimų departamente gautas 2020 m. vasario 14 d., prašė Kalėjimų departamento direktorių panaikinti Vilniaus PN direktoriaus sprendimÄ nesuteikti pareiÅ¡kėjui trumpalaikės iÅ¡vykos ir tenkinti jo 2019 m. gruodžio 30 d. praÅ¡ymÄ , suteikiant trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, esančius (duomenys neskelbtini), aplankyti žmonÄ ir dukrÄ (b. l. 40–44).

Kalėjimų departamento direktorius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2020 m. kovo 3 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2S-739 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame pripažino, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus PN direktoriaus sprendimÄ (b. l.36–38). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Å io kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sÄ lygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vienÄ trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali bÅ«ti leista vienÄ kartÄ per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.

Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu iÅ¡vykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali bÅ«ti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. BVK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog leidimÄ parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį atliekant bausmę. Å ios trumpalaikės iÅ¡vykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laikÄ .

Kelionės iÅ¡laidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimi giminaičiai. Pažymėtina, jog Komisija nepriima galutinio sprendimo, o tik siÅ«lo pataisos įstaigos direktoriui suteikti ar nesuteikti nuteistajam trumpalaikę iÅ¡vykÄ . Galutinį sprendimÄ priima pataisos įstaigos direktorius. BVK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis pataisos įstaigos direktorius turi teisę iÅ¡leisti nuteistuosius į trumpalaikes iÅ¡vykas už pataisos įstaigos ribų, t. y. jam suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar nuteistasis gali iÅ¡vykti į trumpalaikes iÅ¡vykas už pataisos įstaigos ribų.

Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas Å¡iÄ diskrecijÄ , vadovaujasi ne tik asmens noru iÅ¡leisti jį į namus, bet ir vieÅ¡uoju interesu. VieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju, be kita ko, apima siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018). IÅ¡ skundžiamo Vilniaus PN direktoriaus sprendimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos priežastys, dėl kurių jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, t. y. motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, įsitraukimo į dalyvavimÄ intervencinėse priemonėse, psichokorekcinėse programose stoka.

Teismas sutinka, jog pareiÅ¡kėjas yra atlikęs daugiau kaip pusę teismo paskirtos bausmės, dalyvavo įvairiose programose, ne kartÄ skatintas, yra priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, tačiau pažymi, jog sprendžiat klausimÄ dėl teisės suteikimo nuteistajam parvykti į Lietuvos Respublikoje esančius namus klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu. PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN tęsti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡ Marijampolės PN Kybartų sektoriaus ir laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis (b. l. 71–72).

IÅ¡ Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-170 (toliau – IÅ¡vada) (b. l. 73–81), kuri buvo vertinama Drausmės komisijos posėdyje bei Vilniaus PN direktoriui bei Kalėjimų departamento direktoriui priimant skundžiamus sprendimus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra viso teistas 8 kartus (įskaitant už sunkaus nusikaltimo padarymÄ (9 veikos)), nusikaltimai sunkėja, ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujÄ nusikaltimÄ , pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, bausmės atlikimo metu pareiÅ¡kėjas buvo du kartus baustas (2014 m.) ir vienuolika kartų skatintas (laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai).

IÅ¡vadoje yra pateikti pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ rezultatai: 2016 m. gegužės 25 d. Kybartų pataisos namuose atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 90 taÅ¡kų, 2018 m. kovo 20 d. - 61 taÅ¡kas, 2019 m. vasario 15 d. – 41 taÅ¡kas, o 2019 m. rugsėjo 4 d. atlikus naujausiÄ nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ (pareiÅ¡kėjui atvykus atlikti bausmę į Vilniaus PN), taip pat nustatyta vidutinė rizika – 78 taÅ¡kai, t. y. atlikus paskutinį vertinimÄ nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizika pakilo nuo 41 iki 78 taÅ¡kų.

Nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas buvo vertinamas kaip viena iÅ¡ priežasčių nesuteikti pareiÅ¡kėjui trumpalaikės iÅ¡vykos į namus ir ilgiau stebėti jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl ženkliai (beveik du kartus) padidėjusios pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikos jo elgesys negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingu. Pažymėtina, jog priimant ginčijamus sprendimus buvo atsižvelgta ir į tai, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje nedirba ir neiÅ¡reiÅ¡kia noro tai daryti, vangiai įsitraukia į dalyvavimÄ intervencinėse priemonėse ir psichokorekcinėse programose, t. y. sprendimai buvo priimti įvertinus visas pareiÅ¡kėjo asmenybę ir jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, tinkamai vadovaujantis BVK 104 straipsnio 2 dalyje nustatytais trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo kriterijais (sÄ lygomis) ir atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ saugoti ir ginti asmenis bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvauja resocializacijos priemonėse, nepaneigia ženkliai pakilusios pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikos, be kita ko, lėmusios ginčijamo Vilniaus PN direktoriaus sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo buvo netenkintas, bei Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas dėl Vilniaus PN direktoriaus sprendimo panaikinimo buvo netenkintas, priėmimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nesuteikiant jam trumpalaikės iÅ¡vykos į namus jis buvo diskriminuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jo diskriminavimo yra hipotetinis ir abstraktaus pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių diskriminavimo atvejų ir to nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Atsakant į šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad jis buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kuriems buvo suteikiama teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Â Ä¯ namus, atžvilgiu, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 1997 m. gegužės 6 d. nutarimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo; konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas bÅ«tų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisintas.

IÅ¡ esmės diskriminacijos sampratÄ analogiÅ¡kai aiÅ¡kina ir EŽTT (žr. pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentus (aplinkybes) nurodytų EŽTT ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste sprendžia, kad jie nėra pakankami iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas jam nesuteikus teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus buvo diskriminuojamas kitų asmenų, esančių analogiÅ¡koje padėtyje kaip ir pareiÅ¡kėjas, atžvilgiu, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl diskriminavimo atmetami.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ nesuteikti pareiÅ¡kėjui trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, atsakovas įvertino teisės aktuose nustatytus trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimo sÄ lygas ir kriterijus, taip pat visas kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, savo sprendimÄ motyvavo bei pagrindė objektyviais faktais, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio faktinio pagrindo naikinti Vilniaus PN sprendimÄ . Konstatavus Vilniaus PN sprendimo teisėtumÄ , pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai dėl Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vykos į namus suteikimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Saulius Jakaitis Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė