2025-03-07 Nr. CB-1448-2-68-3-15645-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-705

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15645-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 21 d. paduotu ieškovo R. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo R. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo: nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo bei vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, yra nevykdomas. Vadovaujantis nacionalinėmis ir tarptautinėmis teisę į teismą reglamentuojančiomis normomis, t. y. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, CPK 5 straipsniu, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, bei Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl šių teisės normų taikymo ir aiškinimo, teisė į teismą yra absoliuti, fundamentali ir negali būti paneigta. Be to, ši teisė apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę į tai, kad teismas išspręstų bylą priimdamas baigiamąjį dokumentą (sprendimą), bet ir tai, kad toks teismo sprendimas būtų vykdomas.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas, nustatytas CPK 14, 176, 177, 185 ir 218 straipsniuose bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovas neturi galimybių pateikti įrodymų dėl vaiko sveikatos būklės, gyvenimo sąlygų, mokslų ir auklėjimo sąlygų. Todėl teismai, matydami, kad yra poreikis nustatinėti esmines įrodinėtinas aplinkybes, pirma, privalėjo pasiūlyti šaliai tokius įrodymus pateikti ir, antra, tokius įrodymus surinkti pats savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismai nei pasiūlė, nei savo iniciatyva tokių įrodymų reikalavo ar juos rinko. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė savo pareigos būti aktyviam bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Nėra aišku, kokių bylos įrodymų pagrindu teismas padarė išvadas ir kokie faktiniai duomenys leidžia teigti, kad vaiko interesus geriau atitinka jo gyvenamoji vieta su atsakove užsienio valstybėje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyta išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius – ir jos adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. M. 222 (du šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 18 d. Luminor banke, kodas ZO03586.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė